Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Atlanto vandenynas antras pagal dydį vandenynas 106 400 000 km ploto vandenynas apima apie penktadalį planetos paviršiau
Atlanto vandenynas
Atlanto vandenynas – antras pagal dydį vandenynas. 106 400 000 km² ploto vandenynas apima apie penktadalį planetos paviršiaus ir apie 29 procentus Žemės vandens paviršiaus ploto. Vandenyno pavadinimas kilęs iš graikų mitologijos titano Atlanto.
Geografija
Atlanto vandenynas yra gana jaunas, jam ne daugiau kaip 250 mln. metų. Jis susidarė skiriantis Laurazijai šiaurėje ir Gondvanai pietuose.
Atlanto vandenynas nutįsęs iš šiaurės į pietus ir išsidėstęs „S“ raidės forma. Šiauriniame pusrutulyje jis driekiasi tarp Europos ir Šiaurės Amerikos, pietiniame – tarp Afrikos ir Pietų Amerikos. Pietuose ribojasi su Pietų vandenynu, šiaurėje – su Arkties vandenynu. Dalinamas į Šiaurės Atlantą ir (sąlyginė riba – pusiaujas).
Vandenynas su gretimomis jūromis užima apie 106 400 000 km², o be jūrų – 82 400 000 km². Vandenyno tūris – apie 323 600 000 km³ (354 700 000 km³ su jūromis). Vidutinis gylis yra mažesnis už Ramiojo ir Indijos vandenynų gylį ir siekia 3926 m., o jei įskaičiuoti visas jūras – 3332 m. Giliausia vieta siekia 8742 metrų (). Plačiausia vandenyno vieta yra tarp Senegalo ir Meksikos įlankos – 9000 km, siauriausia – tarp Norvegijos ir Grenlandijos (1500 km).
Krantai
Šiauriniame pusrutulyje kranto linija smarkiai raižyta, čia yra praktiškai visos Atlanto vandenyno jūros (Viduržemio, Juodoji, Baltijos, Šiaurės, Karibų), bei didžiosios įlankos (Gvinėjos, Biskajos, Meksikos ir kt.), giliai įsiterpiančios į žemynus. Pietinės dalies krantai mažai vingiuoti, be ryškesnių įlankų, tik Antarktidos pakrantėje yra keletas jūrų (Vedelio, , Lazarevo).
Salos
Bendras Atlanto vandenyno salų plotas siekia 1,07 mln. km². Dauguma salų išsidėstę arti žemynų ir yra žemyninės kilmės – Britų salos, Niufaundlandas, Didžiosios Antilų salos, Folklando salos, Žaliojo Kyšulio salos, Kanarų salos, San Tomė ir Prinsipė. Vulkaninių salų nedaug, jos užima palyginti nedidelį plotą – Islandija, Azorai, Tristanas da Kunja, Šv. Elenos sala ir kt. Vest Indijoje yra , iš kurių didžiausia grupė yra Bahamai.
Dugno reljefas
Pagal pakrantes driekiasi siaura (nuo kelių dešimčių km ties Argentinos ir Šiaurės Amerikos krantais, iki kelių šimtų km ties Šiaurės jūros krantais) žemyninio šelfo juosta. Jos išorinis kraštas yra 100–500 m gylyje. Žemyno šlaitas status, išraižytas povandeninių kanjonų. Beveik per visą ilgį Atlanto vandenyną iš šiaurės į pietus kerta Vidurio Atlanto kalnagūbris, kuris yra vidutiniškai 3 km gylyje. Į rytus ir vakarus nuo jo driekiasi povandeninės plynaukštės (Bermudų, Rio Grandės), kalnagūbriai (Pietų Antilų, Banginių) ir aukštumos, skiriančios plačias (Labradoro, Šiaurės Afrikos, Gvianos, Brazilijos, Kapo, Afrikos-Antarktidos), kurių gylis – nuo 3000 iki 7300 m.
Dugno nuogulos
Terigeninės (nuo žvyro-gargždo sankaupų iki molingo dumblo) paplitusios šelfe, žemyniniame šlaite, žemyniniame lūžyje bei juostoje pagal JAV, šiaurės Brazilijos, Argentinos ir Antarktidos pakrantes. Didžiojoje vandenyno dalyje paplitusios klintinės organogeninės nuogulos, daugiausia susidarytos iš formaniferinių ir globigerinių dumblų, užimančios 67,5 % dugno (juosta nuo Ispanijos šiaurėje iki 57-58° p. pl. pietuose). Raudonieji moliai dengia praktiškai visų giliavandenių duburių dugnus.
Klimatas
Atlanto vandenynas driekiasi praktiškai per visas Žemės – nuo subarktinės iki ekvatorinės, toliau į pietus – nuo ekvatorinės iki antarktinės. Virš vandenyno yra 4 atmosferinių veiksmų centrai – Islandijos ir Antarkties minimumai bei Šiaurės Atlanto ir Pietų Atlanto maksimumai, kurie, sąveikaudami su kitais atmosferiniais procesais, nulemia stiprius vakarinius vėjus vidurinėse platumose ir šiaurės rytinius bei pietrytinius vėjus (pasatus) tropinėse ir subtropinėse platumose. Ypač stiprūs vėjai susidaro Pietų pusrutulio vidutinėse platumose. Šiaurinio pusrutulio tropikams būdingi galingi uraganai, slenkantys nuo vandenyno vidurio link Šiaurės Amerikos krantų.
Hidrologinis režimas
Veikiamos atmosferinių cirkuliacijų, paviršinės srovės Atlanto vandenyno tropinėse ir subtropinėse dalyse sudaro anticikloninius, o vidutinėse platumose – cikloninius vandens apytakos ratus. Būdinga Šiaurės Atlanto charakteristika – galinga šiltųjų srovių sistema, vadinama Golfo srove, kuri su savo pratąsa, , sudaro vakarinę ir šiaurinę anticikloninio apytakos rato periferiją. Rytinę šio rato periferiją sudaro šaltoji Kanarų srovė, o pietinę – šiltoji . Šiaurės cikloninis apytakos ratas sudarytas iš šiltųjų ir Irmingerio srovių bei šaltosios Labradoro srovės. Pietinėje dalyje anticikloninį ratą sudaro šiltosios ir Brazilijos srovės bei šaltosios Vakarų Vėjų ir Bengelos srovės.
Vandenynas yra gana siauras ir didelę išgaravusios drėgmės dalį vėjai perneša į gretimus žemynus.
Vandenyno vandens paviršiaus temperatūra žiemą (šiaurės pusrutulyje – vasarį, pietų pusrutulyje – rugpjūtį) siekia nuo 28 °C ties pusiauju iki 6 °C (ties 60° š. pl.) ir -1 °C (ties 60° p. pl.). Vasarą (atitinkamai rugpjūtį ir vasarį) tose pačiose platumose vandens temperatūra būna 26 °C, 10 °C ir ~0°C.
Vidutinis vandens druskingumas – 34,0-37,3 ‰. Didžiausias vandens tankis (>1027 kg/m³) yra vandenyno pietuose ir šiaurės vakaruose, o mažiausias (1022,5 kg/m³) ties pusiauju.
Vandenyno potvyniai vyksta kas pusė paros, jų aukštis vietomis siekia iki 18 m (Fandžio įlanka). Atskirose srityse potvyniai mišrūs ar vyksta kas parą, jų aukštis nuo 0,5 iki 2,2 m.
Ledas
Vandenyno šiaurinėje dalyje ledo danga susidaro tik vidutinių platumų vidinėse jūrose – Baltijos, Šiaurės, Azovo, Šv. Lauryno įlankoje. Atvirame vandenyne yra nemažai plaukiojančio ledo bei ledkalnių, atplukdomų iš Arkties vandenyno (Grenlandijos ir Barenco jūrų). Pietinėje dalyje ledai ir ledkalniai susidaro Antarktidos pakrantėje ir Vedelio jūroje.
Flora ir fauna
Atlanto vandenyne suskaičiuojama ~200 tūkst. augalų ir gyvūnų rūšių. Didelę dalį planktono sudaro vėžiagyviai – ir , tarp jų ir krilis – pagrindinis banginių maisto šaltinis. Jo ypač daug greta Antarktidos krantų. Žuvų rūšių skaičius viršija 15 tūkstančių, banginių ir kitų yra ~100 rūšių. Tropinės vandenyno dalies gyvūnija pasižymi didele bioįvairove tačiau savo gausa gerokai nusileidžia vidutinių platumų ir poliarinėms sritims.
Tropikuose dugno augmeniją sudaro daugiausia raudondumbliai ir žaliadumbliai, o vėsesnėse srityse – rudadumbliai, vietomis taip pat andrai. Būdinga fauna: tropikuose – krabai, medūzos, žuvys skraiduolės, , , jūriniai vėžliai, rykliai, kašalotai; vidutinėse ir poliarinėse platumose – irklakojai vėžiagyviai, įvairūs moliuskai, silkės, menkės, jūrinės plekšnės, banginiai, ruoniai, jūrų liūtai. Jūrinių paukščių nedaug, gausiau jų yra pietinėje vandenyno dalyje, ypač netoli Antarktidos krantų (pingvinai, albatrosai, fregatos ir kt.).
Ekonomika
Naudingosios iškasenos
Atlanto vandenyno dugne randamos šios naudingosios iškasenos: nafta, gamtinės dujos, geležies ir alavo rūdos, akmens anglis, fosforitai, geležies–mangano konkrecijos ir kt.
Vandenyno žemyniniuose atabraduose (šelfe) gausu naudingųjų iškasenų: fosforitų, deimantų, daug kur išgaunama nafta: Meksikos įlankoje, Karibų, Šiaurės, Viduržemio jūrose, Biskajos įlankoje, prie Niufaundlando salos, Konsepšeno įlankoje yra povandeninė geležies rūdos kasykla.
Žvejyba
Atlanto vandenyne sėkmingai žvejojama ilgus šimtmečius, ir jame yra daugiau kaip pusė viso pasaulio žuvų atsargų. Šiaurėje daugiausia gaudomos atlantinės menkės, stauridės ir , o Pietuose – sidabrinės menkės, paprastieji tunai ir sardinės. Taip pat gaudomos austrės, midijos, kalmarai, įvairūs vėžiagyviai.
Svarbiausios žvejybos sritys yra Dogerio banka Šiaurės jūroje ir prie Niufaundlando salos. Žvejybos traleriai, per valandą galintys sugauti ir perdirbti toną ar daugiau žuvies, kelia pavojų Atlanto žuvies ištekliams. Šalys, kurios ribojasi su vandenynu, paskelbė turinčios išskirtines teises į 370 km pakrančių zonos jūroje, kad išsaugotų žuvų atsargas.
Turizmas
Vulkaninės salos, iškilusios palei Atlanto vidurio kalnagūbrį, ypač Kanarai, Azorai ir Madeira, pritraukia daug turistų. Derlingas Kanarų salų juodžemis tinkamas auginti bananus, pomidorus, cukranendres ir tabaką. Švelnus subtropinis klimatas traukia turistus iš visos Europos.
Laivyba
Atlanto vandenynu praeina 2/3 pasaulio krovininių laivų maršrutų. Palengvinti susisiekimui su kitais vandenynais iškasti Panamos (jungia su Ramiuoju vandenynu) ir Sueco (su Indijos vandenynu) kanalai. Svarbiausi uostamiesčiai: Roterdamas (Nyderlandai), Londonas (Jungtinė Karalystė), Antverpenas (Belgija), Hamburgas (Vokietija), Niujorkas (JAV), Havras, Diunkerkas (Prancūzija), Buenos Airės (Argentina), Santosas (Brazilija), Keiptaunas (PAR), Dakaras (Senegalas), Lagosas (Nigerija), Alchesirasas (Ispanija).
Istorija
Atlanto vandenynas yra vienas vėliausiai susidariusių Žemės vandenynų. Jis susidarė prieš 130 mln. metų, atsiskiriant Pangėjos žemynui.
Senovės mokslininkai Atlanto vandenyną vadino Vakarų vandenynu, vėliau, I-jame mūsų eros amžiuje, – Hesperidžių jūra. Arabų mokslininkai Al Birūnis ir Idrisijus vandenyną pavadino Tamsos jūra, nes į Atlanto priekrančių vandenis iš Afrikos dykumų vėjai dažnai atnešdavo daugybę dulkių debesų. Atlanto vandenyno pavadinimas kilo nuo graikų mitologinio galiūno Atlanto. Pavadinimas „Atlanto jūra“ (sen. gr. Ἀτλαντὶς θάλασσα) minimas Herodoto „Istorijoje“. Iki europiečiams atrandant kitus vandenynus, visa vandens platybė į vakarus nuo Gibraltaro sąsiaurio vadinta tiesiog „okeanu“ (pagal graikų mitologinį Okeaną – žemę supančią milžinišką upę).
Nuo seno šiuo vandenynu pradėta plaukioti, ypač iš Europos. Vikingai pirmieji rašytinėje istorijoje kirto Atlantą (X a. pab. – XI a. pr.). Nuo XV a. juo plačiau pradėjo plaukioti portugalų, vėliau taip pat ir italų bei ispanų jūrininkai, o XVI–XVII a. prasidėjo intensyvi transatlantinė laivyba tarp Europos ir europiečių kolonijų Amerikoje ir Afrikoje.
Moksliniai tyrimai pradėti XIX a. pabaigoje, tai anglų ekspedicija, kuri plaukė laivu „Challenger“ pateikė duomenų apie gylį, sroves, organinį pasaulį. XX amžiuje laivu „Vitiazis“ aktyviai dalyvavo moksliniame tiriamajame darbe rusų mokslininkai.
Vandenynui priklausančios jūros
| Vidinės jūros
|
Šaltiniai
- „The New Encyclopaedia Britannica“, Volume 2, Encyclopaedia Britannica, 1974. p.294
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 40–41
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Atlanto vandenynas, Kas yra Atlanto vandenynas? Ką reiškia Atlanto vandenynas?
Atlanto vandenynas antras pagal dydį vandenynas 106 400 000 km ploto vandenynas apima apie penktadalį planetos pavirsiaus ir apie 29 procentus Zemes vandens pavirsiaus ploto Vandenyno pavadinimas kiles is graiku mitologijos titano Atlanto Atlanto vandenynasSiaures Atlanto pakrante Norvegijos jura Vandenyno pakrante PortugalijojeGeografijaAtlanto vandenynas yra gana jaunas jam ne daugiau kaip 250 mln metu Jis susidare skiriantis Laurazijai siaureje ir Gondvanai pietuose Atlanto vandenynas nutįses is siaures į pietus ir issidestes S raides forma Siauriniame pusrutulyje jis driekiasi tarp Europos ir Siaures Amerikos pietiniame tarp Afrikos ir Pietu Amerikos Pietuose ribojasi su Pietu vandenynu siaureje su Arkties vandenynu Dalinamas į Siaures Atlanta ir salygine riba pusiaujas Vandenynas su gretimomis juromis uzima apie 106 400 000 km o be juru 82 400 000 km Vandenyno turis apie 323 600 000 km 354 700 000 km su juromis Vidutinis gylis yra mazesnis uz Ramiojo ir Indijos vandenynu gylį ir siekia 3926 m o jei įskaiciuoti visas juras 3332 m Giliausia vieta siekia 8742 metru Placiausia vandenyno vieta yra tarp Senegalo ir Meksikos įlankos 9000 km siauriausia tarp Norvegijos ir Grenlandijos 1500 km Krantai Siauriniame pusrutulyje kranto linija smarkiai raizyta cia yra praktiskai visos Atlanto vandenyno juros Vidurzemio Juodoji Baltijos Siaures Karibu bei didziosios įlankos Gvinejos Biskajos Meksikos ir kt giliai įsiterpiancios į zemynus Pietines dalies krantai mazai vingiuoti be ryskesniu įlanku tik Antarktidos pakranteje yra keletas juru Vedelio Lazarevo Salos Tristano da Kunjos sala viduryje vandenyno Bendras Atlanto vandenyno salu plotas siekia 1 07 mln km Dauguma salu issideste arti zemynu ir yra zemynines kilmes Britu salos Niufaundlandas Didziosios Antilu salos Folklando salos Zaliojo Kysulio salos Kanaru salos San Tome ir Prinsipe Vulkaniniu salu nedaug jos uzima palyginti nedidelį plota Islandija Azorai Tristanas da Kunja Sv Elenos sala ir kt Vest Indijoje yra is kuriu didziausia grupe yra Bahamai Dugno reljefas Pagal pakrantes driekiasi siaura nuo keliu desimciu km ties Argentinos ir Siaures Amerikos krantais iki keliu simtu km ties Siaures juros krantais zemyninio selfo juosta Jos isorinis krastas yra 100 500 m gylyje Zemyno slaitas status israizytas povandeniniu kanjonu Beveik per visa ilgį Atlanto vandenyna is siaures į pietus kerta Vidurio Atlanto kalnagubris kuris yra vidutiniskai 3 km gylyje Į rytus ir vakarus nuo jo driekiasi povandenines plynaukstes Bermudu Rio Grandes kalnagubriai Pietu Antilu Banginiu ir aukstumos skiriancios placias Labradoro Siaures Afrikos Gvianos Brazilijos Kapo Afrikos Antarktidos kuriu gylis nuo 3000 iki 7300 m Dugno nuogulos Terigenines nuo zvyro gargzdo sankaupu iki molingo dumblo paplitusios selfe zemyniniame slaite zemyniniame luzyje bei juostoje pagal JAV siaures Brazilijos Argentinos ir Antarktidos pakrantes Didziojoje vandenyno dalyje paplitusios klintines organogenines nuogulos daugiausia susidarytos is formaniferiniu ir globigeriniu dumblu uzimancios 67 5 dugno juosta nuo Ispanijos siaureje iki 57 58 p pl pietuose Raudonieji moliai dengia praktiskai visu giliavandeniu duburiu dugnus Klimatas Uraganas Daniela virs Atlanto vandenyno Atlanto vandenynas driekiasi praktiskai per visas Zemes nuo subarktines iki ekvatorines toliau į pietus nuo ekvatorines iki antarktines Virs vandenyno yra 4 atmosferiniu veiksmu centrai Islandijos ir Antarkties minimumai bei Siaures Atlanto ir Pietu Atlanto maksimumai kurie saveikaudami su kitais atmosferiniais procesais nulemia stiprius vakarinius vejus vidurinese platumose ir siaures rytinius bei pietrytinius vejus pasatus tropinese ir subtropinese platumose Ypac stiprus vejai susidaro Pietu pusrutulio vidutinese platumose Siaurinio pusrutulio tropikams budingi galingi uraganai slenkantys nuo vandenyno vidurio link Siaures Amerikos krantu Hidrologinis rezimasVeikiamos atmosferiniu cirkuliaciju pavirsines sroves Atlanto vandenyno tropinese ir subtropinese dalyse sudaro anticikloninius o vidutinese platumose cikloninius vandens apytakos ratus Budinga Siaures Atlanto charakteristika galinga siltuju sroviu sistema vadinama Golfo srove kuri su savo pratasa sudaro vakarine ir siaurine anticikloninio apytakos rato periferija Rytine sio rato periferija sudaro saltoji Kanaru srove o pietine siltoji Siaures cikloninis apytakos ratas sudarytas is siltuju ir Irmingerio sroviu bei saltosios Labradoro sroves Pietineje dalyje anticikloninį rata sudaro siltosios ir Brazilijos sroves bei saltosios Vakaru Veju ir Bengelos sroves Vandenynas yra gana siauras ir didele isgaravusios dregmes dalį vejai pernesa į gretimus zemynus Vandenyno vandens pavirsiaus temperatura ziema siaures pusrutulyje vasarį pietu pusrutulyje rugpjutį siekia nuo 28 C ties pusiauju iki 6 C ties 60 s pl ir 1 C ties 60 p pl Vasara atitinkamai rugpjutį ir vasarį tose paciose platumose vandens temperatura buna 26 C 10 C ir 0 C Vidutinis vandens druskingumas 34 0 37 3 Didziausias vandens tankis gt 1027 kg m yra vandenyno pietuose ir siaures vakaruose o maziausias 1022 5 kg m ties pusiauju Vandenyno potvyniai vyksta kas puse paros ju aukstis vietomis siekia iki 18 m Fandzio įlanka Atskirose srityse potvyniai misrus ar vyksta kas para ju aukstis nuo 0 5 iki 2 2 m Ledas Vandenyno siaurineje dalyje ledo danga susidaro tik vidutiniu platumu vidinese jurose Baltijos Siaures Azovo Sv Lauryno įlankoje Atvirame vandenyne yra nemazai plaukiojancio ledo bei ledkalniu atplukdomu is Arkties vandenyno Grenlandijos ir Barenco juru Pietineje dalyje ledai ir ledkalniai susidaro Antarktidos pakranteje ir Vedelio juroje Flora ir faunaAtlanto vandenyne suskaiciuojama 200 tukst augalu ir gyvunu rusiu Didele dalį planktono sudaro veziagyviai ir tarp ju ir krilis pagrindinis banginiu maisto saltinis Jo ypac daug greta Antarktidos krantu Zuvu rusiu skaicius virsija 15 tukstanciu banginiu ir kitu yra 100 rusiu Tropines vandenyno dalies gyvunija pasizymi didele bioįvairove taciau savo gausa gerokai nusileidzia vidutiniu platumu ir poliarinems sritims Tropikuose dugno augmenija sudaro daugiausia raudondumbliai ir zaliadumbliai o vesesnese srityse rudadumbliai vietomis taip pat andrai Budinga fauna tropikuose krabai meduzos zuvys skraiduoles juriniai vezliai rykliai kasalotai vidutinese ir poliarinese platumose irklakojai veziagyviai įvairus moliuskai silkes menkes jurines pleksnes banginiai ruoniai juru liutai Juriniu pauksciu nedaug gausiau ju yra pietineje vandenyno dalyje ypac netoli Antarktidos krantu pingvinai albatrosai fregatos ir kt EkonomikaRoterdamo uostasNaudingosios iskasenos Atlanto vandenyno dugne randamos sios naudingosios iskasenos nafta gamtines dujos gelezies ir alavo rudos akmens anglis fosforitai gelezies mangano konkrecijos ir kt Vandenyno zemyniniuose atabraduose selfe gausu naudinguju iskasenu fosforitu deimantu daug kur isgaunama nafta Meksikos įlankoje Karibu Siaures Vidurzemio jurose Biskajos įlankoje prie Niufaundlando salos Konsepseno įlankoje yra povandenine gelezies rudos kasykla Zvejyba Atlanto vandenyne sekmingai zvejojama ilgus simtmecius ir jame yra daugiau kaip puse viso pasaulio zuvu atsargu Siaureje daugiausia gaudomos atlantines menkes staurides ir o Pietuose sidabrines menkes paprastieji tunai ir sardines Taip pat gaudomos austres midijos kalmarai įvairus veziagyviai Svarbiausios zvejybos sritys yra Dogerio banka Siaures juroje ir prie Niufaundlando salos Zvejybos traleriai per valanda galintys sugauti ir perdirbti tona ar daugiau zuvies kelia pavoju Atlanto zuvies istekliams Salys kurios ribojasi su vandenynu paskelbe turincios isskirtines teises į 370 km pakranciu zonos juroje kad issaugotu zuvu atsargas Turizmas Atlanto pakrante Tenerifeje Vulkanines salos iskilusios palei Atlanto vidurio kalnagubrį ypac Kanarai Azorai ir Madeira pritraukia daug turistu Derlingas Kanaru salu juodzemis tinkamas auginti bananus pomidorus cukranendres ir tabaka Svelnus subtropinis klimatas traukia turistus is visos Europos Laivyba Atlanto vandenynu praeina 2 3 pasaulio krovininiu laivu marsrutu Palengvinti susisiekimui su kitais vandenynais iskasti Panamos jungia su Ramiuoju vandenynu ir Sueco su Indijos vandenynu kanalai Svarbiausi uostamiesciai Roterdamas Nyderlandai Londonas Jungtine Karalyste Antverpenas Belgija Hamburgas Vokietija Niujorkas JAV Havras Diunkerkas Prancuzija Buenos Aires Argentina Santosas Brazilija Keiptaunas PAR Dakaras Senegalas Lagosas Nigerija Alchesirasas Ispanija IstorijaAtlanto vandenynas yra vienas veliausiai susidariusiu Zemes vandenynu Jis susidare pries 130 mln metu atsiskiriant Pangejos zemynui Senoves mokslininkai Atlanto vandenyna vadino Vakaru vandenynu veliau I jame musu eros amziuje Hesperidziu jura Arabu mokslininkai Al Birunis ir Idrisijus vandenyna pavadino Tamsos jura nes į Atlanto priekranciu vandenis is Afrikos dykumu vejai daznai atnesdavo daugybe dulkiu debesu Atlanto vandenyno pavadinimas kilo nuo graiku mitologinio galiuno Atlanto Pavadinimas Atlanto jura sen gr Ἀtlantὶs 8alassa minimas Herodoto Istorijoje Iki europieciams atrandant kitus vandenynus visa vandens platybe į vakarus nuo Gibraltaro sasiaurio vadinta tiesiog okeanu pagal graiku mitologinį Okeana zeme supancia milziniska upe Nuo seno siuo vandenynu pradeta plaukioti ypac is Europos Vikingai pirmieji rasytineje istorijoje kirto Atlanta X a pab XI a pr Nuo XV a juo placiau pradejo plaukioti portugalu veliau taip pat ir italu bei ispanu jurininkai o XVI XVII a prasidejo intensyvi transatlantine laivyba tarp Europos ir europieciu koloniju Amerikoje ir Afrikoje Moksliniai tyrimai pradeti XIX a pabaigoje tai anglu ekspedicija kuri plauke laivu Challenger pateike duomenu apie gylį sroves organinį pasaulį XX amziuje laivu Vitiazis aktyviai dalyvavo moksliniame tiriamajame darbe rusu mokslininkai Vandenynui priklausancios jurosAirijos jura Argentinos jura Hebridu jura Irmingerio jura Karibu jura Keltu jura Labradoro jura Norvegijos jura Sargaso jura Skotijos jura Siaures jura Vatu jura Vidines juros Baltijos jura Archipelago jura Skotijos Vakarines pakrantes vidines juros Hebridu jura Vidurzemio jura Adrijos jura Alborano jura Balearu jura Egejo jura Mirtojos jura Trakijos jura Jonijos jura Kretos jura Ligurijos jura Tirenu jura Vidurzemio priklausancios juros Azovo jura Juodoji jura Marmuro juraSaltiniai The New Encyclopaedia Britannica Volume 2 Encyclopaedia Britannica 1974 p 294 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 40 41 Vikiteka Atlanto vandenynas vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu