Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Grenlandijos istorija Grenlandijos salos raida nuo seniausių laikų iki dabarties Nors žmonės saloje su pertraukomis gyve

Grenlandijos istorija

  • Pagrindinis puslapis
  • Grenlandijos istorija
Grenlandijos istorija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Grenlandijos istorija - Grenlandijos salos raida nuo seniausių laikų iki dabarties. Nors žmonės saloje su pertraukomis gyveno bent nuo 2500 m. pr. m. e., paprastai rašytinė istorija skaičiuojama nuo tada, kai vikingai atrado šią salą.

Skandinavijos istorija
Švedijos | Norvegijos | Danijos
Skandinavijos priešistorė
Germanija
Vikingai
Horfagreatai
-
Folkungai Folkungai
Kalmaro unija
Vazos
Danija-Norvegija
()
Švedijos–Norvegijos unija
(Bernadotai)
Gliuksburgai
Bernadotai Gliuksburgai Gliuksburgai
Susijusių šalių istorijos:
Suomijos, Grenlandijos, Islandijos

Priešistorė

Seniausieji Grenlandijos gyventojai buvo , kurių veiklos pėdsakų randama nuo III tūkst. pr. m. e. Jie migravo į salą iš gretimų salų dab. Kanados šiaurėje ir koncentravosi šiaurinėje salos pakrantėje. Manoma, kad dvi skirtingos jų grupės sukūrė (Saqqaq) (2500–800 m. pr. m. e.) ir (2400–1300 m. pr. m. e.) kultūras. I tūkst. pr. m. e. jas užgožė , egzistavusi šiaurinėse pakrantėse iki pirmųjų mūsų eros amžių.

Po to, atrodo, bendruomenė nunyko, ir sala tapo negyvenama iki pat V a. Nauja paleoinuitų banga yra siejama su Dorseto kultūra, kuri į Grenlandiją atėjo tuo pačiu keliu ir taip pat koncentravosi šiaurinėje salos pakrantėje. Šios kultūros atstovai taip pat gyveno gretimose salose vakaruose bei šiaurinėse Amerikos pakrantėse.

Vikingų kolonizacija

Pagrindinis straipsnis – Vikingų kolonijos Amerikoje.

Grenlandiją vikingų jūrininkai aptiko pirmaisiais Islandijos kolonizacijos metais (874–930 m.), kai naujakurių laivus audros nublokšdavo toli į vakarus. Tačiau tikrasis pirmeivis buvo Erikas Raudonasis, ištremtas už žmogžudystę iš Norvegijos į Islandiją, ir kuris už naujas žmogžudystes buvo 3 metams ištremtas iš Islandijos. Per savo tremtį jis tyrinėjo didžiulio ir nederlingo krašto, kuriam ir davė plačiai pagarsėjusi pavadinimą, vakarinę kiek lengviau prieinamą pakrantę. Po 985 ar 986 m. jis antrą kartą leidosi į kelionę, vadovaudamas 25 laivams su naujakurių šeimomis, naminiais gyvuliais ir namų apyvokos reikmenimis, 14 iš jų sėkmingai įveikė rizikingą kelionę.

Po šio žygio susiformavo 2 didelės vikingų bendruomenės, kurios apsigyveno pietiniame salos smaigalyje, t. y. visiškai kitoje salos teritorijoje nei gyveno Dorseto kultūros nešėjai. Rytinė bendruomenė įsikūrė netoli , o vakarinė - žemiau poliaračio, ties įplaukimu į Deivo sąsiaurį, netoli dabartinės Grenlandijos sostinės Nuko. Ganyklos vidinėse fiordų srityse sudarė sąlygas susiformuoti 190 ūkių vadinamai rytinei kolonijai, o vakarinėje tebuvo 90 ūkių. Bendras gyventojų skaičius siekė 3000.

Su Islandija ir Norvegija Grenlandijos kolonistus siejo prekybiniai ryšiai: kailiai ir gaminiai iš jūros vėplių buvo keičiami į javus ir ištaigos dalykus. Vasaros mėnesiais medžiodami ruonius jie kildavo Deivio sąsiauriu, o kartais jį perplaukdavo norėdami ištirti kitą krantą. Didžiausias akstinas buvo medienos stoka, o Šiaurės Amerikos pakrantę pasiekė iš kurso išklydę laivai, kurie plaukiodavo tarp Norvegijos ir Grenlandijos gyvenviečių.

Iš Grenlandijos toliau vyko Amerikos atradimai. Apie 1000 m. Eriko sūnus priplaukė „Marklandiją“, kurią galima būtų sutapatinti su miškingais Labradoro pakrantės regionais. Ši vietovė buvo karts nuo karto aplankoma jūrininkų į pietus iki „Vinliandijos“, kur augo laukinės vynuogės bei javai, tačiau pastangas įsikurti naujos žemėse po kelerių metų sužlugdė priešiški čiabuviai. Tokią „Vinliandiją“ esant žinojo jau 1070 m., vėliau apie ją užsimena sagų kūrėjai, tačiau pirmąsyk daugmaž pavyko identifikuoti šį kraštą tik 1960 m. ir reikia tikėtis, jog ilgainiui bus nustatyta, kokioje tiksliai vietoje Naujojoje Anglijoje išlipo senovės norvegai.

Grenlandijos vikingų tarpe plito krikščionybė. Labai kukli katedra buvo pastatyta rytinėse gyvenvietėse, apkrikštytose Leifo, čia skelbusio naująjį tikėjimą pavedimu. Grenlandijoje iš Norvegijos paskirtas vyskupas 1247 m. buvo apmokytas veikti kaip karaliaus tarpininkas. Vis dėlto tik po 14 metų iš kelerius metus Grenlandijoje žiemojusių norvegų gavo žinią, kad grenlandiečiai už kiekvieną žmogžudystę kaip paklusnumo ženklą pasiūlė karaliui mokėti nedidelį mokestį. Tokios tolimos valdos suteikė ne tik garbę – karalius suvokė, jog geležies bei medienos mainai į jūros vėplio iltis yra labai pelningi jo valdiniams norvegams. 1261 m. Grenlandija paskelbta Norvegijos kolonija.

Inuitų migracijos

Pagrindinis straipsnis – .

XII a. Grenlandija patyrė naują migracijos bangą. Šį kartą tai buvo tiesioginiai dabartinių grenlandų protėviai, kurių etnosas susiformavo dab. Aliaskos teritorijoje. Ši grupė migravo į rytus, apgyvendindama šiaurines Kanados salas, kol galiausiai pasiekė Grenlandijos šiaurines pakrantes. Savo migracijų metu jie susidūrė su Dorseto kultūros atstovais, kuriuos vadino Tuniit ar Sivullirmiut. Jie pamažu išstūmė arba assimiliavo pastaruosius ir įsitvirtino visame regione. Jų naujai atnešta kultūra yra vadinama . Tuliečiai buvo geri medžiotojai, mokėję medžioti banginius bei ruonius, ir technologiškai turėjo pranašumą prieš senuosius gyventojus.

Nėra patvirtinti prekybiniai ir kultūriniai kontaktai tarp pietinėje salos dalyje gyvenusių vikingų ir šiaurinėje dalyje apsigyvenusių inuitų. Tiesa, vikingų šaltiniuose minimi greičiausiai buvo Tulės kultūros atstovai. Tiesa, inuitams apgyvendinant Grenlandiją, norvegų gyvenvietės saloje buvo praradę reikšmę. Tam priežasčių turėjo atšalęs klimatas, sumenkusi prekyba (dramblio kaulas išstūmė iš Europos rinkos pagrindinę Grenlandijos prekę), o taip pat susidūrimai su agresyviomis inuitų bendruomenėmis. Tiesa, Norvegijos karalystė ir toliau iš pareigos kasmet siųsdavo į Grenlandiją po laivą.

XIV a. norvegus visoje Grenlandijoje pakeitė inuitai, ir Europos kolonizacija buvo sustabdyta. Inuitai buvo pirmieji, kurie kolonizavo visas tinkamas gyvenimui Grenlandijos teritorijas. Seniausiose jų gyvenamose teritorijose (t. y. šiaurinėje Grenlandijoje) susiformavo jų etnosas , iš vikingų perimtoje pietvakarinėje - , o naujai kolonizuotoje pietrytinėje - .

Danijos kolonizacija

Netgi XV a. galutinai sunykus vikingų kolonijai, jungtinė Danijos-Norvegijos karalystė neatsisakė interesų Grenlandijoje. 1605–1607 m. į Grenlandiją buvo nusiųstos kelios jūrinės ekspedicijos, tačiau jos baigėsi nesėkmingai ir negalėjo pasiekti senųjų vikingų kolonijų vietų. Nebuvo nieko žinoma apie jų likimą.

1721 m. Grenlandiją pasiekė vadovaujama prekybos ir misionierių misija. Jie sėkmingai pasiekė salą ir naują koloniją įkūrė Nuke (dan. Godthåb, „Geroji viltis“). Išgyvenęs čia 15 metų, Hans Egede paliko saloje savo sūnų, kuris tęsė misionierišką darbą. Grįžęs į Daniją jis kvietė pirklius ir misionierius apgyvendinti Grenlandiją. Taip prasidėjo naujas kolonizacijos etapas, Grenlandija tapo Danijos-Norvegijos kolonija. Jos prekybiniai santykiai buvo apriboti tik su Danija.

1814 m. Danija-Norvegija iširo, ir dauguma jos kolonijų perėjo Danijos karalystei, taip pat ir Grenlandija. Tai sukėlė ilgalaikį nesutarimą tarp dviejų valstybių. Grenlandijos klausimas ypač paaštrėjo XX a. pradžioje. 1931 m. birželio 27 d. savo iniciatyva iškėlė Norvegijos vėliavą vienoje iš Rytų Grenlandijos prieplaukų ir paskelbė okupuojąs jas Norvegijos karaliaus vardu. Po kiek laiko Norvegijos vyriausybė oficialiai paskelbė okupuojanti dalį negyvenamų teritorijų (vadinamą Eriko Raudonojo žemę) Rytų Grenlandijoje. Klausimą 1933 m. išsprendė tarptautinis teismas.

1940 m. Daniją užėmus Nacių Vokietijai, 1941 m. JAV užėmė Grenlandija, siekdama išvengti nacių. Čia buvo pastatyti keli kariniai oro uostai.

Po II pasaulinio karo

Po karo Grenlandija sugrįžo Danijai, tačiau JAV siekė čia išlaikyti interesus. Ji pasiūlė nusipirkti salą iš Danijos, tačiau ši atsisakė. 1951 m. pasirašyta JAV_Danijos sutartis leido JAV kurti čia karines bazes, naudoti Grenlandijos teritorijas NATO interesams. Grenlandijoje vyko slapti branduoliniai bandymai ir kitos operacijos.

Tarp grenlandų prasidėjo judėjimas reikalaujantis daugiau laisvių ir teisių, prekybinės laisvės su kitomis šalimis. 1953 m. padarius pataisas Danijos konstitucijoje, Grenlandijos kolonijos statusas buvo transfromuotas. Ji integruota į Danijos karalystę kaip amtas. Grenlandai tapo pilnateisiais piliečiais. Lygiagrečiai pradėta jų asimiliacija, skatinant pereiti nuo tradicinio gyvenimo būdo, vartoti danų kalbą, atvykti mokytis į Daniją. Ši politika buvo sėkminga, tačiau kartu kėlė grenlandų pasipriešinimą ir savosios tapatybės paieškas.

1979 m. gegužės 1 d., po konsultatyvinio referendumo 1979 m. sausio 17 d., (70,1 % „už“ ir 25,8 % „prieš“ Grenlandija tapo autonomija. Valdžia Danijoje liko atsakinga už gynybą, užsienio politiką ir konstitucijos klausimus, visa kita perleista Grenlandijos vietinei valdžiai – lanstingui, jį sudaro 31 narys. Nuo tada Grenlandija turi savo ministrą pirmininką.

Iš karto po autonomijos gavimo Grenlandijoje sustiprėjo euroskepticizmas: Grenlandija, kaip lygiateisė Danijos dalis, Europos Sąjungos nare buvo tapusi 1973 m., nors referendumu grenlandiečiai tam prieštaravo. 1985 m. Grenlandija nusprendė palikti Europos Ekonominę Bendriją, nors Danija joje liko. Ji tapo pirmąja teritorija, pasitraukusia iš ES. Šis sprendimas priimtas neradus sutarimo dėl žvejybos reguliavimo ir ruonių odos produktų.

2008 m. lapkričio 25 d. surengtas referendumas dėl platesnės Grenlandijos autonomijos, kuriame 75 % gyventojų pritarė didesniam savarankiškumui.2009 m. birželio 20 d., švęsdama nacionalinę dieną, Grenlandija perėmė savivaldos kontrolę, policijos, teismų valdymą, pakrančių apsaugą ir gamtos resursų kontrolę. Grenlandų kalba paskelbta oficialia šalies kalba. Teigiama, kad tai paskutinis žingsnis prieš paskelbiant nepriklausomybę.

2019 m. JAV Prezidentas Donald Trump pareiškė, kad Grenlandiją turėtų kontroliuoti JAV, ir tai pakartojo 2025 m. Tuo tarpu visuomenės apklausos parodė, kad 85% grenlandų nenorėtų būti JAV dalimi. Danijos vyriausybė pareiškė, kad toks pareiškimas yra neteisėtas, ir kad Grenlandija neparduodama.

Šaltiniai

  1. Grønnow, B. (1988). "Prehistory in permafrost: Investigations at the Saqqaq site, Qeqertasussuk, Disco Bay, West Greenland". Journal of Danish Archaeology. 7 (1): 24–39.
  2. Kudeba, N. (19 April 2014). Chapter 5, "Norse Explorers from Erik the Red to Leif Erikson", in Canadian Explorers.
  3. "Viking Settlers in Greenland". Encyclopedia.com.
  4. "Inuit were not the first people to settle in the Arctic", CBC News (Canada), 28 August 2014
  5. "Why societies collapse Archived 2 August 2012 at the Wayback Machine". ABC Science.
  6. Legal Status of Eastern Greenland Archived 11 May 2011 at the Wayback Machine, PCIJ Series A/B No. 53 (1933)
  7. America First Committee (1990) [8 July 1941]. Doenecke, Justus D. (ed.). In Danger Undaunted: The Anti-Interventionist Movement of 1940–1941. Hoover Institution Press. ISBN 0-8179-8841-6.
  8. Miller, John J. (7 May 2001). "Let's Buy Greenland! — A complete missile-defense plan". National Review. Archived from the original on 7 January 2010.
  9. "Cataclysmic cargo: The hunt for four missing nuclear bombs after a B-52 crash". The Washington Post. 21 January 2018.
  10. Loukacheva, Natalia (2007). The Arctic Promise: Legal and Political Autonomy of Greenland and Nunavut. University of Toronto Press. p. 25. ISBN 978-0-8020-9486-5.
  11. Stern, Pamela (2004). Historical Dictionary of the Inuit. Lanham, Maryland: The Scarecrow Press, Inc. ISBN 0-8108-5058-3. OCLC 54768167.
  12. „Grenlandijos gyventojai balsuoja referendume dėl didesnės autonomijos“. 2008-11-25. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
  13. „Greenland votes for more autonomy“. 2008-11-26. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
  14. „Self-rule introduced in Greenland“. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
  15. „Grenlandija žengia dar vieną žingsnį nepriklausomybės link“. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
  16. „Greenland Vote Favors Independence“. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
  17. „Greenland to loosen ties with Denmark“. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
  18. "Poll: 85% of Greenlanders don't want to join the U.S." Axios.
  19. "European leaders ponder 'cruel paradox' of U.S. threatening tariffs and a possible land grab". PBS. Retrieved 3 February 2025.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 03:40

