Azərbaycan  AzərbaycanLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Priešistorė

  • Pagrindinis puslapis
  • Priešistorė
Priešistorė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Priešistorė – (kartais proistorė) yra laikotarpis žmonijos istorijoje nuo akmeninių įrankių naudojimo iki rašytinės istorijos pradžios. Piešinių ir simbolių naudojimas buvo gana ankstyvas žmonijos istorijoje, tačiau tokio tipo rašto sistemos, kaip žinome jas dabar, atsirado prieš maždaug 5000 metų. Praėjo tūkstančiai metų, kol rašto sistemas pradėjo naudoti didžioji dauguma civilizacijų. Kai kurias kultūras šios sistemos pasiekė tik XIX amžiuje. Kadangi priešistorės pabaiga dažniausiai siejama su rašto atsiradimu, skirtingose kultūrose priešistorės pabaiga atėjo skirtingu metu, o kai kurios kultūros savo rašto iš vis nebuvo sukūrusios. Terminas Priešistorė yra rečiau naudojamas tarp kultūrų, kur priešistorė baigėsi palyginti neseniai. Dabar priešistorės pabaigą vis dažniau imama sieti su agrokultūros pradžia. Terminą pirmą kartą pavartojo prancūzų mokslininkai (Pré-historique) XIX a. pradžioje, apibūdindami radinius Pietų Prancūzijoje urvuose. Žmonijos priešistorės tyrimais užsiima archeologija ir paleoantropologija.

Chronologiniai rėmai

Tradiciškai priešistorė skirstoma į laikotarpius, pasiūlytus danų mokslininko C. J. (Tomseno):

  • akmens amžių:
    • paleolitą (ankstyvasis akmens amžius);
    • mezolitą (vidurinysis akmens amžius);
    • neolitą (vėlyvasis akmens amžius);
  • bronzos amžių;
  • geležies amžių.

Taip pat dažnai išskiriamas ir eneolito laikotarpis.

Termino ir periodizacijos kritika

XX amžiuje šio termino reikšmė sumažėjo. Griežtas žmonijos istorijos skirstymas į laikotarpius iki rašto ir po ėmė nebepasiteisinti, gausėjant archeologiniams duomenims apie turtingas kultūras, gyvavusias iki rašto išradimo bei ėmus taikyti ir taip „istoriniams laikams“ pasistūmėjus tolyn į praeitį. Tuo pačiu, „globalėjant“ pasaulio istorijai, toks skirstymas kartais atveda prie absurdiškų prielaidų. Pavyzdžiui, taip skirstant, Egiptas į istorinius laikus įžengė 3500 metų pr. m. e., o Naujoji Gvinėja tik XIX amžiuje.

Taip pat kritikuotina ir iš dalies pasenusi Thomaseno periodizacija. Pavyzdžiui, Šumero civilizacija raštą turėjo dar prieš įžengdama į bronzos amžių. Kita vertus, archeologiniai radiniai centrinėje Anatolijoje (Turkija) rodo, kad tenykštė ankstyvojo neolito kultūra jau mokėjo apdirbti varį ().


Vikiteka: Priešistorė – vaizdinė ir garsinė medžiaga
   Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 13 Bir, 2025 / 00:22

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Priešistorė, Kas yra Priešistorė? Ką reiškia Priešistorė?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Priesistore kartais proistore yra laikotarpis zmonijos istorijoje nuo akmeniniu įrankiu naudojimo iki rasytines istorijos pradzios Piesiniu ir simboliu naudojimas buvo gana ankstyvas zmonijos istorijoje taciau tokio tipo rasto sistemos kaip zinome jas dabar atsirado pries mazdaug 5000 metu Praejo tukstanciai metu kol rasto sistemas pradejo naudoti didzioji dauguma civilizaciju Kai kurias kulturas sios sistemos pasieke tik XIX amziuje Kadangi priesistores pabaiga dazniausiai siejama su rasto atsiradimu skirtingose kulturose priesistores pabaiga atejo skirtingu metu o kai kurios kulturos savo rasto is vis nebuvo sukurusios Terminas Priesistore yra reciau naudojamas tarp kulturu kur priesistore baigesi palyginti neseniai Dabar priesistores pabaiga vis dazniau imama sieti su agrokulturos pradzia Termina pirma karta pavartojo prancuzu mokslininkai Pre historique XIX a pradzioje apibudindami radinius Pietu Prancuzijoje urvuose Zmonijos priesistores tyrimais uzsiima archeologija ir paleoantropologija Piesiniai ant uolu sienuChronologiniai remaiTradiciskai priesistore skirstoma į laikotarpius pasiulytus danu mokslininko C J Tomseno akmens amziu paleolita ankstyvasis akmens amzius mezolita vidurinysis akmens amzius neolita velyvasis akmens amzius bronzos amziu gelezies amziu Taip pat daznai isskiriamas ir eneolito laikotarpis Termino ir periodizacijos kritikaXX amziuje sio termino reiksme sumazejo Grieztas zmonijos istorijos skirstymas į laikotarpius iki rasto ir po eme nebepasiteisinti gausejant archeologiniams duomenims apie turtingas kulturas gyvavusias iki rasto isradimo bei emus taikyti ir taip istoriniams laikams pasistumejus tolyn į praeitį Tuo paciu globalejant pasaulio istorijai toks skirstymas kartais atveda prie absurdisku prielaidu Pavyzdziui taip skirstant Egiptas į istorinius laikus įzenge 3500 metu pr m e o Naujoji Gvineja tik XIX amziuje Taip pat kritikuotina ir is dalies pasenusi Thomaseno periodizacija Pavyzdziui Sumero civilizacija rasta turejo dar pries įzengdama į bronzos amziu Kita vertus archeologiniai radiniai centrineje Anatolijoje Turkija rodo kad tenykste ankstyvojo neolito kultura jau mokejo apdirbti varį Vikiteka Priesistore vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Birželis 13, 2025

    Augustinas (reikšmės)

  • Birželis 11, 2025

    Augustinai

  • Birželis 12, 2025

    Augalininkystė

  • Birželis 10, 2025

    Autonomija

  • Birželis 12, 2025

    Atrajotojai

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje