Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Libijos istorija Libijos valstybės Šiaurės Afrikoje prie Viduržemio jūros istorija Tamsi žalia spalva Iberijos Mauritani
Libijos istorija
Libijos istorija – Libijos, valstybės Šiaurės Afrikoje, prie Viduržemio jūros, istorija.
Senovė
Manoma, kad dabartinės Libijos teritorijoje žmonės apsigyveno paleolite. – VIII tūkstantmetyje pr. m. e. Šiaurės Afrikoje buvo paplitusi Iberijos-Mauritanijos kultūra, vėliau – Kapsos kultūra. II tūkstantmetyje pr. m. e. Libijos teritorijos rytinėje dalyje gyveno berberų protėviai klajoklių libių gentys. Libiai siekė įsigalėti kitose šalyse (X a. pr. m. e. viduryje – VIII a. pr. m. e. vidurio Egiptą valdė iš Libijos kilusi dinastija; jos pradininkas libių samdinių vadas Šešonkas I. XI a. – X a. pr. m. e. Libijos teritorijos vakarinėje dalyje tris gyvenvietes įkūrė finikiečiai, iš čia kilo šios Libijos dalies pavadinimas graikų kalba – Tripolitanija. X a. pr. m. e. iškilo didžiausias Tripolitanijos miestas Leptis Magna.
VII a. pr. m. e. Libijos teritorijos rytinėje dalyje gyvenvietes pradėjo kurti graikai; svarbiausia jų – Kirėnė, iš čia kilo šios Libijos dalies pavadinimas – Kirenaika. V a. pr. m. e. viduryje Libijos didžiausia dalis, daugiausia vakarai, atiteko Kartaginai. 241–237 m. pr. m. e. Libijos kare aktyviai dalyvavo ir libiai. VI a. pr. m. e. pabaigoje – V a. pr. m. e. pradžioje šalies rytinę dalį, Kirenaiką, užėmė Persija.
332 m. pr. m. e. Kirenaiką ir kitas Persijos žemes užkariavo Aleksandras Makedonietis. II – I a. pr. m. e. Roma pajungė visą Šiaurės Afriką ir didžiausią dalį Libijos teritorijos. II a. – III a. m. e. šalis suklestėjo. V a. yrant Romos imperijai, ją užėmė vandalai, VI a. užvaldė Bizantija. Ūkis smuko.
Viduramžiai
642–643 m. šalį užkariavo arabai ir prijungė prie Kalifato; plito arabų kalba, įsigalėjo islamas. Kalifatui suirus šalį dažniausiai valdė Egipto ir Tuniso arabų dinastijos. 978 m. įsigalėjo iš berberų kilusi Ziridų dinastija. XI a. pradžioje dalį Libijos pakrantės buvo užėmę Sicilijos normanai, kuriuos 1060 m. išstūmė Almohadai. 1171 m. Kirenaika atiteko Egipto Ajubidams, Tripolitanija ir – Tuniso . XIII a. viduryje, nuvertę Libijos , dalį Libijos teritorijos pradėjo kontroliuoti Egipto mameliukai.
Osmanų ir Italijos valdymo laikai
XVI a. viduryje Šiaurės Afriką ir Libiją užėmė Osmanų imperija. Osmanai Tripolitaniją dažniausiai valdė tiesiogiai, o Kirenaiką ir Fecaną per vietos genčių vadus. Oficialai valdė sultono skiriamas paša. Šalyje didelę įtaką įgijo janyčarų ir vadai. XVII a. išryškėjo Tripolitanijos, Kirenaikos ir Fecano politinės integracijos požymiai. Nuo 1711 m. Libiją valdė , faktiškai tapusių nepriklausomais valdovais, dinastija. Karamanliai skatino korsarystę ir prekybą, gaudami iš to naudos. XIX a. pradžioje Vakarų valstybių pastangomis korsarystė buvo panaikinta, Karamanlių įtaka susilpninta. 1835 m. šalyje Osmanai atkūrė savo valdžią. 1837 m. Libijoje susikūrusi religinė brolija ėmė vadovauti kovai su Osmanų valdžia.
XIX a. pabaigoje dėl įtakos Libijai pradėjo varžytis Italija ir Prancūzija. 1911 m. Italija dėl Libijos pradėjo karą su Osmanų imperija (). Osmanų imperija, kuri kariavo dar ir Balkanuose, pralaimėjo ir turėjo Libijos atsisakyti. Dėl vietos gyventojų priešinimosi Italija sugebėjo įsitvirtinti tik Libijos pajūrio rajonuose; Kirenaikoje italams aktyviai priešinosi senusitai. 1915 m. senusitų vadovu tapo (1890–1983 m.).
Per Pirmąjį pasaulinį karą Italija didžiausią dalį kariuomenės iš Libijos turėjo išvesti. 1918 m. paskelbta Tripolitanijos respublika. 1922 m. Kirenaikos ir Tripolitanijos sutartimi Idris as Senusis tapo abiejų sričių valdytoju. 1922 m. Italijoje įsigalėjus fašistams, kolonijinis karas Libijoje buvo atnaujintas, o Idris as Sanusis išvyko į Egiptą. Iki 1931 m. šalis, išskyrus jos vidinius rajonus, buvo užkariauta. Prasidėjo jos kolonizacija, kurią nutraukė Antrasis pasaulinis karas.
Vietos gyventojai buvo išstumiami į Libijos pietinius rajonus, į jų vietą kėlėsi kolonistai, jų atvyko apie 100 000. 1939 m. Libija paskelbta Italijos dalimi. 1940 m. Libijoje prasidėjo Didžiosios Britanijos kariuomenės mūšiai su Italija, nuo 1941 m. ir su Vokietija. Idris as Senusis mainais už pažadą po karo pripažinti Libijos nepriklausomybę parėmė Didžiąją Britaniją. 1943 m., iš Libijos išstūmus Italijos ir Vokietijos kariuomenes, Kirenaiką ir Tripolitaniją pradėjo valdyti Didžiosios Britanijos, Fesaną – Prancūzijos karinė administracija. Per karą Libija buvo nuniokota.
Libijos karalystė
1949 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimu Libija iki 1952 m. turėjo tapti nepriklausoma. 1950 m. priimta konstitucija. 1951 m. gruodžio 24 d. paskelbta Libijos jungtinės karalystės, kurią sudarė Fezano, Kirenaikos ir Tripolitanijos provincijų federacija, nepriklausomybė. Karaliumi tapo Idris as Sanusis, pasivadinęs Idrisu I.
Tuo metu šalis buvo viena neturtingiausių pasaulio valstybių; tai skatino Idrisą I plėtoti ekonominį ir karinį bendradarbiavimą su didžiosiomis valstybėmis. 1953 m. pasirašyta sutartis su Didžiąja Britanija, 1954 m. – su JAV dėl jų karinių bazių steigimo ir naftos telkinių paieškos Libijoje. Į šalį pradėjo skverbtis užsienio kapitalas. 1954–1964 m. į Libijos ūkį buvo investuota 1,5 mlrd. JAV dolerių. 1955 m. rasti pirmieji naftos telkiniai ir pradėta jos gavyba. Tai sparčiai keitė šalies ūkį ir gyventojų socialinė sudėtį: nyko klajoklinė gyvensena, plėtojosi miestai, ypač Bengazis ir Tripolis, klostėsi nauji visuomenės sluoksniai – darbininkai, inteligentai, verslininkai. Ūkio ir socialinės permainos skatino ir politinius pokyčius: 1963 m. Libija pertvarkyta į unitarinę valstybę, toliau plėtota demokratija, rinkimų teisė suteikta ir moterims. Pajamos iš naftos daugiausia buvo skiriamos pramonei, sveikatos priežiūrai, švietimui ir susisiekimo sistemai plėtoti. Dėl sparčios ūkio plėtros šalyje labai padidėjo darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, paklausa. Į Libiją atvyko daug specialistų iš Vakarų ir arabų šalių, daugiausia iš Egipto.
Rugsėjo 1-osios perversmas
Ūkio plėtra, socialiniai pokyčiai griovė senąją visuomenės sanklodą. Šalies ūkio pajungimas Vakarų valstybių interesams stiprino nacionalistines nuotaikas. 1969 m. rugsėjo 1 d., pasinaudojusi Idriso I kelione į Turkiją, valdžią paėmė Muamaro al Kadafio vadovaujama slapta karinė organizacija. Šalis pavadinta Libijos Arabų Respublika. Valdžią perėmė Revoliucinis komitetas (pirmininkas M. al Kadafis), Libijos prezidentu tapo M. al Kadafis ir šalyje pamažu įsigalėjo jo autoritarinis režimas. 1970 m. buvo uždarytos užsienio valstybių karinės bazės, konfiskuota žydų ir italų turtas, specialistai europiečiai pakeisti arabų šalių, daugiausia Egipto, specialistais. Uždrausta gaminti alkoholinius gėrimus ir jais prekiauti. Įstaigose leista vartoti tik arabų kalbą. Kaip režimo atrama įkurta Arabų socialistinė sąjunga, vienintelė legali partija, veikusi iki 1977 m.
Nuo 1971 m. pamažu imta nacionalizuoti naftos bendroves. 1973 m. paskelbta kultūrinės revoliucijos programą: kova su biurokratija, naikinamos iš užsienio įvežtos knygos, propaguojančios ateizmą, kapitalizmą ir komunizmą, smerkiama parlamentinė demokratija. Visą tai turėjo pakeisti vadinamoji trečiojo pasaulio teorija, kurioje keliama idėja naujos sistemos, vadinamosios islamiškuoju socializmu, kuris skirtųsi nuo kapitalizmo ir komunizmo. Stiprinta religijos įtaka. 1977 m. priimta nauja konstitucija. Libija pavadinta Libijos Arabų Socialistine Liaudies Džamahirija. 1986 m. ji pervadinta į Didžiąją Libijos Arabų Socialistinę Liaudies Džamahiriją. Pagal konstituciją, Libijos aukščiausia valdžios institucija tapo , kurį sudarė vietinių liaudies susirinkimų ir komitetų atstovai. Valstybės vadovu (faktiškai diktatoriumi) vėl išrinktas M. al Kadafis.
Libijos revoliucija
Vykstant Arabų pavasariui 2011 m. vasario mėn. Bengazyje, Baidoje ir prasidėjo masiniai prieš Gaddafio režimą. Kai demonstrantai gavo paramą iš policijos ir karinių dalinių Vasario 18 d, užvaldė Bengazį - antrą pagal dydį miestą Libijoje. Reaguojant į tai, vyriausybė pasiuntė elitinius karius į Bengazį. "The New York Times" pranešė, kad "Tai pats kruviniausias susidorojimas Libijoje, pastaraisiais metais".
Kovo 10 d. Prancūzija tapo pirmąja valstybe, kuri pripažino antivyriausybinius sukilėlių - Libijos Nacionalinę pereinamąją tarybą kaip vienintelę šalies atstovę. Taip pat buvo pranešta, kad Prancūzija siunčia ambasadorių į Bengazį. Šalys, kurios pripažįsta Libijos nacionalinę tarybą, gali paskelbti JT Saugumo Taryboje rezoliuciją, kad Libijoje paskelbiama "neskraidymo zoną" ir tai butų kaip draugiškas atsakas į Libijos nacionalinės tarybos prašymą.
Kovo 17 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją balsavimu: 10 už, 5 susilaikę. Rezoliucija skelbia neskraidymo zoną ir "visas reikiamas priemones" civilių gyventojų apsaugai Libijoje.
Netrukus po to, Libijos užsienio reikalų ministras Moussa Koussa pareiškė, kad "Libija nusprendė nedelsiant sustabdyti visas karines operacijas". Tačiau, atakos prieš sukilėlių tvirtoves tebesitęsė.
Kovo 19, prasidėjo neskraidymo zonos įtvirtinimas, kai Prancūzijos kariniai lėktuvai įskrido į Libijos oro erdvę ir pradėjo bombarduoti Libijos kariuomenę. Tą pačią dieną, Prancūzijos lėktuvai sunaikino šarvuotį ir 5 tankus. Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, naudodamos daugiau nei 110 , per operacijas "" ir "" subombardavo daugiau nei 20 integruotų oro gynybos sistemų.
Birželio 27 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Gaddafio arešto orderį, dėl to, kad Gaddafi asmeniškai dalyvauja planuojant ir įgyvendinant plačiai paplitusias ir sistemingas atakas prieš civilius gyventojus.
Rugpjūčio 22 d. Sukilėlių kovotojai įžengė į Tripolį ir užėmė Žaliąją aikštę. Tuo tarpu M. Gaddafi tvirtino, kad jis vis dar yra Libijoje ir neketina atiduoti valdžios sukilėliams.
Spalio 20 d. LNT pajėgos, Sirto užėmimo metu, sugavo ir Muammarą Gaddafį.
Literatūra
- J. Vright. Libya: a Modern History. London, 1982;
- A. Mrozek–Dumanowska. Miediy ascelyzmem a reformacją. Islam w Libii. Warszawa, 1994;
- G. Arnold. Qaddafi and the New World Order. London, 1997.
- Vandewalle, Dirk J. A history of modern Libya, Cambridge University Press, 2006, ISBN 978-0-521-85048-3
Šaltiniai
- Libijos istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 105 psl.
Alžyras · Angola · · · · Burkina Fasas · · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · · · · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · · · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · · · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · · Zimbabvė ·
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Libijos istorija, Kas yra Libijos istorija? Ką reiškia Libijos istorija?
Libijos istorija Libijos valstybes Siaures Afrikoje prie Vidurzemio juros istorija Tamsi zalia spalva Iberijos Mauritanijos kultura sviesi zalia spalva Kapsos kultura Kartagina 264 m pr m e Arabu Kalifatas 622 750 m Osmanu imperija 1683 m Seichas Idris ILibijaKaraliaus rumaiVisuotinis Liaudies SusirinkimasSenoveManoma kad dabartines Libijos teritorijoje zmones apsigyveno paleolite VIII tukstantmetyje pr m e Siaures Afrikoje buvo paplitusi Iberijos Mauritanijos kultura veliau Kapsos kultura II tukstantmetyje pr m e Libijos teritorijos rytineje dalyje gyveno berberu proteviai klajokliu libiu gentys Libiai sieke įsigaleti kitose salyse X a pr m e viduryje VIII a pr m e vidurio Egipta valde is Libijos kilusi dinastija jos pradininkas libiu samdiniu vadas Sesonkas I XI a X a pr m e Libijos teritorijos vakarineje dalyje tris gyvenvietes įkure finikieciai is cia kilo sios Libijos dalies pavadinimas graiku kalba Tripolitanija X a pr m e iskilo didziausias Tripolitanijos miestas Leptis Magna VII a pr m e Libijos teritorijos rytineje dalyje gyvenvietes pradejo kurti graikai svarbiausia ju Kirene is cia kilo sios Libijos dalies pavadinimas Kirenaika V a pr m e viduryje Libijos didziausia dalis daugiausia vakarai atiteko Kartaginai 241 237 m pr m e Libijos kare aktyviai dalyvavo ir libiai VI a pr m e pabaigoje V a pr m e pradzioje salies rytine dalį Kirenaika uzeme Persija 332 m pr m e Kirenaika ir kitas Persijos zemes uzkariavo Aleksandras Makedonietis II I a pr m e Roma pajunge visa Siaures Afrika ir didziausia dalį Libijos teritorijos II a III a m e salis suklestejo V a yrant Romos imperijai ja uzeme vandalai VI a uzvalde Bizantija ukis smuko Viduramziai642 643 m salį uzkariavo arabai ir prijunge prie Kalifato plito arabu kalba įsigalejo islamas Kalifatui suirus salį dazniausiai valde Egipto ir Tuniso arabu dinastijos 978 m įsigalejo is berberu kilusi Ziridu dinastija XI a pradzioje dalį Libijos pakrantes buvo uzeme Sicilijos normanai kuriuos 1060 m isstume Almohadai 1171 m Kirenaika atiteko Egipto Ajubidams Tripolitanija ir Tuniso XIII a viduryje nuverte Libijos dalį Libijos teritorijos pradejo kontroliuoti Egipto mameliukai Osmanu ir Italijos valdymo laikaiXVI a viduryje Siaures Afrika ir Libija uzeme Osmanu imperija Osmanai Tripolitanija dazniausiai valde tiesiogiai o Kirenaika ir Fecana per vietos genciu vadus Oficialai valde sultono skiriamas pasa Salyje didele įtaka įgijo janycaru ir vadai XVII a isryskejo Tripolitanijos Kirenaikos ir Fecano politines integracijos pozymiai Nuo 1711 m Libija valde faktiskai tapusiu nepriklausomais valdovais dinastija Karamanliai skatino korsaryste ir prekyba gaudami is to naudos XIX a pradzioje Vakaru valstybiu pastangomis korsaryste buvo panaikinta Karamanliu įtaka susilpninta 1835 m salyje Osmanai atkure savo valdzia 1837 m Libijoje susikurusi religine brolija eme vadovauti kovai su Osmanu valdzia XIX a pabaigoje del įtakos Libijai pradejo varzytis Italija ir Prancuzija 1911 m Italija del Libijos pradejo kara su Osmanu imperija Osmanu imperija kuri kariavo dar ir Balkanuose pralaimejo ir turejo Libijos atsisakyti Del vietos gyventoju priesinimosi Italija sugebejo įsitvirtinti tik Libijos pajurio rajonuose Kirenaikoje italams aktyviai priesinosi senusitai 1915 m senusitu vadovu tapo 1890 1983 m Per Pirmajį pasaulinį kara Italija didziausia dalį kariuomenes is Libijos turejo isvesti 1918 m paskelbta Tripolitanijos respublika 1922 m Kirenaikos ir Tripolitanijos sutartimi Idris as Senusis tapo abieju sriciu valdytoju 1922 m Italijoje įsigalejus fasistams kolonijinis karas Libijoje buvo atnaujintas o Idris as Sanusis isvyko į Egipta Iki 1931 m salis isskyrus jos vidinius rajonus buvo uzkariauta Prasidejo jos kolonizacija kuria nutrauke Antrasis pasaulinis karas Vietos gyventojai buvo isstumiami į Libijos pietinius rajonus į ju vieta kelesi kolonistai ju atvyko apie 100 000 1939 m Libija paskelbta Italijos dalimi 1940 m Libijoje prasidejo Didziosios Britanijos kariuomenes musiai su Italija nuo 1941 m ir su Vokietija Idris as Senusis mainais uz pazada po karo pripazinti Libijos nepriklausomybe pareme Didziaja Britanija 1943 m is Libijos isstumus Italijos ir Vokietijos kariuomenes Kirenaika ir Tripolitanija pradejo valdyti Didziosios Britanijos Fesana Prancuzijos karine administracija Per kara Libija buvo nuniokota Libijos karalyste1949 m Jungtiniu Tautu Generalines Asamblejos sprendimu Libija iki 1952 m turejo tapti nepriklausoma 1950 m priimta konstitucija 1951 m gruodzio 24 d paskelbta Libijos jungtines karalystes kuria sudare Fezano Kirenaikos ir Tripolitanijos provinciju federacija nepriklausomybe Karaliumi tapo Idris as Sanusis pasivadines Idrisu I Tuo metu salis buvo viena neturtingiausiu pasaulio valstybiu tai skatino Idrisa I pletoti ekonominį ir karinį bendradarbiavima su didziosiomis valstybemis 1953 m pasirasyta sutartis su Didziaja Britanija 1954 m su JAV del ju kariniu baziu steigimo ir naftos telkiniu paieskos Libijoje Į salį pradejo skverbtis uzsienio kapitalas 1954 1964 m į Libijos ukį buvo investuota 1 5 mlrd JAV doleriu 1955 m rasti pirmieji naftos telkiniai ir pradeta jos gavyba Tai sparciai keite salies ukį ir gyventoju socialine sudetį nyko klajokline gyvensena pletojosi miestai ypac Bengazis ir Tripolis klostesi nauji visuomenes sluoksniai darbininkai inteligentai verslininkai ukio ir socialines permainos skatino ir politinius pokycius 1963 m Libija pertvarkyta į unitarine valstybe toliau pletota demokratija rinkimu teise suteikta ir moterims Pajamos is naftos daugiausia buvo skiriamos pramonei sveikatos prieziurai svietimui ir susisiekimo sistemai pletoti Del sparcios ukio pletros salyje labai padidejo darbo jegos ypac kvalifikuotos paklausa Į Libija atvyko daug specialistu is Vakaru ir arabu saliu daugiausia is Egipto Rugsejo 1 osios perversmasukio pletra socialiniai pokyciai griove senaja visuomenes sankloda Salies ukio pajungimas Vakaru valstybiu interesams stiprino nacionalistines nuotaikas 1969 m rugsejo 1 d pasinaudojusi Idriso I kelione į Turkija valdzia paeme Muamaro al Kadafio vadovaujama slapta karine organizacija Salis pavadinta Libijos Arabu Respublika Valdzia pereme Revoliucinis komitetas pirmininkas M al Kadafis Libijos prezidentu tapo M al Kadafis ir salyje pamazu įsigalejo jo autoritarinis rezimas 1970 m buvo uzdarytos uzsienio valstybiu karines bazes konfiskuota zydu ir italu turtas specialistai europieciai pakeisti arabu saliu daugiausia Egipto specialistais Uzdrausta gaminti alkoholinius gerimus ir jais prekiauti Įstaigose leista vartoti tik arabu kalba Kaip rezimo atrama įkurta Arabu socialistine sajunga vienintele legali partija veikusi iki 1977 m Nuo 1971 m pamazu imta nacionalizuoti naftos bendroves 1973 m paskelbta kulturines revoliucijos programa kova su biurokratija naikinamos is uzsienio įveztos knygos propaguojancios ateizma kapitalizma ir komunizma smerkiama parlamentine demokratija Visa tai turejo pakeisti vadinamoji treciojo pasaulio teorija kurioje keliama ideja naujos sistemos vadinamosios islamiskuoju socializmu kuris skirtusi nuo kapitalizmo ir komunizmo Stiprinta religijos įtaka 1977 m priimta nauja konstitucija Libija pavadinta Libijos Arabu Socialistine Liaudies Dzamahirija 1986 m ji pervadinta į Didziaja Libijos Arabu Socialistine Liaudies Dzamahirija Pagal konstitucija Libijos auksciausia valdzios institucija tapo kurį sudare vietiniu liaudies susirinkimu ir komitetu atstovai Valstybes vadovu faktiskai diktatoriumi vel isrinktas M al Kadafis Libijos revoliucijaVykstant Arabu pavasariui 2011 m vasario men Bengazyje Baidoje ir prasidejo masiniai pries Gaddafio rezima Kai demonstrantai gavo parama is policijos ir kariniu daliniu Vasario 18 d uzvalde Bengazį antra pagal dydį miesta Libijoje Reaguojant į tai vyriausybe pasiunte elitinius karius į Bengazį The New York Times pranese kad Tai pats kruviniausias susidorojimas Libijoje pastaraisiais metais Kovo 10 d Prancuzija tapo pirmaja valstybe kuri pripazino antivyriausybinius sukileliu Libijos Nacionaline pereinamaja taryba kaip vienintele salies atstove Taip pat buvo pranesta kad Prancuzija siuncia ambasadoriu į Bengazį Salys kurios pripazįsta Libijos nacionaline taryba gali paskelbti JT Saugumo Taryboje rezoliucija kad Libijoje paskelbiama neskraidymo zona ir tai butu kaip draugiskas atsakas į Libijos nacionalines tarybos prasyma Kovo 17 d Jungtiniu Tautu Saugumo Taryba prieme rezoliucija balsavimu 10 uz 5 susilaike Rezoliucija skelbia neskraidymo zona ir visas reikiamas priemones civiliu gyventoju apsaugai Libijoje Netrukus po to Libijos uzsienio reikalu ministras Moussa Koussa pareiske kad Libija nusprende nedelsiant sustabdyti visas karines operacijas Taciau atakos pries sukileliu tvirtoves tebesitese Kovo 19 prasidejo neskraidymo zonos įtvirtinimas kai Prancuzijos kariniai lektuvai įskrido į Libijos oro erdve ir pradejo bombarduoti Libijos kariuomene Ta pacia diena Prancuzijos lektuvai sunaikino sarvuotį ir 5 tankus Jungtines Valstijos ir Jungtine Karalyste naudodamos daugiau nei 110 per operacijas ir subombardavo daugiau nei 20 integruotu oro gynybos sistemu Birzelio 27 d Tarptautinis Baudziamasis Teismas isdave Gaddafio aresto orderį del to kad Gaddafi asmeniskai dalyvauja planuojant ir įgyvendinant placiai paplitusias ir sistemingas atakas pries civilius gyventojus Rugpjucio 22 d Sukileliu kovotojai įzenge į Tripolį ir uzeme Zaliaja aikste Tuo tarpu M Gaddafi tvirtino kad jis vis dar yra Libijoje ir neketina atiduoti valdzios sukileliams Spalio 20 d LNT pajegos Sirto uzemimo metu sugavo ir Muammara Gaddafį LiteraturaJ Vright Libya a Modern History London 1982 A Mrozek Dumanowska Miediy ascelyzmem a reformacja Islam w Libii Warszawa 1994 G Arnold Qaddafi and the New World Order London 1997 Vandewalle Dirk J A history of modern Libya Cambridge University Press 2006 ISBN 978 0 521 85048 3SaltiniaiLibijos istorija Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 105 psl Vikiteka Libijos istorija vaizdine ir garsine medziagav rAfrikos saliu istorijos Alzyras Angola Burkina Fasas CAR Cadas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Eritreja Etiopija Gvineja Kamerunas Kenija Komorai Kongas Kongo DR Lesotas Liberija Libija Madagaskaras Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Nigeris Pietu Afrika Pietu Sudanas Pusiaujo Gvineja Ruanda San Tome ir Prinsipe Seiseliai Senegalas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Vakaru Sachara Zimbabve