Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Angolos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Angolos istorija – Angolos teritorijoje egzistavusių etninių grupių ir valstybių istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.
| Kongo civilizacija |
| Bantu migracija |
| Kongo imperija (nuo XIII a.) |
| Atsiskyrusios valstybės (XV-XIX a.): |
| Ndongo, , Loangas, Kakongas, Ngojas, Sojas, Teke, Ovimbundu |
| Kolonijos XVIII-XX a.: |
| Portugalų Vakarų Af., Portugalijos Kongas, Belgijos Kongas, Prancūzijos Kongas |
| XX-XXI a. karai: |
| , , Kongo II |
| Nepriklausomybė: |
| Angola, Kongo Respublika, KDR |
Dabartinė Angolos teritorija susiformavo tik XIX a. pabaigoje, ją kolonizavus Portugalijai ir nustačius dabartines sienas. Iki tol ši teritorija kartu su Kongo respublikos ir Kongo Demokratinės Respublikos teritorija buvo Kongo civilizacijos dalis, ir joje egzistavo atskiros vietinių tautų valstybės.
Angola iki XIII a.
Seniausiais Angolos teritorijos gyventojais yra laikomi bušmenai ir pigmėjai.
I mūsų eros tūkstantmetyje į teritoriją migravo bantų kalbomis kalbančios gentys, kurios atsinešė pažangesnes technologijas: bantai jau vartojo geležį, užsiėmė žemdirbyste, gamino keramiką. Su savimi jie platino ir žemės ūkio kultūras, tokias kaip jamsas, aliejinė palmė. Atsikėlėliai buvo viena iš dviejų pagrindinių bantų grupių, taip vadinamieji vakariniai bantai, kurie migravo iš šiaurės per Kongo džiungles ir apgyvendino plačią pajūrio juostą piečiau džiunglių: nuo dab. Gabono šiaurėje iki Angolos pietinių teritorijų.
Šie bantai išstūmė arba asimiliavo vietos gyventojus. Dalis senųjų bušmenų išliko pietinėje Angoloje.
Ikikolonijinė Angola
Nuo XIII a. vakarinė Angolos teritorija vystėsi veikiama Kongo civilizacijos, kurią sukūrė bantu. Civilizacijos židinys buvo šiaurinėje Angoloje, kur susiformavo didelė Kongo imperija, egzistavo imperijos sostinė Mbanza Kongo. Didžiausio klestėjimo laikais imperija valdė ne tik šiaurinę Angolą (į šiaurę nuo Bijės plynaukštės), bet ir vakarinę KDR dalį ir pietinę Kongo Respublikos dalį.
XV a. portugalai pasiekė šias Afrikos pakrantes, užmezgė ryšius su Kongo imperija. Portugalai siekė skleisti krikščionybę. Iš pradžių Kongo ir Portugalijos santykiai buvo labai draugiški: valdovai apsikeisdavo diplomatiniais atstovais, laiškais. Kongas siekė priimti pažangesnę vakarų kultūrą, dėl ko ilgainiui valdovai (manikongai) ėmė vadintis portugališkais vardais, priėmė krikščionybę, kuri ilgainiui sumišo su vietinėmis afrikinėmis religijomis.
Nuo XVI a. II pusės Kongo ir Portugalijos santykiai įgijo vis didesnę įtampą. Augant Afrikos vergų prekybai, portugalai ėmė masiškai gabenti vietos gyventojus kaip vergus į , o manikongams atsisakant pildyti Portugalijos norus, prasidėjo atviri susidūrimai. Portugalai kišosi į valstybės reikalus, siekdami ją suskaldyti, naudojosi laukinėmis gentimis, gyvenusiomis Kongo imperijos pietiniame bei rytiniame pasieniuose.
XVI a. pradžioje Kongo pietinės provincijos, apgyvendintos mbundu etninės grupės, atskilo ir įkūrė savo valstybes ir Ndongą. Amžiaus pabaigoje mbundu pakrantėje portugalai įkūrė Luandos miestą, kuris ilgainiui tapo svarbiausiu atsparos tašku vykdant portugalų kolonijinę ekspansiją. Kitas svarbus portugalų pajūrio miestas piečiau buvo Bengela.
XVII a. portugalai plėtė interesus Ndongo karalystėje ir pradėjo su šia valstybe atvirą karą. Vienu metu Ndongo karalienei pavyko suvienyti mbundu į bendrą kovą prieš portugalus, tačiau nepaisant to, 1670 m. portugalai užėmė Ndongą, ir jis tapo pirmąja Vakarų kolonizatorių užgrobta didele valstybe Afrikoje. Kadangi šios valstybės valdovai tituluodavosi , ilgainiui šis žodis prigijo visai šaliai, virsdamas Angola.
Per XVII-XVIII a. portugalai skverbėsi vis giliau į žemyną, prekiaudami su ovimbundais, kurie įkūrė valstybes centrinėje Angoloje ir tapo tarpininkais tarp europiečių ir valstybių žemyno gilumoje, ypač Lundos, Alujanos imperijų.
Nors iki XIX a. pabaigos portugalai neturėjo politinės įtakos didžiojoje Angolos dalyje (išskyrus pajūrio teritorijas ir senąsias Ndongo žemes), jų kultūrinė įtaka buvo stipri, ir įtakojo vietos gyventojų papročius, religiją, kalbą. Luandos miestas buvo vienas labiausiai klestinčių Portugalijos imperijos miestų, kuris sėkmingai eksportavo afrikines prekes: palmių aliejų, vašką, juodmedį, dramblio kaulą, medvilnę, kavą, kakavą.
Kolonijinė Angola
Nuo XIX a. vidurio stipriai keitėsi nusistovėjęs Afrikos ekonomikos pagrindas: uždraudus vergų prekybą, tradicinės visuomenės prarado svarbiausią pajamų šaltinį. Nors kai kurios etninės grupės bandė persiorientuoti, perimdamos kaučiuko, kavos prekybą, pokyčiai buvo labai stiprūs. 1855 m. prasidėjus Kongo įpėdinystės karui, portugalai kišosi į šios valstybės vidaus reikalus, galiausiai paversdami Kongą savo vasalu.
1885 m., per Berlyno konferenciją, buvo nustatytos Portugalijos Vakarų Afrikos šiaurinės ribos, kurios ir tapo dabartinės Angolos teritorija. Konferencijos metu Portugalijos Vakarų Afrikai atiteko ne tik mbundu ir ovimbundu gyvenamos sritys, bet ir, panaikinus Kongo imperiją, pietinės jos teritorijos su istorine sostine. Portugalija prisijungė ir Kakongo, Ngojo valstybėles, kurios vėliau tapo Kabindos eksklavu.
Rytinės sienos buvo nustatytos 1891 m., sutartimi su Britanija, kuri užgrobė Barotselandą. Tokiu būdu Portugalija užvaldė toliau žemyne buvusias čokvių, etninių grupių sritis, dalį istorinės Lundos karalystės. Nustačius pietines sienas su Vokietijos Pietvakarių Afrika, Angolai atiteko dykumingos teritorijos pietuose, apgyvendintos hererų ir bušmenų.
Portugalai pradėjo šalies ekonomikos vystymą, buvo tiesiami geležinkeliai, keliai. Tačiau pagrindinis turtas kaupėsi pajūrio miestuose ir atvykėlių portugalų rankose, tuo tarpu didelė dalis vietos gyventojų liko diskriminuojami, ir jų gyvenimas negerėjo.
Nepriklausomybės ir pilietinis karai
Portugalijos kolonijoje stiprėjant diskriminacijai, taip pat centralizacijai iš Portugalijos pusės (kolonija 1951 m. buvo pradėta administruoti kaip viena iš Portugalijos provincijų), prasidėjo vietinių tautų judėjimai, kurie 1961 m. išaugo į . Karą inspiravo ir tai, kad tuo metu kitos bakongų sritys tapo nepriklausomos nuo Belgijos ir Prancūzijos.
Prasidėjusio karo metu tapo aišku, kad sukilėlių pajėgos nevieningos. Etninių grupių pagrindu formavosi trys pagrindinės politinės jėgos: Angolos liaudies judėjimo už išsivadavimą (MPLA) šalininkai daugiausia buvo kalbantys žmonės (mbundu) ir multirasinė Luandos inteligentija, (FNLA) šaknys buvo Bakongo etninė grupė šalies šiaurėje, o (UNITA) etninis ir regioninis pagrindas buvo ovimbundu tauta, gyvenanti Angolos centrinėje dalyje.
1975 m., įvykus perversmui pačioje Portugalijoje, Angola gavo nepriklausomybę, tačiau kai jau buvo žinoma, jog Portugalijos valdymo organai ir kariuomenė paliks Angolos teritoriją ir perduos valdžią nacionalistinėms grupėms, prasidėjo masinis civilių Portugalijos piliečių išvykimas. Nepriklausomybės karo metu susiformavusios etninės-politinės grupuotės nesutarė tarpusavyje ir pradėjo naują - (1975 - 2002).
Šis karas tapo Šaltojo karo dalimi, kadangi atskiros politinės grupuotės buvo remiamos dviejų pasaulio supergalybių. MPLA šalininkus rėmė Sovietų Sąjunga, Kuba ir Mozambikas, o buvo remiamas Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos Liaudies Respublikos ir Mobutu vyriausybės Zaire. Jungtinės Amerikos Valstijos, Pietų Afrikos Respublika ir keletas kitų Afrikos valstybių taip pat rėmė Jonas Savimbi vadovaujamą .
Angolos pilietinis karas vienas didžiausių ir kruviniausių šaltojo karo konfliktų kilo iškart po nepriklausomybės suteikimo ir truko 27 metus nuniokodamas ekonomiką, socialinę santvarką ir žlugdydamas naujai gavusios nepriklausomybę šalies stabilumą. Dėl valdžios tarpusavyje kovojant trims didelėms ir dar kelioms mažesnėms grupuotėms žuvo daugiau kaip 500 000 žmonių. Milijonai Angolos pabėgėlių buvo priversti išvykti iš šalies arba persikraustyti į kitus regionus Angoloje.
Pokarinis laikotarpis
2002 metais karą laimėjo MPLA, kuomet buvo nužudytas UNITA lyderis Jonas Savimbi. Dabar - tai vyraujanti politinė jėga Angoloje, nors visos konflikto pusės yra aktyvios politiškai.
Karą pabaigus prasidėjo šalies atstatymo darbai, pabėgėlių grąžinimas. 2006 m. baigtas ilgai trukęs Kabindos konfliktas. 2008 m. šalyje įvyko visuotiniai rinkimai, kurie stebėtojų įvertinti kaip turėję daug pažeidimų ir politinės laisvė suvaržymų. Po rinkimų MPLA išliko vadovaujančia partija Angoloje.
Alžyras · Angola · · · · Burkina Fasas · · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · · · · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · · · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · · · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · · Zimbabvė ·
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Angolos istorija, Kas yra Angolos istorija? Ką reiškia Angolos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Angolos istorija Angolos teritorijoje egzistavusiu etniniu grupiu ir valstybiu istorija nuo seniausiu laiku iki dabarties Kongo civilizacijaBantu migracijaKongo imperija nuo XIII a Atsiskyrusios valstybes XV XIX a Ndongo Loangas Kakongas Ngojas Sojas Teke OvimbunduKolonijos XVIII XX a Portugalu Vakaru Af Portugalijos Kongas Belgijos Kongas Prancuzijos KongasXX XXI a karai Kongo IINepriklausomybe Angola Kongo Respublika KDR Dabartine Angolos teritorija susiformavo tik XIX a pabaigoje ja kolonizavus Portugalijai ir nustacius dabartines sienas Iki tol si teritorija kartu su Kongo respublikos ir Kongo Demokratines Respublikos teritorija buvo Kongo civilizacijos dalis ir joje egzistavo atskiros vietiniu tautu valstybes Angola iki XIII a Pagrindinis straipsnis Bantu migracijos Seniausiais Angolos teritorijos gyventojais yra laikomi busmenai ir pigmejai I musu eros tukstantmetyje į teritorija migravo bantu kalbomis kalbancios gentys kurios atsinese pazangesnes technologijas bantai jau vartojo gelezį uzsieme zemdirbyste gamino keramika Su savimi jie platino ir zemes ukio kulturas tokias kaip jamsas aliejine palme Atsikeleliai buvo viena is dvieju pagrindiniu bantu grupiu taip vadinamieji vakariniai bantai kurie migravo is siaures per Kongo dziungles ir apgyvendino placia pajurio juosta pieciau dziungliu nuo dab Gabono siaureje iki Angolos pietiniu teritoriju Sie bantai isstume arba asimiliavo vietos gyventojus Dalis senuju busmenu isliko pietineje Angoloje Ikikolonijine AngolaIkilonijines Angolos istoriniai regionaiPagrindiniai straipsniai Kongo imperija Mbundu ir Ovimbundu Nuo XIII a vakarine Angolos teritorija vystesi veikiama Kongo civilizacijos kuria sukure bantu Civilizacijos zidinys buvo siaurineje Angoloje kur susiformavo didele Kongo imperija egzistavo imperijos sostine Mbanza Kongo Didziausio klestejimo laikais imperija valde ne tik siaurine Angola į siaure nuo Bijes plynaukstes bet ir vakarine KDR dalį ir pietine Kongo Respublikos dalį XV a portugalai pasieke sias Afrikos pakrantes uzmezge rysius su Kongo imperija Portugalai sieke skleisti krikscionybe Is pradziu Kongo ir Portugalijos santykiai buvo labai draugiski valdovai apsikeisdavo diplomatiniais atstovais laiskais Kongas sieke priimti pazangesne vakaru kultura del ko ilgainiui valdovai manikongai eme vadintis portugaliskais vardais prieme krikscionybe kuri ilgainiui sumiso su vietinemis afrikinemis religijomis Nuo XVI a II puses Kongo ir Portugalijos santykiai įgijo vis didesne įtampa Augant Afrikos vergu prekybai portugalai eme masiskai gabenti vietos gyventojus kaip vergus į o manikongams atsisakant pildyti Portugalijos norus prasidejo atviri susidurimai Portugalai kisosi į valstybes reikalus siekdami ja suskaldyti naudojosi laukinemis gentimis gyvenusiomis Kongo imperijos pietiniame bei rytiniame pasieniuose XVI a pradzioje Kongo pietines provincijos apgyvendintos mbundu etnines grupes atskilo ir įkure savo valstybes ir Ndonga Amziaus pabaigoje mbundu pakranteje portugalai įkure Luandos miesta kuris ilgainiui tapo svarbiausiu atsparos tasku vykdant portugalu kolonijine ekspansija Kitas svarbus portugalu pajurio miestas pieciau buvo Bengela Karaliene Nzinga taikos derybose su Portugalais XVII a portugalai plete interesus Ndongo karalysteje ir pradejo su sia valstybe atvira kara Vienu metu Ndongo karalienei pavyko suvienyti mbundu į bendra kova pries portugalus taciau nepaisant to 1670 m portugalai uzeme Ndonga ir jis tapo pirmaja Vakaru kolonizatoriu uzgrobta didele valstybe Afrikoje Kadangi sios valstybes valdovai tituluodavosi ilgainiui sis zodis prigijo visai saliai virsdamas Angola Per XVII XVIII a portugalai skverbesi vis giliau į zemyna prekiaudami su ovimbundais kurie įkure valstybes centrineje Angoloje ir tapo tarpininkais tarp europieciu ir valstybiu zemyno gilumoje ypac Lundos Alujanos imperiju Nors iki XIX a pabaigos portugalai neturejo politines įtakos didziojoje Angolos dalyje isskyrus pajurio teritorijas ir senasias Ndongo zemes ju kulturine įtaka buvo stipri ir įtakojo vietos gyventoju paprocius religija kalba Luandos miestas buvo vienas labiausiai klestinciu Portugalijos imperijos miestu kuris sekmingai eksportavo afrikines prekes palmiu alieju vaska juodmedį dramblio kaula medvilne kava kakava Kolonijine AngolaKolonijinis herbasPagrindinis straipsnis Portugalijos Vakaru Afrika Nuo XIX a vidurio stipriai keitesi nusistovejes Afrikos ekonomikos pagrindas uzdraudus vergu prekyba tradicines visuomenes prarado svarbiausia pajamu saltinį Nors kai kurios etnines grupes bande persiorientuoti perimdamos kauciuko kavos prekyba pokyciai buvo labai stiprus 1855 m prasidejus Kongo įpedinystes karui portugalai kisosi į sios valstybes vidaus reikalus galiausiai paversdami Konga savo vasalu 1885 m per Berlyno konferencija buvo nustatytos Portugalijos Vakaru Afrikos siaurines ribos kurios ir tapo dabartines Angolos teritorija Konferencijos metu Portugalijos Vakaru Afrikai atiteko ne tik mbundu ir ovimbundu gyvenamos sritys bet ir panaikinus Kongo imperija pietines jos teritorijos su istorine sostine Portugalija prisijunge ir Kakongo Ngojo valstybeles kurios veliau tapo Kabindos eksklavu Rytines sienos buvo nustatytos 1891 m sutartimi su Britanija kuri uzgrobe Barotselanda Tokiu budu Portugalija uzvalde toliau zemyne buvusias cokviu etniniu grupiu sritis dalį istorines Lundos karalystes Nustacius pietines sienas su Vokietijos Pietvakariu Afrika Angolai atiteko dykumingos teritorijos pietuose apgyvendintos hereru ir busmenu Portugalai pradejo salies ekonomikos vystyma buvo tiesiami gelezinkeliai keliai Taciau pagrindinis turtas kaupesi pajurio miestuose ir atvykeliu portugalu rankose tuo tarpu didele dalis vietos gyventoju liko diskriminuojami ir ju gyvenimas negerejo Nepriklausomybes ir pilietinis karaiPagrindinis straipsnis Portugalijos kolonijoje stiprejant diskriminacijai taip pat centralizacijai is Portugalijos puses kolonija 1951 m buvo pradeta administruoti kaip viena is Portugalijos provinciju prasidejo vietiniu tautu judejimai kurie 1961 m isaugo į Kara inspiravo ir tai kad tuo metu kitos bakongu sritys tapo nepriklausomos nuo Belgijos ir Prancuzijos Prasidejusio karo metu tapo aisku kad sukileliu pajegos nevieningos Etniniu grupiu pagrindu formavosi trys pagrindines politines jegos Angolos liaudies judejimo uz issivadavima MPLA salininkai daugiausia buvo kalbantys zmones mbundu ir multirasine Luandos inteligentija FNLA saknys buvo Bakongo etnine grupe salies siaureje o UNITA etninis ir regioninis pagrindas buvo ovimbundu tauta gyvenanti Angolos centrineje dalyje 1975 m įvykus perversmui pacioje Portugalijoje Angola gavo nepriklausomybe taciau kai jau buvo zinoma jog Portugalijos valdymo organai ir kariuomene paliks Angolos teritorija ir perduos valdzia nacionalistinems grupems prasidejo masinis civiliu Portugalijos pilieciu isvykimas Nepriklausomybes karo metu susiformavusios etnines politines grupuotes nesutare tarpusavyje ir pradejo nauja 1975 2002 Sis karas tapo Saltojo karo dalimi kadangi atskiros politines grupuotes buvo remiamos dvieju pasaulio supergalybiu MPLA salininkus reme Sovietu Sajunga Kuba ir Mozambikas o buvo remiamas Jungtiniu Amerikos Valstiju Kinijos Liaudies Respublikos ir Mobutu vyriausybes Zaire Jungtines Amerikos Valstijos Pietu Afrikos Respublika ir keletas kitu Afrikos valstybiu taip pat reme Jonas Savimbi vadovaujama MPLA lyderis ir salies prezidentas Jose Eduardo dos Santos Angolos pilietinis karas vienas didziausiu ir kruviniausiu saltojo karo konfliktu kilo iskart po nepriklausomybes suteikimo ir truko 27 metus nuniokodamas ekonomika socialine santvarka ir zlugdydamas naujai gavusios nepriklausomybe salies stabiluma Del valdzios tarpusavyje kovojant trims didelems ir dar kelioms mazesnems grupuotems zuvo daugiau kaip 500 000 zmoniu Milijonai Angolos pabegeliu buvo priversti isvykti is salies arba persikraustyti į kitus regionus Angoloje Pokarinis laikotarpisPagrindinis straipsnis Portugalijos Vakaru Afrika 2002 metais kara laimejo MPLA kuomet buvo nuzudytas UNITA lyderis Jonas Savimbi Dabar tai vyraujanti politine jega Angoloje nors visos konflikto puses yra aktyvios politiskai Kara pabaigus prasidejo salies atstatymo darbai pabegeliu grazinimas 2006 m baigtas ilgai trukes Kabindos konfliktas 2008 m salyje įvyko visuotiniai rinkimai kurie stebetoju įvertinti kaip tureje daug pazeidimu ir politines laisve suvarzymu Po rinkimu MPLA isliko vadovaujancia partija Angoloje v rAfrikos saliu istorijos Alzyras Angola Burkina Fasas CAR Cadas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Eritreja Etiopija Gvineja Kamerunas Kenija Komorai Kongas Kongo DR Lesotas Liberija Libija Madagaskaras Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Nigeris Pietu Afrika Pietu Sudanas Pusiaujo Gvineja Ruanda San Tome ir Prinsipe Seiseliai Senegalas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Vakaru Sachara Zimbabve Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu