Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Atlaso kalnaiAukštasis Atlasas Tubkalio kalnasŽemynas AfrikaŠalys Marokas Alžyras TunisasAukščiausias taškas Tubkalis 41
Atlaso kalnai
| Atlaso kalnai | |
|---|---|
| Žemynas | Afrika |
| Šalys | Marokas, Alžyras, Tunisas |
| Aukščiausias taškas | Tubkalis, 4167 m |
| Koordinatės | 31°03′43″ š. pl. 07°54′58″ v. ilg. / 31.06194°š. pl. 7.91611°r. ilg. |
| Uolienos | žėrutis, mergelis, vulkaninės uolienos |
| Susidarymo periodas | Paleogeno pabaiga ir neogenas |
| Kalnodara | alpinė |
| Iškasenos | geležis, švinas, cinkas, kobaltas, fosforitai, nafta |
Atlaso kalnai (arab. جبال الأطلس = jibāl al-ʾaṭlas) – kalnų sistema šiaurės vakarų Afrikoje, Maroko, Alžyro ir Tuniso teritorijose. Nusidriekę šiaurės rytų kryptimi ~2000 km. Aukščiausiai iškyla Maroke, kur sudaryti iš paralelinių kalnagūbrių (Rifo, Vidurinio Atlaso, Aukštojo Atlaso ir Antiatlaso) bei vidinių plynaukščių (Aukštosios plynaukštės, Maroko Mesetos), taip pat denudavusių ir lygumų. Vidutinis kalnagūbrių aukštis 2000–2500 m, aukščiausia vieta yra Aukštajame Atlase – 4167 m (Tubkalio k.). Aukščiausi kalnagūbriai turi alpines reljefo formas. Einant į rytus kalnagūbriai žemėja, kol Tunise galiausiai pereina į neaukštus kalnus ir kalvas ().
Atlaso kalnai susiformavo paleogeno pabaigoje ir neogene. Priklauso alpinei kalnodarai. Dažni žemės drebėjimai. Sudaryti iš žėručių, mergelių yra senųjų vulkaninių uolienų. Geležies, švino, cinko, kobalto rūdų, fosforitų, naftos telkiniai.
Atlaso kalnai išsidriekę tarp subtropinės ir tropinės klimato juostos. Vakariniuose ir šiauriniuose šlaituose iškrenta 1000–1800 mm kritulių per metus, centrinėje dalyje – 400–600 mm, pietinėje dalyje – mažiau nei 300 mm. Atlaso ledynuose ištakas gauna Um ar-Rbijos, Šelifo upės. 800–1200 m aukštyje auga visažalių krūmų ir medžių sąžalynai, ir kamštinių ąžuolų giraitės, iki 1700 m – mišrieji miškai (ąžuolai, klevai, Atlaso kedrai), iki 2200 m – spygliuočių miškai. Sausuose centriniuose ir pietiniuose rajonuose būdinga krūminė kietalapė augalija, žolynai (liucerna, kietis, ir kt.).
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Atlaso kalnai, Kas yra Atlaso kalnai? Ką reiškia Atlaso kalnai?
Atlaso kalnaiAukstasis Atlasas Tubkalio kalnasZemynas AfrikaSalys Marokas Alzyras TunisasAuksciausias taskas Tubkalis 4167 mKoordinates 31 03 43 s pl 07 54 58 v ilg 31 06194 s pl 7 91611 r ilg 31 06194 7 91611Uolienos zerutis mergelis vulkanines uolienosSusidarymo periodas Paleogeno pabaiga ir neogenasKalnodara alpineIskasenos gelezis svinas cinkas kobaltas fosforitai nafta Atlaso kalnai arab جبال الأطلس jibal al ʾaṭlas kalnu sistema siaures vakaru Afrikoje Maroko Alzyro ir Tuniso teritorijose Nusidrieke siaures rytu kryptimi 2000 km Auksciausiai iskyla Maroke kur sudaryti is paraleliniu kalnagubriu Rifo Vidurinio Atlaso Aukstojo Atlaso ir Antiatlaso bei vidiniu plynauksciu Aukstosios plynaukstes Maroko Mesetos taip pat denudavusiu ir lygumu Vidutinis kalnagubriu aukstis 2000 2500 m auksciausia vieta yra Aukstajame Atlase 4167 m Tubkalio k Auksciausi kalnagubriai turi alpines reljefo formas Einant į rytus kalnagubriai zemeja kol Tunise galiausiai pereina į neaukstus kalnus ir kalvas Atlaso kalnai susiformavo paleogeno pabaigoje ir neogene Priklauso alpinei kalnodarai Dazni zemes drebejimai Sudaryti is zeruciu mergeliu yra senuju vulkaniniu uolienu Gelezies svino cinko kobalto rudu fosforitu naftos telkiniai Atlaso kalnai issidrieke tarp subtropines ir tropines klimato juostos Vakariniuose ir siauriniuose slaituose iskrenta 1000 1800 mm krituliu per metus centrineje dalyje 400 600 mm pietineje dalyje maziau nei 300 mm Atlaso ledynuose istakas gauna Um ar Rbijos Selifo upes 800 1200 m aukstyje auga visazaliu krumu ir medziu sazalynai ir kamstiniu azuolu giraites iki 1700 m misrieji miskai azuolai klevai Atlaso kedrai iki 2200 m spygliuociu miskai Sausuose centriniuose ir pietiniuose rajonuose budinga krumine kietalape augalija zolynai liucerna kietis ir kt Dadeso tarpeklisAtlaso kalnyno padetis zemelapyjeVikiteka Atlaso kalnai vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983