Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kanarų salos arba Kanarai isp Islas Canarias salynas rytinėje Vidurio Atlanto dalyje 100 500 km nuo pietinės Maroko pakr
Kanarų salos
Kanarų salos arba Kanarai (isp. Islas Canarias) – salynas rytinėje Vidurio Atlanto dalyje, 100–500 km nuo pietinės Maroko pakrantės. Jį sudaro septynios pagrindinės salos (Tenerifė, Gran Kanarija, Fuerteventura, Lansarotė, La Gomera, La Palma, El Hieras) ir keletas negyvenamų salelių. Kanarų salos yra vienas iš 17 Ispanijos autonominių regionų.
| Kanarų salos Islas Canarias | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Laiko juosta: (UTC±0) ------ vasaros: (UTC+1) | |||||||
| Valstybė | Ispanija | ||||||
| Administracinis centras | Tenerifės Santa Krusas | ||||||
| Provincijų skaičius | 2 | ||||||
| Prezidentas | Paulino Rivero Baute | ||||||
| Gyventojų | 2 178 924 | ||||||
| Plotas | 7 447 km² | ||||||
| Tankumas | 293 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | [1] | ||||||
| Vikiteka | Kanarų salosVikiteka | ||||||
Salyno pliažai, klimatas ir gamtinės įžymybės, ypatingai Maspalomasas Gran Kanarijoje ir Teidės nacionalinis parkas Tenerifėje per metus pritraukia 12 mln. turistų, daugiausia į Tenerifę, Gran Kanariją ir Lansarotę. saloms būdingas subtropinis klimatas su ilgomis šiltomis vasaromis ir vidutiniškai šiltomis žiemomis.
Autonominio regiono administraciniais centrais yra du miestai – Santa Krus de Tenerifė ir Las Palmas, kurie taip pat yra dviejų regiono provincijų – Tenerifės ir Las Palmo – centrai. Las Palmas nuo 1768 m., išskyrus trumpą periodą 1910 m., buvo didžiausias Kanarų miestas.
Geografija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje .
Kanarų salos yra Atlanto vandenyne, Makaronezijos geografiniame regione. Šiam regionui taip pat priklauso Žaliojo Kyšulio salos, Azorai, Madeira ir Laukinės salos. Salos yra tarp 27° 38' ir 29° 30' šiaurės platumos bei 13° 22' ir 18° 11' vakarų ilgumos. Kanarai yra toje pat platumoje kaip Sachara, Kuveitas ir Florida. Iki žemyninės Ispanijos dalies (Trafalgaro kyšulio) yra nuo 1028 iki 1483 km. Skirtingai nuo žemyninės Ispanijos dalies čia galioja Vakarų Europos laikas. Bendras salų plotas sudaro apie 7 500 km². Gyventojų salose – 1,995 mln. gyventojų (2005 m.).
Archipelago centre – Tenerifė (2057 km²), ši sala yra didžiausia bei gausiausiai apgyvendinta sala. Į vakarus nuo Tenerifės yra Gomera (378 km²), El Hieras (277 km²) ir La Palma (708 km²). Į rytus nuo Tenerifės yra trečia pagal dydį sala Gran Kanarija (1532 km²). Dar toliau rytuose yra Fuerteventura (1659 km²) ir Lansarotė (795 km²). Iš likusių šešių mažų salelių gyvenama yra tik La Grasiosa. Rytuose yra Alegransa (10 km²), Montana Klara (1 km²), Los Lobosas (6 km²), Roke del Estė ir Roke del Oestė.
Visas Kanarų salynas yra vulkaninės kilmės. Salos susiformavo maždaug prieš 30 milijonų metų, tačiau ne visos kartu. Lansarotės saloje iki šiol stebimi vulkaniniai reiškiniai. Kiekviena sala yra savita ir išskirtinė.
Gamtiniai ypatumai nulėmė ir švelnų klimatą, su neženkliu temperatūrų svyravimu per parą bei keičiantis metų laikams. Ištisus metus galima mėgautis puikiais pliažais, vandens sporto pramogomis, laiką leisti kurortiniuose miesteliuose ar kopti į kalnus. Sezono pikas prasideda liepos pabaigoje ir tęsiasi iki spalio mėnesio, vėliau turistų gausos sulaukiama vasario pabaigoje, kuomet prasideda karnavalai, trunkantys iki kovo vidurio.
Istoriškai Kanarų salos priklauso Ispanijai. Salos nuo šalies nutolusios apie 1500 km atstumu į pietvakarius.
Gran Kanarijos šiaurės rytuose įsikūrusi salyno sostinė – Las Palmas. Kas ketveri metai šis miestas tampa visų Kanarų salų sostine. Ketverius metus vyriausybė posėdžiauja Las Palme, kitus ketverius metus Santa Kruze – Tenerifės sostinėje.
Lansarotė, Fuerteventura ir Gran Kanarija priklauso Las Palmo provincijai. Tenerifė, La Gomera, La Palma ir El Hieras – Tenerifės Santa Kruso provincijai. Kiekvienai salai būdinga skirtinga geologinė charakteristika.
Salos rytuose:
- Lansarotės reljefas iki šiol veikiamas vulkanizacijos.
- Fuerteventura pakankamai plokščia ir itin nederlinga. Tai arčiausiai Sacharos dykumos esanti sala.
Salos centre:
- Gran Kanarija – masyvi apvalios formos sala, su kalnuotu ir pakankamai mišriu reljefu.
- Tenerifė – pati didžiausia iš salų, jos centre dominuoja aktyvus ugnikalnis su aukščiausia Ispanijos viršukalne Teide.
- La Gomera – nedidelė sala šalia Tenerifės, su netolygiu reljefu ir slėniais, tarp kurių daug kur neįmanoma praeiti, tad vietos gyventojai išrado savo kalbą – „silbo“, t. y., bendravimą švilpaujant.
Salos vakaruose:
- La Palma – kalnuota, pati drėgniausia ir miškingiausia iš archipelago salų.
- El Hieras – pati mažiausia sala, labiausiai nutolusi ir mažiausiai žinoma.
Administracinis suskirstymas
- Las Palmo provincija
- Tenerifės Santa Kruso provincija
Klimatas
Dėl vyraujančio šilto ir švelnaus klimato ištisus metus, Kanarų salos vadinamos „amžinojo pavasario“ salomis. Temperatūra svyruoja apie 6 °C ir sudaro sąlygas mėgautis maudynėms ir saule ištisus metus. Kanarų srovės palaiko vandens temperatūrą, apie +22 °C vasarą ir +18 °C žiemos mėnesiais. Gausingo lietaus beveik nebūna, o saulės niekada nestinga. Toks palankus klimatas įtakoja ir salos gyventojų gyvenimo būdą.
Istorija
Prieš atvykstant aborigenams salose gyveno priešistoriniai gyvūnai, pvz.: milžiniški driežai (Gallotia goliath) ir milžiniškos žiurkės (Canariomys bravoi ir Canariomys tamarani).
Kanarų salose lankėsi finikiečiai, graikai ir kartaginiečiai. I a. romėnų filosofas Plinijus Vyresnysis teigia, kad kartaginietis Hanonas Jūrininkas rado salas negyvenamas, bet aptiko didelių pastatų griuvėsius. Pagal šią istoriją prieš guančus salose gyveno kitokie žmonės. Kanarų salas iš naujo atrado Nubijos karalius Juba, kuris į Magadorą (dabar Savira) pasiuntė laivyną I a. Laivynas taip pat tyrinėjo ir Kanarų salas.
