Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sudano istorija Afrikos valstybės Sudano ir jos teritorijos istorija nuo seniausių laikų Sudano istorijaEgiptas Kušo kar
Sudano istorija
Sudano istorija – Afrikos valstybės Sudano ir jos teritorijos istorija nuo seniausių laikų.
| Sudano istorija |
| Egiptas () |
| Kušo karalystė |
| Aksumo imperija, Nubai |
| , , Alodija |
| Osmanai, Senaras |
| Turkiyah (1820-1884): |
| > |
| (1884-1898) |
| Sudano kondominiumas (1899-1955) |
| Sudanas |
| Istoriniai regionai |
| Nubija, Darfūras, Kordofanas, Bedžai |
Vieninga Sudano istorija skaičiuojama tik nuo XIX a., kuomet regioną užvaldė Britų imperija, kuri suformavo Sudano teritoriją ir sienas. Iki tol trys istoriniai Sudano regionai, t. y. Nubija, Darfuras ir Kordofanas vystėsi atskirai.
Nubijos priešistorė
Senovės Nubija
Kermos civilizacija
III tūkst. pr. m. e. - II tūkst. pr. m. e. vid. Nubijoje egzistavo nepriklausomos valstybės, tokios kaip Vavatas, Irčetas, Seču, Iremu. Senosios karalystės laikais Egiptas su jomis prekiavo. Maždaug tuo metu įsigalėjo Nubijos pavadinimas Nebu, kuris reiškė 'auksas', mat auksas buvo pagrindinė Nubijos prekė.
Viduriniosios Karalystės laikais Egiptas buvo priverstas statytis daug pasienio tvirtovių, kurios buvo skirtos apginti nuo Nubijos agresijos. Egiptui nusilpus, II tūkst. pr. m. e. pirmojoje pusėje Nubijoje labiausiai išaugo miestas, kuriame išvystyta savotiška civilizacija, labai daug kultūrinių artefaktų paveldėjusi iš Senovės Egipto.
Po hiksų laikotarpio Egipte į valdžią atėjo Naujoji Egipto karalystė, kuri II tūkst. pr. m. e. viduryje vykdė ekspansiją Nubijos atžvilgiu. Nubija tapo Egipto provincija, čia rezidavo Egipto vicekaraliai.
Nubijos karalystė ir Merojės civilizacija
I tūkst. pr. m. e. pradžioje Egiptui nusilpus, susikūrė savarankiška Nubijos karalystė su sotine Napatoje, kurios valdovas Pjanchis (747-716) nugalėjo Egiptą ir įkūrė jo XXV faraonų dinastiją (712-663 m. pr. m. e.). Nubijos faraonai buvo laidojami Napatoje, Egipte jie įvedė kai kurių naujovių (pvz., faraonų karūnose pradėtos vaizduoti kobros galvos, kurios Nubijoje turėjo simbolinę reikšmę.
Nubijos karalystėje atgijo seniai užmiršta piramidžių statybos tradicija. Valdovai buvo laidojami nedidelėse piramidėse, kurios buvo statomos Napatos apylinkėse.
Dėl Egipto ir klajoklių genčių grėsmės iš šiaurės I tūkst. pr. m. e. viduryje karalystės centras persikėlė į pietus, į Merojės miestą. Merojėje suklestėjo savita geležies lydymo technika, valstybė daug prekiavo ir buvo pagrindinė egzotinių Afrikos prekių tiekėja. Prekyboje ji naudojosi Nilo upe ir Raudonąja jūra, kur buvo keletas Nubijos karalystės uostų.
Krikščioniškoji Nubija (IV-XIII a.)
Nuosmukis
IV a. Merojės civilizacijos klestėjimas pasibaigė. Nuo to laiko iki maždaug VI a. žinių apie regioną labai nedaug. Ekonomiškai Nubija pralaimėjo pietuose (Etiopijoje) esančiai Aksumo imperijai, kuri užvaldė visą Afrikos prekybą su Šiaure, t. y. Romos imperija. Maždaug tuo metu Aksumas užvaldė Nubiją ir naudojosi jos teritorija kaip prekybiniu keliu.
Šiek tiek vėliau, VI a. smunkant ir Aksumui, į Nubiją migravo klajoklės gentys nubai, kalbančios kušitų kalba. Jos išstūmė vietos gyventojus merojiečius, kurie nunyko be pėdsako. Tai buvo senovės Nubijos istorijos pabaiga.
