Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Etiopijos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Etiopijos istorija – Etiopijos civilizacijos ir valstybės istorija nuo seniausių laikų. Etiopija – viena iš seniausių pasaulio civilizacijų, taip pat viena iš pirmųjų krikščioniškųjų valstybių pasaulyje.
| Pasaulio civilizacija Etiopija ሐበሻ Ḥabaśā | |
|---|---|
| Šalis | vakarų Etiopija, Eritrėja |
| Tautos | |
| Valstybės | Aksumo imperija, |
Geografija ir įvairovė
Istorinė Etiopija, arba Abisinija, kurioje vystėsi Etiopijos civilizacija ir istorija, apima kalnuotą teritoriją dabartinės Etiopijos vakarinėje pusėje ir Eritrėjos šiaurėje. Geografiškai tai yra Etiopijos kalnynas, vietos gyventojų žinomas kaip Kebessa. Šiaurėje kalnynas atsiremia į Raudonąją jūrą. Rytuose jis pereina į nederlingus dykumų plotus – Afrikos ragą, gyvenamus afarų ir somalių klanų. Vakaruose kalnynas leidžiasi į etniškai labai įvairią sudaninio klimato savaną, o pietuose – į oromo borana gyvenamas Rytų Afrikos savanas.
Nors Etiopijos kalnyno gyventojai kalba daugybe tarpusavyje giminingų kalbų (svarbiausios – tigrinja, amharų kalba ir kt.), jie turi bendrą kultūrinę tapatybę, ir save įvardina kaip . Iš to kilęs iš pačios civilizacijos vietinis pavadinimas – Habaša (iš pastarojo kilo alternatyvus Etiopijos pavadinimas Abisinija). Dauguma kalnyno gyventojų išpažįsta Etiopijos krikščionybę ir bent nominaliai per visą istoriją buvo valdomi . Tradiciškai kalnyno gyventojai save dar vadino „raudonaisiais žmonėmis“ (qeyyih), priešpriešindami save dykumų klajokliams „juodiesiems“ (tselim) ir savanų gentims (šānḳillā).
Tačiau kalnynas yra labai įvairus tiek geografiškai, tiek kultūriškai. Šiaurinėje dalyje (dab. šiaurės vakarų Eritrėja ir Tigrajų regionas) pagrindinė etninė grupė yra tigrajai, kurie gyvena , , Hamasieno ir kituose istoriniuose regionuose. Piečiau jų gyvena amharai ir agavai, kurie dalinasi į , , , ir kitus regionus. Piečiausiame kalnyno trečdalyje vyrauja oromo etninės grupės, kurios gyvena susimaišiusios su vietinėmis smulkiomis tautelėmis. Čia yra Ševos, Velegos, Gibės, Balės kultūriniai regionai.
Priešistorė
| Etiopijos ir Eritrėjos istorija |
| Senovės Jemenas (Damotas) |
| Aksumo imperija |
| : |
| Zagvės dinastija > Saliamonidai |
| Oromo migracija, Osmanų imperija |
| (1606–1755) |
| (1755–1855) |
| (1855–1935) |
| Italijos Rytų Afrika (1935–1941) |
| Etiopijos imperija (1941-1975) |
| Dergas > (1987–1991) |
| Etiopija, Eritrėja, Džibutis |
| Istoriniai regionai |
| Mereb Melašas, Tigrajus, , , , Ševa, Velega, Davaro, Balė, Adalis, Gibė |
Dabartinės Etiopijos teritorija, kaip ir visa Rytų Afrika, priklauso žmonijos susiformavimo lopšiui. Čia randami pirmieji pasaulio hominidai, egzistuoja Australopitekų ir Homo habilis radinių, kurie yra 2-1,5 mln. metų senumo.
Tuo metu, kai Egipte ir Mesopotamijoje susiformavo pirmosios civilizacijos, Etiopijos teritorija buvo apgyvendinta semitų, kušitų, nilotų tautų. Tikriausiai dalis gyventojų dar priešistoriniais laikais kėlėsi iš Arabijos.
Ryšiai su Jemeno civilizacija
Ankstyvoji Etiopijos istorija yra neatsiejamai susijusi su Arabijoje klestėjusia senovės Jemeno civilizacija, iš kurios į Etiopiją buvo nešama kultūra. Pirmoji istorinė valstybė buvo Dmtas (Dʿmt), atsiradusi apie VIII a. pr. m. e. su sostine . Jos atstovai augino soras, naudojo arklą bei plūgą, irigavo žemes, gamino geležies dirbinius bei ginklus.
Tuometinė Etiopija turėjo labai tamprius ryšius su Izraeliu. Ji dažnai minima Biblijoje (kaip Kušas). Saabos karalienės legenda irgi artimai susijusi su Etiopija. Spėjama, kad Etiopija tuo metu patyrė stiprią įtaką iš Izraelio: ją veikė Judaizmo tikėjimai, tradicijos, meno stiliai.
Aksumo imperija
Nėra visiškai aišku, kaip Dmto valstybė transformavosi į galingą Aksumo imperiją, kuri susiformavo pačioje mūsų eros pradžioje. Ši valstybė formavosi dabartinės Eritrėjos ir šiaurinės Etiopijos dalyje, ir nuo pat pradžių turėjo labai tamprų ryšį su Jemenu, kontroliuodama santykius per Adulio uostą (50 km į pietus nuo dabartinės Masavos).
Šios imperijos suklestėjimą nulėmė erų sandūroje pasikeitusi prekybinė sistema, kuomet daug prekybinių kelių tarp Romos imperijos ir Indijos ėjo Raudonąja jūra. Adulis tapo svarbiausiu šios jūros uostu, o Aksumo valstybė įgijo ekonominę hegemoniją prieš savo kaimynines valstybes – pirmiausia Nubiją.
Aksumo imperijos sostinė buvo Aksumo miestas, tapęs svarbiu kultūriniu, ekonominiu didmiesčiu. Čia valdė imperatoriai, kurie tituluodavosi Negusų Negusais.
Svarbiausia tauta tuometinėje imperijoje buvo , dabartinių amharų, tigrių ir tigrajų protėviai. Iš jų kalbos susiformavo klasikinė gezo kalba, kuri iki dabar naudojama Etiopijos liturgijoje, moksle.
III a. Aksumo imperija vykdė teritorinę ir ekonominę ekspansiją. Ji užėmė dabartinės Eritrėjos, šiaurės Etiopijos, šiaurės Džibučio, šiaurės Somalio teritorijas. Taip pat valstybė aktyviai kišosi į Jemeno valstybių reikalus ir vienu metu kontroliavo dabartinio Jemeno ir pietų Arabijos teritorijas. Tuo metu gyvenęs Manis laikė Aksumą viena iš keturių galingiausių pasaulio imperijų greta Romos, Kinijos ir Sasanidų imperijos.
IV a. pradžioje, valdant karaliui Ezanai, Etiopija priėmė krikščionybę, susiformavo savarankiška krikščionybės forma – Etiopijos krikščionybė. Tai labai stipriai paveikė Etiopijos kultūrą, rėmė jos artimus santykius su Bizantija.
Etiopijos imperija iki 1855 m
Tamsieji amžiai ir Zagvės dinastija
VII a. keičiantis prekybos tinklams, vykstant tautų migracijoms, Aksumo imperija patyrė daug kataklizmų, kas lėmė jos dezintegraciją ir nuosmukį. Sunykus pajūrio uostams, daug gyventojų kėlėsi į kalnuotas sritis pietuose, apgyvendindami visą Etiopijos kalnyną. Tuo pat metu šiaurines ir rytines imperijos teritorijas siaubė klajokliai bedžai, sahai, afarai.
Pasak legendos, X a. Aksumo egzistenciją nutraukė pagonių (arba žydų) karalienė , kuri sudegino krikščionių bažnyčias, išžudė imperatorių šeimą, ir ėmė valdyti didžiąją šalies dalį. Manoma, kad buvusioji Aksumo imperatorių dinastija liko valdyti tik labai nedidelę sritį. Iš jos vėliau kilo Solomonidai.
Netrukus po Jodit valdymo Etiopijoje įsitvirtino nauja Zagvės dinastija, kilusi iš vakaruose gyvenančios kušitiškos tautos agau. Jos pradininkas Mara Takla Haymanotas buvo paskutiniojo Aksumo imperatoriaus žentas, kuris paėmė valdžią. Tačiau nėra aiški jo valdymo data, kuri gali svyruoti nuo IX iki XI a. Zagvių valdymo laikais buvo pastatyti Etiopijos architektūros šedevras Lalibelos bažnyčios.
Solomonidų įsigalėjimas
1270 m. amharų kilmės nuvertė Zagvės dinastiją. Remiantis legendomis, jis save kildino iš senųjų Aksumo imperatorių ir skelbėsi iš Saliamono kilusios senovinės dinastijos palikuonimi. Dėl to jo dinastija vadinama Solomonidais. Jo atkurta egzistavo iki pat 1974 m.
Šiuo sudėtingu laikotarpiu galutinai atsiskyrė dvi svarbiausios senovės habešų atšakos: amharai ir tigrajai. Jei Aksumo imperijos kultūriniu centru buvo tigrajų gyvenamos sritys, tai nuo XIII a. įsigalėjo amharų gyvenamos sritys prie Tanos ežero. Iki šiol amharai yra svarbiausia Etiopijos tauta, nors ir sudaro gyventojų mažumą.
Pirmieji Solomonidų imperatoriai konsolidavo valdžią etninėse amharų ir tigrajų srityse, kurios sudarė dabartinės Etiopijos šiaurės vakarų ketvirtį. Tuo pat metu likusioje Etiopijos teritorijoje klestėjo daugiau valstybių. Į pietus nuo Mėlynojo Nilo (Velegos regione) buvo , dar toliau į pietus, – istoriniame Gibės regione, – įvairios ir omotų tautos suformavo smulkias valstybes. Imperija, ypač valdant imperatoriui , ėmė sparčiai plėstis šių valstybių sąskaita, įgydama didžiulę teritoriją ir sukrikščionindama vietos tauteles, įtraukdama jas į Etiopijos civilizacijos orbitą.
Krikščionių ir musulmonų karai
Vienas svarbiausių faktorių, kuris lėmė Etiopijos istoriją XIII–XVI a. buvo tai, jog valstybės pietrytinėje dalyje susiformavo islamiški sultonatai: Ševa, Hadija, Davaras, Balė. Tuo metu, kai krikščionys solomonidai konsolidavo valdžią dabartinėje Etiopijos šiaurėje, musulmonai konsolidavo valdžią dabartinės Etiopijos pietryčiuose, siekdami sujungti visas Afrikos rago musulmonų tautas.