1402 m. Kastilija į salas pasiųsdama Henriko III vasalus prancūzų keliautojus ir , pradėjo salų užkariavimą. Po kelerių metų jie užėmė Fuerteventurą ir El Hierą. Betenkūras tapo Kanarų salų karaliumi, bet pripažino Henriko III viršenybę.
Betenkūras taip pat įkūrė bazę ir La Gomeroje, bet tik po daugelio metų sala buvo galutinai užkariauta. La Gomeros, Gran Kanarijos, Tenerifės ir La Palmos vietiniai gyventojai šimtmetį priešinosi užkariautojams ispanams. 1448 m. Masjė de Betenkūras pardavė Lansarotę Portugalijos princui Henrikui Jūrininkui, bet to nepripažino nei Kastilija, nei vietiniai. Nors popiežius Mikalojus V Kanarų salas atidavė portugalams, kilo maištas ir 1459 m. portugalai buvo išvyti. 1479 m. Kastilija ir Portugalija pasirašė , pagal kurią Kanarų salos pripažintos ispanams, o portugalams atiteko kitos (Azorai, Madeira ir Žaliasis Kyšulys) neatrastos salos nuo Kanarų link Gvinėjos.
Tenerifės ir La Palmos vietinius numalšino Alonso Fernandeso de Lugo 1495 m. Po to salos buvo įjungtos į Kastilijos karalystę.
Po užkariavimo Kanarų salose buvo auginamas tik vienas pasėlis: cukranendrės, o vėliau vynas eksportui į Angliją. Gran Kanarija, Kastilijos kolonija nuo1480 m. kovo 6 d. ir Tenerifė, nuo 1495 m., turėjo atskirus gubernatorius.
Tenerifės Santa Krusas ir Gran Kanarijos Las Palmasas buvo ispanų tarpiniai sustojimo punktai kelyje į Naująjį pasaulį. Todėl salos praturtėjo ir pradėjo traukti pirklius iš kitų šalių. Tuo metu La Palmoje pastatyta daug gražių bažnyčių ir rūmų. Šv. Atpirkėjo bažnyčia yra vienas geriausių XVI a. architektūros pavyzdžių.
Turtai taip pat traukė piratus. Turkų admirolas Kemalis Reisas įsiveržė į salas 1501 m., o Muratas Reisas Vyresnysis užėmė Lansarotę 1585 m. Didžiausias puolimas įvyko per olandų nepriklausomybės karą 1599 m. Piteris van der Doisas su 74 laivais ir 12 tūkst žmonių užpuolė Las Palmasą. Olandai užėmė tvirtovę, bet gyventojai pabėgo į kalnus. Kai užpuolikai bandė vytis, juos atmušė ispanų kavalerija.
Po to olandai apgulė miestą, reikalaudami jo turtų. Jie gavo 12 avių ir 3 veršelius. Supykę olandai nusiaubė daug aplinkinių kaimų, bet Las Palmo neužėmė.
1797 m. Tenerifės Santa Krusą užpuolė būsimasis britų admirolas Horacijus Nelsonas liepos 25 d. Britų puolimas buvo atremtas, jie prarado 400 žmonių, o Nelsonas – dešinę ranką.
Salų cukraus pramonė patyrė stiprią konkurenciją iš Lotynų Amerikos. XIX a. žema cukraus kaina sukėlė recesiją salų ekonomikoje.
XVIII a. pabaigoje kanariečiai emigravo į ispanų Ameriką, tokias vietas kaip Havana, Verakrusas, Santo Domingas, San Antonijas. XIX a. iki XX a. vidurio vyko masinė migracija į Ameriką. 1840–1890 m. 40 tūkst. kanariečių emigravo į Venesuelą. Taip pat tūkstančiai emigravo į Puerto Riką, nes Ispanijos karalius manė, jog kanariečiai greičiau nei ispanai pripras prie vietinio klimato. Be to daug kanariečių emigravo į Kubą.
XX a. pradžioje britai į salas atvežė naujus vaisius – bananus, juos eksportuodavo įvairios kompanijos (Fyffes).