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Grenlandijos istorija, Kas yra Grenlandijos istorija? Ką reiškia Grenlandijos istorija?

Grenlandijos istorija Grenlandijos salos raida nuo seniausiu laiku iki dabarties Nors zmones saloje su pertraukomis gyveno bent nuo 2500 m pr m e paprastai rasytine istorija skaiciuojama nuo tada kai vikingai atrado sia sala Skandinavijos istorijaSvedijos Norvegijos DanijosSkandinavijos priesistoreGermanijaVikingaiHorfagreatai Folkungai FolkungaiKalmaro unijaVazosDanija Norvegija Svedijos Norvegijos unija Bernadotai GliuksburgaiBernadotai Gliuksburgai GliuksburgaiSusijusiu saliu istorijos Suomijos Grenlandijos IslandijosPriesistoreDorseto kulturos dirbinys Seniausieji Grenlandijos gyventojai buvo kuriu veiklos pedsaku randama nuo III tukst pr m e Jie migravo į sala is gretimu salu dab Kanados siaureje ir koncentravosi siaurineje salos pakranteje Manoma kad dvi skirtingos ju grupes sukure Saqqaq 2500 800 m pr m e ir 2400 1300 m pr m e kulturas I tukst pr m e jas uzgoze egzistavusi siaurinese pakrantese iki pirmuju musu eros amziu Po to atrodo bendruomene nunyko ir sala tapo negyvenama iki pat V a Nauja paleoinuitu banga yra siejama su Dorseto kultura kuri į Grenlandija atejo tuo paciu keliu ir taip pat koncentravosi siaurineje salos pakranteje Sios kulturos atstovai taip pat gyveno gretimose salose vakaruose bei siaurinese Amerikos pakrantese Vikingu kolonizacijaDorseto Vikingu ir Tules kulturu arealai IX XV a Pagrindinis straipsnis Vikingu kolonijos Amerikoje Grenlandija vikingu jurininkai aptiko pirmaisiais Islandijos kolonizacijos metais 874 930 m kai naujakuriu laivus audros nubloksdavo toli į vakarus Taciau tikrasis pirmeivis buvo Erikas Raudonasis istremtas uz zmogzudyste is Norvegijos į Islandija ir kuris uz naujas zmogzudystes buvo 3 metams istremtas is Islandijos Per savo tremtį jis tyrinejo didziulio ir nederlingo krasto kuriam ir dave placiai pagarsejusi pavadinima vakarine kiek lengviau prieinama pakrante Po 985 ar 986 m jis antra karta leidosi į kelione vadovaudamas 25 laivams su naujakuriu seimomis naminiais gyvuliais ir namu apyvokos reikmenimis 14 is ju sekmingai įveike rizikinga kelione Po sio zygio susiformavo 2 dideles vikingu bendruomenes kurios apsigyveno pietiniame salos smaigalyje t y visiskai kitoje salos teritorijoje nei gyveno Dorseto kulturos nesejai Rytine bendruomene įsikure netoli o vakarine zemiau poliaracio ties įplaukimu į Deivo sasiaurį netoli dabartines Grenlandijos sostines Nuko Ganyklos vidinese fiordu srityse sudare salygas susiformuoti 190 ukiu vadinamai rytinei kolonijai o vakarineje tebuvo 90 ukiu Bendras gyventoju skaicius sieke 3000 Su Islandija ir Norvegija Grenlandijos kolonistus siejo prekybiniai rysiai kailiai ir gaminiai is juros vepliu buvo keiciami į javus ir istaigos dalykus Vasaros menesiais medziodami ruonius jie kildavo Deivio sasiauriu o kartais jį perplaukdavo noredami istirti kita kranta Didziausias akstinas buvo medienos stoka o Siaures Amerikos pakrante pasieke is kurso isklyde laivai kurie plaukiodavo tarp Norvegijos ir