Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vakarų Sacharos istorija Vakarų Sacharos istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų Vakarų Sacharos žemėlapisPriešistorė
Vakarų Sacharos istorija
Vakarų Sacharos istorija – Vakarų Sacharos istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų.
Priešistorė
Iki šių dienų yra mažai žinoma apie Vakarų Sacharos priešistorę. Tačiau yra manoma, kad šalies pietuose gyveno žmonės, kurie užsiiminėjo medžiokle ir gyvulių ganymu. Tai buvo negroidų ir berberų gentys. Be to, kai kuriose vietose gyveno berberai, užsiimantys žemdirbyste. Apie 2500 m. pr. m. e. prasidėjo laipsniškas dykumėjimo procesas, kuris privertė žemdirbius palikti savo žemės plotus.
Apie IV amžių pr. m. e. tarp Vakarų Sacharos ir Europos vyko prekyba. Be to, romėnai irgi palaikė tam tikrus ryšius su Sacharos tautomis.
Ikikolonijinis laikotarpis
Arabų gentys atvyko į Magribą 647 m. ir pasiekė Atlanto vandenyną 680-aisias m. 681 m. arabų gentys pasiekė Draa upės slėnį. Šios gentys pradėjo karines ekspedicijas prieš berberų tautas ir paversdavo berberus savo vergais. Jų karinės pergalės užtikrino arabų prekybininkams judėjimo laisvę Vakarų Sacharoje.
Visgi berberų tautos sudarė stiprią opoziciją arabų gentims ir dėl to arabų lyderiai nutarė užmegzti prekybos ir kultūros ryšius su vietiniais gyventojais. Šiuo būdu arabams pavyko pagerinti santykius su berberais ir išpopuliarinti savo religiją. Jau VIII amžiuje didelė dalis berberų priėmė islamą.
Arabų genčių (beduinų) atvykimas į Vakarų Sacharą reiškė jos arabizaciją. Arabai aktyviai skleidė savo religiją ir susimaišė su Sacharoje gyvenančiomis tautomis. Tai reiškė, kad greitai po arabų genčių atvykimo, visa šiaurės Afrika pradėjo išpažinti islamą. Be to, atvykusios gentys perėmė teritorijos valdymą.
Almoravidų imperija
XI amžiuje Vakarų Magribe buvo įkurta Almoravidų imperija, kurios žemės apėmė ir dabartinę Vakarų Sacharos teritoriją. Almoravidų dinastijos pradžią davė sanhadži (angl. Sanhaja) ir lemtuna, dvi galingos berberų gentys.
Tuo metu Šiaurės ir Vakarų Sacharoje vyko aktyvi prekyba ir per Sacharą keliavo karavanai, kuriuose buvo vežamos tokios prekės kaip druska, auksas ir vergai. Prekybos maršrutų kontrolė tapo valdžios simboliu ir tapo kovos tarp įvairių genčių priežastimi. Berberų gentys, suvienytos religinio lyderio, pasipriešino esamai valdžiai ir įsteigė naują, Almoravidų, dinastiją.
Iš pradžių sanhadži gentis pakvietė garsų religinį mokytoją, Abdalahą ibn Jasiną tam, kad mokytų vietinius žmones apie islamą. 1036 m. buvo nutarta, kad visa sanhadži gentis priims islamą. Vėliau islamo teologas Abdalahas ibn Jasinas nuvyko pas lemtunų gentį, kur surinko daug pasekėjų. Labai greitai teologas tapo karinio aljanso lyderiu ir tai davė pradžią Vakarų Magribo užkariavimui.
Jau 1059 m. Almoravidai pasiekė Atlanto vandenyno pakrantę, o vėliau ir Atlaso kalnus. Jusufas ibn Tašminas užkariavo daug žemių, kurios šiandien yra žinomos kaip Marokas, Vakarų Sachara ir Mauritanija. 1062 m. jis įkūrė Marakešo miestą, kuris tapo Almoravidų imperijos sostine. 1082 m. Almoravidai užėmė Alžyrą, o 1094 m. didelę dalį šiandieninės Ispanijos. Tačiau nepaisant pergalingų mūšių, Almoravidai prarado galią ir 1147 m. po Almochadų lydimo sukilimo imperija nustojo egzistuoti.
XIII–XIV amžius
Almoravidų imperijos laikais profesionalūs kariai pradėjo vienytis ir formuoti savo gentis. Kai XIII ir XIV amžiuje, makilų arabų gentys (angl. Maqil Arab tribes) atvyko į Vakarų ir Šiaurės Afriką, šie kariai buvo labiausiai linkę į arabizaciją. Šios arabizuotos berberų gentys kontroliavo pagrindines oazių gyvenvietes Sacharoje ir suvaidino svarbų vaidmenį Sacharos vergų prekyboje. Jie nustatydavo didelį mokestį už prekių pervežimą per jų žemes, aprūpindami karavanų saugumą bei pristatydami reikiamas prekes ir kupranugarius.[reikalingas šaltinis]
Makilų arabų gentys, atvykusios XIII amžiuje, susimaišė su vietinėmis berberų gentimis, formuojant naują etninę grupę, sahravius.
Kolonijinis laikotarpis
Europiečiai atvyko į Kanarų salas 1309 m., tačiau dėl vietinių gyventojų pasipriešinimo galėjo jas užimti tik 1401 m. ispanai beveik visiškai sunaikino vietinius Kanarų salų gyventojus. Todėl jau greitai, dėl nepakankamos darbo jėgos jie pradėjo ekspedicijas į Sacharos pakrantę, kur ėmė medžioti vergus. Pirma tokia ekspedicija įvyko 1405 m. ir į Kanarų salas buvo atgabenta daug sahravių. Apie šias vergų medžiokles nebuvo viešai paskelbta ir vyko po krikščioniškųjų misijų priedanga.
Portugalai buvo pirmieji europiečiai, kurie įkūrė savo kolonijas Vakarų Afrikoje. Jie pradėjo nuo miesto Seuta, kuris šiandien priklauso Ispanijai, ir pasiekė Vakarų Sacharos Budžadūro miestą. Portugalai vežė iš Sacharos auksą ir juodaodžius vergus, kuriuos galėjo nupirkti iš klajoklių už kviečius ir audinius.
XV a. pabaigoje Portugalija ir Ispanija pasirašė sutartį, pagal kurią žemės nuo Bužadūro iki Messos buvo įtrauktos į Ispanų įtakos zoną. Tačiau ispanai nerizikavo vykti giliau į Sacharą ir tiktai Vakarų Sacharos pakrantėje pastatė savo tvirtovę.
Ispanija nesugebėjo apginti savo imperijos ir ja buvo galima lengvai manipuliuoti. XIX a. antroje pusėje galingos Europos valstybės norėjo įsigyti kolonijų Afrikoje. Šalia jų, Ispanija pasirodė silpna, pasenusi bei negalinti apginti savo interesų.
Ispanijos Sachara
1884–1885 m. Vokietija pakvietė 14 šalių dalyvauti Berlyno konferencijoje bei susitarti dėl Afrikos teritorijų padalijimo. Nepaisant Maroko sultono Hassano I prieštaravimų, buvo nutarta, kad Vakarų Sachara atiteks Ispanijai.
1884 m. Ispanija nustatė savo protektoratą virš Vakarų Sacharos pakrantės nuo Bužadūro iki Nuadibu kyšulio. Nuo to laiko Vakarų Sachara buvo vadinama Ispanijos Sachara. Ispanai pradėjo plėtoti prekybos ryšius ir dislokavo Ispanijos Sacharoje savo karines pajėgas.
Kol nebuvo pasirašyta sutartis tarp Ispanijos ir Prancūzijos XX a. pradžioje, teritorijų ribos nebuvo aiškiai apibrėžtos. Vėliau, 1924 m. Ispanija išplėtė savo kontroliuojamą teritoriją ir prijungė (šiaurėje) ir Rio de Orą (pietuose) prie Ispanijos Sacharos.
Vietinių Vakarų Sacharos gyventojų, sahravių, maištai trukdė Ispanijos pajėgoms kontroliuoti savo provincijos teritoriją. 1956–1958 m. įvykęs sukilimas buvo vienas reikšmingiausių Ispanijos Sacharos įvykių. Sukilimą inicijavo Maroko remiama Išsilaisvinimo armija. Tačiau po intensyvios kovos Ispanai, Prancūzijos pajėgų padedami, atgavo provincijos kontrolę.
Kelias į nepriklausomybę
Palaipsniui regione augo nacionalinės ir antikolonialinės nuotaikos, kurios nulėmė partizanų karo pradžią. 1970-aisiais metais vietiniai Sacharos gyventojai, sahraviai, klajoklių tauta, pradėjo aktyvų pasipriešinimą prieš Ispanus.1973 m. gegužės 10 d. buvo įsteigtas , kuris įsitvirtino kaip vienintelis Sacharos tautos atstovas.
1975 m. spalio mėn. Tarptautinis Teisingumo Teismas atmetė Maroko ir Mauritanijos teritorinius reikalavimams į Vakarų Sacharą ir pripažino Sacharos gyventojų teisę į apsisprendimą. Ispanija sutiko surengti referendumą, kad Sacharos gyventojai galėtų patys nuspręsti dėl savo likimo.
Madrido sutartis
Tačiau jau lapkričio mėn. Marokas pradėjo 300 000 marokiečių Žaliąjį maršą į Vakarų Sacharą. Po šių įvykių Ispanija pradėjo derybas su Maroku ir Mauritanija dėl naujo Vakarų Sacharos statuso. 1975 m. lapkričio 14 d. buvo pasirašyta Madrido sutartis, kuri padalijo Vakarų Sacharą į dvi dalis. Marokui atiteko du trečdaliai regiono, o Mauritanijai vienas trečdalis. Madrido sutartis baigė Ispanijos kolonijinę valdžią Vakarų Sacharoje.
Tačiau nacionalistiškai nusiteikęs , nepatenkintas, kad trečios valstybės sprendžia Vakarų Sacharos ateitį, 1976 m. vasario 27 d. paskelbė Sacharos Arabų Demokratinės Respublikos įkūrimą. O pirmoji nepriklausomos Vakarų Sacharos vyriausybė buvo paskelbta jau kovo 4 d.
1978 m. rugpjūčio mėn. Mauritanijoje įvyko valstybės perversmas ir nauja vyriausybė pasirašė taikos sutartį su Polisario ir atsisakė visų teritorinių pretenzijų į Vakarų Sacharą. Tačiau Marokas su tuo nesutiko ir užėmė Mauritanijai pagal Madrido sutartį skirtą sritį Vakarų Sacharoje.
1980-aisiais metais Maroko armija iš smėlio pastatė , kuri tęsėsi 2700 km ir padalijo Vakarų Sacharos teritoriją į Maroko kontroliuojamus plotus, įskaitant Al Ajuną ir į kontroliuojamą teritoriją. Marokiečių kontroliuojama teritorija yra daug didesnė, be to jų teritorijoje yra didelė fosfatų kasykla ir žuvingi Atlanto vandenyno vandenys.
Alžyras, kuris nenorėjo Maroko sustiprėjimo, leido pabėgėliams iš Vakarų Sacharos įsikurti savo pietinėje šalies dalyje, mieste Tindouf. Iki šiandien Tindoufe yra įsikūrusi pagrindinė Polisario būstinė.
Iki 1991 m. Polisario vadovavo partizaniniam karui prieš Maroką.
Referendumas
1991 m. balandžio mėn. Jungtinės Tautos pradėjo MINURSO misiją (Jungtinių Tautų misiją už referendumą Vakarų Sacharoje). Ši misija turėjo įgyvendinti taikos planą pagal Saugumo Tarybos rezoliuciją. 1991 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų tarpininkavimo dėka buvo paskelbtos paliaubos.
Taikos plane buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, po kurio 1992 m. sausio mėn. turėjo įvykti referendumas. Vakarų Sacharos gyventojai turėjo pasirinkti tarp nepriklausomybės ir integracijos su Maroku. Tačiau pereinamasis laikotarpis taip ir nebuvo baigtas, nes sunku buvo nustatyti, kas iš tikrųjų priklausė sahraviams ir turėjo teisę balsuoti.
Po 1975 m. Maroko vyriausybė skatino marokiečius įsikurti Vakarų Sacharos teritorijoje, nes norėjo, kad jie gautų teisę į balsavimą referendume dėl Vakarų Sacharos teritorijos ateities. Tačiau nenorėjo pripažinti marokiečių, kurie apsigyveno Vakarų Sacharoje po Žaliojo maršo, teisę į balsavimą.
1996 m. gegužės mėn. identifikavimo procesas buvo sustabdytas ir civiliniai MINURSO darbuotojai paliko Vakarų Sacharą. Pasiruošimas referendumui buvo pristabdytas. Šalyje pasiliko tik karinis personalas paliaubų prižiūrėti.
Bakero planas
Deryboms tarp ir Maroko vadovavo Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys Jamesas Bakeris. Jos vyko Londone, Lisabonoje ir Hiustone (1997 m.) ir vėl Londone (2000 m.). Derybų metu buvo susitarta dėl karo belaisvių paleidimo, elgesio kodo referendumo metu bei buvo pripažintas Jungtinių Tautų autoritetas pereinamojo laikotarpio laiku. Tačiau nebuvo nustatyta, kas galės balsuoti referendume. Vėliau derybos vyko Berlyne ir Ženevoje (2000 m.), tačiau kompromiso surasti nepavyko. 2001 m. Jamesas Bakeris pasiūlė „Preliminarų susitarimą“, žinoma kaip Trečią kelią (angl. Third Way). Šis planas numatė sahravių autonomiją Maroko sudėtyje, referendumą po ketverių metų pereinamojo laikotarpio ir balsavimo teisių užtikrinimą marokiečių naujakuriams gyvenantiems Vakarų Sacharoje daugiau nei metus.