Dėl konkurencijos tarp Las Palmaso ir Santa Kruso elito Kanarų salos buvo padalintos į dvi provincijas 1927 m. Miestai varžosi iki šių laikų.
Antrosios Ispanijos respublikos laikais atsirado marksistų ir anarchistų judėjimas, kuriam vadovavo Chosė Migelis Peresas ir Giljermas Askanijus. Tačiau šie judėjimai sudarė mažumą ir buvo sutriuškinti per Ispanijos pilietinį karą.
1936 m. Fransiskas Frankas buvo paskirtas Kanarų salų generolu. Jis prisidėjo prie karininkų maišto, kuris pradėjo pilietinį karą liepos 17 d. Frankas greitai užėmė salas išskyrus besipriešinančius La Palmos ir Valjehermoso miestus. Nors salose karas nevyko, represijos čia buvo labai griežtos.
Po Franko mirties kilo ginkluotas judėjimas už Kanarų nepriklausomybę, vadovaujamas iš Alžyro (MPAIAC). Dabar egzistuoja kelios partijos, norinčios nepriklausomybės, bet nė viena nesiūlo ginkluotos kovos. Tačiau jos menkai remiamos, neturi vietų autonominiame parlamente.
Atkūrus konstitucinę monarchija, Kanarų salos gavo autonomiją 1982 m. Per pirmus savivaldos rinkimus 1983 m. laimėjo Ispanijos socialistų darbininkų partija. 2007 m. ji vėl laimėjo daugiausiai balsų, bet valdo nacionalistinės Kanarų koalicijos ir konservatyvios Liaudies partijos (Partido Popular) koalicija.
Gyventojai
Labiausiai apgyvendintos yra Tenerifės ir Gran Kanarijos salos.
- Tenerifė – apie 887 tūkstančiai gyventojų
- Gran Kanarija – 830 tūkst.
- Lansarotė (kartu su ) – 139,5 tūkst.
- Fuerteventura – 101 tūkst.
- La Palma – 86,5 tūkst.
- La Gomera – 22,5 tūkst.
- El Hieras – 10,7 tūkst. gyventojų
Religija
Dauguma saliečių yra Romos katalikai, pakankamai didelė hinduistų bendruomenė.
Kalba
Valstybinė kalba – ispanų. Tačiau salų gyventojai turi „kanarietišką šneką“ (habla canaria) – tai kiek pakitusi ispanų kalba. Tačiau į atskirą dialektą šios kalbos kalbininkai nėra linkę išskirti.
Virtuvė
Kanarų salų kulinarinės tradicijos skiriasi nuo . Pirmųjų salų gyventojų – – tradiciniai patiekalai vienaip ar kitaip išlikę iki mūsų dienų. Gyventojai patiekalus mėgsta paskaninti kukurūzais ar bananais. Klimatas palankus vaisių ir daržovių auginimui, Atlanto vandenynas aprūpina žuvimi ir kitomis gėrybėmis. Daugelis patiekalų valgomi su bulvėmis, vadinamomis papas arugadas (miniatiūrinės bulvytės su lupenomis, išvirtos labai sūriame vandenyje).
- Gofio – senovės guančių virtuvės pagrindinis akcentas: miežių bei kukurūzų miltai, iš kurių verdama košė, tirštinami troškiniai ir kepama duona.
- Ropa vieja – sotus daržovių troškinys su mėsa.
- Sancocho – troškinta žuvis, dažniausiai ešerys, su saldžiomis ir įprastomis bulvėmis.
- Potaje de berros – tiršta sriuba su vėžiais, kiaulienos šonkauliais, kukurūzų burbuolėmis, bulvėmis, pupelėmis ir kmynais.
- Puchero – šafranu pagardintas troškinys su chorizo dešra, pupelėmis, žirniais ir bulvėmis.
- Conejo al samorejo – patiekalas iš triušienos ir pomidorų, puikiai derantis su papas arugadas.
- Malvasia – aromatingas, stiprus ir saldus vynas iš Lanzarotės salos.
Kanarai garsėja romu (ypač medaus romu Ron miel) bei apelsinų ir bananų likeriais.
Šaltiniai
- SPAIN: Administrative Division, citypopulation.de
- Página web Archyvuota kopija 2010-08-29 iš Wayback Machine projekto. del sobre entrada de turistas en Canarias.
- „Canary Islands Weather and Climate“. Worldtravelguide.net. Suarchyvuota iš originalo 2008-05-31. Nuoroda tikrinta 2010-01-21.
- Real Decreto de 30 de noviembre de 1833 en wikisource
- Real Decreto de 30 de noviembre de 1833 Archyvuota kopija 2012-07-22 iš Wayback Machine projekto. Kanarų vyriausybės oficialus puslapis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kanarų salos, Kas yra Kanarų salos? Ką reiškia Kanarų salos?
Kanaru salos arba Kanarai isp Islas Canarias salynas rytineje Vidurio Atlanto dalyje 100 500 km nuo pietines Maroko pakrantes Jį sudaro septynios pagrindines salos Tenerife Gran Kanarija Fuerteventura Lansarote La Gomera La Palma El Hieras ir keletas negyvenamu saleliu Kanaru salos yra vienas is 17 Ispanijos autonominiu regionu Kanaru salos Islas CanariasLaiko juosta UTC 0 vasaros UTC 1 Valstybe IspanijaAdministracinis centras Tenerifes Santa KrusasProvinciju skaicius 2Prezidentas Paulino Rivero BauteGyventoju 2021 m 2 178 924Plotas 7 447 km Tankumas 2021 m 293 zm km Tinklalapis 1 Vikiteka Kanaru salosVikiteka Salyno pliazai klimatas ir gamtines įzymybes ypatingai Maspalomasas Gran Kanarijoje ir Teides nacionalinis parkas Tenerifeje per metus pritraukia 12 mln turistu daugiausia į Tenerife Gran Kanarija ir Lansarote saloms budingas subtropinis klimatas su ilgomis siltomis vasaromis ir vidutiniskai siltomis ziemomis Autonominio regiono administraciniais centrais yra du miestai Santa Krus de Tenerife ir Las Palmas kurie taip pat yra dvieju regiono provinciju Tenerifes ir Las Palmo centrai Las Palmas nuo 1768 m isskyrus trumpa perioda 1910 m buvo didziausias Kanaru miestas GeografijaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kanaru salos yra Atlanto vandenyne Makaronezijos geografiniame regione Siam regionui taip pat priklauso Zaliojo Kysulio salos Azorai Madeira ir Laukines salos Salos yra tarp 27 38 ir 29 30 siaures platumos bei 13 22 ir 18 11 vakaru ilgumos Kanarai yra toje pat platumoje kaip Sachara Kuveitas ir Florida Iki zemynines Ispanijos dalies Trafalgaro kysulio yra nuo 1028 iki 1483 km Skirtingai nuo zemynines Ispanijos dalies cia galioja Vakaru Europos laikas Bendras salu plotas sudaro apie 7 500 km Gyventoju salose 1 995 mln gyventoju 2005 m Archipelago centre Tenerife 2057 km si sala yra didziausia bei gausiausiai apgyvendinta sala Į vakarus nuo Tenerifes yra Gomera 378 km El Hieras 277 km ir La Palma 708 km Į rytus nuo Tenerifes yra trecia pagal dydį sala Gran Kanarija 1532 km Dar toliau rytuose yra Fuerteventura 1659 km ir Lansarote 795 km Is likusiu sesiu mazu saleliu gyvenama yra tik La Grasiosa Rytuose yra Alegransa 10 km Montana Klara 1 km Los Lobosas 6 km Roke del Este ir Roke del Oeste Visas Kanaru salynas yra vulkanines kilmes Salos susiformavo mazdaug pries 30 milijonu metu taciau ne visos kartu Lansarotes saloje iki siol stebimi vulkaniniai reiskiniai Kiekviena sala yra savita ir isskirtine Kanaru zemelapisHacha grande kalnas Lanzarotes salojeSiaurine Tenerifes pakrante Gamtiniai ypatumai nuleme ir svelnu klimata su nezenkliu temperaturu svyravimu per para bei keiciantis metu laikams Istisus metus galima megautis puikiais pliazais vandens sporto pramogomis laika leisti kurortiniuose miesteliuose ar kopti į kalnus Sezono pikas prasideda liepos pabaigoje ir tesiasi iki spalio menesio veliau turistu gausos sulaukiama vasario pabaigoje kuomet prasideda karnavalai trunkantys iki kovo vidurio Istoriskai Kanaru salos priklauso Ispanijai Salos nuo salies nutolusios apie 1500 km atstumu į pietvakarius Gran Kanarijos siaures rytuose įsikurusi salyno sostine Las Palmas Kas ketveri metai sis miestas tampa visu Kanaru salu sostine Ketverius metus vyriausybe posedziauja Las Palme kitus ketverius metus Santa Kruze Tenerifes sostineje Lansarote Fuerteventura ir Gran Kanarija priklauso Las Palmo provincijai Tenerife La Gomera La Palma ir El Hieras Tenerifes Santa Kruso provincijai Kiekvienai salai budinga skirtinga geologine charakteristika Salos rytuose Lansarotes reljefas iki siol veikiamas vulkanizacijos Fuerteventura pakankamai plokscia ir itin nederlinga Tai arciausiai Sacharos dykumos esanti sala Salos centre Gran Kanarija masyvi apvalios formos sala su kalnuotu ir pakankamai misriu reljefu Tenerife pati didziausia is salu jos centre dominuoja aktyvus ugnikalnis su auksciausia Ispanijos virsukalne Teide La Gomera nedidele sala salia Tenerifes su netolygiu reljefu ir sleniais tarp kuriu daug kur neįmanoma praeiti tad vietos gyventojai isrado savo kalba silbo t y bendravima svilpaujant Salos vakaruose La Palma kalnuota pati dregniausia ir miskingiausia is archipelago salu El Hieras pati maziausia sala labiausiai nutolusi ir maziausiai zinoma Administracinis suskirstymasLas Palmo provincija Tenerifes Santa Kruso provincijaKlimatasDel vyraujancio silto ir svelnaus klimato istisus metus Kanaru salos vadinamos amzinojo pavasario salomis Temperatura svyruoja apie 6 C ir sudaro salygas megautis maudynems ir saule istisus metus Kanaru sroves palaiko vandens temperatura apie 22 C vasara ir 18 C ziemos menesiais Gausingo lietaus beveik nebuna o saules niekada nestinga Toks palankus klimatas įtakoja ir salos gyventoju gyvenimo buda IstorijaPries atvykstant aborigenams salose gyveno priesistoriniai gyvunai pvz milziniski driezai Gallotia goliath ir milziniskos ziurkes Canariomys bravoi ir Canariomys tamarani Kanaru salose lankesi finikieciai graikai ir kartaginieciai I a romenu filosofas Plinijus Vyresnysis teigia kad kartaginietis Hanonas Jurininkas rado salas negyvenamas bet aptiko dideliu pastatu griuvesius Pagal sia istorija pries guancus salose gyveno kitokie zmones Kanaru salas is naujo atrado Nubijos karalius Juba kuris į Magadora dabar Savira pasiunte laivyna I a Laivynas taip pat tyrinejo ir Kanaru salas 1402 m Kastilija į salas pasiusdama Henriko III vasalus prancuzu keliautojus ir pradejo salu uzkariavima Po keleriu metu jie uzeme Fuerteventura ir El Hiera Betenkuras tapo Kanaru salu karaliumi bet pripazino Henriko III virsenybe Betenkuras taip pat įkure baze ir La Gomeroje bet tik po daugelio metu sala buvo galutinai uzkariauta La Gomeros Gran Kanarijos Tenerifes ir La Palmos vietiniai gyventojai simtmetį priesinosi uzkariautojams ispanams 1448 m Masje de Betenkuras pardave Lansarote Portugalijos princui Henrikui Jurininkui bet to nepripazino nei Kastilija nei vietiniai Nors popiezius Mikalojus V Kanaru salas atidave portugalams kilo maistas ir 1459 m portugalai buvo isvyti 1479 m Kastilija ir Portugalija pasirase pagal kuria Kanaru salos pripazintos ispanams o portugalams atiteko kitos Azorai Madeira ir Zaliasis Kysulys neatrastos salos nuo Kanaru link Gvinejos Tenerifes ir La Palmos vietinius numalsino Alonso Fernandeso de Lugo 1495 m Po to salos buvo įjungtos į Kastilijos karalyste Po uzkariavimo Kanaru salose buvo auginamas tik vienas paselis cukranendres o veliau vynas eksportui į Anglija Gran Kanarija Kastilijos kolonija nuo1480 m kovo 6 d ir Tenerife nuo 1495 m turejo atskirus gubernatorius Tenerifes Santa Krusas ir Gran Kanarijos Las Palmasas buvo ispanu tarpiniai sustojimo punktai kelyje į Naujajį pasaulį Todel salos praturtejo ir pradejo traukti pirklius is kitu saliu Tuo metu La Palmoje pastatyta daug graziu baznyciu ir rumu Sv Atpirkejo baznycia yra vienas geriausiu XVI a architekturos pavyzdziu Turtai taip pat trauke piratus Turku admirolas Kemalis Reisas įsiverze į salas 1501 m o Muratas Reisas Vyresnysis uzeme Lansarote 1585 m Didziausias puolimas įvyko per olandu nepriklausomybes kara 1599 m Piteris van der Doisas su 74 laivais ir 12 tukst zmoniu uzpuole Las Palmasa Olandai uzeme tvirtove bet gyventojai pabego į kalnus Kai uzpuolikai bande vytis juos atmuse ispanu kavalerija Po to olandai apgule miesta reikalaudami jo turtu Jie gavo 12 aviu ir 3 verselius Supyke olandai nusiaube daug aplinkiniu kaimu bet Las Palmo neuzeme 1797 m Tenerifes Santa Krusa uzpuole busimasis britu admirolas Horacijus Nelsonas liepos 25 d Britu puolimas buvo atremtas jie prarado 400 zmoniu o Nelsonas desine ranka Salu cukraus pramone patyre stipria konkurencija is Lotynu Amerikos XIX a zema cukraus kaina sukele recesija salu ekonomikoje XVIII a pabaigoje kanarieciai emigravo į ispanu Amerika tokias vietas kaip Havana Verakrusas Santo Domingas San Antonijas XIX a iki XX a vidurio vyko masine migracija į Amerika 1840 1890 m 40 tukst kanarieciu emigravo į Venesuela Taip pat tukstanciai emigravo į Puerto Rika nes Ispanijos karalius mane jog kanarieciai greiciau nei ispanai pripras prie vietinio klimato Be to daug kanarieciu emigravo į Kuba XX a pradzioje britai į salas atveze naujus vaisius bananus juos eksportuodavo įvairios kompanijos Fyffes Del konkurencijos tarp Las Palmaso ir Santa Kruso elito Kanaru salos buvo padalintos į dvi provincijas 1927 m Miestai varzosi iki siu laiku Antrosios Ispanijos respublikos laikais atsirado marksistu ir anarchistu judejimas kuriam vadovavo Chose Migelis Peresas ir Giljermas Askanijus Taciau sie judejimai sudare mazuma ir buvo sutriuskinti per Ispanijos pilietinį kara 1936 m Fransiskas Frankas buvo paskirtas Kanaru salu generolu Jis prisidejo prie karininku maisto kuris pradejo pilietinį kara liepos 17 d Frankas greitai uzeme salas isskyrus besipriesinancius La Palmos ir Valjehermoso miestus Nors salose karas nevyko represijos cia buvo labai grieztos Po Franko mirties kilo ginkluotas judejimas uz Kanaru nepriklausomybe vadovaujamas is Alzyro MPAIAC Dabar egzistuoja kelios partijos norincios nepriklausomybes bet ne viena nesiulo ginkluotos kovos Taciau jos menkai remiamos neturi vietu autonominiame parlamente Atkurus konstitucine monarchija Kanaru salos gavo autonomija 1982 m Per pirmus savivaldos rinkimus 1983 m laimejo Ispanijos socialistu darbininku partija 2007 m ji vel laimejo daugiausiai balsu bet valdo nacionalistines Kanaru koalicijos ir konservatyvios Liaudies partijos Partido Popular koalicija GyventojaiCoso festivalis Puerto de la Kruse Tenerifeje Labiausiai apgyvendintos yra Tenerifes ir Gran Kanarijos salos Tenerife apie 887 tukstanciai gyventoju Gran Kanarija 830 tukst Lansarote kartu su 139 5 tukst Fuerteventura 101 tukst La Palma 86 5 tukst La Gomera 22 5 tukst El Hieras 10 7 tukst gyventojuReligijaDauguma salieciu yra Romos katalikai pakankamai didele hinduistu bendruomene KalbaValstybine kalba ispanu Taciau salu gyventojai turi kanarietiska sneka habla canaria tai kiek pakitusi ispanu kalba Taciau į atskira dialekta sios kalbos kalbininkai nera linke isskirti VirtuvePapas arugadas Kanaru salu kulinarines tradicijos skiriasi nuo Pirmuju salu gyventoju tradiciniai patiekalai vienaip ar kitaip islike iki musu dienu Gyventojai patiekalus megsta paskaninti kukuruzais ar bananais Klimatas palankus vaisiu ir darzoviu auginimui Atlanto vandenynas aprupina zuvimi ir kitomis gerybemis Daugelis patiekalu valgomi su bulvemis vadinamomis papas arugadas miniatiurines bulvytes su lupenomis isvirtos labai suriame vandenyje Gofio senoves guanciu virtuves pagrindinis akcentas mieziu bei kukuruzu miltai is kuriu verdama kose tirstinami troskiniai ir kepama duona Ropa vieja sotus darzoviu troskinys su mesa Sancocho troskinta zuvis dazniausiai eserys su saldziomis ir įprastomis bulvemis Potaje de berros tirsta sriuba su veziais kiaulienos sonkauliais kukuruzu burbuolemis bulvemis pupelemis ir kmynais Puchero safranu pagardintas troskinys su chorizo desra pupelemis zirniais ir bulvemis Conejo al samorejo patiekalas is triusienos ir pomidoru puikiai derantis su papas arugadas Malvasia aromatingas stiprus ir saldus vynas is Lanzarotes salos Kanarai garseja romu ypac medaus romu Ron miel bei apelsinu ir bananu likeriais SaltiniaiSPAIN Administrative Division citypopulation de Pagina web Archyvuota kopija 2010 08 29 is Wayback Machine projekto del sobre entrada de turistas en Canarias Canary Islands Weather and Climate Worldtravelguide net Suarchyvuota is originalo 2008 05 31 Nuoroda tikrinta 2010 01 21 Real Decreto de 30 de noviembre de 1833 en wikisource Real Decreto de 30 de noviembre de 1833 Archyvuota kopija 2012 07 22 is Wayback Machine projekto Kanaru vyriausybes oficialus puslapis