Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vokietijos istorinis regionas HolsteinHerbasŠalis pietinis Šlėzvigas HolšteinasTautos vokiečiaiKalba vokiečių žemaičių t
Holšteinas
| Vokietijos istorinis regionas Holstein | |
|---|---|
| Herbas | |
| Šalis | pietinis Šlėzvigas-Holšteinas |
| Tautos | vokiečiai |
| Kalba | vokiečių žemaičių tarmė |
| Valstybės | , |
| Miestai | Hamburgas, Liubekas, Kylis |
Holšteinas (vok. Holstein, dan. Holsten, lot. Holsatia) – pietinė Vokietijos federalinės žemės Šlėzvigas-Holšteinas dalis, istorinis Vokietijos regionas. Pavadinta pagal vienos iš trijų saksų genčių – holštenus (sen. vok. Holtsaten = Holz 'medis', 'esantys prie medžių').
Geografija
Holšteino regionas apima pietinę Jutlandiją. Jį iš trijų pusių riboja upės. Šiaurinė regiono riba yra Eideris, kuris skiria nuo Šlėzvigo, pietvakarinė riba – Elbė, skirianti nuo Žemutinės Saksonijos, o pietrytinę ribą formuoja , už kurios yra Meklenburgas. Tai – žemumų kraštas, turintis susisiekimą su jūra. Į vakarus nuo jo yra Šiaurės jūra (Helgolando įlanka), o į rytus – Baltijos jūra (Meklenburgo įlanka).
Istorija
Manoma, kad Holšteino teritorija buvo saksų genčių protėvynė, iš kur vėliau saksai migravo į pietus, anapus Elbės. VI a. Holšteinas įjungtas į saksų konfederaciją, kuri vadinama . Tuo metu regionas buvo žinomas pavadinimu Nordalbingija (Šiaurės Albingija). IX a. po nuožmių regioną nukariavo Karolis Didysis. Norėdamas susilpninti saksų jėgas, regioną jis padalino pusiau (vadinamąja ), rytinę jo dalį atiduodamas slavams (jų grupei, vadinamai vagrais).
Nuo IX a. Holšteinas priklausė Frankų imperijai (vėliau – Rytų Frankų karalystei ir Šventosios Romos imperijai), ir buvo valdomas kaip Saksonijos kunigaikštystės dalis. Nepaisydami nustatytų ribų, slavai vagrai siaubė Holšteiną ir rengė karo žygius iki pat Hamburgo miesto. Tik X a. prasidėjo intensyvesnė jų kristianizacija ir germanizacija.
1111 m. buvo sukurta , pavaldi Saksonijos kunigaikštystei. Ją ėmė valdyti . Po Saksonijos sunaikinimo 1180 m., Holšteinas tapo nepriklausomas. 1201–1227 m. regioną kuriam laikui užvaldė Danija, tačiau grafams pavyko atsiimti savo valdas. XIII–XIV a. reiškėsi feodalinis susiskaldymas: grafystė suskilo į 6 atskiras valdas, valdomas atskirų Šaumburgų linijų. XV a. jas vėl suvienijo . Tuo metu regionas sustiprėjo ekonomiškai: laisvasis Liubeko miestas vykdė intensyvią prekybą Baltijos jūroje. Jo inicijuota kūrėsi Hanzos lyga, kurios pagrindinė kontora ir buvo Liubeke. Kitas regiono miestas, Hamburgas, irgi aktyviai dalyvavo Šiaurės jūros prekyboje.
1459 m. mirus Holšteino grafui Adolfui VIII, Holšteiną paveldėjo Danijos karalius Kristijonas I iš . Oldenburgai regioną išlaikė iki pat XIX a. Nepaisant to, Holšteinas laikytas Šventosios Romos imperijos dalimi ir priskirtas . 1474 m. grafystė tapo , tačiau 1490 m. suskilo tarp dviejų dinastinių atšakų: vieną, kartu su Šlėzvigu ir Danija valdė Danijos karaliai (), o kitą – Oldenburgų atšaka (). Susiskaldymas tęsėsi iki 1773 m., kuomet Danijos karaliai iškeitė savo valdytą į Holšteiną-Gotorpą, ir tapo vienvaldžiais regione.
1806 m. panaikinus Šventosios Romos imperiją, Holšteino kunigaikštystė tapo nepriklausoma valstybe, vis dar esančia personalinėje unijoje su Danija. Ši unija išgelbėjo ją nuo Prancūzijos imperijos okupacijos. 1815–1864 m. ji priklausė Vokietijos sąjungai. 1863 m. mirus Danijos karaliui Frederikui VII, kilo įpėdinystės klausimas. Tuo pasinaudodami, Holšteiną paėmė Habsburgų monarchija, bet netrukus, 1866 m., jį nukariavo Prūsijos karalystė. Sujungus su gretimu Šlėzvigu, čia sukurta . 1876 m. prie jos prijungtos žemės, o 1937 m. Laisvasis Liubeko miestas ir . Ši provincija (vėliau Trečiojo Reicho sudėtyje) buvo išlaikyta iki pat 1946 m. Britų administracijos metu, provincijos pagrindu suformuota Šlėzvigo-Holšteino žemė.