Tokį pasiūlymą atmetė Polisario ir Alžyras. Tada, 2003 m. liepos mėn. Jungtinės Tautos pasiūlė kitą kompromisinį sprendimą, kad Vakarų Sachara taps pusiau autonominiu regionu Maroko sudėtyje, o pereinamasis laikotarpis truks penkerius metus. Po pereinamojo laikotarpio įvyks referendumas, kuriame bus balsuojama dėl Vakarų Sacharos nepriklausomybės, pusiau autonomijos arba susivienijimo su Maroku. Polisario pranešė apie savo pasirengimą priimti šį pasiūlymą, tačiau Marokas jį atmetė, remdamasis saugumo klausimu. Derybos tarp Polisario ir Maroko buvo atnaujintos 2008 m. kovo mėn. Niujorke. Jose taip pat dalyvavo Mauritanija ir Alžyras, tačiau derybos nepasiekė jokios pažangos.
2009 m. sausio mėn. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Munas paskyrė JAV diplomatą Christopherį Rossą kaip naują specialųjį Jungtinių Tautų pasiuntinį Vakarų Sacharos klausimą spręsti.
Vakarų Sacharos statusas lieka neapibrėžtas, Marokas užėmė didžiąją Vakarų Sacharos dalį dar po ispanų išvykimo bei tvirtina, kad yra teisėtas teritorijos savininkas. Šiandien šioje teritorijoje daugėja žmogaus teisių pažeidimo atvejų.
Šaltiniai
- János Besenyő, Western Sahara, Publikon Publishers, Pécs, 2009, p.37.
- János Besenyő, Western Sahara, Publikon Publishers, Pécs, 2009, p. 38.
- János Besenyő, Western Sahara, Publikon Publishers, Pécs, 2009, p. 39.
- Macharia Munene, History of Western Sahara and Spanish Colonisation, United States International University, Nairobi, p. 85.
- János Besenyő, Western Sahara, Publikon Publishers, Pécs, 2009, p.40.
- Philip Curtin (red.), African History, 1978, p. 211–212.
- János Besenyő, Western Sahara, Publikon Publishers, Pécs, 2009, p.40.
- János Besenyő, Western Sahara, Publikon Publishers, Pécs, 2009, p.40.
- János Besenyő, Western Sahara, Publikon Publishers, Pécs, 2009, p.40.
- János Besenyő, Western Sahara, Publikon Publishers, Pécs, 2009, p.41.
- János Besenyő, Western Sahara, Publikon Publishers, Pécs, 2009, p.45.
- János Besenyő, Western Sahara, Publikon Publishers, Pécs, 2009, p.45.
- Macharia Munene, History of Western Sahara and Spanish colonisation, United States International University, Nairobi, p. 90.
- Macharia Munene, History of Western Sahara and Spanish colonisation, United States International University, Nairobi, p. 90.
- Macharia Munene, History of Western Sahara and Spanish colonisation, United States International University, Nairobi, p. 96.
- http://www.bbc.com/news/world-africa-14115273
- http://www.bbc.com/news/world-africa-14115273
- http://www.bbc.com/news/world-africa-14115273
- http://www.bbc.com/news/world-africa-14115273
- http://www.bbc.com/news/world-africa-14115273
- http://www.economist.com/blogs/newsbook/2012/08/western-sahara
- http://www.bbc.com/news/world-africa-14115273
- http://www.bbc.com/news/world-africa-14115273
- http://www.bbc.com/news/world-africa-14115273
- http://www.bbc.com/news/world-africa-14115273
- http://www.bbc.com/news/world-africa-14115273
- http://www.bbc.com/news/world-africa-14115273
- http://www.bbc.com/news/world-africa-14115273
- http://www.economist.com/blogs/newsbook/2012/08/western-sahara
Nuorodos
- Macharia Munene, History of Western Sahara and Spanish colonisation, United States International University, Nairobi (anglų k.)
- A BRIEF HISTORY OF THE TERRITORY AND ITS PEOPLE (anglų k.)
- Western Sahara, Britannica (anglų k.)
- Western Sahara conflict Animation (anglų k.)