Grenlandijos gyvenvieciu Is Grenlandijos toliau vyko Amerikos atradimai Apie 1000 m Eriko sunus priplauke Marklandija kuria galima butu sutapatinti su miskingais Labradoro pakrantes regionais Si vietove buvo karts nuo karto aplankoma jurininku į pietus iki Vinliandijos kur augo laukines vynuoges bei javai taciau pastangas įsikurti naujos zemese po keleriu metu suzlugde priesiski ciabuviai Tokia Vinliandija esant zinojo jau 1070 m veliau apie ja uzsimena sagu kurejai taciau pirmasyk daugmaz pavyko identifikuoti sį krasta tik 1960 m ir reikia tiketis jog ilgainiui bus nustatyta kokioje tiksliai vietoje Naujojoje Anglijoje islipo senoves norvegai Hvalsejaus baznycios griuvesiai yra geriausiai islikes vikingu statinys Grenlandijoje Grenlandijos vikingu tarpe plito krikscionybe Labai kukli katedra buvo pastatyta rytinese gyvenvietese apkrikstytose Leifo cia skelbusio naujajį tikejima pavedimu Grenlandijoje is Norvegijos paskirtas vyskupas 1247 m buvo apmokytas veikti kaip karaliaus tarpininkas Vis delto tik po 14 metu is kelerius metus Grenlandijoje ziemojusiu norvegu gavo zinia kad grenlandieciai uz kiekviena zmogzudyste kaip paklusnumo zenkla pasiule karaliui moketi nedidelį mokestį Tokios tolimos valdos suteike ne tik garbe karalius suvoke jog gelezies bei medienos mainai į juros veplio iltis yra labai pelningi jo valdiniams norvegams 1261 m Grenlandija paskelbta Norvegijos kolonija Inuitu migracijosXVIII a piesinys vaizduojantis grenlandus medziojancius banginiusGrenlandu buitis pavaizduota XIX a Pagrindinis straipsnis XII a Grenlandija patyre nauja migracijos banga Sį karta tai buvo tiesioginiai dabartiniu grenlandu proteviai kuriu etnosas susiformavo dab Aliaskos teritorijoje Si grupe migravo į rytus apgyvendindama siaurines Kanados salas kol galiausiai pasieke Grenlandijos siaurines pakrantes Savo migraciju metu jie susidure su Dorseto kulturos atstovais kuriuos vadino Tuniit ar Sivullirmiut Jie pamazu isstume arba assimiliavo pastaruosius ir įsitvirtino visame regione Ju naujai atnesta kultura yra vadinama Tulieciai buvo geri medziotojai mokeje medzioti banginius bei ruonius ir technologiskai turejo pranasuma pries senuosius gyventojus Nera patvirtinti prekybiniai ir kulturiniai kontaktai tarp pietineje salos dalyje gyvenusiu vikingu ir siaurineje dalyje apsigyvenusiu inuitu Tiesa vikingu saltiniuose minimi greiciausiai buvo Tules kulturos atstovai Tiesa inuitams apgyvendinant Grenlandija norvegu gyvenvietes saloje buvo prarade reiksme Tam priezasciu turejo atsales klimatas sumenkusi prekyba dramblio kaulas isstume is Europos rinkos pagrindine Grenlandijos preke o taip pat susidurimai su agresyviomis inuitu bendruomenemis Tiesa Norvegijos karalyste ir toliau is pareigos kasmet siusdavo į Grenlandija po laiva XIV a norvegus visoje Grenlandijoje pakeite inuitai ir Europos kolonizacija buvo sustabdyta Inuitai buvo pirmieji kurie kolonizavo visas tinkamas gyvenimui Grenlandijos teritorijas Seniausiose ju gyvenamose teritorijose t y siaurineje Grenlandijoje susiformavo ju etnosas is vikingu perimtoje pietvakarineje o naujai