Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gvinėjos istorija dabartinės Gvinėjos teritorijoje egzistavusių tautų ir valstybių istorija nuo seniausių laikų iki daba
Gvinėjos istorija
Gvinėjos istorija – dabartinės Gvinėjos teritorijoje egzistavusių tautų ir valstybių istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.
| Sahelio civilizacija |
| Valstybės IX-XIII a. |
| Vagadu, Tekrūras, Kanemas |
| Valstybės XIII-XVIII a. |
| Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras |
| Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.) |
| Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, , Vasulu, Adamava |
| Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.) |
| , Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas |
| Nepriklausomybė (XX-XXI a.) |
| Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas |
| Sahelio regionai |
| Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras |
Gvinėjos istoriniai regionai
Gvinėjos teritorija susiformavo tik XIX a. pabaigoje. Iki tol šalies teritorijos atskiros dalys vystėsi atskirai. Paprastai Gvinėjoje išskiriami keturi geografiniai-kultūriniai regionai:
- Pietinė Gvinėja – piečiausia Gvinėjos dalis, tankiai apaugusi tropinėmis džiunglėmis. Dėl gamtinių sąlygų čia, kaip ir gretimose Liberijoje, Siera Leonėje, Dramblio Kaulo Krante ikikolonijiniais laikais čia nesusiformavo aukštesnė kultūra, nesusikūrė valstybės. Regiono etninė įvairovė didžiulė – čia gyvena daug smulkių genčių.
- Rytinė Gvinėja – turtingiausią istoriją turinti šiaurės rytinė Gvinėjos dalis, kur vyrauja Sudaninis klimatas. Istoriškai vadinamas Manden. Vietos tautų (mandingų) konsolidacija įvyko jau X a., ir regionas išvystė labai aukštą kultūrą. Jo istorija artimai susijusi su gretimo Malio ir rytų Senegalo istorija. Priklauso Vakarų Saheliui.
- Futa Džalonas – aukštumos, esančios į vakarus nuo Rytinės Gvinėjos. Istorija čia prasidėjo apie XVIII a., ir joje vyravo fulbiai.
- Pajūrio lygumos – siauras ruožas tarp Atlanto vandenyno ir Futa Džalono. Istoriškai jis artimai susijęs su vakarų Senegalu. Čia vyrauja susu etninė grupė.
Rytų Gvinėjos (Manden) istorija (VIII–XIX a.)
Ikikolonijiniais laikais rytinės Gvinėjos teritorija priklausė didesnei Sahelio civilizacijai, ir ją veikė svarbiausi procesai, vykę Vakariniame Sahelyje.
Nuo VIII a. šiaurėje (dab. Malio, Mauritanijos ir Senegalo teritorijose) klestėjusi Vagadu imperija kultūriškai veikė vietos tautas. Dėl to rytinės Gvinėjos teritorijoje konsolidavosi mandingai, kurie įkūrė daug smulkių miestų valstybių, susijungusių į konfederaciją. Iki XIII a. tiek Vagadu imperija, tiek jos palikuonė Kaniaga siekė dominuoti regione, ir tam tikrais laikotarpiais valdė jį kaip Kangabos provinciją.
1234 m. mandinkų lyderis sumušė Kaniagą ir įgijo hegemoniją milžiniškame Vakarų Sahelio regione: įkūrė Malio imperiją, kuri valdė taip pat didžiąją dalį dabartinio Malio, Senegalą, pietinę Mauritaniją. Ši imperija viešpatavo iki XVI a., stipriai įtakodama vietos kultūrą ir tradiciją.
Nors vėliau Malis buvo nugalėtas kitų imperijų, jis išlaikė savo pirmines teritorijas šiaurės rytų Gvinėjoje. XVI a. čia hegemoniją įgijo Songajus, XVII a. II pusėje paskutinieji mandinkų valdovai nesugebėjo atsilaikyti prieš agresyvią Bamana imperiją šiaurėje. Po šios imperijos įsigalėjimo Gvinėjos mandingų istorijoje prasidėjo „tamsusis laikotarpis“.
XIX a. regionas vėl buvo suvienytas kaip (1878–1898). Jo vienijimą inspiravo tuometiniai įvykiai Vakarų Sahelyje, t. y. Fulbių džihadas. Šiaurėje susikūrus , vienas imperijos karvedžių, diula kilmės pradėjo užkariavimus pietuose, ir įkūrė savo imperiją, kuri apėmė ne tik šiaurės rytų Gvinėją, bet ir šiaurinę Sierą Leonę, Dramblio Kaulo Krantą.
Futa Džalonas (XVIII–XIX a.)
Nors seniausi Futa Džalono aukštumų gyventojai buvo kilmės, juos ilgainiui išstūmė gyvulių augintojai fulbiai iš šiaurės. Juos labai sparčiai veikė islamas.
XVIII a. fulbiai konsolidavo Futa Džalono valstybę, kurioje įdiegta islamiška teokratija. Ši valstybė savo ekonomikoje rėmėsi prekyba su pakrantėje įsikūrusiomis Europos prekybinėmis kolonijomis. Svarbiausios Futa Džalono prekės buvo vergai (kuriuos gaudavo iš rytų Gvinėjos), grūdai ir galvijai.
Pajūris ir kolonijinis laikotarpis (XIX a. – 1958 m.)
Gvinėjos pajūrio teritorijos nebuvo tinkamos išvystyti aukštai kultūrai, bet jos kultūriškai buvo veikiamos rytuose buvusių Sahelio valstybių. Manoma, kad dabartiniai Gvinėjos pajūrio gyventojai susu yra atsikėlėliai iš Rytų Gvinėjos.
Europiečiai Gvinėjos pakrančių regionu domėjosi nuo XVI a. Čia konkuravo Portugalija, Britų Imperija, Prancūzija. XIX a. II pusėje dabartinės Gvinėjos pakrantėse įsitvirtino Prancūzija, čia įkūrusi svarbiausią avanpostą – Konakrį. Šios teritorijos buvo žinomos kaip „Pietinės upės“ (Rivières du Sud).
Kolonizavę susu gyvenamas pakrantes, prancūzai skverbėsi į krašto gilumą. 1896 m. Pore-Daka mūšyje jie nugalėjo Futa Džaloną, o 1898 m. – ryčiau buvusią . Nuo 1894 m. kolonija buvo traktuojama kaip , kuri įjungta į Prancūzijos Vakarų Afriką.
Nepriklausomybės laikotarpis (1958 m.-)
1958 m. Gvinėja paskelbė nepriklausomybę, ir jos pirmuoju prezidentu tapo , kuris vedė šalį į Afrikinį socializmą ir vienpartinę sistemą. Šalyje įsigalėjo diktatūra, buvo pažeidžiamos žmogaus teisės. Bendradarbiavimas su Tarybų sąjunga buvo trumpalaikis, nes greitai Gvinėja perėmė Kinijos modelį. 1963 m. prezidento Kenedžio pastangomis šalis tapo Amerikos sąjungininke. Gvinėja vis labiau priklausė nuo paramos ir investicijų iš JAV. Net santykiai su Prancūzija pagerėjo, kai jos prezidentu tapo Valéry Giscard d'Estaing. Tarp abiejų šalių padidėjo prekyba, buvo apsikeista diplomatiniais vizitais.
1960 m. Turė paskelbė Gvinėjos Demokratinę partiją vienintele legalia šalyje. Kitus 24 metus rinkėjai galėjo rinktis tik iš jos kandidatų per parlamento rinkimus, o Turė keturis kartus buvo perrinktas rinkimuose be priešininkų. Jo vyriausybė pradėjo netoleruoti opozicijos, įkalino šimtus jos atstovų ir ribojo laisvą spaudą. Tuo pat metu valstybė nacionalizavo žemę, nušalino prancūzų paskirtus genčių vadus, nutraukė ryšius su prancūzų kompanijomis.
1970 m. portugalų kariai iš Portugalijos Gvinėjos įsiveržė į Gvinėją norėdami paremti opoziciją. Jie taip pat norėjo nužudyti Turę dėl jo paramos Portugalijos Gvinėjos partizanams. Po kelių dienų kovos portugalai turėjo atsitraukti nepasiekę tikslo.
Po Gvinėjos turgaus moterų sukilimo 1977 m. valstybė sušvelnino savo socialistinę politiką, ekonominius apribojimus, pagerino santykius su Prancūzija.
1984 m. kovo 26 d. Seku Turė mirė po širdies operacijos Amerikoje. Laikinuoju prezidentu tapo premjeras . Bekraujo perversmo metu valdžią šalyje užgrobė , kuris inspiravo demokratizacijos procesus, paleido politinius kalinius, sugrąžino daugiapartinę sistemą. Nepaisant to, prezidento valdžia šalyje išliko labai stipri, Lansana Kontė buvo perrinktas tris kartus. Šalį stipriai veikė ir neramumai, vykę gretimose Liberijoje ir Siera Leonėje.
2008 m. mirus Lansana Kontė, valdžią užgrobė karinė chunta, vadovaujama Musa Dadis Kamara. Gvinėjoje sustiprinta diktatūra, 2009 m. rugsėjo 28 d. demonstracijos metu buvo apšaudomi ir prievartaujami civiliai gyventojai.
Išnašos
- Philip E. Muehlenbeck, "Kennedy and Toure: A success in personal diplomacy." Diplomacy and Statecraft 19.1 (2008): 69-95. online Archyvuota kopija 2020-05-18 iš Wayback Machine projekto.
- "Mr Sekou Touré, who gave the PAIGC unstinted support during its war against the Portuguese,..."Black revolt Archyvuota kopija 2009-03-08 iš Wayback Machine projekto., The Economist (Nov 22nd 1980)
- Walker, Peter (23 December 2008). „Army steps in after Guinea president Lansana Conté dies“. The Guardian. London. Suarchyvuota iš originalo 2009-08-26. Nuoroda tikrinta 23 December 2009.
- MacFarquhar, Neil (21 December 2009). „U.N. Panel Calls for Court in Guinea Massacre“. The New York Times. Suarchyvuota iš originalo 2011-05-11. Nuoroda tikrinta 23 December 2009.
Alžyras · Angola · · · · Burkina Fasas · · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · · · · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · · · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · · · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · · Zimbabvė ·
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gvinėjos istorija, Kas yra Gvinėjos istorija? Ką reiškia Gvinėjos istorija?
Gvinejos istorija dabartines Gvinejos teritorijoje egzistavusiu tautu ir valstybiu istorija nuo seniausiu laiku iki dabarties Sahelio civilizacijaValstybes IX XIII a Vagadu Tekruras KanemasValstybes XIII XVIII a Dzolofas Malis Songajus Bamara Mosiu valstybes Hausu valstybes Bornu Bagirmi Vadajus DarfurasFulbiu dzihadas XVIII XIX a Futa Dzalonas Futa Toro Sokoto kalifatas Masina Vasulu AdamavaKolonijos Sahelyje XIX XX a Prancuzijos Vakaru Afrika Prancuzijos Pusiaujo Afrika SudanasNepriklausomybe XX XXI a Senegalas Mauritanija Gvineja Malis Dramblio Kaulo Krantas Burkina Faso Nigeris Nigerija Cadas CAR SudanasSahelio regionaiSenegambija Vakaru Sahelis Mosiai Hausalandas Kanem Bornu Adamava DarfurasGvinejos istoriniai regionaiGvinejos togpografinis zemelapis Gvinejos teritorija susiformavo tik XIX a pabaigoje Iki tol salies teritorijos atskiros dalys vystesi atskirai Paprastai Gvinejoje isskiriami keturi geografiniai kulturiniai regionai Pietine Gvineja pieciausia Gvinejos dalis tankiai apaugusi tropinemis dziunglemis Del gamtiniu salygu cia kaip ir gretimose Liberijoje Siera Leoneje Dramblio Kaulo Krante ikikolonijiniais laikais cia nesusiformavo aukstesne kultura nesusikure valstybes Regiono etnine įvairove didziule cia gyvena daug smulkiu genciu Rytine Gvineja turtingiausia istorija turinti siaures rytine Gvinejos dalis kur vyrauja Sudaninis klimatas Istoriskai vadinamas Manden Vietos tautu mandingu konsolidacija įvyko jau X a ir regionas isvyste labai auksta kultura Jo istorija artimai susijusi su gretimo Malio ir rytu Senegalo istorija Priklauso Vakaru Saheliui Futa Dzalonas aukstumos esancios į vakarus nuo Rytines Gvinejos Istorija cia prasidejo apie XVIII a ir joje vyravo fulbiai Pajurio lygumos siauras ruozas tarp Atlanto vandenyno ir Futa Dzalono Istoriskai jis artimai susijes su vakaru Senegalu Cia vyrauja susu etnine grupe Rytu Gvinejos Manden istorija VIII XIX a Malio imperija XIV a Pagrindiniai straipsniai Vakaru Sahelis Malio imperija ir Vasulu Ikikolonijiniais laikais rytines Gvinejos teritorija priklause didesnei Sahelio civilizacijai ir ja veike svarbiausi procesai vyke Vakariniame Sahelyje Nuo VIII a siaureje dab Malio Mauritanijos ir Senegalo teritorijose klestejusi Vagadu imperija kulturiskai veike vietos tautas Del to rytines Gvinejos teritorijoje konsolidavosi mandingai kurie įkure daug smulkiu miestu valstybiu susijungusiu į konfederacija Iki XIII a tiek Vagadu imperija tiek jos palikuone Kaniaga sieke dominuoti regione ir tam tikrais laikotarpiais valde jį kaip Kangabos provincija 1234 m mandinku lyderis sumuse Kaniaga ir įgijo hegemonija milziniskame Vakaru Sahelio regione įkure Malio imperija kuri valde taip pat didziaja dalį dabartinio Malio Senegala pietine Mauritanija Si imperija viespatavo iki XVI a stipriai įtakodama vietos kultura ir tradicija Nors veliau Malis buvo nugaletas kitu imperiju jis islaike savo pirmines teritorijas siaures rytu Gvinejoje XVI a cia hegemonija įgijo Songajus XVII a II puseje paskutinieji mandinku valdovai nesugebejo atsilaikyti pries agresyvia Bamana imperija siaureje Po sios imperijos įsigalejimo Gvinejos mandingu istorijoje prasidejo tamsusis laikotarpis XIX a regionas vel buvo suvienytas kaip 1878 1898 Jo vienijima inspiravo tuometiniai įvykiai Vakaru Sahelyje t y Fulbiu dzihadas Siaureje susikurus vienas imperijos karvedziu diula kilmes pradejo uzkariavimus pietuose ir įkure savo imperija kuri apeme ne tik siaures rytu Gvineja bet ir siaurine Siera Leone Dramblio Kaulo Kranta Futa Dzalonas XVIII XIX a Pagrindinis straipsnis Futa Dzalonas Nors seniausi Futa Dzalono aukstumu gyventojai buvo kilmes juos ilgainiui isstume gyvuliu augintojai fulbiai is siaures Juos labai sparciai veike islamas XVIII a fulbiai konsolidavo Futa Dzalono valstybe kurioje įdiegta islamiska teokratija Si valstybe savo ekonomikoje remesi prekyba su pakranteje įsikurusiomis Europos prekybinemis kolonijomis Svarbiausios Futa Dzalono prekes buvo vergai kuriuos gaudavo is rytu Gvinejos grudai ir galvijai Pajuris ir kolonijinis laikotarpis XIX a 1958 m Pagrindinis straipsnis Gvinejos pajurio teritorijos nebuvo tinkamos isvystyti aukstai kulturai bet jos kulturiskai buvo veikiamos rytuose buvusiu Sahelio valstybiu Manoma kad dabartiniai Gvinejos pajurio gyventojai susu yra atsikeleliai is Rytu Gvinejos Europieciai Gvinejos pakranciu regionu domejosi nuo XVI a Cia konkuravo Portugalija Britu Imperija Prancuzija XIX a II puseje dabartines Gvinejos pakrantese įsitvirtino Prancuzija cia įkurusi svarbiausia avanposta Konakrį Sios teritorijos buvo zinomos kaip Pietines upes Rivieres du Sud Kolonizave susu gyvenamas pakrantes prancuzai skverbesi į krasto giluma 1896 m Pore Daka musyje jie nugalejo Futa Dzalona o 1898 m ryciau buvusia Nuo 1894 m kolonija buvo traktuojama kaip kuri įjungta į Prancuzijos Vakaru Afrika Nepriklausomybes laikotarpis 1958 m Presidentas Seku Ture Vasingtone 1982 m 1958 m Gvineja paskelbe nepriklausomybe ir jos pirmuoju prezidentu tapo kuris vede salį į Afrikinį socializma ir vienpartine sistema Salyje įsigalejo diktatura buvo pazeidziamos zmogaus teises Bendradarbiavimas su Tarybu sajunga buvo trumpalaikis nes greitai Gvineja pereme Kinijos modelį 1963 m prezidento Kenedzio pastangomis salis tapo Amerikos sajungininke Gvineja vis labiau priklause nuo paramos ir investiciju is JAV Net santykiai su Prancuzija pagerejo kai jos prezidentu tapo Valery Giscard d Estaing Tarp abieju saliu padidejo prekyba buvo apsikeista diplomatiniais vizitais 1960 m Ture paskelbe Gvinejos Demokratine partija vienintele legalia salyje Kitus 24 metus rinkejai galejo rinktis tik is jos kandidatu per parlamento rinkimus o Ture keturis kartus buvo perrinktas rinkimuose be priesininku Jo vyriausybe pradejo netoleruoti opozicijos įkalino simtus jos atstovu ir ribojo laisva spauda Tuo pat metu valstybe nacionalizavo zeme nusalino prancuzu paskirtus genciu vadus nutrauke rysius su prancuzu kompanijomis 1970 m portugalu kariai is Portugalijos Gvinejos įsiverze į Gvineja noredami paremti opozicija Jie taip pat norejo nuzudyti Ture del jo paramos Portugalijos Gvinejos partizanams Po keliu dienu kovos portugalai turejo atsitraukti nepasieke tikslo Po Gvinejos turgaus moteru sukilimo 1977 m valstybe susvelnino savo socialistine politika ekonominius apribojimus pagerino santykius su Prancuzija 1984 m kovo 26 d Seku Ture mire po sirdies operacijos Amerikoje Laikinuoju prezidentu tapo premjeras Bekraujo perversmo metu valdzia salyje uzgrobe kuris inspiravo demokratizacijos procesus paleido politinius kalinius sugrazino daugiapartine sistema Nepaisant to prezidento valdzia salyje isliko labai stipri Lansana Konte buvo perrinktas tris kartus Salį stipriai veike ir neramumai vyke gretimose Liberijoje ir Siera Leoneje 2008 m mirus Lansana Konte valdzia uzgrobe karine chunta vadovaujama Musa Dadis Kamara Gvinejoje sustiprinta diktatura 2009 m rugsejo 28 d demonstracijos metu buvo apsaudomi ir prievartaujami civiliai gyventojai IsnasosPhilip E Muehlenbeck Kennedy and Toure A success in personal diplomacy Diplomacy and Statecraft 19 1 2008 69 95 online Archyvuota kopija 2020 05 18 is Wayback Machine projekto Mr Sekou Toure who gave the PAIGC unstinted support during its war against the Portuguese Black revolt Archyvuota kopija 2009 03 08 is Wayback Machine projekto The Economist Nov 22nd 1980 Walker Peter 23 December 2008 Army steps in after Guinea president Lansana Conte dies The Guardian London Suarchyvuota is originalo 2009 08 26 Nuoroda tikrinta 23 December 2009 MacFarquhar Neil 21 December 2009 U N Panel Calls for Court in Guinea Massacre The New York Times Suarchyvuota is originalo 2011 05 11 Nuoroda tikrinta 23 December 2009 v rAfrikos saliu istorijos Alzyras Angola Burkina Fasas CAR Cadas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Eritreja Etiopija Gvineja Kamerunas Kenija Komorai Kongas Kongo DR Lesotas Liberija Libija Madagaskaras Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Nigeris Pietu Afrika Pietu Sudanas Pusiaujo Gvineja Ruanda San Tome ir Prinsipe Seiseliai Senegalas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Vakaru Sachara Zimbabve