- Profile of Western Sahara on the CIA World Factbook website Archyvuota kopija 2020-04-24 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- MILESTONES IN THE WESTERN SAHARA CONFLICT Archyvuota kopija 2012-07-31 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- WESTERN SAHARA (anglų k., prancūzų k., ispanų k.)
- János Besenyő, Western Sahara, Publikon Publishers, Pécs, 2009 (anglų k.)
Alžyras · Angola · · · · Burkina Fasas · · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · · · · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · · · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · · · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · · Zimbabvė ·
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vakarų Sacharos istorija, Kas yra Vakarų Sacharos istorija? Ką reiškia Vakarų Sacharos istorija?
Vakaru Sacharos istorija Vakaru Sacharos istorija nuo seniausiu laiku iki siu dienu Vakaru Sacharos zemelapisPriesistoreIki siu dienu yra mazai zinoma apie Vakaru Sacharos priesistore Taciau yra manoma kad salies pietuose gyveno zmones kurie uzsiiminejo medziokle ir gyvuliu ganymu Tai buvo negroidu ir berberu gentys Be to kai kuriose vietose gyveno berberai uzsiimantys zemdirbyste Apie 2500 m pr m e prasidejo laipsniskas dykumejimo procesas kuris priverte zemdirbius palikti savo zemes plotus Apie IV amziu pr m e tarp Vakaru Sacharos ir Europos vyko prekyba Be to romenai irgi palaike tam tikrus rysius su Sacharos tautomis Ikikolonijinis laikotarpisArabu gentys atvyko į Magriba 647 m ir pasieke Atlanto vandenyna 680 aisias m 681 m arabu gentys pasieke Draa upes slenį Sios gentys pradejo karines ekspedicijas pries berberu tautas ir paversdavo berberus savo vergais Ju karines pergales uztikrino arabu prekybininkams judejimo laisve Vakaru Sacharoje Visgi berberu tautos sudare stipria opozicija arabu gentims ir del to arabu lyderiai nutare uzmegzti prekybos ir kulturos rysius su vietiniais gyventojais Siuo budu arabams pavyko pagerinti santykius su berberais ir ispopuliarinti savo religija Jau VIII amziuje didele dalis berberu prieme islama Arabu genciu beduinu atvykimas į Vakaru Sachara reiske jos arabizacija Arabai aktyviai skleide savo religija ir susimaise su Sacharoje gyvenanciomis tautomis Tai reiske kad greitai po arabu genciu atvykimo visa siaures Afrika pradejo ispazinti islama Be to atvykusios gentys pereme teritorijos valdyma Almoravidu imperija Almoravidu imperijos uzkariavimai XI amziuje Vakaru Magribe buvo įkurta Almoravidu imperija kurios zemes apeme ir dabartine Vakaru Sacharos teritorija Almoravidu dinastijos pradzia dave sanhadzi angl Sanhaja ir lemtuna dvi galingos berberu gentys Tuo metu Siaures ir Vakaru Sacharoje vyko aktyvi prekyba ir per Sachara keliavo karavanai kuriuose buvo vezamos tokios prekes kaip druska auksas ir vergai Prekybos marsrutu kontrole tapo valdzios simboliu ir tapo kovos tarp įvairiu genciu priezastimi Berberu gentys suvienytos religinio lyderio pasipriesino esamai valdziai ir įsteige nauja Almoravidu dinastija Is pradziu sanhadzi gentis pakviete garsu religinį mokytoja Abdalaha ibn Jasina tam kad mokytu vietinius zmones apie islama 1036 m buvo nutarta kad visa sanhadzi gentis priims islama Veliau islamo teologas Abdalahas ibn Jasinas nuvyko pas lemtunu gentį kur surinko daug pasekeju Labai greitai teologas tapo karinio aljanso lyderiu ir tai dave pradzia Vakaru Magribo uzkariavimui Jau 1059 m Almoravidai pasieke Atlanto vandenyno pakrante o veliau ir Atlaso kalnus Jusufas ibn Tasminas uzkariavo daug zemiu kurios siandien yra zinomos kaip Marokas Vakaru Sachara ir Mauritanija 1062 m jis įkure Marakeso miesta kuris tapo Almoravidu imperijos sostine 1082 m Almoravidai uzeme Alzyra o 1094 m didele dalį siandienines Ispanijos Taciau nepaisant pergalingu musiu Almoravidai prarado galia ir 1147 m po Almochadu lydimo sukilimo imperija nustojo egzistuoti XIII XIV amzius Almoravidu imperijos laikais profesionalus kariai pradejo vienytis ir formuoti savo gentis Kai XIII ir XIV amziuje makilu arabu gentys angl Maqil Arab tribes atvyko į Vakaru ir Siaures Afrika sie kariai buvo labiausiai linke į arabizacija Sios arabizuotos berberu gentys kontroliavo pagrindines oaziu gyvenvietes Sacharoje ir suvaidino svarbu vaidmenį Sacharos vergu prekyboje Jie nustatydavo didelį mokestį uz prekiu pervezima per ju zemes aprupindami karavanu sauguma bei pristatydami reikiamas prekes ir kupranugarius reikalingas saltinis Makilu arabu gentys atvykusios XIII amziuje susimaise su vietinemis berberu gentimis formuojant nauja etnine grupe sahravius Kolonijinis laikotarpisZemelapis kuriame nurodytos pretenzijos į Afrika 1913 m Ispanijai priklausanti Vakaru Sachara pazymeta violetine spalva Europieciai atvyko į Kanaru salas 1309 m taciau del vietiniu gyventoju pasipriesinimo galejo jas uzimti tik 1401 m ispanai beveik visiskai sunaikino vietinius Kanaru salu gyventojus Todel jau greitai del nepakankamos darbo jegos jie pradejo ekspedicijas į Sacharos pakrante kur eme medzioti vergus Pirma tokia ekspedicija įvyko 1405 m ir į Kanaru salas buvo atgabenta daug sahraviu Apie sias vergu medziokles nebuvo viesai paskelbta ir vyko po krikscioniskuju misiju priedanga Portugalai buvo pirmieji europieciai kurie įkure savo kolonijas Vakaru Afrikoje Jie pradejo nuo miesto Seuta kuris siandien priklauso Ispanijai ir pasieke Vakaru Sacharos Budzaduro miesta Portugalai veze is Sacharos auksa ir juodaodzius vergus kuriuos galejo nupirkti is klajokliu uz kviecius ir audinius XV a pabaigoje Portugalija ir Ispanija pasirase sutartį pagal kuria zemes nuo Buzaduro iki Messos buvo įtrauktos į Ispanu įtakos zona Taciau ispanai nerizikavo vykti giliau į Sachara ir tiktai Vakaru Sacharos pakranteje pastate savo tvirtove Pasto zenklas 1924 m Ispanija nesugebejo apginti savo imperijos ir ja buvo galima lengvai manipuliuoti XIX a antroje puseje galingos Europos valstybes norejo įsigyti koloniju Afrikoje Salia ju Ispanija pasirode silpna pasenusi bei negalinti apginti savo interesu Ispanijos Sachara Ispanijos Sachara bei kitos Ispanijos ir Prancuzijos kolonijos Afrikoje 1884 1885 m Vokietija pakviete 14 saliu dalyvauti Berlyno konferencijoje bei susitarti del Afrikos teritoriju padalijimo Nepaisant Maroko sultono Hassano I priestaravimu buvo nutarta kad Vakaru Sachara atiteks Ispanijai 1884 m Ispanija nustate savo protektorata virs Vakaru Sacharos pakrantes nuo Buzaduro iki Nuadibu kysulio Nuo to laiko Vakaru Sachara buvo vadinama Ispanijos Sachara Ispanai pradejo pletoti prekybos rysius ir dislokavo Ispanijos Sacharoje savo karines pajegas Kol nebuvo pasirasyta sutartis tarp Ispanijos ir Prancuzijos XX a pradzioje teritoriju ribos nebuvo aiskiai apibreztos Veliau 1924 m Ispanija isplete savo kontroliuojama teritorija ir prijunge siaureje ir Rio de Ora pietuose prie Ispanijos Sacharos Vietiniu Vakaru Sacharos gyventoju sahraviu maistai trukde Ispanijos pajegoms kontroliuoti savo provincijos teritorija 1956 1958 m įvykes sukilimas buvo vienas reiksmingiausiu Ispanijos Sacharos įvykiu Sukilima inicijavo Maroko remiama Issilaisvinimo armija Taciau po intensyvios kovos Ispanai Prancuzijos pajegu padedami atgavo provincijos kontrole Kelias į nepriklausomybePalaipsniui regione augo nacionalines ir antikolonialines nuotaikos kurios nuleme partizanu karo pradzia 1970 aisiais metais vietiniai Sacharos gyventojai sahraviai klajokliu tauta pradejo aktyvu pasipriesinima pries Ispanus 1973 m geguzes 10 d buvo įsteigtas kuris įsitvirtino kaip vienintelis Sacharos tautos atstovas 1975 m spalio men Tarptautinis Teisingumo Teismas atmete Maroko ir Mauritanijos teritorinius reikalavimams į Vakaru Sachara ir pripazino Sacharos gyventoju teise į apsisprendima Ispanija sutiko surengti referenduma kad Sacharos gyventojai galetu patys nuspresti del savo likimo Madrido sutartis Vakaru Sacharos zemelapis kuriame raudona linija nurodo dalijancia Vakaru Sachara į dvi dalis Maroko ir kontroliuojamas teritorijas Taciau jau lapkricio men Marokas pradejo 300 000 marokieciu Zaliajį marsa į Vakaru Sachara Po siu įvykiu Ispanija pradejo derybas su Maroku ir Mauritanija del naujo Vakaru Sacharos statuso 1975 m lapkricio 14 d buvo pasirasyta Madrido sutartis kuri padalijo Vakaru Sachara į dvi dalis Marokui atiteko du trecdaliai regiono o Mauritanijai vienas trecdalis Madrido sutartis baige Ispanijos kolonijine valdzia Vakaru Sacharoje Taciau nacionalistiskai nusiteikes nepatenkintas kad trecios valstybes sprendzia Vakaru Sacharos ateitį 1976 m vasario 27 d paskelbe Sacharos Arabu Demokratines Respublikos įkurima O pirmoji nepriklausomos Vakaru Sacharos vyriausybe buvo paskelbta jau kovo 4 d 1978 m rugpjucio men Mauritanijoje įvyko valstybes perversmas ir nauja vyriausybe pasirase taikos sutartį su Polisario ir atsisake visu teritoriniu pretenziju į Vakaru Sachara Taciau Marokas su tuo nesutiko ir uzeme Mauritanijai pagal Madrido sutartį skirta sritį Vakaru Sacharoje 1980 aisiais metais Maroko armija is smelio pastate kuri tesesi 2700 km ir padalijo Vakaru Sacharos teritorija į Maroko kontroliuojamus plotus įskaitant Al Ajuna ir į kontroliuojama teritorija Marokieciu kontroliuojama teritorija yra daug didesne be to ju teritorijoje yra didele fosfatu kasykla ir zuvingi Atlanto vandenyno vandenys Alzyras kuris nenorejo Maroko sustiprejimo leido pabegeliams is Vakaru Sacharos įsikurti savo pietineje salies dalyje mieste Tindouf Iki siandien Tindoufe yra įsikurusi pagrindine Polisario bustine Iki 1991 m Polisario vadovavo partizaniniam karui pries Maroka Referendumas 1991 m balandzio men Jungtines Tautos pradejo MINURSO misija Jungtiniu Tautu misija uz referenduma Vakaru Sacharoje Si misija turejo įgyvendinti taikos plana pagal Saugumo Tarybos rezoliucija 1991 m rugsejo men Jungtiniu Tautu tarpininkavimo deka buvo paskelbtos paliaubos Taikos plane buvo numatytas pereinamasis laikotarpis po kurio 1992 m sausio men turejo įvykti referendumas Vakaru Sacharos gyventojai turejo pasirinkti tarp nepriklausomybes ir integracijos su Maroku Taciau pereinamasis laikotarpis taip ir nebuvo baigtas nes sunku buvo nustatyti kas is tikruju priklause sahraviams ir turejo teise balsuoti Po 1975 m Maroko vyriausybe skatino marokiecius įsikurti Vakaru Sacharos teritorijoje nes norejo kad jie gautu teise į balsavima referendume del Vakaru Sacharos teritorijos ateities Taciau nenorejo pripazinti marokieciu kurie apsigyveno Vakaru Sacharoje po Zaliojo marso teise į balsavima 1996 m geguzes men identifikavimo procesas buvo sustabdytas ir civiliniai MINURSO darbuotojai paliko Vakaru Sachara Pasiruosimas referendumui buvo pristabdytas Salyje pasiliko tik karinis personalas paliaubu priziureti Bakero planas Deryboms tarp ir Maroko vadovavo Jungtiniu Tautu specialusis pasiuntinys Jamesas Bakeris Jos vyko Londone Lisabonoje ir Hiustone 1997 m ir vel Londone 2000 m Derybu metu buvo susitarta del karo belaisviu paleidimo elgesio kodo referendumo metu bei buvo pripazintas Jungtiniu Tautu autoritetas pereinamojo laikotarpio laiku Taciau nebuvo nustatyta kas gales balsuoti referendume Veliau derybos vyko Berlyne ir Zenevoje 2000 m taciau kompromiso surasti nepavyko 2001 m Jamesas Bakeris pasiule Preliminaru susitarima zinoma kaip Trecia kelia angl Third Way Sis planas numate sahraviu autonomija Maroko sudetyje referenduma po ketveriu metu pereinamojo laikotarpio ir balsavimo teisiu uztikrinima marokieciu naujakuriams gyvenantiems Vakaru Sacharoje daugiau nei metus Tokį pasiulyma atmete Polisario ir Alzyras Tada 2003 m liepos men Jungtines Tautos pasiule kita kompromisinį sprendima kad Vakaru Sachara taps pusiau autonominiu regionu Maroko sudetyje o pereinamasis laikotarpis truks penkerius metus Po pereinamojo laikotarpio įvyks referendumas kuriame bus balsuojama del Vakaru Sacharos nepriklausomybes pusiau autonomijos arba susivienijimo su Maroku Polisario pranese apie savo pasirengima priimti sį pasiulyma taciau Marokas jį atmete remdamasis saugumo klausimu Derybos tarp Polisario ir Maroko buvo atnaujintos 2008 m kovo men Niujorke Jose taip pat dalyvavo Mauritanija ir Alzyras taciau derybos nepasieke jokios pazangos 2009 m sausio men Jungtiniu Tautu generalinis sekretorius Ban Ki Munas paskyre JAV diplomata Christopherį Rossa kaip nauja specialujį Jungtiniu Tautu pasiuntinį Vakaru Sacharos klausima spresti Vakaru Sacharos statusas lieka neapibreztas Marokas uzeme didziaja Vakaru Sacharos dalį dar po ispanu isvykimo bei tvirtina kad yra teisetas teritorijos savininkas Siandien sioje teritorijoje daugeja zmogaus teisiu pazeidimo atveju SaltiniaiJanos Besenyo Western Sahara Publikon Publishers Pecs 2009 p 37 Janos Besenyo Western Sahara Publikon Publishers Pecs 2009 p 38 Janos Besenyo Western Sahara Publikon Publishers Pecs 2009 p 39 Macharia Munene History of Western Sahara and Spanish Colonisation United States International University Nairobi p 85 Janos Besenyo Western Sahara Publikon Publishers Pecs 2009 p 40 Philip Curtin red African History 1978 p 211 212 Janos Besenyo Western Sahara Publikon Publishers Pecs 2009 p 40 Janos Besenyo Western Sahara Publikon Publishers Pecs 2009 p 40 Janos Besenyo Western Sahara Publikon Publishers Pecs 2009 p 40 Janos Besenyo Western Sahara Publikon Publishers Pecs 2009 p 41 Janos Besenyo Western Sahara Publikon Publishers Pecs 2009 p 45 Janos Besenyo Western Sahara Publikon Publishers Pecs 2009 p 45 Macharia Munene History of Western Sahara and Spanish colonisation United States International University Nairobi p 90 Macharia Munene History of Western Sahara and Spanish colonisation United States International University Nairobi p 90 Macharia Munene History of Western Sahara and Spanish colonisation United States International University Nairobi p 96 http www bbc com news world africa 14115273 http www bbc com news world africa 14115273 http www bbc com news world africa 14115273 http www bbc com news world africa 14115273 http www bbc com news world africa 14115273 http www economist com blogs newsbook 2012 08 western sahara http www bbc com news world africa 14115273 http www bbc com news world africa 14115273 http www bbc com news world africa 14115273 http www bbc com news world africa 14115273 http www bbc com news world africa 14115273 http www bbc com news world africa 14115273 http www bbc com news world africa 14115273 http www economist com blogs newsbook 2012 08 western saharaNuorodosMacharia Munene History of Western Sahara and Spanish colonisation United States International University Nairobi anglu k A BRIEF HISTORY OF THE TERRITORY AND ITS PEOPLE anglu k Western Sahara Britannica anglu k Western Sahara conflict Animation anglu k Profile of Western Sahara on the CIA World Factbook website Archyvuota kopija 2020 04 24 is Wayback Machine projekto anglu k MILESTONES IN THE WESTERN SAHARA CONFLICT Archyvuota kopija 2012 07 31 is Wayback Machine projekto anglu k WESTERN SAHARA anglu k prancuzu k ispanu k Janos Besenyo Western Sahara Publikon Publishers Pecs 2009 anglu k v rAfrikos saliu istorijos Alzyras Angola Burkina Fasas CAR Cadas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Eritreja Etiopija Gvineja Kamerunas Kenija Komorai Kongas Kongo DR Lesotas Liberija Libija Madagaskaras Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Nigeris Pietu Afrika Pietu Sudanas Pusiaujo Gvineja Ruanda San Tome ir Prinsipe Seiseliai Senegalas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Vakaru Sachara Zimbabve