Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Togo istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Togo istorija - Togo, Afrikos valstybės ir jos teritorijos Benino įlankos pakrantėje, istorija.
| Benino civilizacija |
| Noko kultūra |
| Senieji kultūros židiniai: |
| Ifė, , Tado, Bonas |
| XIV-XVII a.: |
| Benino imperija, |
| Akanų, Gbe, Jorubų, Igbų, Ibibijų valstybės |
| Imperijos XVII-XIX a.: |
| Ašantis, Dahomėja, Ojas, Kalabaras, |
| Kolonijos XIX-XX a.: |
| Prancūzijos Vakarų Afrika, Britų Aukso Krantas, , , |
| Nepriklausomybė: |
| Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, , Togas, , Nigerija, Kamerūnas |
| Benino civilizacijos regionai: |
| Grūdų k., , Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, , , Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, , |
Ikikolonijinis laikotarpis
Iki XIX a. pabaigos pietinis Togas kartu su pietiniu Beninu ir pietrytine Gana sudarė atskirą kultūrinį regioną, kuris nuo XVI a. vadintas Vergų krantu. Tikriausiai XII-XIV a. į dabartinę Togo teritoriją iš Nigerio upės baseino pirmieji atsikėlė gbe kalbomis kalbančios etninės grupės. Jie sukūrė pirmąją gentinę valstybę Tado, iš kurios į vakarus migravę gyventojai buvo eve tautos protėviai. Eve, taip pat jiems giminingi apgyvendino visą pietinį Togą. Jie išvystė aukšto lygio kultūrą ir sukūrė ankstyvuosius politinius darinius. Šiek tiek šiauriau jorubų kolonistai iš rytų sukūrė Atakpamės valstybę.
Šiaurinė Togo dalis buvo daugiau veikiama iš Sahelio civilizacijos (daugiausia iš mosių valstybių). Ten susikūrė gentinės karalystės , , Čokosi (su centru Mango), Kotokoli (su centru Sokodėje).
XV-XVI a. krantą pasiekė portugalai. Trumpai teritoriją kontroliavo danai. XVII a. europiečiai dalį Vergų kranto (dabartinio Benino pakrantę) pavertė vienu stambiausiu vergų prekybos tašku, tuo tarpu dabartinio Togo pakrantė dėl natūralių uostų pakrantėje trūkumų palyginus ilgai liko nekolonizuota. Čia neįsitvirtino ir galingos vergovinės imperijos, kaip tai atsitiko rytuose (Dahomėjos karalystė) ar vakaruose Ašantis.
Kolonijinis laikotarpis ir nepriklausomybė
Britų imperijai įsitvirtinus Akanalande (Ganoje) vakaruose, o Prancūzijos imperijai - Dahomėjoje rytuose, XIX a. pabaigoje Vokietija įsiterpė tarp jų. Negaudami sutikimo įsikurti iš vietos pakrančių karalysčių - Anecho ir , 1884 m. vokiečiai sudarė protektorato sutartį su mažo kaimelio vaduku Mlapa III, ir tai davė pradžią jų kolonijai, o kartu šalies pavadinimui. Taip suformuota Togolando kolonija. Vokietija iš jos eksportavo kavą, kakavą ir medvilnę.
1914 m., prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui, į Togą įsiveržė britų ir prancūzų pajėgos. 1916 m. teritorija padalinta į britiškąją ir prancūziškąją, o po Antrojo pasaulinio karo Togą ir toliau admistravo Jungtinė Karalystė (Britų Togolendas) ir Prancūzija (Prancūzijos Togolandas).
1956 britiškoji (vakarinė) dalis gavo nepriklausomybę (sudėtinė Ganos – tada Aukso kranto – dalis). 1955 m. Prancūzų Togolandas gavo autonomijos statusą Prancūzijos sudėtyje. Prancūzų Togolando nepriklausomybė paskelbta 1960 m. balandžio 27 d.
Pirmieji nepriklausomybės metai buvo susiję su politiniu nestabilumu. 1963 m. nušautas pirmasis prezidentas Sylvanus Olympio – nušovė pulkininkas leitenantas Étienne Eyadéma. Šaliai pradėjo vadovauti nušautojo Olimpio svainis Nicolas Grunitzky, kurį 1967 m. pakeitė pasikėsinimo organizatorius Eyadéma, jau tapęs generolu.
Diktatūra
1967-2005 m. šaliai vadovavo diktatorius generolas Eyadéma: vienpartinė sistema, žudomi politiniai oponentai. 1990-1993 m. opozicijos judėjimas prieš diktatorių buvo pasiekęs aukščiausią laipsnį, bet nuversti diktatoriaus nepavyko. Paskutiniuose rinkimuose 2003 m. Eyadéma surinko tik 57 proc. balsų, kai ankstesniuose ne kartą kritikuotuose rinkimuose buvo žymiai daugiau.
Po Eyadéma mirties 2005 m. šaliai vadovauja Eyadéma sūnus Faure Gnassingbé, iki tol vadovavęs armijai.
Alžyras · Angola · · · · Burkina Fasas · · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · · · · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · · · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · · · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · · Zimbabvė ·
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Togo istorija, Kas yra Togo istorija? Ką reiškia Togo istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Togo istorija Togo Afrikos valstybes ir jos teritorijos Benino įlankos pakranteje istorija Benino civilizacijaNoko kulturaSenieji kulturos zidiniai Ife Tado BonasXIV XVII a Benino imperija Akanu Gbe Jorubu Igbu Ibibiju valstybesImperijos XVII XIX a Asantis Dahomeja Ojas Kalabaras Kolonijos XIX XX a Prancuzijos Vakaru Afrika Britu Aukso Krantas Nepriklausomybe Liberija Dramblio Kaulo Krantas Togas Nigerija KamerunasBenino civilizacijos regionai Grudu k Aukso k Vergu k Jorubalandas Beninas Igbolandas Kalabaras Aliejaus upes Ikikolonijinis laikotarpisPagrindiniai straipsniai Vergu krantas ir Cokosi Iki XIX a pabaigos pietinis Togas kartu su pietiniu Beninu ir pietrytine Gana sudare atskira kulturinį regiona kuris nuo XVI a vadintas Vergu krantu Tikriausiai XII XIV a į dabartine Togo teritorija is Nigerio upes baseino pirmieji atsikele gbe kalbomis kalbancios etnines grupes Jie sukure pirmaja gentine valstybe Tado is kurios į vakarus migrave gyventojai buvo eve tautos proteviai Eve taip pat jiems giminingi apgyvendino visa pietinį Toga Jie isvyste auksto lygio kultura ir sukure ankstyvuosius politinius darinius Siek tiek siauriau jorubu kolonistai is rytu sukure Atakpames valstybe Siaurine Togo dalis buvo daugiau veikiama is Sahelio civilizacijos daugiausia is mosiu valstybiu Ten susikure gentines karalystes Cokosi su centru Mango Kotokoli su centru Sokodeje XV XVI a kranta pasieke portugalai Trumpai teritorija kontroliavo danai XVII a europieciai dalį Vergu kranto dabartinio Benino pakrante paverte vienu stambiausiu vergu prekybos tasku tuo tarpu dabartinio Togo pakrante del naturaliu uostu pakranteje trukumu palyginus ilgai liko nekolonizuota Cia neįsitvirtino ir galingos vergovines imperijos kaip tai atsitiko rytuose Dahomejos karalyste ar vakaruose Asantis Kolonijinis laikotarpis ir nepriklausomybeBritu imperijai įsitvirtinus Akanalande Ganoje vakaruose o Prancuzijos imperijai Dahomejoje rytuose XIX a pabaigoje Vokietija įsiterpe tarp ju Negaudami sutikimo įsikurti is vietos pakranciu karalysciu Anecho ir 1884 m vokieciai sudare protektorato sutartį su mazo kaimelio vaduku Mlapa III ir tai dave pradzia ju kolonijai o kartu salies pavadinimui Taip suformuota Togolando kolonija Vokietija is jos eksportavo kava kakava ir medvilne 1914 m prasidejus Pirmajam Pasauliniam karui į Toga įsiverze britu ir prancuzu pajegos 1916 m teritorija padalinta į britiskaja ir prancuziskaja o po Antrojo pasaulinio karo Toga ir toliau admistravo Jungtine Karalyste Britu Togolendas ir Prancuzija Prancuzijos Togolandas 1956 britiskoji vakarine dalis gavo nepriklausomybe sudetine Ganos tada Aukso kranto dalis 1955 m Prancuzu Togolandas gavo autonomijos statusa Prancuzijos sudetyje Prancuzu Togolando nepriklausomybe paskelbta 1960 m balandzio 27 d Pirmieji nepriklausomybes metai buvo susije su politiniu nestabilumu 1963 m nusautas pirmasis prezidentas Sylvanus Olympio nusove pulkininkas leitenantas Etienne Eyadema Saliai pradejo vadovauti nusautojo Olimpio svainis Nicolas Grunitzky kurį 1967 m pakeite pasikesinimo organizatorius Eyadema jau tapes generolu Diktatura1967 2005 m saliai vadovavo diktatorius generolas Eyadema vienpartine sistema zudomi politiniai oponentai 1990 1993 m opozicijos judejimas pries diktatoriu buvo pasiekes auksciausia laipsnį bet nuversti diktatoriaus nepavyko Paskutiniuose rinkimuose 2003 m Eyadema surinko tik 57 proc balsu kai ankstesniuose ne karta kritikuotuose rinkimuose buvo zymiai daugiau Po Eyadema mirties 2005 m saliai vadovauja Eyadema sunus Faure Gnassingbe iki tol vadovaves armijai Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį v rAfrikos saliu istorijos Alzyras Angola Burkina Fasas CAR Cadas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Eritreja Etiopija Gvineja Kamerunas Kenija Komorai Kongas Kongo DR Lesotas Liberija Libija Madagaskaras Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Nigeris Pietu Afrika Pietu Sudanas Pusiaujo Gvineja Ruanda San Tome ir Prinsipe Seiseliai Senegalas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Vakaru Sachara Zimbabve