Nubijos karalystės
Apie VI a. nubai priėmė krikščionybę, buvo introdukuotas , kurio daugumą sudarė graikų raštas su keletu koptų rašto ir etiopų rašto ženklų. Nubijos teritorijoje susiformavo trys krikščioniškos valstybės: , ir Alodija.
Islamo laikotarpis (XIII-XIX a.)
Iki XVI a. pradžios šiaurėje esančiam musulmoniškam Egiptui (Burdžių dinastijai), atiteko krikščioniškos valstybės ir , kur įdiegtas Islamas. Vienintelė likusi krikščioniška valstybė Alodija, nutolusi labiausiai į pietus, pačioje XIV a. pradžioje buvo užkariauta klajoklių , atėjusių iš Pietų Sudano. Jie čia įkūrė galingą valstybę Senaro sultonatą. Iš pradžių fundžai išpažino vietinės pagonybės ir Etiopijos krikščionybės mišinį, tačiau ilgainiui jie perėmė iš šiaurės islamą ir iki XVIII a. arabizavosi.
Egipto hegemonija (1821-1955 m.)
Osmanų Egipto valdymas
Po to, kai XIX a. pradžioje Muhamedas Ali paėmė valdžią (tuo metu priklausiusiame Osmanų imperijai), vietinė mameliukų Burdžių dinastija buvo išvyta. Dalis mameliukų pasitraukė į pietus, kur užėmė aukštutinę Nubiją ir čia įkūrė nepriklausomą valstybę su sostine Dongoloje. Kadangi jie kėlė grėsmę pietinės Nubijos Senaro sultonatui, sultonas 1820 m. pranešė Muhamedui Ali, kad negali su jais susitvarkyti ir paprašė pagalbos. Dėl to Muhamedas Ali įvedė čia savo armiją, sutriuškino mameliukus ir prijungė Senaro sultonatą bei Kordofaną prie savo imperijos. Taip prasidėjo laikotarpis, kuris Sudano istorijoje vadinamas Turkiyah (turkų valdymu) (1821-1885).
Reformuojant Egipto administraciją, naujai užimtame Sudane buvo įkurtos naujos Egiptui pavaldžios provincijos: , , , , Kordofanas. Egiptiečiai pastatė naują miestą Baltojo ir Mėlynojo Nilo santakoje - Chartumą, kuris 1835 m. tapo Sudano generalgubernatoriaus (hakimadar) rezidavimo vieta. Egipto ir Vakarų pavyzdžiu reformuota teismų sistema (įvesta sekuliari komercinė ir civilinė teisė). Buvo statomos naujos mečetės, kuriamos medresės. Dauguma tuometinės Sudano inteligentijos baigė Kairo Al Ažaro universitetą.
Po Muchamedo Ali mirties jo įpėdiniai Abasas I (1849–54) ir Saidas (1854–63) mažai domėjosi reikalais Sudane, tačiau po to sekusiam ambicingam valdovui Sudanas tapo teritorija, turėjusia tiekti afrikines prekes ir leidusia įsigalėti Raudonojoje jūroje. Tuo metu vykdė ekspansiją, kuri didžiausią pagreitį įgavo 1864-75 m. Egipto armijos dar kartą sutramdė Nubijos arabų gentis, dar kartą prijungė Senaro sultonatą, t. y. užtvirtino Muchamedo Ali pozicijas. Tuo metu prie Sudano prijungtos rytuose esančios bedžų gyvenamos dykumos, suteikusios priėjimą prie jūros ir užtikrinusios karavanų kelių prekybą tarp Nubijos ir jūros (). Buvo užimtos dabartinės Eritrėjos, Džibučio, šiaurės Somalio (Raudonosios jūros pakrantės provincija), rytų Etiopijos (Hararo provincija) teritorijos. Pietuose apie 1870 m. buvo pajungtos nilotų gentys (įkurtos Ekvatorijos, Aukštutinio Nilo, Bahr al Gazalio provincijos), taip į Sudano sudėtį įjungiant Pietų Sudaną. Vakaruose Egiptas 1874 m. po ilgų kovų pajungė Darfūro sultonatą.
Mahdija
Egipto valdymas Sudane pasireiškė per šalies išnaudojimą, arabizaciją. Tai ilgainiui sukėlė vietos genčių, ypač Aukštutinės Nubijos arabų nepasitenkinimą, kuris prasiveržė kaip sukilimas. Jį vedė dvasinis lyderis , kuris pasiskelbė Mahdžiu ir suvienijo visas centrinio ir vakarų Sudano pajėgas. Ši nepriklausoma sukilėlių valstybė 1884-98 m. kontroliavo teritoriją, kuri iš dalies atitiko dabartinį Sudaną, nors ir nebuvo pripažinta tarptautiniu mastu.
1885 m. sukilėliai išžudė daug britams ir egiptiečiams lojalių žmonių Chartume. Sukilėlių sostinė buvo naujai įkurtas Omdurmanas.
Kondominiumas
1898 m. lordo Kičenerio jungtinės britų ir egiptiečių pajėgos įsiveržė į Sudaną ir jį dar kartą okupavo. Kadangi pats Egiptas jau pats buvo okupuotas britų, 1898-1955 m. Sudanas tapo kolonija, administruojama kaip kondominiumas iš Egipto ir Didžiosios Britanijos. Tuo metu nustatytos šiaurinės valstybės sienos, nuvestos per 22 lygiagretę. Kitos Sudano sienos formavosi kolonijinių karų ir dalybų su Belgija (Belgijos Kongu) bei Prancūzija (Prancūzijos Vakarų Afrika) metu.
Kolonijiniais laikais Sudanas buvo administruojamas kaip dvi atskiros kolonijos. Šiauriniame Sudane buvo naudojama arabų kalba ir klestėjo islamas, o Pietų Sudane britai skatino krikščionybę. Šiaurėje britai rūpinosi infrastruktūra ir modernizacija, tuo tarpu pietūs (Ekvatorijos ir Aukštutinio Nilo provincijos) buvo palikti likimo valiai. Juos netgi buvo planuojama prijungti prie kitos britų kolonijos - Britų Rytų Afrikos. 1946 m. šių planų atsisakyta, ir Sudano dvi kolonijos imtos integruoti tarpusavyje į vieną valstybę.
Nepriklausomybė (nuo 1956 m.)
1953 m. Sudanui leista turėti savivaldą, o nepriklausomybę šalis gavo 1956 m. sausio 1 d.
Pirmasis pilietinis karas
Dėl šiaurės ir pietų kultūrinių ir ekonominių skirtumų, jau gaunant nepriklausomybę prasidėjo susipriešinimas tarp pietinio ir šiaurinio Sudano, kas peraugo į pilietinį karą (1955-1972). Jo metu musulmoniška arabiška Chartumo vyriausybė nesuteikė šaliai federalinės struktūros, skatino viso krašto islamizaciją, todėl daugybė žmonių buvo nužudyta. Kare Šiaurės Sudanui labai padėjo TSRS ir kitos Rytų bloko šalys, kurios tiekė ginklus.
Nimeirio era
Vykstant pilietiniam karui, 1969 m. šalyje įvyko eilinis karinis perversmas, kurio metu į valdžią atėjo Gaafaras Nimeiris. Jis šalyje įvedė kietos rankos režimą, uždraudė politines partijas, paleido parlamentą. Tai kuriam laikui įvedė stabilumo šalyje, leido pabaigti užtrukusį pilietinį karą. Šalis sparčiai vesternizavosi, kilo jos ekonomika, mechanizuotas žemės ūkis.
Kadangi neramumai šalyje tęsėsi, 1977 m. Nimeiris pradėjo derybas su pietų Sudano lyderiais. Liberalizuota valdžia.
Antrasis pilietinis karas
1983 m. atsinaujino pilietinis karas. 1985 m. nuverstas Nimeiris, kuris pabėgo į Egiptą. Šalyje vieną po kitos keitė karinės chuntos ir kariniai perversmai. Karo metu daugybė Pietų Sudano gyventojų neteko namų, migravo į aplinkines šalis. Tai labai neigiamai paveikė šalies ekonomiką.
2005 m. galutinai pasiekta taikos susitarimo tarp kariaujančių pusių. Taikos sąlygomis nutarta, kad Pietų Sudanas 6 metams gauna autonomiją, o po to referendumu bus balsuojama dėl šalies likimo. Ji arba prisijungs prie Sudano, arba taps nepriklausoma valstybe. Susijungimo atveju bus sujungtos šalių armijos, pelnas ir darbo vietos bus dalijamos tolygiai. Islamo teisė galios tik šiauriniame Sudane.
Darfūro karas
Nuo 2003 m. Sudane vyksta dar vienas pilietinis karas tarp centrinės vyriausybės ir kito istorinio regiono - Darfūro. Darfuro gyventojai teigia, kad čia vykdomas etninių naikinimas. Daug jų bėga į kaimyninį Čadą.
Darfuro konfliktas nuo 2005 m. apsunkino santykius su Čadu, kurio teritorijoje yra išsiplėtęs Darfūro konfliktas. Nuo tada Čadas ir Sudanas yra karo būsenoje.
2006 m. JTO saugumo taryba priėmė rezoliuciją 1706 ir į Darfurą pasiuntė 17,3 tūkst. taikdarių. Sudano vyriausybė tam nepritarė, bet dėl tarptautinio spaudimo turėjo nusileisti.
2009 m. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išleido orderį suimti Sudano prezidentą Omarą al-Baširą dėl nusikaltimų žmogiškumui.
2009-2010 m. Pietų Kordofane tarp klajoklių tautų kilęs karinis konfliktas nužudė tūkstančius ir šimtai tūkstančių turėjo bėgti.
2010 m. sausio 15 d. pasirašytas susitarimas tarp Sudano ir Čado, užbaigęs penkų metų karą. Tų metų vasarį pasirašytos paliaubos tarp Sudano ir Teisingumo ir Lygybės judėjimo (ang. JEM), užbaigusios Darfuro krizę.
2011 m. sausį įvyko referendumas, kuriame buvo balsuota už Pietų Sudano atsiskyrimo. Jis tapo Pietų Sudano respublika su sostine Juba ir prezidentu Salva Kiir Mayardit. Al-Baširas pripažino rezultatus, bet kilo konfliktas dėl Abyei regiono, į kurį reiškė teises Sudanas ir Pietų Sudanas. Birželio mėn. buvo nutarta, kad abi pusės atsitrauks, o regioną saugos Etiopijos taikdariai.
2011 m. liepos 9 d. Pietų Sudanas tapo nepriklausoma valstybe.
Sudano revoliucija
2018 m. gruodžio 19 d. Sudane prasidėjo gatvės protestai ir pilietinio nepaklusnumo akcijos, kurie tęsėsi kelis mėnesius, kol 2019 m. balandžio 11 d. įvyko karinis perversmas. Sudano prezidentas Al-Baširas buvo nuverstas, o jį pakeitė Laikinoji Karinė Taryba, kuri birželio 3 d. įvykdė Chartumo žudynes, per kurias žuvo daugiau nei šimtas žmonių. Po kelių mėnesių Laikinoji Karinė Taryba ir Jėgos už Laisvę ir Pokyčius susitarė dėl konstitucijos projekto ir įteisino pereinąmąjį laikotarpį. 2019 m. rugpjūtį ir rugsėjį Laikinąją Karinę Tarybą perdavė vykdomąją valdžią Sudano Suvereniteto Tarybai, o teisinę - Nemat Abdullah Khair, pirmąjai Sudano aukščiosio teismo teisėjai.
2020 m. sausio 14 d. Sudano kariuomenė numalšino sukilimą, kuris rėmė al-Baširą. Du kareiviai žuvo.
2023 m. šalyje kilo kariniai susirėmimai tarp ir .
Išnašos
- „World Report 2011: Chad“. Human Rights Watch. 2020-03-15. Suarchyvuotas originalas 2012-08-28. Nuoroda tikrinta 6 June 2011.
- North and South Sudan agree to demilitarize Abyei Archyvuota kopija 2012-11-16 iš Wayback Machine projekto.
- Martell, Peter (2011). „BBC News - South Sudan becomes an independent nation“. BBC. Nuoroda tikrinta 2020-03-15.
- „Sudan army quells Khartoum mutiny by pro-Bashir troops“. BBC. 15 January 2020.
- Sudane trečią dieną siaučiant kovoms, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 97
- Per mūšius Sudane žuvo daugiau kaip 50 civilių
- Blinkenas per pokalbį telefonu su Sudano generolais paragino nutraukti ugnį
Alžyras · Angola · · · · Burkina Fasas · · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · · · · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · · · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · · · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · · Zimbabvė ·
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sudano istorija, Kas yra Sudano istorija? Ką reiškia Sudano istorija?
Sudano istorija Afrikos valstybes Sudano ir jos teritorijos istorija nuo seniausiu laiku Sudano istorijaEgiptas Kuso karalysteAksumo imperija Nubai AlodijaOsmanai SenarasTurkiyah 1820 1884 gt 1884 1898 Sudano kondominiumas 1899 1955 SudanasIstoriniai regionaiNubija Darfuras Kordofanas Bedzai Vieninga Sudano istorija skaiciuojama tik nuo XIX a kuomet regiona uzvalde Britu imperija kuri suformavo Sudano teritorija ir sienas Iki tol trys istoriniai Sudano regionai t y Nubija Darfuras ir Kordofanas vystesi atskirai Nubijos priesistoreSenoves NubijaSenoves NubijaKermos civilizacija Kermos griuvesiaiPagrindinis straipsnis III tukst pr m e II tukst pr m e vid Nubijoje egzistavo nepriklausomos valstybes tokios kaip Vavatas Ircetas Secu Iremu Senosios karalystes laikais Egiptas su jomis prekiavo Mazdaug tuo metu įsigalejo Nubijos pavadinimas Nebu kuris reiske auksas mat auksas buvo pagrindine Nubijos preke Viduriniosios Karalystes laikais Egiptas buvo priverstas statytis daug pasienio tvirtoviu kurios buvo skirtos apginti nuo Nubijos agresijos Egiptui nusilpus II tukst pr m e pirmojoje puseje Nubijoje labiausiai isaugo miestas kuriame isvystyta savotiska civilizacija labai daug kulturiniu artefaktu paveldejusi is Senoves Egipto Po hiksu laikotarpio Egipte į valdzia atejo Naujoji Egipto karalyste kuri II tukst pr m e viduryje vykde ekspansija Nubijos atzvilgiu Nubija tapo Egipto provincija cia rezidavo Egipto vicekaraliai Nubijos karalyste ir Merojes civilizacija Nubijos piramides prie NapatosReljefas MerojejePagrindinis straipsnis Nubijos karalyste I tukst pr m e pradzioje Egiptui nusilpus susikure savarankiska Nubijos karalyste su sotine Napatoje kurios valdovas Pjanchis 747 716 nugalejo Egipta ir įkure jo XXV faraonu dinastija 712 663 m pr m e Nubijos faraonai buvo laidojami Napatoje Egipte jie įvede kai kuriu naujoviu pvz faraonu karunose pradetos vaizduoti kobros galvos kurios Nubijoje turejo simboline reiksme Nubijos karalysteje atgijo seniai uzmirsta piramidziu statybos tradicija Valdovai buvo laidojami nedidelese piramidese kurios buvo statomos Napatos apylinkese Del Egipto ir klajokliu genciu gresmes is siaures I tukst pr m e viduryje karalystes centras persikele į pietus į Merojes miesta Merojeje suklestejo savita gelezies lydymo technika valstybe daug prekiavo ir buvo pagrindine egzotiniu Afrikos prekiu tiekeja Prekyboje ji naudojosi Nilo upe ir Raudonaja jura kur buvo keletas Nubijos karalystes uostu Siuolaikiniai nubaiKrikscioniskoji Nubija IV XIII a Nuosmukis Pagrindiniai straipsniai Aksumo imperija ir nubai IV a Merojes civilizacijos klestejimas pasibaige Nuo to laiko iki mazdaug VI a ziniu apie regiona labai nedaug Ekonomiskai Nubija pralaimejo pietuose Etiopijoje esanciai Aksumo imperijai kuri uzvalde visa Afrikos prekyba su Siaure t y Romos imperija Mazdaug tuo metu Aksumas uzvalde Nubija ir naudojosi jos teritorija kaip prekybiniu keliu Siek tiek veliau VI a smunkant ir Aksumui į Nubija migravo klajokles gentys nubai kalbancios kusitu kalba Jos isstume vietos gyventojus merojiecius kurie nunyko be pedsako Tai buvo senoves Nubijos istorijos pabaiga Krikscioniskoji NubijaNubijos karalystes Krikscioniska freska isPagrindiniai straipsniai ir Alodija Apie VI a nubai prieme krikscionybe buvo introdukuotas kurio dauguma sudare graiku rastas su keletu koptu rasto ir etiopu rasto zenklu Nubijos teritorijoje susiformavo trys krikscioniskos valstybes ir Alodija Islamo laikotarpis XIII XIX a Pagrindiniai straipsniai Senaro sultonatas ir Takalis Iki XVI a pradzios siaureje esanciam musulmoniskam Egiptui Burdziu dinastijai atiteko krikscioniskos valstybes ir kur įdiegtas Islamas Vienintele likusi krikscioniska valstybe Alodija nutolusi labiausiai į pietus pacioje XIV a pradzioje buvo uzkariauta klajokliu atejusiu is Pietu Sudano Jie cia įkure galinga valstybe Senaro sultonata Is pradziu fundzai ispazino vietines pagonybes ir Etiopijos krikscionybes misinį taciau ilgainiui jie pereme is siaures islama ir iki XVIII a arabizavosi Egipto hegemonija 1821 1955 m Osmanu Egipto valdymas Muhamado Ali imperijaPagrindinis straipsnis Muhamedo Ali dinastija Po to kai XIX a pradzioje Muhamedas Ali paeme valdzia tuo metu priklausiusiame Osmanu imperijai vietine mameliuku Burdziu dinastija buvo isvyta Dalis mameliuku pasitrauke į pietus kur uzeme aukstutine Nubija ir cia įkure nepriklausoma valstybe su sostine Dongoloje Kadangi jie kele gresme pietines Nubijos Senaro sultonatui sultonas 1820 m pranese Muhamedui Ali kad negali su jais susitvarkyti ir paprase pagalbos Del to Muhamedas Ali įvede cia savo armija sutriuskino mameliukus ir prijunge Senaro sultonata bei Kordofana prie savo imperijos Taip prasidejo laikotarpis kuris Sudano istorijoje vadinamas Turkiyah turku valdymu 1821 1885 Reformuojant Egipto administracija naujai uzimtame Sudane buvo įkurtos naujos Egiptui pavaldzios provincijos Kordofanas Egiptieciai pastate nauja miesta Baltojo ir Melynojo Nilo santakoje Chartuma kuris 1835 m tapo Sudano generalgubernatoriaus hakimadar rezidavimo vieta Egipto ir Vakaru pavyzdziu reformuota teismu sistema įvesta sekuliari komercine ir civiline teise Buvo statomos naujos mecetes kuriamos medreses Dauguma tuometines Sudano inteligentijos baige Kairo Al Azaro universiteta Po Muchamedo Ali mirties jo įpediniai Abasas I 1849 54 ir Saidas 1854 63 mazai domejosi reikalais Sudane taciau po to sekusiam ambicingam valdovui Sudanas tapo teritorija turejusia tiekti afrikines prekes ir leidusia įsigaleti Raudonojoje juroje Tuo metu vykde ekspansija kuri didziausia pagreitį įgavo 1864 75 m Egipto armijos dar karta sutramde Nubijos arabu gentis dar karta prijunge Senaro sultonata t y uztvirtino Muchamedo Ali pozicijas Tuo metu prie Sudano prijungtos rytuose esancios bedzu gyvenamos dykumos suteikusios priejima prie juros ir uztikrinusios karavanu keliu prekyba tarp Nubijos ir juros Buvo uzimtos dabartines Eritrejos Dzibucio siaures Somalio Raudonosios juros pakrantes provincija rytu Etiopijos Hararo provincija teritorijos Pietuose apie 1870 m buvo pajungtos nilotu gentys įkurtos Ekvatorijos Aukstutinio Nilo Bahr al Gazalio provincijos taip į Sudano sudetį įjungiant Pietu Sudana Vakaruose Egiptas 1874 m po ilgu kovu pajunge Darfuro sultonata MahdijaMahdija Pagrindinis straipsnis Pagrindinis straipsnis Mahdistu sukilimas Egipto valdymas Sudane pasireiske per salies isnaudojima arabizacija Tai ilgainiui sukele vietos genciu ypac Aukstutines Nubijos arabu nepasitenkinima kuris prasiverze kaip sukilimas Jį vede dvasinis lyderis kuris pasiskelbe Mahdziu ir suvienijo visas centrinio ir vakaru Sudano pajegas Si nepriklausoma sukileliu valstybe 1884 98 m kontroliavo teritorija kuri is dalies atitiko dabartinį Sudana nors ir nebuvo pripazinta tarptautiniu mastu 1885 m sukileliai iszude daug britams ir egiptieciams lojaliu zmoniu Chartume Sukileliu sostine buvo naujai įkurtas Omdurmanas Kondominiumas Pagrindinis straipsnis Sudano kondominiumas 1898 m lordo Kicenerio jungtines britu ir egiptieciu pajegos įsiverze į Sudana ir jį dar karta okupavo Kadangi pats Egiptas jau pats buvo okupuotas britu 1898 1955 m Sudanas tapo kolonija administruojama kaip kondominiumas is Egipto ir Didziosios Britanijos Tuo metu nustatytos siaurines valstybes sienos nuvestos per 22 lygiagrete Kitos Sudano sienos formavosi kolonijiniu karu ir dalybu su Belgija Belgijos Kongu bei Prancuzija Prancuzijos Vakaru Afrika metu Kolonijiniais laikais Sudanas buvo administruojamas kaip dvi atskiros kolonijos Siauriniame Sudane buvo naudojama arabu kalba ir klestejo islamas o Pietu Sudane britai skatino krikscionybe Siaureje britai rupinosi infrastruktura ir modernizacija tuo tarpu pietus Ekvatorijos ir Aukstutinio Nilo provincijos buvo palikti likimo valiai Juos netgi buvo planuojama prijungti prie kitos britu kolonijos Britu Rytu Afrikos 1946 m siu planu atsisakyta ir Sudano dvi kolonijos imtos integruoti tarpusavyje į viena valstybe Nepriklausomybe nuo 1956 m Pagrindinis straipsnis 1953 m Sudanui leista tureti savivalda o nepriklausomybe salis gavo 1956 m sausio 1 d Pirmasis pilietinis karas Pagrindinis straipsnis Pirmasis Sudano pilietinis karas Del siaures ir pietu kulturiniu ir ekonominiu skirtumu jau gaunant nepriklausomybe prasidejo susipriesinimas tarp pietinio ir siaurinio Sudano kas peraugo į pilietinį kara 1955 1972 Jo metu musulmoniska arabiska Chartumo vyriausybe nesuteike saliai federalines strukturos skatino viso krasto islamizacija todel daugybe zmoniu buvo nuzudyta Kare Siaures Sudanui labai padejo TSRS ir kitos Rytu bloko salys kurios tieke ginklus Nimeirio era Gaafaras NimeirisPagrindinis straipsnis Vykstant pilietiniam karui 1969 m salyje įvyko eilinis karinis perversmas kurio metu į valdzia atejo Gaafaras Nimeiris Jis salyje įvede kietos rankos rezima uzdraude politines partijas paleido parlamenta Tai kuriam laikui įvede stabilumo salyje leido pabaigti uztrukusį pilietinį kara Salis sparciai vesternizavosi kilo jos ekonomika mechanizuotas zemes ukis Kadangi neramumai salyje tesesi 1977 m Nimeiris pradejo derybas su pietu Sudano lyderiais Liberalizuota valdzia Antrasis pilietinis karas Pagrindinis straipsnis Antrasis Sudano pilietinis karas 1983 m atsinaujino pilietinis karas 1985 m nuverstas Nimeiris kuris pabego į Egipta Salyje viena po kitos keite karines chuntos ir kariniai perversmai Karo metu daugybe Pietu Sudano gyventoju neteko namu migravo į aplinkines salis Tai labai neigiamai paveike salies ekonomika 2005 m galutinai pasiekta taikos susitarimo tarp kariaujanciu pusiu Taikos salygomis nutarta kad Pietu Sudanas 6 metams gauna autonomija o po to referendumu bus balsuojama del salies likimo Ji arba prisijungs prie Sudano arba taps nepriklausoma valstybe Susijungimo atveju bus sujungtos saliu armijos pelnas ir darbo vietos bus dalijamos tolygiai Islamo teise galios tik siauriniame Sudane Darfuro karas Pagrindinis straipsnis Darfuro krize Nuo 2003 m Sudane vyksta dar vienas pilietinis karas tarp centrines vyriausybes ir kito istorinio regiono Darfuro Darfuro gyventojai teigia kad cia vykdomas etniniu naikinimas Daug ju bega į kaimyninį Cada Pietu Sudano nepriklausomybes referendumas 2011 m Darfuro konfliktas nuo 2005 m apsunkino santykius su Cadu kurio teritorijoje yra issipletes Darfuro konfliktas Nuo tada Cadas ir Sudanas yra karo busenoje 2006 m JTO saugumo taryba prieme rezoliucija 1706 ir į Darfura pasiunte 17 3 tukst taikdariu Sudano vyriausybe tam nepritare bet del tarptautinio spaudimo turejo nusileisti 2009 m Tarptautinis Baudziamasis Teismas isleido orderį suimti Sudano prezidenta Omara al Basira del nusikaltimu zmogiskumui 2009 2010 m Pietu Kordofane tarp klajokliu tautu kiles karinis konfliktas nuzude tukstancius ir simtai tukstanciu turejo begti 2010 m sausio 15 d pasirasytas susitarimas tarp Sudano ir Cado uzbaiges penku metu kara Tu metu vasarį pasirasytos paliaubos tarp Sudano ir Teisingumo ir Lygybes judejimo ang JEM uzbaigusios Darfuro krize 2011 m sausį įvyko referendumas kuriame buvo balsuota uz Pietu Sudano atsiskyrimo Jis tapo Pietu Sudano respublika su sostine Juba ir prezidentu Salva Kiir Mayardit Al Basiras pripazino rezultatus bet kilo konfliktas del Abyei regiono į kurį reiske teises Sudanas ir Pietu Sudanas Birzelio men buvo nutarta kad abi puses atsitrauks o regiona saugos Etiopijos taikdariai 2011 m liepos 9 d Pietu Sudanas tapo nepriklausoma valstybe Sudano revoliucija 2018 m gruodzio 19 d Sudane prasidejo gatves protestai ir pilietinio nepaklusnumo akcijos kurie tesesi kelis menesius kol 2019 m balandzio 11 d įvyko karinis perversmas Sudano prezidentas Al Basiras buvo nuverstas o jį pakeite Laikinoji Karine Taryba kuri birzelio 3 d įvykde Chartumo zudynes per kurias zuvo daugiau nei simtas zmoniu Po keliu menesiu Laikinoji Karine Taryba ir Jegos uz Laisve ir Pokycius susitare del konstitucijos projekto ir įteisino pereinamajį laikotarpį 2019 m rugpjutį ir rugsejį Laikinaja Karine Taryba perdave vykdomaja valdzia Sudano Suvereniteto Tarybai o teisine Nemat Abdullah Khair pirmajai Sudano auksciosio teismo teisejai 2020 m sausio 14 d Sudano kariuomene numalsino sukilima kuris reme al Basira Du kareiviai zuvo 2023 m salyje kilo kariniai susiremimai tarp ir Isnasos World Report 2011 Chad Human Rights Watch 2020 03 15 Suarchyvuotas originalas 2012 08 28 Nuoroda tikrinta 6 June 2011 North and South Sudan agree to demilitarize Abyei Archyvuota kopija 2012 11 16 is Wayback Machine projekto Martell Peter 2011 BBC News South Sudan becomes an independent nation BBC Nuoroda tikrinta 2020 03 15 Sudan army quells Khartoum mutiny by pro Bashir troops BBC 15 January 2020 Sudane trecia diena siauciant kovoms zuvusiuju skaicius isaugo iki 97 Per musius Sudane zuvo daugiau kaip 50 civiliu Blinkenas per pokalbį telefonu su Sudano generolais paragino nutraukti ugnį v rAfrikos saliu istorijos Alzyras Angola Burkina Fasas CAR Cadas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Eritreja Etiopija Gvineja Kamerunas Kenija Komorai Kongas Kongo DR Lesotas Liberija Libija Madagaskaras Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Nigeris Pietu Afrika Pietu Sudanas Pusiaujo Gvineja Ruanda San Tome ir Prinsipe Seiseliai Senegalas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Vakaru Sachara Zimbabve