Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Švedijos–Norvegijos unija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Švedijos−Norvegijos unija (šved. Svensk-norska unionen, Unionen mellan Sverige och Norge, norv. Unionen mellom Norge og Sverige) – valstybė, kuri gyvavo nuo 1814 m., iki 1905 m. Ji buvo sudaryta, kai Napoleono armija Europoje pralaimėjo ir 1814 m. pagal Norvegija pasidavė Švedijai, tačiau Švedijai teko susidurti su Norvegijos pasipriešinimo judėjimu.
| Skandinavijos istorija | ||
| Švedijos | Norvegijos | Danijos | ||
| Skandinavijos priešistorė | ||
| Germanija | ||
| Vikingai | ||
| Horfagreatai | ||
| - | ||
| Folkungai | Folkungai | |
| Kalmaro unija | ||
| Vazos | ||
| Danija-Norvegija () | ||
| Švedijos–Norvegijos unija (Bernadotai) | Gliuksburgai | |
| Bernadotai | Gliuksburgai | Gliuksburgai |
| Susijusių šalių istorijos: | ||
| Suomijos, Grenlandijos, Islandijos | ||
Danijos princas buvo Norvegijos generalinis gubernatorius sudarant Kylio sutartį, kai Norvegija atiteko Švedijai. Ir jis, ir Norvegijos tauta priešinosi šiai sutarčiai. , sudaryta iš 21 iškiliausio Norvegijos vyro, paskelbė Kristijoną Frederiką tinkamiausiu kandidatu į šalies sostą, bet nesutiko su jo pageidavimu sukurti absoliučią monarchiją. Priešingai, buvo nuspręsta, kad žmonės rinks nacionalinės asamblėjos atstovus. 1814 m. sekmadienį per Velykas 112 atstovų buvo sušaukta į , ir gegužės 17 dieną jie priėmė . Kristijonas Frederikas buvo išrinktas laisvos ir nepriklausomos Norvegijos karaliumi. Tuo metu Švedijos sosto paveldėtojas Karlas Johanas pareikalavo, kad būtų vykdoma Kylio sutartis. Praūžė trumpas karas. Po jo Karlas Johanas pripažino Eidsvollio konstituciją ir 1814 m. lapkričio 14 d. Stortingas (Norvegijos parlamentas) išrinko senąjį Švedijos karalių Norvegijos karaliumi. Vėliau į valdžią atėjo pats Karlas Johanas.
Unija su Švedija
Pagal riksakt, konvenciją, kurią ratifikavo Norvegijos bei Švedijos parlamentai, abi šalys turi būti valdomos vieno karaliaus ir bendrai dalyvauti karuose. Tačiau jos liko lygios ir viena nuo kito nepriklausomos. Bet riksakt nesuteikė Norvegijai galimybės turėti savo užsienio reikalų tarnybą ar nacionalinę vėliavą. Į reikalavimą dėl atskiros vėliavos nebuvo atsižvelgta iki 1898 m. Kova dėl užsienio reikalų tarnybos buvo viena iš priežasčių, lėmusių unijos žlugimą. Buvo ginčijamasi ir dėl to, ar karaliui gali būti suteikta teisė skirti Norvegijos generalgubernatorių. Abi šalys turėjo bendrą diplomatinę tarnybą, bet išlaikė savo įstatymus, vietos valdžią, teismus, bažnyčią. Norvegijos kariuomenė (karininkai − tik norvegai) buvo pavaldi karaliui, bet be Stortingo sutikimo negalėjo būti panaudota už Norvegijos ribų.
Iširimas
Politinis gyvenimas baigiantis unijai su Švedija buvo intensyvus – tai laikoma pereinamuoju keliu į demokratiją. 1884 m. buvo įvestas parlamentinis valdymas, 1898 m. suteikta visuotinė balsavimo teisė vyrams, 1913 m. – ir moterims. Ilgai trunkantis konfliktas dėl reikalavimo įteisinti atskirą užsienio reikalų ministrą galų gale parklupdė uniją. 1905 m. atsistatydino Norvegijos Michelseno vyriausybė – karalius nesutiko patvirtinti Stortingo įstatymo projekto dėl Norvegijos konsulo tarnybos. Karalius atsisakė pripažinti vyriausybės atsistatydinimą sakydamas „Šiuo metu neįmanoma suformuoti naujos vyriausybės“. Michelsenas pasinaudojo šia fraze kaip pretekstu paskelbti, kad unija iširo. Kadangi karalius pasitraukė iš vyriausybės ir negalėjo suformuoti kitos, – o tai buvo jo pareiga pagal konstituciją, – jis neteko ir karaliaus posto. Neturėdama bendro karaliaus unija liovėsi egzistavusi. 1905 m. birželio 7 d. Stortingas, naudodamasis Norvegijai palankia D. Britanijos ir Rusijos pozicija, uniją nutraukė; plebiscitas tam pritarė. Liepos 7 d. Stortingas paskelbė, kad unija iširo, tačiau Švedija pareikalavo referendumo: 368 208 žmonės balsavo už atsiskyrimą, 184 buvo prieš. Švedijos ir Norvegijos unija iširo taikiai.
1905 m. spalio 26 d. Švedija ir Norvegija pasirašė Karlstado susitarimus, patvirtinančius unijos nutraukimą.
Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | | Vengrija | Vokietija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Švedijos–Norvegijos unija, Kas yra Švedijos–Norvegijos unija? Ką reiškia Švedijos–Norvegijos unija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Svedijos Norvegijos unija sved Svensk norska unionen Unionen mellan Sverige och Norge norv Unionen mellom Norge og Sverige valstybe kuri gyvavo nuo 1814 m iki 1905 m Ji buvo sudaryta kai Napoleono armija Europoje pralaimejo ir 1814 m pagal Norvegija pasidave Svedijai taciau Svedijai teko susidurti su Norvegijos pasipriesinimo judejimu Skandinavijos istorijaSvedijos Norvegijos DanijosSkandinavijos priesistoreGermanijaVikingaiHorfagreatai Folkungai FolkungaiKalmaro unijaVazosDanija Norvegija Svedijos Norvegijos unija Bernadotai GliuksburgaiBernadotai Gliuksburgai GliuksburgaiSusijusiu saliu istorijos Suomijos Grenlandijos IslandijosNorvegija ir Svedija 1847 m zemelapyje Danijos princas buvo Norvegijos generalinis gubernatorius sudarant Kylio sutartį kai Norvegija atiteko Svedijai Ir jis ir Norvegijos tauta priesinosi siai sutarciai sudaryta is 21 iskiliausio Norvegijos vyro paskelbe Kristijona Frederika tinkamiausiu kandidatu į salies sosta bet nesutiko su jo pageidavimu sukurti absoliucia monarchija Priesingai buvo nuspresta kad zmones rinks nacionalines asamblejos atstovus 1814 m sekmadienį per Velykas 112 atstovu buvo susaukta į ir geguzes 17 diena jie prieme Kristijonas Frederikas buvo isrinktas laisvos ir nepriklausomos Norvegijos karaliumi Tuo metu Svedijos sosto paveldetojas Karlas Johanas pareikalavo kad butu vykdoma Kylio sutartis Prauze trumpas karas Po jo Karlas Johanas pripazino Eidsvollio konstitucija ir 1814 m lapkricio 14 d Stortingas Norvegijos parlamentas isrinko senajį Svedijos karaliu Norvegijos karaliumi Veliau į valdzia atejo pats Karlas Johanas Unija su SvedijaPagal riksakt konvencija kuria ratifikavo Norvegijos bei Svedijos parlamentai abi salys turi buti valdomos vieno karaliaus ir bendrai dalyvauti karuose Taciau jos liko lygios ir viena nuo kito nepriklausomos Bet riksakt nesuteike Norvegijai galimybes tureti savo uzsienio reikalu tarnyba ar nacionaline veliava Į reikalavima del atskiros veliavos nebuvo atsizvelgta iki 1898 m Kova del uzsienio reikalu tarnybos buvo viena is priezasciu lemusiu unijos zlugima Buvo gincijamasi ir del to ar karaliui gali buti suteikta teise skirti Norvegijos generalgubernatoriu Abi salys turejo bendra diplomatine tarnyba bet islaike savo įstatymus vietos valdzia teismus baznycia Norvegijos kariuomene karininkai tik norvegai buvo pavaldi karaliui bet be Stortingo sutikimo negalejo buti panaudota uz Norvegijos ribu IsirimasPolitinis gyvenimas baigiantis unijai su Svedija buvo intensyvus tai laikoma pereinamuoju keliu į demokratija 1884 m buvo įvestas parlamentinis valdymas 1898 m suteikta visuotine balsavimo teise vyrams 1913 m ir moterims Ilgai trunkantis konfliktas del reikalavimo įteisinti atskira uzsienio reikalu ministra galu gale parklupde unija 1905 m atsistatydino Norvegijos Michelseno vyriausybe karalius nesutiko patvirtinti Stortingo įstatymo projekto del Norvegijos konsulo tarnybos Karalius atsisake pripazinti vyriausybes atsistatydinima sakydamas Siuo metu neįmanoma suformuoti naujos vyriausybes Michelsenas pasinaudojo sia fraze kaip pretekstu paskelbti kad unija isiro Kadangi karalius pasitrauke is vyriausybes ir negalejo suformuoti kitos o tai buvo jo pareiga pagal konstitucija jis neteko ir karaliaus posto Neturedama bendro karaliaus unija liovesi egzistavusi 1905 m birzelio 7 d Stortingas naudodamasis Norvegijai palankia D Britanijos ir Rusijos pozicija unija nutrauke plebiscitas tam pritare Liepos 7 d Stortingas paskelbe kad unija isiro taciau Svedija pareikalavo referendumo 368 208 zmones balsavo uz atsiskyrima 184 buvo pries Svedijos ir Norvegijos unija isiro taikiai 1905 m spalio 26 d Svedija ir Norvegija pasirase Karlstado susitarimus patvirtinancius unijos nutraukima v rEuropos saliu istorijos Airija Albanija Andora Armenija Austrija Azerbaidzanas Baltarusija Belgija Bosnija ir Hercegovina Bulgarija Cekija Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jungtine Karalyste Juodkalnija Kazachija Kosovas Kroatija Latvija Lenkija Lichtensteinas Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Monakas Norvegija Nyderlandai Portugalija Prancuzija Rumunija Rusija San Marinas Serbija Slovakija Slovenija Suomija Svedija Sveicarija Turkija Ukraina Vengrija Vokietija