Nuorodos
- Schleswig-Holstein tinklalapis Archyvuota kopija 2015-04-16 iš Wayback Machine projekto.
- Schleswig-Holstein turizmo informacija Archyvuota kopija 2008-01-07 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Holšteinas, Kas yra Holšteinas? Ką reiškia Holšteinas?
Vokietijos istorinis regionas HolsteinHerbasSalis pietinis Slezvigas HolsteinasTautos vokieciaiKalba vokieciu zemaiciu tarmeValstybes Miestai Hamburgas Liubekas Kylis Holsteinas vok Holstein dan Holsten lot Holsatia pietine Vokietijos federalines zemes Slezvigas Holsteinas dalis istorinis Vokietijos regionas Pavadinta pagal vienos is triju saksu genciu holstenus sen vok Holtsaten Holz medis esantys prie medziu GeografijaJutlandijos pusiasalis Holsteino regionas apima pietine Jutlandija Jį is triju pusiu riboja upes Siaurine regiono riba yra Eideris kuris skiria nuo Slezvigo pietvakarine riba Elbe skirianti nuo Zemutines Saksonijos o pietrytine riba formuoja uz kurios yra Meklenburgas Tai zemumu krastas turintis susisiekima su jura Į vakarus nuo jo yra Siaures jura Helgolando įlanka o į rytus Baltijos jura Meklenburgo įlanka IstorijaManoma kad Holsteino teritorija buvo saksu genciu protevyne is kur veliau saksai migravo į pietus anapus Elbes VI a Holsteinas įjungtas į saksu konfederacija kuri vadinama Tuo metu regionas buvo zinomas pavadinimu Nordalbingija Siaures Albingija IX a po nuozmiu regiona nukariavo Karolis Didysis Noredamas susilpninti saksu jegas regiona jis padalino pusiau vadinamaja rytine jo dalį atiduodamas slavams ju grupei vadinamai vagrais Nuo IX a Holsteinas priklause Franku imperijai veliau Rytu Franku karalystei ir Sventosios Romos imperijai ir buvo valdomas kaip Saksonijos kunigaikstystes dalis Nepaisydami nustatytu ribu slavai vagrai siaube Holsteina ir renge karo zygius iki pat Hamburgo miesto Tik X a prasidejo intensyvesne ju kristianizacija ir germanizacija 1111 m buvo sukurta pavaldi Saksonijos kunigaikstystei Ja eme valdyti Po Saksonijos sunaikinimo 1180 m Holsteinas tapo nepriklausomas 1201 1227 m regiona kuriam laikui uzvalde Danija taciau grafams pavyko atsiimti savo valdas XIII XIV a reiskesi feodalinis susiskaldymas grafyste suskilo į 6 atskiras valdas valdomas atskiru Saumburgu liniju XV a jas vel suvienijo Tuo metu regionas sustiprejo ekonomiskai laisvasis Liubeko miestas vykde intensyvia prekyba Baltijos juroje Jo inicijuota kuresi Hanzos lyga kurios pagrindine kontora ir buvo Liubeke Kitas regiono miestas Hamburgas irgi aktyviai dalyvavo Siaures juros prekyboje Holsteinas XVI a 1459 m mirus Holsteino grafui Adolfui VIII Holsteina paveldejo Danijos karalius Kristijonas I is Oldenburgai regiona islaike iki pat XIX a Nepaisant to Holsteinas laikytas Sventosios Romos imperijos dalimi ir priskirtas 1474 m grafyste tapo taciau 1490 m suskilo tarp dvieju dinastiniu atsaku viena kartu su Slezvigu ir Danija valde Danijos karaliai o kita Oldenburgu atsaka Susiskaldymas tesesi iki 1773 m kuomet Danijos karaliai iskeite savo valdyta į Holsteina Gotorpa ir tapo vienvaldziais regione 1806 m panaikinus Sventosios Romos imperija Holsteino kunigaikstyste tapo nepriklausoma valstybe vis dar esancia personalineje unijoje su Danija Si unija isgelbejo ja nuo Prancuzijos imperijos okupacijos 1815 1864 m ji priklause Vokietijos sajungai 1863 m mirus Danijos karaliui Frederikui VII kilo įpedinystes klausimas Tuo pasinaudodami Holsteina paeme Habsburgu monarchija bet netrukus 1866 m jį nukariavo Prusijos karalyste Sujungus su gretimu Slezvigu cia sukurta 1876 m prie jos prijungtos zemes o 1937 m Laisvasis Liubeko miestas ir Si provincija veliau Treciojo Reicho sudetyje buvo islaikyta iki pat 1946 m Britu administracijos metu provincijos pagrindu suformuota Slezvigo Holsteino zeme NuorodosSchleswig Holstein tinklalapis Archyvuota kopija 2015 04 16 is Wayback Machine projekto Schleswig Holstein turizmo informacija Archyvuota kopija 2008 01 07 is Wayback Machine projekto