Viena didžiausių musulmoniškų valstybių buvo Ifato sultonatas, susiformavusi XIII a. Jos sostinė buvo Hararas, ir ji valdė klestintį Zeilos uostą prie Raudonosios jūros. Tačiau dėl musulmonų politinės vienybės trūkumo dauguma sultonatų buvo užkariauti, o 1332 m. Etiopijos imperatorius Amda Sejonas I užėmė Ifatą ir pavertė jį savo vasalu. Nepaisant to, musulmonų maištai tęsėsi. Todėl XV a. pradžioje dar viena Etiopijos karinė ekspedicija į Ifatą pabaigė šios valstybės egzistavimą.
Pačioje XVI a. pradžioje somalių kilmės pradėjo Etiopijos-Adalio karus, kurių metu buvo atkurta musulmoniška valstybė, kaip Adalio sultonatas. Karų metu Adalis sugebėjo laikinai nukariauti Etiopiją, išsivežti imperatoriaus regalijas. Tik Portugalijos pagalbos dėka Etiopijos pajėgos 1543 m. sumušė Adalio pajėgas, ir Etiopija išsaugojo nepriklausomybę.
Oromo migracijos ir Osmanų invazija XVI a.
Karų nusilpninta Etiopija nuo XVI a. tapo taikiniu naujai jėgai – pagoniškoms oromo gentims, iki tol gyvenusioms į pietus nuo kalnyno. Šios gentys, turinčios stiprią karinę klasę, pamažu iš pietų apgyvendino senuosius musulmoniškus ir krikščioniškus Etiopijos regionus, tapdami didžiausia tauta Etiopijoje (dabar jie sudaro 34 proc. Etiopijos gyventojų).
Oromai integravosi su svarbiausia Etiopijos tauta amharais, perėmė daug jų kultūrinių pasiekimų. Kai kurie jų vadai sugebėjo įsigalėti Etiopijos valdžioje. Pvz., Imperatorius Ijoas I (1730-55) buvo pusiau oromas, ir jo valdymo metu Etiopijos rūmuose buvo kalbama oromų kalba.
Nuo XVI a. II pusės šiaurinė istorinės Etiopijos dalis (dabartinė Eritrėja) patyrė grėsmę iš augančios Osmanų imperijos. Osmanams pavyko paimti stipriausius Etiopijos prekybinius uostus, netgi laikinai užimti stipriausią šiaurinės provincijos miestą, kur rezidavo provincijos vietininkas . Šias pajūrio teritorijas iki pat XIX a. valdė Habešo ejaleto naibai, reziduojantys Masavoje. Taip Etiopija buvo visiškai izoliuota nuo likusio pasaulio ir apsupta islamiškų valstybių, kas nulėmė jos tolesnę ilgalaikę izoliaciją.
Šie procesai paspartino Etiopijos byrėjimą. Bahr Negusas kovose su osmanais tapo vis nepriklausomesnis nuo centrinės Etiopijos valdžios. Tai vėliau vedė prie Eritrėjos atsiskyrimo.
Gondaro linijos įsigalėjimas
Po vidaus neramumų, XVII a. pradžioje į Etiopijos sostą sėdo imperatorius (1606–1632), kuris laikomas naujo laikotarpio pradininku. Jo laikais buvo įvesta tvarka šalyje, sutramdyti oromo, agau. Siekdamas pralaužti musulmonų blokadą, Susenios siekė užmegzti ryšius su Italija, Ispanija. Tam jis netgi ryžosi priimti katalikybę, kadangi etiopiškoji krikščionybė labai skyrėsi nuo jos.
Tačiau Europos jėzuitams įsigalint Etiopijoje, prasidėjo masiniai vietinės kultūros draudimai, kas vedė prie liaudies nepasitenkinimo. Susenios įpėdinis išvijo jėzuitus iš šalies ir visiškai izoliavo šalį. Jis įkūrė naują sostinę Gondarą.
Zemene mesafint (1755–1855)
Nuo XVIII a. Etiopijos imperijoje augo atskirų tautų tarpusavio priešiškumas, kas ilgainiui vedė į šalies skilimą XVIII a. viduryje. Šis susiskaldymo laikotarpis vadinamas zemene mesafint. Jo metu, nors išlaikyta imperatorių seka, jie buvo renkami chaotiškai ir jokios valdžios neturėjo.
Imperatorių rinkimas tapo įrankiu naujai iškilusių lyderių rankose. Kai kurie imperatoriai buvo sodinami į sostą keletą kartų. Vienas jų, buvo pasodintas net šešis kartus. Per šiuos nuolatinius pilietinius karus Etiopija buvo visiškai nusilpninta.
Modernizacija ir kovos su kolonizatoriais
Po 1852-55 m. vykusio vienijimo, galiausiai pavyko pasiekti šalies vienybę ir konsoliduoti valdžią naujo imperatoriaus, rankose, kuris laikinai nutraukė Solomonidų dinastijos liniją. Jis konsolidaciją pradėjo savo tėvonijoje regione, o vėliau plėtė savo teritorijas, suvienydamas amharų ir tigrajų (Tigrajaus regionas) sritis, prijungdamas , Ševą (laikinai) ir . Tačiau jam nepavyko prijungti pajūrio sričių (dabartinės Eritrėjos), taip pat pietuose esančių oromo sričių. Tuometinė Etiopija apėmė tik dabartinės Etiopijos šiaurės vakarų ketvirtį.
Johanes IV ir Menelikas II
Pradedant Tevodros II, vyko šalies modernizacija ir atsivėrimas Vakarams. Po Tevodros į valdžią atėjo imperatorius , kilęs iš Tigrajaus regiono. Po šio 1889 m. karūnuotas imperatorius , kilęs iš Ševos. Jo dėka prie Imperijos vėl prijungta Ševa, o Imperijos sostinė perkelta į Adis Abebą, kuris iki tol buvo Ševos sostinė.
Tuo metu kaip tik prasidėjo Afrikos dalybos tarp Europos valstybių. Po konfliktų su Didžiąja Britanija, regione pasirodė italai. 1888 m. jie okupavo pajūrio Etiopiją (), kuri vėliau tapo Eritrėja. Italai siekė kolonizuoti visą valstybę, tačiau 1896 m. pralaimėję imperatoriaus armijai prie Adovos, jie pasidavė. Etiopija buvo viena nedaugelio Afrikos valstybių, kuri nebuvo kolonizuota.
Vietoj to, Meneliko valdymo laikotarpiu Etiopija, konkuruodama su Vakarų kolonijinėmis imperijomis, jungė į savo sudėtį aplinkines tautas, sparčiai plėsdama teritoriją. Tuo metu į ją inkorporuotos daugiatautės miškingos pietvakarių teritorijos (Velegos, Gibės, regionai), užimtos musulmoniškos tautos ir valstybės rytuose (Hararas, somalių, afarų teritorijos). Taip Etiopija įgijo panašias teritorijas, kurias turi dabar.
1930 m. į valdžią atėjo paskutinis Etiopijos imperatorius Haile Selasie.
Italijos okupacija
Italijoje prasidėjus nacizmui, 1935 m. Musolinis įsiveržė į Etiopiją ir ją aneksavo. Imperatorius Haile Selasie buvo išsiųstas į Angliją, o vietoj jo Etiopijos imperatoriumi paskelbtas Italijos karalius Viktoras Emanuelis III. Ši okupacija buvo pripažinta daugybės Tautų Lygos valstybių, išskyrus JAV ir Rusiją.
1941 m. padedant Britanijai, Etiopijos pajėgos sumušė Italijos pajėgas. Italija priešinosi iki pat pralaimėjimo Antrajame Pasauliniame kare, 1943 m.
Nepriklausomybė
Imperijos atkūrimas
Pasibaigus karui, iš Italijos okupuotų sričių buvo suformuotos dvi valstybės – Somalis ir Etiopija, kuri įgijo dabartines sienas ir 1952 m. buvo sujungta su Eritrėja. Į valdžią sugrįžęs imperatorius Selasie sparčiai modernizavo šalį.
Nepaisant to, 1961 m. įsižiebė trisdešimt metų trukęs (1961–1991), kuris siekė Eritrėjos atsiskyrimo nuo Etiopijos. Karas nusilpnino Etiopiją. Be to, senstant imperatoriui ryškėjo visuomenės nepasitenkinimas, atskirų tautinių grupių bruzdėjimai.
Dergo režimas
1974 po vidaus neramumų buvo nuverstas imperatorius, mirtimi nubausta daug pareigūnų, o Haile Selasie mirė savo rūmuose. Į valdžią atėjo karinė komunistų chunta Dergas, vadovaujama .
Dergas įvedė karinį režimą, uždarinėjo bažnyčias, nacionalizavo ekonomiką. Buvo artimai bendradarbiaujama su TSRS, Kuba. Priimta komunistinė konstitucija. Raudonojo teroro metu buvo vykdomas genocidas, kurio metu žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Režimo metu nuolat vyko (1974–1991), taip pat nusinešęs daugybes gyvybių. Komunistinės reformos sukėlė visuotinį badą, kuris paveikė 8 mln. šalies gyventojų. 1 mln. žuvo.
Nusilpusią valstybę 1977 m. užpuolė Somalis, kuris pradėjo Ogadeno karą. Šis konfliktas nėra išspręstas iki galo, ir naujas jo protrūkis buvo 2007 m. kaip .
Laikotarpis po Šaltojo karo
1991 m. opozicinės pajėgos, vadovaujamos tigrajų, paėmė Adis Abebą ir nuvertė Komunistinį režimą. Mengistu pabėgo į Zimbabvę. Šis perversmas pabaigė Eritrėjos išsivadavimo karą ir užtikrino Eritrėjos nepriklausomybę.
Nepaisant to, dėl neišspręstų teritorinių klausimų 1998 m. kilo Etiopijos-Eritrėjos karas (1998–2000), kurio metu žuvo daugybė žmonių abiejose valstybėse, nors sienų pakeitimo beveik nebuvo.
Šalyje XX a. pabaigoje atliktos kelios radikalios reformos, kurios pakeitė senąją administracijos sistemą ir perbraižė Etiopijos žemėlapį pagal etnines ribas. Etiopija pasirinko federalizmą, taip siekdama užtikrinti skirtingų tautų teises. Tačiau etninės problemos ir sienų konfliktai nėra išspręsti. Jie tampa dar aštresni šioje daugiatautėje ir multireliginėje valstybėje kylančio islamiškojo fundamentalizmo fone.
Alžyras · Angola · · · · Burkina Fasas · · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · · · · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · · · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · · · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · · Zimbabvė ·
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Etiopijos istorija, Kas yra Etiopijos istorija? Ką reiškia Etiopijos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Etiopijos istorija Etiopijos civilizacijos ir valstybes istorija nuo seniausiu laiku Etiopija viena is seniausiu pasaulio civilizaciju taip pat viena is pirmuju krikscioniskuju valstybiu pasaulyje Pasaulio civilizacija Etiopija ሐበሻ ḤabasaSalis vakaru Etiopija EritrejaTautosValstybes Aksumo imperija Geografija ir įvairovePagrindinis straipsnis Etiopijos kalnynas Istorine Etiopija arba Abisinija kurioje vystesi Etiopijos civilizacija ir istorija apima kalnuota teritorija dabartines Etiopijos vakarineje puseje ir Eritrejos siaureje Geografiskai tai yra Etiopijos kalnynas vietos gyventoju zinomas kaip Kebessa Siaureje kalnynas atsiremia į Raudonaja jura Rytuose jis pereina į nederlingus dykumu plotus Afrikos raga gyvenamus afaru ir somaliu klanu Vakaruose kalnynas leidziasi į etniskai labai įvairia sudaninio klimato savana o pietuose į oromo borana gyvenamas Rytu Afrikos savanas Nors Etiopijos kalnyno gyventojai kalba daugybe tarpusavyje giminingu kalbu svarbiausios tigrinja amharu kalba ir kt jie turi bendra kulturine tapatybe ir save įvardina kaip Is to kiles is pacios civilizacijos vietinis pavadinimas Habasa is pastarojo kilo alternatyvus Etiopijos pavadinimas Abisinija Dauguma kalnyno gyventoju ispazįsta Etiopijos krikscionybe ir bent nominaliai per visa istorija buvo valdomi Tradiciskai kalnyno gyventojai save dar vadino raudonaisiais zmonemis qeyyih priespriesindami save dykumu klajokliams juodiesiems tselim ir savanu gentims sanḳilla Taciau kalnynas yra labai įvairus tiek geografiskai tiek kulturiskai Siaurineje dalyje dab siaures vakaru Eritreja ir Tigraju regionas pagrindine etnine grupe yra tigrajai kurie gyvena Hamasieno ir kituose istoriniuose regionuose Pieciau ju gyvena amharai ir agavai kurie dalinasi į ir kitus regionus Pieciausiame kalnyno trecdalyje vyrauja oromo etnines grupes kurios gyvena susimaisiusios su vietinemis smulkiomis tautelemis Cia yra Sevos Velegos Gibes Bales kulturiniai regionai PriesistoreEtiopijos ir Eritrejos istorijaSenoves Jemenas Damotas Aksumo imperija Zagves dinastija gt SaliamonidaiOromo migracija Osmanu imperija 1606 1755 1755 1855 1855 1935 Italijos Rytu Afrika 1935 1941 Etiopijos imperija 1941 1975 Dergas gt 1987 1991 Etiopija Eritreja DzibutisIstoriniai regionaiMereb Melasas Tigrajus Seva Velega Davaro Bale Adalis GibePagrindinis straipsnis Dabartines Etiopijos teritorija kaip ir visa Rytu Afrika priklauso zmonijos susiformavimo lopsiui Cia randami pirmieji pasaulio hominidai egzistuoja Australopiteku ir Homo habilis radiniu kurie yra 2 1 5 mln metu senumo Tuo metu kai Egipte ir Mesopotamijoje susiformavo pirmosios civilizacijos Etiopijos teritorija buvo apgyvendinta semitu kusitu nilotu tautu Tikriausiai dalis gyventoju dar priesistoriniais laikais kelesi is Arabijos Rysiai su Jemeno civilizacijaAksumo imperija ir Senoves Jemenas 230 m Pagrindinis straipsnis Ankstyvoji Etiopijos istorija yra neatsiejamai susijusi su Arabijoje klestejusia senoves Jemeno civilizacija is kurios į Etiopija buvo nesama kultura Pirmoji istorine valstybe buvo Dmtas Dʿmt atsiradusi apie VIII a pr m e su sostine Jos atstovai augino soras naudojo arkla bei pluga irigavo zemes gamino gelezies dirbinius bei ginklus Tuometine Etiopija turejo labai tamprius rysius su Izraeliu Ji daznai minima Biblijoje kaip Kusas Saabos karalienes legenda irgi artimai susijusi su Etiopija Spejama kad Etiopija tuo metu patyre stipria įtaka is Izraelio ja veike Judaizmo tikejimai tradicijos meno stiliai Aksumo imperijaPagrindinis straipsnis Aksumo imperija Aksumo stela statyta IV a Nera visiskai aisku kaip Dmto valstybe transformavosi į galinga Aksumo imperija kuri susiformavo pacioje musu eros pradzioje Si valstybe formavosi dabartines Eritrejos ir siaurines Etiopijos dalyje ir nuo pat pradziu turejo labai tampru rysį su Jemenu kontroliuodama santykius per Adulio uosta 50 km į pietus nuo dabartines Masavos Sios imperijos suklestejima nuleme eru sanduroje pasikeitusi prekybine sistema kuomet daug prekybiniu keliu tarp Romos imperijos ir Indijos ejo Raudonaja jura Adulis tapo svarbiausiu sios juros uostu o Aksumo valstybe įgijo ekonomine hegemonija pries savo kaimynines valstybes pirmiausia Nubija Aksumo imperijos sostine buvo Aksumo miestas tapes svarbiu kulturiniu ekonominiu didmiesciu Cia valde imperatoriai kurie tituluodavosi Negusu Negusais Svarbiausia tauta tuometineje imperijoje buvo dabartiniu amharu tigriu ir tigraju proteviai Is ju kalbos susiformavo klasikine gezo kalba kuri iki dabar naudojama Etiopijos liturgijoje moksle III a Aksumo imperija vykde teritorine ir ekonomine ekspansija Ji uzeme dabartines Eritrejos siaures Etiopijos siaures Dzibucio siaures Somalio teritorijas Taip pat valstybe aktyviai kisosi į Jemeno valstybiu reikalus ir vienu metu kontroliavo dabartinio Jemeno ir pietu Arabijos teritorijas Tuo metu gyvenes Manis laike Aksuma viena is keturiu galingiausiu pasaulio imperiju greta Romos Kinijos ir Sasanidu imperijos IV a pradzioje valdant karaliui Ezanai Etiopija prieme krikscionybe susiformavo savarankiska krikscionybes forma Etiopijos krikscionybe Tai labai stipriai paveike Etiopijos kultura reme jos artimus santykius su Bizantija Etiopijos imperija iki 1855 mTamsieji amziai ir Zagves dinastija Viena Lalibelos baznyciu statyta XIII a Pagrindinis straipsnis Zagves dinastija VII a keiciantis prekybos tinklams vykstant tautu migracijoms Aksumo imperija patyre daug kataklizmu kas leme jos dezintegracija ir nuosmukį Sunykus pajurio uostams daug gyventoju kelesi į kalnuotas sritis pietuose apgyvendindami visa Etiopijos kalnyna Tuo pat metu siaurines ir rytines imperijos teritorijas siaube klajokliai bedzai sahai afarai Pasak legendos X a Aksumo egzistencija nutrauke pagoniu arba zydu karaliene kuri sudegino krikscioniu baznycias iszude imperatoriu seima ir eme valdyti didziaja salies dalį Manoma kad buvusioji Aksumo imperatoriu dinastija liko valdyti tik labai nedidele sritį Is jos veliau kilo Solomonidai Netrukus po Jodit valdymo Etiopijoje įsitvirtino nauja Zagves dinastija kilusi is vakaruose gyvenancios kusitiskos tautos agau Jos pradininkas Mara Takla Haymanotas buvo paskutiniojo Aksumo imperatoriaus zentas kuris paeme valdzia Taciau nera aiski jo valdymo data kuri gali svyruoti nuo IX iki XI a Zagviu valdymo laikais buvo pastatyti Etiopijos architekturos sedevras Lalibelos baznycios Susiskaldziusi Etiopija 1300 m Solomonidu įsigalejimas Pagrindiniai straipsniai ir Solomonidai 1270 m amharu kilmes nuverte Zagves dinastija Remiantis legendomis jis save kildino is senuju Aksumo imperatoriu ir skelbesi is Saliamono kilusios senovines dinastijos palikuonimi Del to jo dinastija vadinama Solomonidais Jo atkurta egzistavo iki pat 1974 m Siuo sudetingu laikotarpiu galutinai atsiskyre dvi svarbiausios senoves habesu atsakos amharai ir tigrajai Jei Aksumo imperijos kulturiniu centru buvo tigraju gyvenamos sritys tai nuo XIII a įsigalejo amharu gyvenamos sritys prie Tanos ezero Iki siol amharai yra svarbiausia Etiopijos tauta nors ir sudaro gyventoju mazuma Pirmieji Solomonidu imperatoriai konsolidavo valdzia etninese amharu ir tigraju srityse kurios sudare dabartines Etiopijos siaures vakaru ketvirtį Tuo pat metu likusioje Etiopijos teritorijoje klestejo daugiau valstybiu Į pietus nuo Melynojo Nilo Velegos regione buvo dar toliau į pietus istoriniame Gibes regione įvairios ir omotu tautos suformavo smulkias valstybes Imperija ypac valdant imperatoriui eme sparciai plestis siu valstybiu saskaita įgydama didziule teritorija ir sukrikscionindama vietos tauteles įtraukdama jas į Etiopijos civilizacijos orbita Krikscioniu ir musulmonu karai Etiopija 1500 m Vienas svarbiausiu faktoriu kuris leme Etiopijos istorija XIII XVI a buvo tai jog valstybes pietrytineje dalyje susiformavo islamiski sultonatai Seva Hadija Davaras Bale Tuo metu kai krikscionys solomonidai konsolidavo valdzia dabartineje Etiopijos siaureje musulmonai konsolidavo valdzia dabartines Etiopijos pietryciuose siekdami sujungti visas Afrikos rago musulmonu tautas Viena didziausiu musulmonisku valstybiu buvo Ifato sultonatas susiformavusi XIII a Jos sostine buvo Hararas ir ji valde klestintį Zeilos uosta prie Raudonosios juros Taciau del musulmonu politines vienybes trukumo dauguma sultonatu buvo uzkariauti o 1332 m Etiopijos imperatorius Amda Sejonas I uzeme Ifata ir paverte jį savo vasalu Nepaisant to musulmonu maistai tesesi Todel XV a pradzioje dar viena Etiopijos karine ekspedicija į Ifata pabaige sios valstybes egzistavima Pacioje XVI a pradzioje somaliu kilmes pradejo Etiopijos Adalio karus kuriu metu buvo atkurta musulmoniska valstybe kaip Adalio sultonatas Karu metu Adalis sugebejo laikinai nukariauti Etiopija issivezti imperatoriaus regalijas Tik Portugalijos pagalbos deka Etiopijos pajegos 1543 m sumuse Adalio pajegas ir Etiopija issaugojo nepriklausomybe Oromo migracijos ir Osmanu invazija XVI a Pagrindiniai straipsniai Oromo migracijos ir Habeso ejaletas Karu nusilpninta Etiopija nuo XVI a tapo taikiniu naujai jegai pagoniskoms oromo gentims iki tol gyvenusioms į pietus nuo kalnyno Sios gentys turincios stipria karine klase pamazu is pietu apgyvendino senuosius musulmoniskus ir krikscioniskus Etiopijos regionus tapdami didziausia tauta Etiopijoje dabar jie sudaro 34 proc Etiopijos gyventoju Oromai integravosi su svarbiausia Etiopijos tauta amharais pereme daug ju kulturiniu pasiekimu Kai kurie ju vadai sugebejo įsigaleti Etiopijos valdzioje Pvz Imperatorius Ijoas I 1730 55 buvo pusiau oromas ir jo valdymo metu Etiopijos rumuose buvo kalbama oromu kalba Nuo XVI a II puses siaurine istorines Etiopijos dalis dabartine Eritreja patyre gresme is augancios Osmanu imperijos Osmanams pavyko paimti stipriausius Etiopijos prekybinius uostus netgi laikinai uzimti stipriausia siaurines provincijos miesta kur rezidavo provincijos vietininkas Sias pajurio teritorijas iki pat XIX a valde Habeso ejaleto naibai reziduojantys Masavoje Taip Etiopija buvo visiskai izoliuota nuo likusio pasaulio ir apsupta islamisku valstybiu kas nuleme jos tolesne ilgalaike izoliacija Sie procesai paspartino Etiopijos byrejima Bahr Negusas kovose su osmanais tapo vis nepriklausomesnis nuo centrines Etiopijos valdzios Tai veliau vede prie Eritrejos atsiskyrimo Gondaro linijos įsigalejimas Etiopijos sostines Gondaro pilis Po vidaus neramumu XVII a pradzioje į Etiopijos sosta sedo imperatorius 1606 1632 kuris laikomas naujo laikotarpio pradininku Jo laikais buvo įvesta tvarka salyje sutramdyti oromo agau Siekdamas pralauzti musulmonu blokada Susenios sieke uzmegzti rysius su Italija Ispanija Tam jis netgi ryzosi priimti katalikybe kadangi etiopiskoji krikscionybe labai skyresi nuo jos Taciau Europos jezuitams įsigalint Etiopijoje prasidejo masiniai vietines kulturos draudimai kas vede prie liaudies nepasitenkinimo Susenios įpedinis isvijo jezuitus is salies ir visiskai izoliavo salį Jis įkure nauja sostine Gondara Zemene mesafint 1755 1855 Pagrindinis straipsnis Nuo XVIII a Etiopijos imperijoje augo atskiru tautu tarpusavio priesiskumas kas ilgainiui vede į salies skilima XVIII a viduryje Sis susiskaldymo laikotarpis vadinamas zemene mesafint Jo metu nors islaikyta imperatoriu seka jie buvo renkami chaotiskai ir jokios valdzios neturejo Imperatoriu rinkimas tapo įrankiu naujai iskilusiu lyderiu rankose Kai kurie imperatoriai buvo sodinami į sosta keleta kartu Vienas ju buvo pasodintas net sesis kartus Per siuos nuolatinius pilietinius karus Etiopija buvo visiskai nusilpninta Modernizacija ir kovos su kolonizatoriaisEtiopija 1889 m Po 1852 55 m vykusio vienijimo galiausiai pavyko pasiekti salies vienybe ir konsoliduoti valdzia naujo imperatoriaus rankose kuris laikinai nutrauke Solomonidu dinastijos linija Jis konsolidacija pradejo savo tevonijoje regione o veliau plete savo teritorijas suvienydamas amharu ir tigraju Tigrajaus regionas sritis prijungdamas Seva laikinai ir Taciau jam nepavyko prijungti pajurio sriciu dabartines Eritrejos taip pat pietuose esanciu oromo sriciu Tuometine Etiopija apeme tik dabartines Etiopijos siaures vakaru ketvirtį Johanes IV ir Menelikas II Pradedant Tevodros II vyko salies modernizacija ir atsiverimas Vakarams Po Tevodros į valdzia atejo imperatorius kiles is Tigrajaus regiono Po sio 1889 m karunuotas imperatorius kiles is Sevos Jo deka prie Imperijos vel prijungta Seva o Imperijos sostine perkelta į Adis Abeba kuris iki tol buvo Sevos sostine Tuo metu kaip tik prasidejo Afrikos dalybos tarp Europos valstybiu Po konfliktu su Didziaja Britanija regione pasirode italai 1888 m jie okupavo pajurio Etiopija kuri veliau tapo Eritreja Italai sieke kolonizuoti visa valstybe taciau 1896 m pralaimeje imperatoriaus armijai prie Adovos jie pasidave Etiopija buvo viena nedaugelio Afrikos valstybiu kuri nebuvo kolonizuota Vietoj to Meneliko valdymo laikotarpiu Etiopija konkuruodama su Vakaru kolonijinemis imperijomis junge į savo sudetį aplinkines tautas sparciai plesdama teritorija Tuo metu į ja inkorporuotos daugiatautes miskingos pietvakariu teritorijos Velegos Gibes regionai uzimtos musulmoniskos tautos ir valstybes rytuose Hararas somaliu afaru teritorijos Taip Etiopija įgijo panasias teritorijas kurias turi dabar Paskutinis Etiopijos imperatorius Haile Selasie 1930 m į valdzia atejo paskutinis Etiopijos imperatorius Haile Selasie Etiopija 1936 1940 m Italijos okupacija Pagrindinis straipsnis Italijos Rytu Afrika Italijoje prasidejus nacizmui 1935 m Musolinis įsiverze į Etiopija ir ja aneksavo Imperatorius Haile Selasie buvo issiustas į Anglija o vietoj jo Etiopijos imperatoriumi paskelbtas Italijos karalius Viktoras Emanuelis III Si okupacija buvo pripazinta daugybes Tautu Lygos valstybiu isskyrus JAV ir Rusija 1941 m padedant Britanijai Etiopijos pajegos sumuse Italijos pajegas Italija priesinosi iki pat pralaimejimo Antrajame Pasauliniame kare 1943 m NepriklausomybeImperijos atkurimas Etiopijos teritorija po karoPagrindinis straipsnis Etiopijos imperija 1941 1975 Pasibaigus karui is Italijos okupuotu sriciu buvo suformuotos dvi valstybes Somalis ir Etiopija kuri įgijo dabartines sienas ir 1952 m buvo sujungta su Eritreja Į valdzia sugrįzes imperatorius Selasie sparciai modernizavo salį Nepaisant to 1961 m įsiziebe trisdesimt metu trukes 1961 1991 kuris sieke Eritrejos atsiskyrimo nuo Etiopijos Karas nusilpnino Etiopija Be to senstant imperatoriui ryskejo visuomenes nepasitenkinimas atskiru tautiniu grupiu bruzdejimai Dergo rezimas MengistuPagrindiniai straipsniai Dergas Etiopija ir 1974 po vidaus neramumu buvo nuverstas imperatorius mirtimi nubausta daug pareigunu o Haile Selasie mire savo rumuose Į valdzia atejo karine komunistu chunta Dergas vadovaujama Dergas įvede karinį rezima uzdarinejo baznycias nacionalizavo ekonomika Buvo artimai bendradarbiaujama su TSRS Kuba Priimta komunistine konstitucija Raudonojo teroro metu buvo vykdomas genocidas kurio metu zuvo simtai tukstanciu zmoniu Rezimo metu nuolat vyko 1974 1991 taip pat nusineses daugybes gyvybiu Komunistines reformos sukele visuotinį bada kuris paveike 8 mln salies gyventoju 1 mln zuvo Nusilpusia valstybe 1977 m uzpuole Somalis kuris pradejo Ogadeno kara Sis konfliktas nera issprestas iki galo ir naujas jo protrukis buvo 2007 m kaip Laikotarpis po Saltojo karo Dabartines Etiopijos teritorija 1991 m opozicines pajegos vadovaujamos tigraju paeme Adis Abeba ir nuverte Komunistinį rezima Mengistu pabego į Zimbabve Sis perversmas pabaige Eritrejos issivadavimo kara ir uztikrino Eritrejos nepriklausomybe Nepaisant to del neissprestu teritoriniu klausimu 1998 m kilo Etiopijos Eritrejos karas 1998 2000 kurio metu zuvo daugybe zmoniu abiejose valstybese nors sienu pakeitimo beveik nebuvo Salyje XX a pabaigoje atliktos kelios radikalios reformos kurios pakeite senaja administracijos sistema ir perbraize Etiopijos zemelapį pagal etnines ribas Etiopija pasirinko federalizma taip siekdama uztikrinti skirtingu tautu teises Taciau etnines problemos ir sienu konfliktai nera isspresti Jie tampa dar astresni sioje daugiatauteje ir multireligineje valstybeje kylancio islamiskojo fundamentalizmo fone v rAfrikos saliu istorijos Alzyras Angola Burkina Fasas CAR Cadas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Eritreja Etiopija Gvineja Kamerunas Kenija Komorai Kongas Kongo DR Lesotas Liberija Libija Madagaskaras Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Nigeris Pietu Afrika Pietu Sudanas Pusiaujo Gvineja Ruanda San Tome ir Prinsipe Seiseliai Senegalas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Vakaru Sachara Zimbabve