Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kamerūno istorija apima laikotarpį nuo senovės iki dabartinių laikų Benino civilizacijaNoko kultūraSenieji kultūros židi
Kamerūno istorija
Kamerūno istorija apima laikotarpį nuo senovės iki dabartinių laikų.
| Benino civilizacija |
| Noko kultūra |
| Senieji kultūros židiniai: |
| Ifė, , Tado, Bonas |
| XIV-XVII a.: |
| Benino imperija, |
| Akanų, Gbe, Jorubų, Igbų, Ibibijų valstybės |
| Imperijos XVII-XIX a.: |
| Ašantis, Dahomėja, Ojas, Kalabaras, |
| Kolonijos XIX-XX a.: |
| Prancūzijos Vakarų Afrika, Britų Aukso Krantas, , , |
| Nepriklausomybė: |
| Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, , Togas, , Nigerija, Kamerūnas |
| Benino civilizacijos regionai: |
| Grūdų k., , Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, , , Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, , |
Ikikolonijinis laikotarpis
Kamerūnas yra geografiškai ir kultūriškai labai įvairi valstybė, sudaryta iš daug kultūrinių regionų, kurių visi iki kolonizacijos vystėsi kaip atskiri vienetai ir veikiami skirtingų įtakų. Šiaurinė ir vidurinė teritorijos dalis buvo veikiama , vakarinė dalis - Benino civilizacijos, o pietinė priklauso Kongo džiunglių zonai.
Šaurinis Kamerūnas
Šiauriausia Kamerūno dalis (administracinis Tolimosios Šiaurės regionas) sudaro nedidelę dalį gerokai didesnio Kanemo-Bornu regiono, kuris apsupęs Čado ežerą. Tai - seniausias civilizacijos židinys Kamerūno teritorijoje, nes būtent čia susiformavo aukšto lygio Sao civilizacija, suklestėjusi nuo VI a. pr. m. e.
XIV a. į regioną migravo šuva arabai, atsinešę naujas tradicijas ir islamo religiją. XVI a. vietos gyventojams priėmus islamą susiformavo smulkesnės valstybės, kurias Kamerūno teritorijoje sukūrė kotokai ir musgumai. Didžiausias miestas yra Kuseris. atsirado Mandaros kalnuose apie 1500 m. ir statė įtvirtintas konstrukcijas, kurių paskirtis nežinoma.
Į pietus nuo Kanem-Bornu regiono yra Adamava (Adamavos regionas, Šiaurės regionas, Centro regionas ir Rytų regiono šiaurinė dalis), kuri kartu apima ir gretimas teritorijas Nigerijoje bei Centrinės Afrikos Respublikoje. Regionas yra apaugęs miškais ir sudaro pereinamąją zoną iš Kongo džiunglių pietuose į savanos zoną šiaurėje.
Jie etniškai yra labai įvairūs ir kalba keliasdešimt , tarp kurių įsimaišę čadinėmis kalbomis kalbančios tautelės ir bantai. Didžiausios etninės grupės yra gbajai, bandai, sarai, mbumai, ir kiti. Kadangi islamas čia nepaplito, vietos gyventojai jų šiaurinių kaimynų musulmonų buvo vadinami žeminančiu terminu kirdi. Į šį "laukinį" regioną musulmonai rengdavo vergų medžioklės reidus, aktyviai grobė vietos gyventojus.
XIX a. pradžioje visą šiaurinį Kamerūną nusiaubė Fulbių džihadas. Adamavoje sukurtas Adamavos emyratas. Krašto politikoje ir visuomenėje įsigalėjo nauja etninė grupė fulbiai.
Vakarinis Kamerūnas
Vakarinė Kamerūno teritorijos dalis yra ryčiausia Benino civilizacijos teritorija, pasižyminti dideliu gyventojų tankumu. Čia galima išskirti du kultūrinius regionus.
Bamendos savanos (Šiaurės Vakarų regionas ir Vakarų regionas) yra gyvenamas skirtingų bantų genčių, tarp kurių svarbiausios yra bamilekiai, , bamumai, , , ir kt. Beveik 9 mln. bamilekių kalba keliolika giminingų kalbelių ir skirstosi į gentis. Visos šios tautelės maždaug nuo XIV a. didžiausiuose miesteliuose sukūrė keliasdešimt smulkių valstybėlių, kurios buvo valdomos monarchų ir religinių lyderių, tituluojamų . Viena didžiausių tarp šių valstybėlių buvo su sostine .
Kamerūno pakrantė (Pietvakarių regionas ir Pakrantės regionas) yra gyvenama pakrantės bantų genčių, žinomų kaip (sawabantu). Jie kildina save iš bendro protėvio , kalba keliolika giminingų kalbelių ir skirstosi į atskiras gentis (ewodi, bodiman, pongo, bakole, bakweri, bamboko, isubu, limba, mungo, wovea, oroko, batanga). Manoma, kad šį kraštą gentys apgyvendino apie XVI a. Svarbiausia tarp šių genčių yra , kurių pagrindinė gyvenvietė buvo Dualos miestas Vurio upės žemupyje. Visos gentys sukūrė savo primityvius politinius junginius, prekiavo tarpusavyje. Kultūriškai juos veikė vakaruose klestėjusi Benino civilizacija, ypač igbų, ibibijų kultūros. iš Nigerijos galėjo veikti šioje Kamerūno dalyje dėl migracijos XVIII–XIX a.
Pietinis Kamerūnas
Pietinis Kamerūnas (Pietų regionas ir Rytų regiono pietinė dalis) priklauso Kongo džiunglių geografiniam-kultūriniam regionui, kuris taip pat driekiasi per gretimą Gaboną, Kongo Respubliką ir Kongo Demokratinę Respubliką.
Ankstyvieji šio regiono gyventojai gyventojai buvo bakai (pigmėjai), ir jų likučiai čia vis dar išlikę. Tačiau juos didele dalimi išstūmė vėliau atsikėlę bantų gentys, daugiausia beti-pahuinai. Rytiniame areale gyvena kalbančios gentys. Vietos gyventojai daugiausia verčiasi lydimine žemdirbyste, augina manijokus, kukurūzus ir kitas tropines kultūras.
Kolonizacija
Nors portugalai atvyko į Kamerūną dar XVI a., maliarija neleido kurtis didesnėms europiečių gyvenvietėms iki XIX a. aštunto dešimtmečio, kai atsirado chininas. Pirmiausia europiečiai prekiavo pajūryje, su suwabantu gentimis, pirko vergus. Vergų prekyba smuko XIX a. viduryje, o amžiaus pabaigoje atvyko misionieriai, kurie iki šiol vaidina svarbų vaidmenį Kamerūne.
1884 m. liepos 5 d. Kamerūnas tapo Vokietijos kolonija su sostine Buėja, vėliau Jaundė. Vokiečiai daug investavo šalyje, nutiesė daug geležinkelių. Kamerūne atsirado daug ligoninių, įskaitant dvi dideles Dualoje, kurių vienoje gydytos tropines ligos. Vietiniai nelabai norėjo dirbti tuose projektuose, tad vokiečiai įvedė nepopuliarų priverstinį darbą. Jesko von Puttkamer buvo pašalintas iš gubernatoriaus posto dėl blogo elgesio su vietiniais.
1911 m. Feso sutartimi po Agadiro krizės Prancūzija perdavė Vokietijai 300 000 km² Prancūzijos Pusiaujo Afrikos, o manais gavo nedidelę teritorija dabartiniame Čade.
Per Pirmą pasaulinį karą britai įsiveržė į Kamerūną iš Nigerijos 1914. Paskutinė vokiečių tvirtovė pasidavė 1916 m. vasarį. Po to šalį pasidalino britai ir prancūzai 1919 m. birželio 28 d. Prancūzija gavo didesnę teritoriją, nes jiems buvo grąžinta vokiečiams atiduota teritorija. Prancūzai savo Kamerūną valdė iš Jaundės, o britai savąjį iš Lagoso. Vokiečių valdininkai kontroliavo pietvakarinę pakrantę.
Kelias į nepriklausomybę (1955-1960 m.)
1956 m. gruodžio 18 d. uždrausta Kamerūno Liaudies Sąjunga, kurios dauguma narių buvo bamilekiai ir basai, pradėjo ginkluotą kovą už nepriklausomybę prieš prancūzus. Šis sukilimas susilpnėjęs tęsėsi net po nepriklausomybės iki 1961 m. Per konfliktą žuvo nuo tūkstančių iki šimtų tūkstančių žmonių.
Parlamento rinkimai buvo 1956 m. gruodžio 26 d., Nacionalinis susirinkimas Kamerūną paskelbė valstybe 1957 m. balandžio 16 d., po to paprašė nepriklausomybės iš Prancūzijos 1958 m. birželio 12 d. Prancūzijos vyriausybė spalio 19 d. pripažino, kad Kamerūnas turi tokią teisę. 1958 m. spalio 24 d. Kamerūno parlamentas paskelbė, kad nuo 1960 m. sausio 1 d. jis bus nepriklausomas. 1958 m. gruodžio 15 d. JTO priėmė Prancūzijos notą apie būsimą Kamerūno nepriklausomybę.
Po nepriklausomybės
1960 m. sausio 1 d. atsirado Kamerūno respublika. Po Gvinėjos tai buvo antra prancūzų kolonija į pietus nuo Sacharos gavusi nepriklausomybę. 1961 m. spalio 1 d. musulmoniška Britų Kamerūno dalis balsavo už prijungimą prie Nigerijos, o krikščioniškoji - prie Kamerūno. Taip atsirado Kamerūno federacinė respublika, nes buvusios britų ir prancūzų valdos išlaikė dideles autonomijas. , gavęs prancūzišką švietimą fuldžis, tapo Kamerūno prezidentu 1961 m. ir uždraudė visas politines partijas išskyrus savo 1966 m. Jis sėkmingai užbaigė Kamerūno Liaudies Sąjungos sukilimą, paskutinį svarbų jos vadą pagavo 1970 m. Nauja konstitucija panaikino federaciją 1972 m., atsirado Vieninga Kamerūno respublika.
Ahidjo režimas buvo autoritariškas, bet ne toks charizmatiškas kaip kitų Afrikos lyderių. Kadangi jis nevykdė antivakarietiškų politikų, šalis buvo stabilesnė ekonomiškai ir politiškai nei dauguma kitų žemyne.
Ahidjo atsistatydino 1982 m. Konstituciškai prezidentu tapo premjeras Paul Biya iš beti-pahuinų. Ahidjo gailėjosi dėl savo įpėdinio parinkimo, bet jo pasekėjai nesugebėjo nuversti prezidento 1984 m. Biya laimėjo vieno kandidato rinkimus 1983 ir 1984 m., kai šalis vėl buvo pavadinta Kamerūno respublika. Biya išsilaikė valdžioje, jo partija Kamerūno Liaudies Demokratinis judėjimas laimėjo daugpartinius rinkimus 1992, 1997 ir 2004 m.
Nepaisant demokratinių reformų 1990 m., kai buvo atkurta daugpartinė sistema, valdžia išliko prezidento ir mažo jo partijos narių, kurių dauguma iš jo genties, rato rankose. Biya buvo perrinktas 1992 m. spalio 11 d., nors rinkimuose buvo daug pažeidimų. Oficialiais duomenimis Biya gavo 39 proc. balsų, o John Fru Ndi, pasisskelbęs prezidentu prieš galutinius rezultatus, 35 proc. 1992 m. kovo 1 d. parlamento rinkimai buvo laikomi skaidriais, nors daug opozicijos partijų juos baikotavo. Nors opozicinės partijos turėjo daugumą vietų (92 iš 180) parlamente, pagal 1992 m. konstituciją prezidentas turėjo daugiau galių, o parlamentas - mažiau svertų.
Po rinkimų kilo neramumai, nes daugelis laikė Ndi jų nugalėtoju. Metų pabaigoje Ndi ir jo rėmėjai buvo namų arešte, Biya juto tarptautinį spaudimą dėl didėjančio valstybės smurto. 1993 m. jis pradėjo rengti naują konstituciją. 1994 m. 16 opozicijos partijų suformavo bloką, kuriam vadovavo Ndi socialdemokratai, siekti konstitucijos ir rinkimų reformų. 1995 m. Biya buvo perrinktas savo partijos vadu. Gruodį Nacionalinis susirinkimas įvedė konstitucijos reformas, kurios apribojo prezidento galias ir jo valdymo laikotarpį. Šalyje prasidėjo streikai, kai Biya joms pasipriešino.
1997 m. gegužę parlamento rezultatus panaikino Aukščiausiasis teismas dėl sukčiavimo. Opozicija boikotavo prezidento rinkimus spalį, kuriuose Biya teigė gavęs 93 proc. balsų. Transparency International paskelbė Kamerūną labiausiai korumpuota šalim pasaulyje 1998 m.
2002 m. parlamento rinkimus opozicija paskelbė suklastotus. Aukščiausiasis teismas panaikino rezultatus keliose rinkimų apylinkėse. Juos laimėjo prezidento partija. Biya buvo perrinktas 2004 m. Jo gimtoje provincijoje nuo 2006 m. girdisi reikalavimai padidinti prezidento kadencijų skaičių. Kilo studentų riaušės, opozicija pareiškė, kad priešinsis, jei Biya bandys išlikti valdžioje.
Išnašos
Alžyras · Angola · · · · Burkina Fasas · · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · · · · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · · · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · · · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · · Zimbabvė ·
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kamerūno istorija, Kas yra Kamerūno istorija? Ką reiškia Kamerūno istorija?
Kameruno istorija apima laikotarpį nuo senoves iki dabartiniu laiku Benino civilizacijaNoko kulturaSenieji kulturos zidiniai Ife Tado BonasXIV XVII a Benino imperija Akanu Gbe Jorubu Igbu Ibibiju valstybesImperijos XVII XIX a Asantis Dahomeja Ojas Kalabaras Kolonijos XIX XX a Prancuzijos Vakaru Afrika Britu Aukso Krantas Nepriklausomybe Liberija Dramblio Kaulo Krantas Togas Nigerija KamerunasBenino civilizacijos regionai Grudu k Aukso k Vergu k Jorubalandas Beninas Igbolandas Kalabaras Aliejaus upes Ikikolonijinis laikotarpisKamerunas yra geografiskai ir kulturiskai labai įvairi valstybe sudaryta is daug kulturiniu regionu kuriu visi iki kolonizacijos vystesi kaip atskiri vienetai ir veikiami skirtingu įtaku Siaurine ir vidurine teritorijos dalis buvo veikiama vakarine dalis Benino civilizacijos o pietine priklauso Kongo dziungliu zonai Saurinis Kamerunas Pagrindiniai straipsniai Kanem Bornu ir Adamava Siauriausia Kameruno dalis administracinis Tolimosios Siaures regionas sudaro nedidele dalį gerokai didesnio Kanemo Bornu regiono kuris apsupes Cado ezera Tai seniausias civilizacijos zidinys Kameruno teritorijoje nes butent cia susiformavo auksto lygio Sao civilizacija suklestejusi nuo VI a pr m e XIV a į regiona migravo suva arabai atsinese naujas tradicijas ir islamo religija XVI a vietos gyventojams priemus islama susiformavo smulkesnes valstybes kurias Kameruno teritorijoje sukure kotokai ir musgumai Didziausias miestas yra Kuseris atsirado Mandaros kalnuose apie 1500 m ir state įtvirtintas konstrukcijas kuriu paskirtis nezinoma Į pietus nuo Kanem Bornu regiono yra Adamava Adamavos regionas Siaures regionas Centro regionas ir Rytu regiono siaurine dalis kuri kartu apima ir gretimas teritorijas Nigerijoje bei Centrines Afrikos Respublikoje Regionas yra apauges miskais ir sudaro pereinamaja zona is Kongo dziungliu pietuose į savanos zona siaureje Jie etniskai yra labai įvairus ir kalba keliasdesimt tarp kuriu įsimaise cadinemis kalbomis kalbancios tauteles ir bantai Didziausios etnines grupes yra gbajai bandai sarai mbumai ir kiti Kadangi islamas cia nepaplito vietos gyventojai ju siauriniu kaimynu musulmonu buvo vadinami zeminanciu terminu kirdi Į sį laukinį regiona musulmonai rengdavo vergu medziokles reidus aktyviai grobe vietos gyventojus XIX a pradzioje visa siaurinį Kameruna nusiaube Fulbiu dzihadas Adamavoje sukurtas Adamavos emyratas Krasto politikoje ir visuomeneje įsigalejo nauja etnine grupe fulbiai Vakarinis Kamerunas Pagrindiniai straipsniai Bamendos savanos ir Vakarine Kameruno teritorijos dalis yra ryciausia Benino civilizacijos teritorija pasizyminti dideliu gyventoju tankumu Cia galima isskirti du kulturinius regionus Vienas is bamilekiu monarchu Bamendos savanos Siaures Vakaru regionas ir Vakaru regionas yra gyvenamas skirtingu bantu genciu tarp kuriu svarbiausios yra bamilekiai bamumai ir kt Beveik 9 mln bamilekiu kalba keliolika giminingu kalbeliu ir skirstosi į gentis Visos sios tauteles mazdaug nuo XIV a didziausiuose miesteliuose sukure keliasdesimt smulkiu valstybeliu kurios buvo valdomos monarchu ir religiniu lyderiu tituluojamu Viena didziausiu tarp siu valstybeliu buvo su sostine Kameruno pakrante Pietvakariu regionas ir Pakrantes regionas yra gyvenama pakrantes bantu genciu zinomu kaip sawabantu Jie kildina save is bendro protevio kalba keliolika giminingu kalbeliu ir skirstosi į atskiras gentis ewodi bodiman pongo bakole bakweri bamboko isubu limba mungo wovea oroko batanga Manoma kad sį krasta gentys apgyvendino apie XVI a Svarbiausia tarp siu genciu yra kuriu pagrindine gyvenviete buvo Dualos miestas Vurio upes zemupyje Visos gentys sukure savo primityvius politinius junginius prekiavo tarpusavyje Kulturiskai juos veike vakaruose klestejusi Benino civilizacija ypac igbu ibibiju kulturos is Nigerijos galejo veikti sioje Kameruno dalyje del migracijos XVIII XIX a Pietinis Kamerunas Pietinis Kamerunas Pietu regionas ir Rytu regiono pietine dalis priklauso Kongo dziungliu geografiniam kulturiniam regionui kuris taip pat driekiasi per gretima Gabona Kongo Respublika ir Kongo Demokratine Respublika Ankstyvieji sio regiono gyventojai gyventojai buvo bakai pigmejai ir ju likuciai cia vis dar islike Taciau juos didele dalimi isstume veliau atsikele bantu gentys daugiausia beti pahuinai Rytiniame areale gyvena kalbancios gentys Vietos gyventojai daugiausia verciasi lydimine zemdirbyste augina manijokus kukuruzus ir kitas tropines kulturas KolonizacijaPagrindiniai straipsniai Vokietijos Kamerunas Britu Kamerunas ir Kameruno teritorijos kaita Nors portugalai atvyko į Kameruna dar XVI a maliarija neleido kurtis didesnems europieciu gyvenvietems iki XIX a astunto desimtmecio kai atsirado chininas Pirmiausia europieciai prekiavo pajuryje su suwabantu gentimis pirko vergus Vergu prekyba smuko XIX a viduryje o amziaus pabaigoje atvyko misionieriai kurie iki siol vaidina svarbu vaidmenį Kamerune 1884 m liepos 5 d Kamerunas tapo Vokietijos kolonija su sostine Bueja veliau Jaunde Vokieciai daug investavo salyje nutiese daug gelezinkeliu Kamerune atsirado daug ligoniniu įskaitant dvi dideles Dualoje kuriu vienoje gydytos tropines ligos Vietiniai nelabai norejo dirbti tuose projektuose tad vokieciai įvede nepopuliaru priverstinį darba Jesko von Puttkamer buvo pasalintas is gubernatoriaus posto del blogo elgesio su vietiniais 1911 m Feso sutartimi po Agadiro krizes Prancuzija perdave Vokietijai 300 000 km Prancuzijos Pusiaujo Afrikos o manais gavo nedidele teritorija dabartiniame Cade Per Pirma pasaulinį kara britai įsiverze į Kameruna is Nigerijos 1914 Paskutine vokieciu tvirtove pasidave 1916 m vasarį Po to salį pasidalino britai ir prancuzai 1919 m birzelio 28 d Prancuzija gavo didesne teritorija nes jiems buvo grazinta vokieciams atiduota teritorija Prancuzai savo Kameruna valde is Jaundes o britai savajį is Lagoso Vokieciu valdininkai kontroliavo pietvakarine pakrante Kelias į nepriklausomybe 1955 1960 m 1956 m gruodzio 18 d uzdrausta Kameruno Liaudies Sajunga kurios dauguma nariu buvo bamilekiai ir basai pradejo ginkluota kova uz nepriklausomybe pries prancuzus Sis sukilimas susilpnejes tesesi net po nepriklausomybes iki 1961 m Per konflikta zuvo nuo tukstanciu iki simtu tukstanciu zmoniu Parlamento rinkimai buvo 1956 m gruodzio 26 d Nacionalinis susirinkimas Kameruna paskelbe valstybe 1957 m balandzio 16 d po to paprase nepriklausomybes is Prancuzijos 1958 m birzelio 12 d Prancuzijos vyriausybe spalio 19 d pripazino kad Kamerunas turi tokia teise 1958 m spalio 24 d Kameruno parlamentas paskelbe kad nuo 1960 m sausio 1 d jis bus nepriklausomas 1958 m gruodzio 15 d JTO prieme Prancuzijos nota apie busima Kameruno nepriklausomybe Po nepriklausomybesAhidjo Amerikoje 1982 m 1960 m sausio 1 d atsirado Kameruno respublika Po Gvinejos tai buvo antra prancuzu kolonija į pietus nuo Sacharos gavusi nepriklausomybe 1961 m spalio 1 d musulmoniska Britu Kameruno dalis balsavo uz prijungima prie Nigerijos o krikscioniskoji prie Kameruno Taip atsirado Kameruno federacine respublika nes buvusios britu ir prancuzu valdos islaike dideles autonomijas gaves prancuziska svietima fuldzis tapo Kameruno prezidentu 1961 m ir uzdraude visas politines partijas isskyrus savo 1966 m Jis sekmingai uzbaige Kameruno Liaudies Sajungos sukilima paskutinį svarbu jos vada pagavo 1970 m Nauja konstitucija panaikino federacija 1972 m atsirado Vieninga Kameruno respublika Ahidjo rezimas buvo autoritariskas bet ne toks charizmatiskas kaip kitu Afrikos lyderiu Kadangi jis nevykde antivakarietisku politiku salis buvo stabilesne ekonomiskai ir politiskai nei dauguma kitu zemyne Ahidjo atsistatydino 1982 m Konstituciskai prezidentu tapo premjeras Paul Biya is beti pahuinu Ahidjo gailejosi del savo įpedinio parinkimo bet jo pasekejai nesugebejo nuversti prezidento 1984 m Biya laimejo vieno kandidato rinkimus 1983 ir 1984 m kai salis vel buvo pavadinta Kameruno respublika Biya issilaike valdzioje jo partija Kameruno Liaudies Demokratinis judejimas laimejo daugpartinius rinkimus 1992 1997 ir 2004 m Nepaisant demokratiniu reformu 1990 m kai buvo atkurta daugpartine sistema valdzia isliko prezidento ir mazo jo partijos nariu kuriu dauguma is jo genties rato rankose Biya buvo perrinktas 1992 m spalio 11 d nors rinkimuose buvo daug pazeidimu Oficialiais duomenimis Biya gavo 39 proc balsu o John Fru Ndi pasisskelbes prezidentu pries galutinius rezultatus 35 proc 1992 m kovo 1 d parlamento rinkimai buvo laikomi skaidriais nors daug opozicijos partiju juos baikotavo Nors opozicines partijos turejo dauguma vietu 92 is 180 parlamente pagal 1992 m konstitucija prezidentas turejo daugiau galiu o parlamentas maziau svertu Paul Biya Po rinkimu kilo neramumai nes daugelis laike Ndi ju nugaletoju Metu pabaigoje Ndi ir jo remejai buvo namu areste Biya juto tarptautinį spaudima del didejancio valstybes smurto 1993 m jis pradejo rengti nauja konstitucija 1994 m 16 opozicijos partiju suformavo bloka kuriam vadovavo Ndi socialdemokratai siekti konstitucijos ir rinkimu reformu 1995 m Biya buvo perrinktas savo partijos vadu Gruodį Nacionalinis susirinkimas įvede konstitucijos reformas kurios apribojo prezidento galias ir jo valdymo laikotarpį Salyje prasidejo streikai kai Biya joms pasipriesino 1997 m geguze parlamento rezultatus panaikino Auksciausiasis teismas del sukciavimo Opozicija boikotavo prezidento rinkimus spalį kuriuose Biya teige gaves 93 proc balsu Transparency International paskelbe Kameruna labiausiai korumpuota salim pasaulyje 1998 m 2002 m parlamento rinkimus opozicija paskelbe suklastotus Auksciausiasis teismas panaikino rezultatus keliose rinkimu apylinkese Juos laimejo prezidento partija Biya buvo perrinktas 2004 m Jo gimtoje provincijoje nuo 2006 m girdisi reikalavimai padidinti prezidento kadenciju skaiciu Kilo studentu riauses opozicija pareiske kad priesinsis jei Biya bandys islikti valdzioje Isnasoshttp uca edu politicalscience dadm project sub saharan africa region britishfrench cameroon 1948 1961 http select nytimes com gst abstract html res F00817FC385B117A93C2AB178BD95F4C8585F9 amp scp 1 amp sq Cameroon independence amp st p v rAfrikos saliu istorijos Alzyras Angola Burkina Fasas CAR Cadas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Eritreja Etiopija Gvineja Kamerunas Kenija Komorai Kongas Kongo DR Lesotas Liberija Libija Madagaskaras Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Nigeris Pietu Afrika Pietu Sudanas Pusiaujo Gvineja Ruanda San Tome ir Prinsipe Seiseliai Senegalas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Vakaru Sachara Zimbabve