kolonizuotoje pietrytineje Danijos kolonizacijaGrenlandijos zemelapis 1747 m Godthabas XIX a Netgi XV a galutinai sunykus vikingu kolonijai jungtine Danijos Norvegijos karalyste neatsisake interesu Grenlandijoje 1605 1607 m į Grenlandija buvo nusiustos kelios jurines ekspedicijos taciau jos baigesi nesekmingai ir negalejo pasiekti senuju vikingu koloniju vietu Nebuvo nieko zinoma apie ju likima 1721 m Grenlandija pasieke vadovaujama prekybos ir misionieriu misija Jie sekmingai pasieke sala ir nauja kolonija įkure Nuke dan Godthab Geroji viltis Isgyvenes cia 15 metu Hans Egede paliko saloje savo sunu kuris tese misionieriska darba Grįzes į Danija jis kviete pirklius ir misionierius apgyvendinti Grenlandija Taip prasidejo naujas kolonizacijos etapas Grenlandija tapo Danijos Norvegijos kolonija Jos prekybiniai santykiai buvo apriboti tik su Danija 1814 m Danija Norvegija isiro ir dauguma jos koloniju perejo Danijos karalystei taip pat ir Grenlandija Tai sukele ilgalaikį nesutarima tarp dvieju valstybiu Grenlandijos klausimas ypac paastrejo XX a pradzioje 1931 m birzelio 27 d savo iniciatyva iskele Norvegijos veliava vienoje is Rytu Grenlandijos prieplauku ir paskelbe okupuojas jas Norvegijos karaliaus vardu Po kiek laiko Norvegijos vyriausybe oficialiai paskelbe okupuojanti dalį negyvenamu teritoriju vadinama Eriko Raudonojo zeme Rytu Grenlandijoje Klausima 1933 m issprende tarptautinis teismas 1940 m Danija uzemus Naciu Vokietijai 1941 m JAV uzeme Grenlandija siekdama isvengti naciu Cia buvo pastatyti keli kariniai oro uostai Po II pasaulinio karoPo karo Grenlandija sugrįzo Danijai taciau JAV sieke cia islaikyti interesus Ji pasiule nusipirkti sala is Danijos taciau si atsisake 1951 m pasirasyta JAV Danijos sutartis leido JAV kurti cia karines bazes naudoti Grenlandijos teritorijas NATO interesams Grenlandijoje vyko slapti branduoliniai bandymai ir kitos operacijos Tarp grenlandu prasidejo judejimas reikalaujantis daugiau laisviu ir teisiu prekybines laisves su kitomis salimis 1953 m padarius pataisas Danijos konstitucijoje Grenlandijos kolonijos statusas buvo transfromuotas Ji integruota į Danijos karalyste kaip amtas Grenlandai tapo pilnateisiais pilieciais Lygiagreciai pradeta ju asimiliacija skatinant pereiti nuo tradicinio gyvenimo budo vartoti danu kalba atvykti mokytis į Danija Si politika buvo sekminga taciau kartu kele grenlandu pasipriesinima ir savosios tapatybes paieskas 1979 m geguzes 1 d po konsultatyvinio referendumo 1979 m sausio 17 d 70 1 uz ir 25 8 pries Grenlandija tapo autonomija Valdzia Danijoje liko atsakinga uz gynyba uzsienio politika ir konstitucijos klausimus visa kita perleista Grenlandijos vietinei valdziai lanstingui jį sudaro 31 narys Nuo tada Grenlandija turi savo ministra pirmininka Grenlandijos vaikai su veliavomis 2007 m Is karto po autonomijos gavimo Grenlandijoje sustiprejo euroskepticizmas Grenlandija kaip lygiateise Danijos dalis Europos Sajungos nare buvo tapusi 1973 m nors referendumu grenlandieciai tam priestaravo 1985 m Grenlandija nusprende palikti Europos Ekonomine Bendrija nors Danija joje liko Ji tapo pirmaja teritorija pasitraukusia is ES Sis sprendimas priimtas neradus sutarimo del zvejybos reguliavimo ir ruoniu odos produktu 2008 m lapkricio 25 d surengtas referendumas del platesnes Grenlandijos autonomijos kuriame 75 gyventoju pritare didesniam savarankiskumui 2009 m birzelio 20 d svesdama nacionaline diena Grenlandija pereme savivaldos kontrole policijos teismu valdyma pakranciu apsauga ir gamtos resursu kontrole Grenlandu kalba paskelbta oficialia salies kalba Teigiama kad tai paskutinis zingsnis pries paskelbiant nepriklausomybe 2019 m JAV Prezidentas Donald Trump pareiske kad Grenlandija turetu kontroliuoti JAV ir tai pakartojo 2025 m Tuo tarpu visuomenes apklausos parode kad 85 grenlandu nenoretu buti JAV dalimi Danijos vyriausybe pareiske kad toks pareiskimas yra neteisetas ir kad Grenlandija neparduodama SaltiniaiGronnow B 1988 Prehistory in permafrost Investigations at the Saqqaq site Qeqertasussuk Disco Bay West Greenland Journal of Danish Archaeology 7 1 24 39 Kudeba N 19 April 2014 Chapter 5 Norse Explorers from Erik the Red to Leif Erikson in Canadian Explorers Viking Settlers in Greenland Encyclopedia com Inuit were not the first people to settle in the Arctic CBC News Canada 28 August 2014 Why societies collapse Archived 2 August 2012 at the Wayback Machine ABC Science Legal Status of Eastern Greenland Archived 11 May 2011 at the Wayback Machine PCIJ Series A B No 53 1933 America First Committee 1990 8 July 1941 Doenecke Justus D ed In Danger Undaunted The Anti Interventionist Movement of 1940 1941 Hoover Institution Press ISBN 0 8179 8841 6 Miller John J 7 May 2001 Let s Buy Greenland A complete missile defense plan National Review Archived from the original on 7 January 2010 Cataclysmic cargo The hunt for four missing nuclear bombs after a B 52 crash The Washington Post 21 January 2018 Loukacheva Natalia 2007 The Arctic Promise Legal and Political Autonomy of Greenland and Nunavut University of Toronto Press p 25 ISBN 978 0 8020 9486 5 Stern Pamela 2004 Historical Dictionary of the Inuit Lanham Maryland The Scarecrow Press Inc ISBN 0 8108 5058 3 OCLC 54768167 Grenlandijos gyventojai balsuoja referendume del didesnes autonomijos 2008 11 25 Nuoroda tikrinta 2009 07 30 Greenland votes for more autonomy 2008 11 26 Nuoroda tikrinta 2009 07 30 Self rule introduced in Greenland Nuoroda tikrinta 2009 07 30 Grenlandija zengia dar viena zingsnį nepriklausomybes link Nuoroda tikrinta 2009 07 30 Greenland Vote Favors Independence Nuoroda tikrinta 2009 07 30 Greenland to loosen ties with Denmark Nuoroda tikrinta 2009 07 30 Poll 85 of Greenlanders don t want to join the U S Axios European leaders ponder cruel paradox of U S threatening tariffs and a possible land grab PBS Retrieved 3 February 2025

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    Boeing 737

  • Liepa 15, 2025

    Aštuoniatūkstantieji

  • Liepa 15, 2025

    Ašmenos valsčius

  • Liepa 15, 2025

    Ažvinčių-Minčios giria

  • Liepa 15, 2025

    Azoto oksidas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje