Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Namibijos istorija Namibijos teritorijoje gyvenusių tautų ir egzistavusių valstybių istorija nuo seniausių laikų iki dab
Namibijos istorija
Namibijos istorija - Namibijos teritorijoje gyvenusių tautų ir egzistavusių valstybių istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.
| Pietinės Afrikos istorija |
| PAR, Namibijos, , Lesoto, Svazilendo |
| Choisanai, Bantu migracija |
| Kapo kolonija |
| Mfekanė |
| , Anglų-zulų karas: |
| , , Transvalis, , Bečuanalendas, Basutolendas, Vokietijos Pietvakarių Afrika |
| Pietų Afrikos Sąjunga |
| Nepriklausomybė: |
| PAR, (Bantustanai), Svazilendas, Lesotas, Namibija, Botsvana |
Ikikolonijinis laikotarpis
Seniausiais šalies gyventojais laikomi koisanai, kurių tiesioginiai palikuonys yra bušmėnai, damarai, namai ir kt. Tūkstančius metų juos iš pietų ir rytų savo migracijų metu stūmė bantai. Dėl santykių su bantais dalis koisanų perėmė gyvulininkystę. Taip išsiskyrė dvi svarbiausios jų kultūrinės grupės: medžiotojai rinkėjai sanai ir gyvulių augintojai khoikhoi.
Bantų migracijų laikais šiaurėje apsigyveno žemdirbiai ovambai ir kavangai, kurie nesikėsino į sausringas koisanų teritorijas. Tačiau XVII a. atėję nomadai hererai iš pradžių apsistojo dabartinės Namibijos šiaurės vakarų teritorijose, o vėliau pradėjo migracijas į krašto gilumą, kariaudami su vietiniais koisanais.
Pirmieji europiečiai ištyrę regioną buvo Portugalijos keliautojai 1485 m. išsilaipinęs Diogo Cão ir 1486 m. Bartolomeu Dias. Tačiau, skirtingai nei į kai kurias kitas Afrikos vietas, atradusios šalies (šiuo atveju Portugalijos) pretenzijos į regioną nebuvo reiškiamos. Didelė dalis Namibijos pakrantės dėl savo nesvetingumo buvo pavadinta Pragaro krantu (vėliau pervardinta Griaučių krantu).
Namibija europiečių nebuvo tyrinėjama iki XIX a., tačiau XIX a. jos istoriją ėmė veikti įvykiai, vykę piečiau, t. y. dabartinės PAR teritorijoje. Ten susiformavus afrikanų tautai, vietiniai koisanai maišėsi su baltaisiais ir formavosi naujos mišrios grupės. Tarp jų buvo ir . Dėl britų užkariavimo, oorlamai migravo į dabartinės Namibijos teritoriją, kur susidūrė su hotentotais namais, o vėliau hererais. Jie įkūrė Vindhuko miestą. 1870 m. basteriai namų žemėse įkūrė Rehobotho respubliką.
Vokietijos Pietvakarių Afrika
XIX a. į Namibijos pakrantes atvyko pirmieji pirkliai ir kolonistai, dauguma iš Vokietijos ir Švedijos. 1884 m. visa Namibija (išskyrus Volvį Bėjų, kuris buvo Britų imperijos kolonija) tapo Vokietijos imperijos kolonija, vadinamąja Vokietijos Pietvakarių Afrika (Deutsch-Südwestafrika).1890 m. prie būsimosios Namibijos prijungtas Kaprivio ruožas, kuris leido Vokietijai priėjimą prie Zambezės ir kartu prie kitų savo kolonijų Rytų Afrikoje. Naujos kolonijos įkūrimas paskatino sparčią vokiečių imigraciją. Juos daugiausia masino krašto gamtiniai turtai, ypač deimantai.
Iš karto, kai tik Vokietija ėmė reikšti interesus regione, prasidėjo susidūrimai tarp kolonistų ir vietos gyventojų, pirmiausia hererų ir nama. Pastariesiems vadovavo lyderis Hendrikas Vitbojus. 1894 m. jis buvo priverstas pasirašyti protekcionizmo sutartį su Vokietija. Tačiau tai nestabilizavo situacijos, ir 1904 m. hererams užpuolus atokias fermas ir išžudžius pusšimtį kolonistų, kilo Hererų ir nama karai.
Karų metu hererams vadovavo Samuel Maharero, o nama - Hendrikas Vitbojus. Sukilimas buvo numalšintas 1904 m. rugpjūtį, vadovaujant Lothar von Trotha, kai hererai buvo nugalėti Vaterbergo mūšyje. Kaip to pasekmę nuo 1904 m. iki 1907 m. kolonijinė vokiečių valdžia vykdė hererų ir namų genocidą, kurio metu buvo išžudyta 10 000 namų (pusė populiacijos) ir apytiksliai 65 000 hererų (apie 80 % visos populiacijos). Didelė dalis hererų buvo išstumti į atšiaurias Kalahario dykumos teritorijas, kur mirė iš troškulio ir bado. Tik nedidelei jų daliai pavyko migruoti į Britanijos kontroliuojamas teritorijas, kur jie gavo prieglobstį.
PAR kontrolė
Pietų Afrika 1915 m. okupavo šią Vokietijos koloniją Pirmojo pasaulinio karo metu ir administravo ją iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos kaip Tautų Lygos mandatinę teritoriją, vadinamą Pietvakarių Afrika.
1946 m. panaikinus Tautų Lygą bei sukūrus Jungtines Tautas, Pietų Afrika atsisakė senąjį mandatą pakeisti nauju JT Globojamų teritorijų susitarimu bei sumažino tarptautinį teritorijos administracijos kontroliavimą. Nors Pietų Afrikos vyriausybė ir norėjo 'Pietvakarių Afriką' įtraukti į šalies teritoriją, oficialiai to niekada nepadarė ir ją administravo kaip de facto 'penktąją provinciją' su baltųjų mažumos atstovavimu baltųjų Pietų Afrikos parlamente. PAR pavyzdžiu čia buvo įsteigti Bantustanai.
Stiprėjanti apartheido politika, sparti dekolonizacija Afrikoje, PAR kritika skatino ir Namibijos dekolonizaciją XX a. VII dešimtmetyje. PAR nesuteikiant nepriklausomybės, 1966 m. SWAPO, , bei partizaninės grupuotės pradėjo Namibijos nepriklausomybės karą. Tačiau remiantis JT duomenimis, Pietų Afrika iki pat 1988 m. nesusilpnino krašto kontrolės.
Nepriklausomybė
Pereinamasis laikotarpis nepriklausomybės link prasidėjo 1989 m., o nepriklausomybė galutinai atgauta tik 1990 m. kovo 21 d. 1994 m. PAR panaikinus apartheidą, Namibija iš pastarosios atgavo svarbiausią šalies uostą Volvį Bėjų.
Pirmuoju šalies prezidentu išrinktas iš SWAPO, kuri lieka pagrindine šalies partija. Tas pats prezidentas buvo perrinktas 1994 ir 1998 m., paskutiniajam perrinkimui buvo reikalingas Konstitucijos pataisymas. 2005 m. buvo išrinktas antrasis šalies prezidentas (irgi SWAPO atstovas) - .
Valstybingumą išsikovojusi šalis susidūrė su keletu svarbių problemų. Viena jų buvo žemės reforma, siekianti perdalinti žemes: kolonijinėje Namibijoje 75 proc. žemės kaupėsi maždaug 20 proc. gyventojų rankose. Tačiau šalyje nebuvo imtasi tokių drastiškų priemonių kaip Zimbabvėje, ir reforma vyko lėtai, bet nuosekliai.
Kita problema, palietusi jauną šalį, buvo separatizmas, kilęs derlingame Kaprivio ruože - vadinamasis . Vietos gyventojai 1994-1998 m. siekė nepriklausomybės, bet šis separatistinis judėjimas buvo numalšintas. Namibiją palietė ir greta vykstantys karai - pirmiausia ir Antrasis Kongo karas. Pirmajame Namibija palaikė MPLA pusę ir padėjo jiems laimėti karą prieš UNITA. Karo metu iš Angolos į Namibijos teritoriją migravo daug pabėgėlių, kurių buvo priskaičiuojama apie 30,000, bet dauguma kurių po karo grįžo į tėvynę.
Šaltiniai
- „German South West Africa“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2008-04-15.
- Great Britan (1916). German atrocities and breaches of the rules of war in Africa. In The Sessional Papers of the House of Lords. Vols. 5 and 6. London: H. M. Stationery Office.
- Drechsler, Horst (1980). Let us die fighting. London: Zed Press. Translated by Bernd Zollner. Originally published (1966) under the title Sudwestafrika unter deutsche Kolonialherrschaft. Berlin: Akademie-Verlag.
Alžyras · Angola · · · · Burkina Fasas · · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · · · · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · · · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · · · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · · Zimbabvė ·
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Namibijos istorija, Kas yra Namibijos istorija? Ką reiškia Namibijos istorija?
Namibijos istorija Namibijos teritorijoje gyvenusiu tautu ir egzistavusiu valstybiu istorija nuo seniausiu laiku iki dabarties Pietines Afrikos istorijaPAR Namibijos Lesoto SvazilendoChoisanai Bantu migracijaKapo kolonijaMfekane Anglu zulu karas Transvalis Becuanalendas Basutolendas Vokietijos Pietvakariu AfrikaPietu Afrikos SajungaNepriklausomybe PAR Bantustanai Svazilendas Lesotas Namibija BotsvanaIkikolonijinis laikotarpisPriesistoriniai koisanu piesiniai uolosePagrindinis straipsnis Koisanai Seniausiais salies gyventojais laikomi koisanai kuriu tiesioginiai palikuonys yra busmenai damarai namai ir kt Tukstancius metu juos is pietu ir rytu savo migraciju metu stume bantai Del santykiu su bantais dalis koisanu pereme gyvulininkyste Taip issiskyre dvi svarbiausios ju kulturines grupes medziotojai rinkejai sanai ir gyvuliu augintojai khoikhoi Bantu migraciju laikais siaureje apsigyveno zemdirbiai ovambai ir kavangai kurie nesikesino į sausringas koisanu teritorijas Taciau XVII a ateje nomadai hererai is pradziu apsistojo dabartines Namibijos siaures vakaru teritorijose o veliau pradejo migracijas į krasto giluma kariaudami su vietiniais koisanais Pirmieji europieciai istyre regiona buvo Portugalijos keliautojai 1485 m issilaipines Diogo Cao ir 1486 m Bartolomeu Dias Taciau skirtingai nei į kai kurias kitas Afrikos vietas atradusios salies siuo atveju Portugalijos pretenzijos į regiona nebuvo reiskiamos Didele dalis Namibijos pakrantes del savo nesvetingumo buvo pavadinta Pragaro krantu veliau pervardinta Griauciu krantu Namibija europieciu nebuvo tyrinejama iki XIX a taciau XIX a jos istorija eme veikti įvykiai vyke pieciau t y dabartines PAR teritorijoje Ten susiformavus afrikanu tautai vietiniai koisanai maisesi su baltaisiais ir formavosi naujos misrios grupes Tarp ju buvo ir Del britu uzkariavimo oorlamai migravo į dabartines Namibijos teritorija kur susidure su hotentotais namais o veliau hererais Jie įkure Vindhuko miesta 1870 m basteriai namu zemese įkure Rehobotho respublika Vokietijos Pietvakariu AfrikaPagrindinis straipsnis Vokietijos Pietvakariu Afrika Hendrikas Vitbojus XIX a į Namibijos pakrantes atvyko pirmieji pirkliai ir kolonistai dauguma is Vokietijos ir Svedijos 1884 m visa Namibija isskyrus Volvį Beju kuris buvo Britu imperijos kolonija tapo Vokietijos imperijos kolonija vadinamaja Vokietijos Pietvakariu Afrika Deutsch Sudwestafrika 1890 m prie busimosios Namibijos prijungtas Kaprivio ruozas kuris leido Vokietijai priejima prie Zambezes ir kartu prie kitu savo koloniju Rytu Afrikoje Naujos kolonijos įkurimas paskatino sparcia vokieciu imigracija Juos daugiausia masino krasto gamtiniai turtai ypac deimantai Is karto kai tik Vokietija eme reiksti interesus regione prasidejo susidurimai tarp kolonistu ir vietos gyventoju pirmiausia hereru ir nama Pastariesiems vadovavo lyderis Hendrikas Vitbojus 1894 m jis buvo priverstas pasirasyti protekcionizmo sutartį su Vokietija Taciau tai nestabilizavo situacijos ir 1904 m hererams uzpuolus atokias fermas ir iszudzius pussimtį kolonistu kilo Hereru ir nama karai Vokietijos Pietvakariu Afrikos suvenyrai Svakopmunde Karu metu hererams vadovavo Samuel Maharero o nama Hendrikas Vitbojus Sukilimas buvo numalsintas 1904 m rugpjutį vadovaujant Lothar von Trotha kai hererai buvo nugaleti Vaterbergo musyje Kaip to pasekme nuo 1904 m iki 1907 m kolonijine vokieciu valdzia vykde hereru ir namu genocida kurio metu buvo iszudyta 10 000 namu puse populiacijos ir apytiksliai 65 000 hereru apie 80 visos populiacijos Didele dalis hereru buvo isstumti į atsiaurias Kalahario dykumos teritorijas kur mire is troskulio ir bado Tik nedidelei ju daliai pavyko migruoti į Britanijos kontroliuojamas teritorijas kur jie gavo prieglobstį PAR kontroleNamibijos bantustanaiPagrindinis straipsnis Pietvakariu Afrika Pietu Afrika 1915 m okupavo sia Vokietijos kolonija Pirmojo pasaulinio karo metu ir administravo ja iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos kaip Tautu Lygos mandatine teritorija vadinama Pietvakariu Afrika 1946 m panaikinus Tautu Lyga bei sukurus Jungtines Tautas Pietu Afrika atsisake senajį mandata pakeisti nauju JT Globojamu teritoriju susitarimu bei sumazino tarptautinį teritorijos administracijos kontroliavima Nors Pietu Afrikos vyriausybe ir norejo Pietvakariu Afrika įtraukti į salies teritorija oficialiai to niekada nepadare ir ja administravo kaip de facto penktaja provincija su baltuju mazumos atstovavimu baltuju Pietu Afrikos parlamente PAR pavyzdziu cia buvo įsteigti Bantustanai Stiprejanti apartheido politika sparti dekolonizacija Afrikoje PAR kritika skatino ir Namibijos dekolonizacija XX a VII desimtmetyje PAR nesuteikiant nepriklausomybes 1966 m SWAPO bei partizanines grupuotes pradejo Namibijos nepriklausomybes kara Taciau remiantis JT duomenimis Pietu Afrika iki pat 1988 m nesusilpnino krasto kontroles NepriklausomybeSam Nudzoma pirmasis Namibijos prezidentas Pereinamasis laikotarpis nepriklausomybes link prasidejo 1989 m o nepriklausomybe galutinai atgauta tik 1990 m kovo 21 d 1994 m PAR panaikinus apartheida Namibija is pastarosios atgavo svarbiausia salies uosta Volvį Beju Pirmuoju salies prezidentu isrinktas is SWAPO kuri lieka pagrindine salies partija Tas pats prezidentas buvo perrinktas 1994 ir 1998 m paskutiniajam perrinkimui buvo reikalingas Konstitucijos pataisymas 2005 m buvo isrinktas antrasis salies prezidentas irgi SWAPO atstovas Valstybinguma issikovojusi salis susidure su keletu svarbiu problemu Viena ju buvo zemes reforma siekianti perdalinti zemes kolonijineje Namibijoje 75 proc zemes kaupesi mazdaug 20 proc gyventoju rankose Taciau salyje nebuvo imtasi tokiu drastisku priemoniu kaip Zimbabveje ir reforma vyko letai bet nuosekliai Kita problema palietusi jauna salį buvo separatizmas kiles derlingame Kaprivio ruoze vadinamasis Vietos gyventojai 1994 1998 m sieke nepriklausomybes bet sis separatistinis judejimas buvo numalsintas Namibija paliete ir greta vykstantys karai pirmiausia ir Antrasis Kongo karas Pirmajame Namibija palaike MPLA puse ir padejo jiems laimeti kara pries UNITA Karo metu is Angolos į Namibijos teritorija migravo daug pabegeliu kuriu buvo priskaiciuojama apie 30 000 bet dauguma kuriu po karo grįzo į tevyne Saltiniai German South West Africa Encyclopaedia Britannica Nuoroda tikrinta 2008 04 15 Great Britan 1916 German atrocities and breaches of the rules of war in Africa In The Sessional Papers of the House of Lords Vols 5 and 6 London H M Stationery Office Drechsler Horst 1980 Let us die fighting London Zed Press Translated by Bernd Zollner Originally published 1966 under the title Sudwestafrika unter deutsche Kolonialherrschaft Berlin Akademie Verlag v rAfrikos saliu istorijos Alzyras Angola Burkina Fasas CAR Cadas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Eritreja Etiopija Gvineja Kamerunas Kenija Komorai Kongas Kongo DR Lesotas Liberija Libija Madagaskaras Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Nigeris Pietu Afrika Pietu Sudanas Pusiaujo Gvineja Ruanda San Tome ir Prinsipe Seiseliai Senegalas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Vakaru Sachara Zimbabve