Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kongo Respublikos istorija apima šalies istoriją nuo senovės iki dabartinių laikų Kongo civilizacijaBantu migracijaKongo
Kongo istorija
Kongo Respublikos istorija apima šalies istoriją nuo senovės iki dabartinių laikų.
| Kongo civilizacija |
| Bantu migracija |
| Kongo imperija (nuo XIII a.) |
| Atsiskyrusios valstybės (XV-XIX a.): |
| Ndongo, , Loangas, Kakongas, Ngojas, Sojas, Teke, Ovimbundu |
| Kolonijos XVIII-XX a.: |
| Portugalų Vakarų Af., Portugalijos Kongas, Belgijos Kongas, Prancūzijos Kongas |
| XX-XXI a. karai: |
| , , Kongo II |
| Nepriklausomybė: |
| Angola, Kongo Respublika, KDR |
Bantai ir pigmėjai
Seniausi šalies gyventojai yra , giminingi pigmėjams, kurių Akmens amžiaus kultūrą prieš 2000 metų pakeitė iš šiaurės atvykę bantų geležies amžiaus kultūra. Svarbiausia iš bantų genčių regione buvo bakongai (kongai), kurie įkūrė silpnas ir nestabilias karalystes Kongo baseine. Vienos iš jų sostinė buvo Mbanza Kongas, portugalų pavadintas San Salvadoru. Dabar tai miestas Šiaurės Angoloje.
Iš sostinės vienu metu Kongai valdė beveik visą Kongo baseiną. Kongo karaliai dažnai paskirdavo savo sūnus vasalinių karalysčių valdovais. Karalystė turėjo šešias provincijas: Mbemba, Sojo, Mbamba, Mbata, Nsundi ir Mpangu. Loango karalystė šiaurėje ir Mbundu karalystė pietuose mokėjo duoklę. Rytinė siena buvo Kvangas. Kongo karalystė turėjo 3-4 mln. gyventojų, jos plotas buvo 300 000 km2. Tradicija teigia, kad jos įkūrėjas Lukena Lua Nimi apie 1400 m. užkariavo Kabungos karalystę ir įkūrė sostinę.
Portugalų tyrinėjimai
Vietiniai gyventojai patyrė didelį spaudimą iš europiečių, kurių pirmieji buvo portugalai. Portugalijos karalius ketino palaužti Venecijos ir turkų prekybos su Aziją monopolį apiplaukiant Afriką ir tiesiogiai prekiaujant. 1482–1483 m. kapitonas Diogo Cão rado Kongo žiotis ir buvo pirmasis europietis apsilankęs Kongo karalystėje. Iš pradžių santykiai buvo riboti, bet naudingi abiem pusėm. Kongo aristokratija lengvai priėmė krikščionybę, 1491 m. gegužės 3 d. jos karalius Nzinga a Nkuwu priėmė krikštą ir pasivadino João I. Jo sūnus Nzinga Mbemba valdė kaip Alfonsas I 1506–1543 m. Jam valdant šaly įsivyravo krikščionybė, sostinėje atsirado daug bažnyčių, kurių įspūdingiausia Kulumbimbi katedra (pastatyta 1491–1534 m.). Teoriškai Kongo ir Portugalijos karaliai buvo lygūs, jie keitėsi laiškais. Kongas užmezgė santykius su Vatikanu, atsiuntusiu vyskupą regionui.
Sukilimai
Kai Angolos kolonija sustiprėjo portugalai nutraukė draugiškus santykius ir 1622 m. įsiveržė į Kongą. Su olandų pagalba Kongo karalystė ilgai priešinosi, bet per Mbvilos mūšį 1665 m. spalio 25 d. su portugalais žuvo Kongo karalius Antonijas I ir šalis pasinėrė į pusę šimto metų trukusį pilietinį karą.
Kimpa Vitos sukilimas buvo bandymas atgauti nepriklausomybę. Pakrikštyta 1684 m. kaip Dona Béatričė ji buvo religinga. Vizijose jai pasirodė Šv. Antanas Paduvietis ir paprašė atkurti Kongo karalystės šlovę. Ji įsikišo į pilietinį karą tarp João II, Pedro IV ir Pedro Kibenga. Ji palaikė Pedro IV, palankaus portugalams, priešus. Jos sukilimas, per kurį ji užėmė sostinę Mbanza Kongą, buvo trumpalaikis. Ją pagavo Pedro IV kariai ir portugalų kapucinų vienuoliai paskelbė ją ragana ir liepė sudeginti. Afrikiečių nacionalistai ją laiko savo Žana d'Ark, ji laikoma pasipriešinimo kolonizacijai simboliu.
Kongo skilimas
Dėl karų Loango karalystė tapo nepriklausoma. Atsirado naujų karalysčių, kurių svarbiausia buvo Teke, valdžiusi Brazavilio ir Kinšasos apylinkes. Portugalijos padėtis Europoje pablogėjo, kai Pilypas II 1580 m. sujungė Ispaniją ir Portugaliją į personalinę uniją, kuri truko iki 1640 m. Portugalijos vaidmuo Afrikoje sumenko, įskaitant ir Kongo žiotis. Kongo karalystė susitraukė iki enklavo Šiaurės Angoloje ir Pedro V sutiko tapti portugalų vasalu 1888 m. Karalystė buvo panaikinta po sukilimo 1914 m.
Prancūzų valdymas
Iki Berlyno konferencijos Europos valstybės stengėsi išplėsti savo valdas Afrikoje. Kapitalizmo ir pramonės plėtra Europoje reikalavo žaliavų iš Afrikos: gumos, medvilnės ir palmių aliejaus. Tai spartino kolonizaciją.
Dėl Kongo upės varžėsi Prancūzija, Belgijos karalius Leopoldas II Belgas, Portugalija, bendradarbiavusi su Didžiąja Britanija. Portugalija gavo Kabindą, prancūzai – sritis į šiaurę, o belgams teko siauros žiotys, bet didelės sritys toliau nuo vandenyno, kuri vėliau tapo Zairu. Leopoldas valdė koloniją per apsimestines filantropines organizacijas, kurios nusamdė Henrį Stenlį įtvirtinti valdžią. Po to buvo įkurta Kongo laisvoji valstybė, asmeninė karaliaus imperija. 1908 m. lapkričio 15 d. Belgijos parlamentas atėmė Kongą iš karaliaus, nes paaiškėjo, kad su jo žinia buvo išnaudojami ir kankinami kongiečiai.
Į šiaurinį Kongo krantą atvyko prancūzų tyrinėtojas , gimęs Romoje 1852 m. Kadangi jis buvo Prancūzijos laivyno pareigūnas, atsisakė bendradarbiauti su belgais ir padėjo kurtis prancūzams. Keliaudamas Ogovės ir Lefinio upėmis per dabartinę Gabono teritoriją, jis pasiekė Téké karalystę ir 1880 m. rugsėjo 10 d. su jos karaliumi Makoto pasirašė sutartį, kuri įtvirtino prancūzų valdžia apylinkėse. Jis veikė iš Mfoa kaimo, kuris vėliau buvo pavadintas Brazaviliu.
Įtvirtinti prancūzų valdžią buvo sunku. Leopoldas irgi norėjo šiaurinio Kongo kranto ir ten pasiuntė Stenlį. Po to kilo prieš prancūzus nukreipti maištai, iš kurių svarbiausias buvo Bahangalos sukilimas, vadovaujamas Mabialos Ma Ngangos, 1892–1896 m. Jis prasidėjo prancūzų valdytojo Lavalio mirtimi ir baigėsi Ngangos mirtimi. Viena iš sukilimo priežasčių buvo blogas elgesys su vietiniais gyventojais, priverstinis jų darbas. Code de l’indigénat įstatymas atėmė iš vietinių gyventojų visas žmonių teises. Priverstinio darbo įstatymas taip pat draudė reikšti nepasitenkinimą. Kadangi Prancūzijos vyriausybė nenorėjo leisti pinigus, vietinius išnaudojo monopolinės kompanijos, išskyrus strategines vietas kaip Kongo žiotys. Dauguma jų žlugo dėl pinigų trūkumo. 1911 m. dalis kolonijos buvo perduota vokiečiams kaip Naujasis Kamerūnas, nes jie pritarė prancūzų pretenzijoms į Maroką. Naujasis Kamerūnas gražintas prancūzams 1916 m. Dėl prancūzų prievartos žuvo tūkstančiai žmonių. 1921-1934 m. statant 511 km ilgio geležinkelį Chemin de Fer Congo-Océan tarp Brazavilio ir Puent Nuaro žuvo 23 tūkst. vietinių ir keli šimtai europiečių. Bet koks pasipriešinimas buvo žiauriai slopinamas.
1886 m. rugpjūčio 1 d. kolonijai suteiktas Gabono ir Kongo pavadinimas. 1891 m. balandžio 30 d. ji pervadinta Prancūzų Kongu. 1910 m. sausio 15 d. kolonija pervadinta Prancūzijos Pusiaujo Afrika, prie jos prijungtas Čadas ir Ubangi-Šari (dabar ). Kongo respublika gavo autonomiją 1958 m. lapkričio 28 d. ir nepriklausomybę 1960 m. rugpjūčio 15 d.
Koloniją valdė generolas gubernatorius iki 1957 m. Visos Prancūzų Pusiaujo Afrikos gyventojų skaičius 1950 m. buvo 4 143 922, tik 15 tūkst. iš jų europiečiai.
Pokaris ir nauja politika
Kai maršalas Philippe Pétain 1940 m. birželio 22 d. pasidavė naciams, Charles de Gaulle su britų ir belgų parama patraukė prancūzų kolonijas į Sąjungininkų pusę. René Pleven, Philippe Leclerc de Hauteclocque, leitenantas René Amiot, kapitonas Raymond Delange, kolonelis Edgar De Larminat ir Adolphe Sicé padėjo jam įtvirtinti valdžią Prancūzų Pusiaujo Afrikoje. Per tris dienas De Gaulle ištikimi kariai užėmė Čadą (1940 m. rugpjūčio 26 d.), Kamerūną (rugpjūčio 27 d.) ir Vidurio Kongą (rugpjūčio 28 d.). Teritorijos sostinė buvo Brazavilis, o ją teoriškai valdė De Gaulle paskirta Conseil de défense de l'Empire.
Per šį sukilimą svarbus vaidmuo teko Čado gubernatoriui . Kadangi jis rėmė De Gaulle ir anksčiau, Eboué tapo visos Pusiaujo Afrikos gubernatoriumi generolu 1940 m. Jis gimė Prancūzijos Gvianoje 1888 m. vergų palikuonims ir kartu su René Pleven labai prisidėjo prie Brazavilio konferencijos 1944 m. sausio 30 d.- vasario 8 d., kuri nulėmė naujas pokario prancūzų kolonijinės politikos gaires. Eboué šią politiką išdėstė dar 1941 m. savo knygoje La nouvelle politique coloniale de l'A.E.F.. Priverstinis darbas ir code de l'indigénat. Priėmus Ketvirtos respublikos konstituciją 1946 m. spalio 27 d. parlamente Paryžiuje pasirodė pirmieji Prancūzų Pusiaujo Afrikos atstovai. Nusilpusi Prancūzija, spaudžiama JAV, turėjo pakeisti savo kolonijinę politiką.
Felix Eboué taikė botago ir riestainio politiką: nors atsirado daugiau laisvių, bet kokia veikla, kelianti pavojų prancūzų valdžiai kolonijoje buvo žiauriai slopinama. Tai rodo dažnas religinio veikėjo , bandžiusio kurti juodaodžių profsąjungas Afrikoje, įkalinimas ir mirtis kalėjime 1942 m.
André Matsoua laikomas šiuolaikinio Kongo respublikos nacionalizmo tėvu. Misionierių valdomos mokyklos, kaip kitur Afrikoje, buvo šio nacionalizmo židiniai. André Matsoua gavo išsilavinimą ir kontaktus su Europos mąstytojais Bažnyčios dėka. Jis gimė 1899 m. Mandzakaloje ir 1919 m. pradėjo dirbti Brazavilio muitinėje, bet netrukus išvyko kautis į Maroką. Paryžiuje 1926 m. jis įkūrė Association des Originaires de l'A.E.F. padėti tautiečiams Prancūzijoje. Už tai jis gavo komunistų ir masonų paramą.
Bet kai jo organizacija pradėjo veikti Konge 1929 m. ir reikalauti Code de l'Indigénat panaikinimo, ji buvo uždrausta valdžios, o André Matsoua ir draugai buvo įkalinti ir ištremti į Čadą. Tai sukėlė neramumus ir nepaklusnumo akcijas kolonijoje, kurios truko kelerius metus. Matsoua pabėgo į Prancūziją 1935 m. ir su kitu vardu tęsė politinę veiklą. Jis įstojo į armiją 1940 m. kautis su naciais. Sužeistas jis buvo suimtas ir išsiųstas į Brazavilį, kur 1941 m. vasario 8 d. Felix Eboué nuteisė jį priverstiniam darbui likusį gyvenimą. Matsoua mirė neaiškiomis aplinkybėmis 1942 m. sausio 13 d.
Kelias į nepriklausomybę
Svarbiausias Kongo politikas iki 1956 m. buvo , gimęs Librevilyje 1903 m. lapkričio 9 d. Jis buvo Loango karališkosios šeimos narys. Su jis įkūrė Rassemblement Démocratique Africain (RDA) 1946 m., o 1947 m. Parti Progressiste Africain. Tchicaya buvo išrinktas į Prancūzijos parlamentą 1945 m. lapkričio 21 d. Tai suteikė didelį prestižą Konge.
Nors Tchicaya buvo kairių pažiūrų, jis smarkiai nekritikavo Prancūzijos kolonijinės politikos. Todėl jo įtaka smuko artėjant šalies nepriklausomybei. Tai turėjo įtakos stiprios ganiečio Kvamės Nkrumos ir egiptiečio Gamalo Abdelo Nasero antikolonijinės pažiūros. Tik susidėjęs su savo priešu radikalesniu Tchicaya laimėjo 1957 m. kovo 31 d. rinkimus.
Prancūzai ir Bažnyčia bijojo Opangault radikalizmo, tad rėmė buvusį kunigą . Georges Yambot perėjimas iš Afrikos Socialistų Judėjimo į Youlou Union Démocratique pour la Défense d'Intérêts Africains (UDDIA) padėjo šiam tapti premjeru 1958 m. Tai lėmė Kongo respublikos įkūrimą 1958 m. lapkričio 28 d. su sostine Brazaviliu. o 1959 m. vasario 16 d. Kongo šiaurėje sukilo Opangault. Prancūzijos armiją maištą numalšino, Opangault suėmė. Žuvo apie 200 žmonių. Po to premjeras Youlou paskelbė rinkimus, kurių veltui prašė Opangault. Gegužės 9 d. suėmus įvairius politikus, tarp jų Simon Kikhounga Ngot, ir apkaltinus komunistiniu sąmokslu, Youlou laimėjo rinkimus. 1960 m. liepos 12 d. Prancūzija sutiko duoti Kongui nepriklausomybę. Rugpjūčio 15 d. Kongas tapo nepriklausomas, o Youlou tapo pirmuoju jo prezidentu.
Lapkričio mėnesį Youlou suteikė amnestiją Opangault, Ngot ir kitiems politiniams kaliniams. Jie kartu su Germain Bicoumat gavo ministrų postus vyriausybėje praktiškai sunaikindami bet kokią organizuotą opoziciją.
1957 m. Societé des Pétroles de l'Afrique Equatoriale Françaises (SPAEF) rado naftos ir dujų netoli Kongo kranto. Nors dar 1926 m. buvo įrodyta, kad šalyje yra naftos, prancūzai ja susidomėjo tik, kai buvo aišku, kad nepriklausomybės karas Alžyre, kuris buvo jų pagrindinis naftos šaltinis, pralaimėtas.
Les Trois Glorieuses ir liaudies respublika
1963 m. rugpjūčio 6 d. Youlou paskelbė, kad Kongas bus vienpartinė sistema su viena legalia profsąjunga. Rugpjūčio 13 d. profsąjungos sukilo. Rugpjūčio 15 d. jos apsupo prezidento rūmus ir prancūzai atsisakė įsikišti. Šis sukilimas vadinamas Les Trois Glorieuses (trys šlovingos dienos) pagal Liepos revoliuciją 1830 m. Youlou ir jo rėmėjus suėmė kariškiai, jis prarado politinį vaidmenį šalyje.
Po trumpo armijos valdymo laikinosios vyriausybės galva tapo , vėliau išrinktas prezidentu 5 metams. Jo premjeru buvo Pascal Lissouba. 1968 m. rugpjūtį kapitonas nuvertė prezidentą. Po trumpo Nacionalinės Revoliucinės Tarybos valdymo, jis tapo prezidentu 1968 m. gruodžio 31 d. ir po metų paskelbė Kongo Liaudies respubliką, pirmą liaudies respubliką Afrikoje.
1977 m. kovo 18 d. Ngouabi buvo nušautas. Tuo buvo apkaltinta daug žmonių, tarp jų Alphonse Massamba-Débat, kuriam įvykdyta mirties bausmė. Tačiau tikslios žmogžudystės aplinkybės neaiškios ir abejojama, kad buvęs prezidentas joje dalyvavo. Generolas tapo prezidentu. Po dvejų metų jis buvo apkaltintas korupcija, nukrypimu nuo partijos politikos ir nušalintas 1979 m. vasario 5 d. Laikinuoju prezidentu tapo viceprezidentas Denis Sassou-Nguesso.
Demokratija ir pilietinis karas
Po permainingos marksistinės politikos žlugus Tarybų sąjungai Kongas 1992 m. tapo daugpartine sistema. tapo prezidentu 1992 m. rugpjūčio 31 d. Naujas prezidentas paleido Nacionalinį susirinkimą ir paskelbė parlamento rinkimus 1993 m., kurių rezultatai sukėlė neramumus. 1994 m. vasario mėn. tarptautinių tarpininkų spendimą priėmė visos partijos.
Lissouba prarado prancūzų paramą, kai iš JAV kompanijos paprašė pinigų vyriausybei mainais už naftą.
Artėjant prezidento rinkimams 1997 m. liepą įtampa tarp Lissouba ir Sassou Nguesso rėmėjų išaugo. Gegužės mėn. kai Sassou Nguesso lankėsi Ovande prasidėjo susirėmimai tarp šalininkų.Birželio 5 d. vyriausybė bandė suimti du vyrus, apkaltintus neramumų organizavimu, Sassou Nguesso namuose, bet jo rėmėjai pradėjo kovą, kuri tęsėsi 4 mėn. ir nuniokojo didžiąją Brazavilio dalį.
Angola parėmė Sassou Nguesso tankais ir kariais, prancūzai irgi buvo jam palankūs.Spalio 16 d. šios pajėgos užėmė sostinę. Lissouba pabėgo, kariai pasidavė, civiliai plėšikavo. Yhombi-Opango, rėmęs Lissouba, pasitraukė į Prancūziją. Sassou Nguesso pasiskelbė prezidentu. 1998 m. sausį jis surengė forumą dėl demokratinių rinkimų ir buvo nuspręsta, kad jie bus po 3 metų. Po pusės metų kilo sukilimas, kuris nuniokojo šalies ekonomiką, šimtai tūkstančių žmonių turėjo palikti namus. 1999 m. pabaigoje vyriausybė susitarė su dauguma sukilėlių grupių.
XXI a.
Sassou laimėjo rinkimus 2002 m. su 90% balsų. Svarbiausiems jo priešininkams Lissouba ir buvo uždrausta dalyvauti, o André Milongo pasitraukė iš rinkimų, apkaltinęs prezidentą jų klastojimu. 2002 m. sausio konstitucija išplėtė prezidento įgaliojimus, prailgino kadencijas iki 7 metų. Gruodžio 30 d. opozicija apkaltino prezidentą perkant ginklus iš Kinijos.2009 m. liepą Sassou buvo perrinktas prezidentu.
Išnašos
- French, Howard W. (1997 m. spalio 16 d). „Rebels, Backed by Angola, Take Brazzaville and Oil Port“. New York Times. Nuoroda tikrinta 2009-03-18.
- "ENTRE ARBITRAIRE ET IMPUNITE : LES DROITS DE L'HOMME AU CONGO-BRAZZAVILLE" Archyvuota kopija 2007-11-14 iš Wayback Machine projekto., Congolese Human Rights Observatory and International Federation of Human Rights (fidh.org), April 1998.
- Political Parties of the World (6th edition, 2005), ed. Bogdan Szajkowski, pages 138–140.
- „Republic Of Congo Opposition: Government Buying Chinese Arms“. AFP via Dow Jones News. 2008-12-30.
Alžyras · Angola · · · · Burkina Fasas · · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · · · · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · · · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · · · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · · Zimbabvė ·
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kongo istorija, Kas yra Kongo istorija? Ką reiškia Kongo istorija?
Kongo Respublikos istorija apima salies istorija nuo senoves iki dabartiniu laiku Kongo civilizacijaBantu migracijaKongo imperija nuo XIII a Atsiskyrusios valstybes XV XIX a Ndongo Loangas Kakongas Ngojas Sojas Teke OvimbunduKolonijos XVIII XX a Portugalu Vakaru Af Portugalijos Kongas Belgijos Kongas Prancuzijos KongasXX XXI a karai Kongo IINepriklausomybe Angola Kongo Respublika KDRBantai ir pigmejaiSeniausi salies gyventojai yra giminingi pigmejams kuriu Akmens amziaus kultura pries 2000 metu pakeite is siaures atvyke bantu gelezies amziaus kultura Svarbiausia is bantu genciu regione buvo bakongai kongai kurie įkure silpnas ir nestabilias karalystes Kongo baseine Vienos is ju sostine buvo Mbanza Kongas portugalu pavadintas San Salvadoru Dabar tai miestas Siaures Angoloje Is sostines vienu metu Kongai valde beveik visa Kongo baseina Kongo karaliai daznai paskirdavo savo sunus vasaliniu karalysciu valdovais Karalyste turejo sesias provincijas Mbemba Sojo Mbamba Mbata Nsundi ir Mpangu Loango karalyste siaureje ir Mbundu karalyste pietuose mokejo duokle Rytine siena buvo Kvangas Kongo karalyste turejo 3 4 mln gyventoju jos plotas buvo 300 000 km2 Tradicija teigia kad jos įkurejas Lukena Lua Nimi apie 1400 m uzkariavo Kabungos karalyste ir įkure sostine Portugalu tyrinejimaiKongo regionas atvykus pirmiems europieciams Vietiniai gyventojai patyre didelį spaudima is europieciu kuriu pirmieji buvo portugalai Portugalijos karalius ketino palauzti Venecijos ir turku prekybos su Azija monopolį apiplaukiant Afrika ir tiesiogiai prekiaujant 1482 1483 m kapitonas Diogo Cao rado Kongo ziotis ir buvo pirmasis europietis apsilankes Kongo karalysteje Is pradziu santykiai buvo riboti bet naudingi abiem pusem Kongo aristokratija lengvai prieme krikscionybe 1491 m geguzes 3 d jos karalius Nzinga a Nkuwu prieme kriksta ir pasivadino Joao I Jo sunus Nzinga Mbemba valde kaip Alfonsas I 1506 1543 m Jam valdant saly įsivyravo krikscionybe sostineje atsirado daug baznyciu kuriu įspudingiausia Kulumbimbi katedra pastatyta 1491 1534 m Teoriskai Kongo ir Portugalijos karaliai buvo lygus jie keitesi laiskais Kongas uzmezge santykius su Vatikanu atsiuntusiu vyskupa regionui SukilimaiKai Angolos kolonija sustiprejo portugalai nutrauke draugiskus santykius ir 1622 m įsiverze į Konga Su olandu pagalba Kongo karalyste ilgai priesinosi bet per Mbvilos musį 1665 m spalio 25 d su portugalais zuvo Kongo karalius Antonijas I ir salis pasinere į puse simto metu trukusį pilietinį kara Kimpa Vitos sukilimas buvo bandymas atgauti nepriklausomybe Pakrikstyta 1684 m kaip Dona Beatrice ji buvo religinga Vizijose jai pasirode Sv Antanas Paduvietis ir paprase atkurti Kongo karalystes slove Ji įsikiso į pilietinį kara tarp Joao II Pedro IV ir Pedro Kibenga Ji palaike Pedro IV palankaus portugalams priesus Jos sukilimas per kurį ji uzeme sostine Mbanza Konga buvo trumpalaikis Ja pagavo Pedro IV kariai ir portugalu kapucinu vienuoliai paskelbe ja ragana ir liepe sudeginti Afrikieciu nacionalistai ja laiko savo Zana d Ark ji laikoma pasipriesinimo kolonizacijai simboliu Kongo skilimasDel karu Loango karalyste tapo nepriklausoma Atsirado nauju karalysciu kuriu svarbiausia buvo Teke valdziusi Brazavilio ir Kinsasos apylinkes Portugalijos padetis Europoje pablogejo kai Pilypas II 1580 m sujunge Ispanija ir Portugalija į personaline unija kuri truko iki 1640 m Portugalijos vaidmuo Afrikoje sumenko įskaitant ir Kongo ziotis Kongo karalyste susitrauke iki enklavo Siaures Angoloje ir Pedro V sutiko tapti portugalu vasalu 1888 m Karalyste buvo panaikinta po sukilimo 1914 m Prancuzu valdymasKaraliaus Makoto procesija į Brazavilį 1905 m Iki Berlyno konferencijos Europos valstybes stengesi isplesti savo valdas Afrikoje Kapitalizmo ir pramones pletra Europoje reikalavo zaliavu is Afrikos gumos medvilnes ir palmiu aliejaus Tai spartino kolonizacija Del Kongo upes varzesi Prancuzija Belgijos karalius Leopoldas II Belgas Portugalija bendradarbiavusi su Didziaja Britanija Portugalija gavo Kabinda prancuzai sritis į siaure o belgams teko siauros ziotys bet dideles sritys toliau nuo vandenyno kuri veliau tapo Zairu Leopoldas valde kolonija per apsimestines filantropines organizacijas kurios nusamde Henrį Stenlį įtvirtinti valdzia Po to buvo įkurta Kongo laisvoji valstybe asmenine karaliaus imperija 1908 m lapkricio 15 d Belgijos parlamentas ateme Konga is karaliaus nes paaiskejo kad su jo zinia buvo isnaudojami ir kankinami kongieciai Į siaurinį Kongo kranta atvyko prancuzu tyrinetojas gimes Romoje 1852 m Kadangi jis buvo Prancuzijos laivyno pareigunas atsisake bendradarbiauti su belgais ir padejo kurtis prancuzams Keliaudamas Ogoves ir Lefinio upemis per dabartine Gabono teritorija jis pasieke Teke karalyste ir 1880 m rugsejo 10 d su jos karaliumi Makoto pasirase sutartį kuri įtvirtino prancuzu valdzia apylinkese Jis veike is Mfoa kaimo kuris veliau buvo pavadintas Brazaviliu Įtvirtinti prancuzu valdzia buvo sunku Leopoldas irgi norejo siaurinio Kongo kranto ir ten pasiunte Stenlį Po to kilo pries prancuzus nukreipti maistai is kuriu svarbiausias buvo Bahangalos sukilimas vadovaujamas Mabialos Ma Ngangos 1892 1896 m Jis prasidejo prancuzu valdytojo Lavalio mirtimi ir baigesi Ngangos mirtimi Viena is sukilimo priezasciu buvo blogas elgesys su vietiniais gyventojais priverstinis ju darbas Code de l indigenat įstatymas ateme is vietiniu gyventoju visas zmoniu teises Priverstinio darbo įstatymas taip pat draude reiksti nepasitenkinima Kadangi Prancuzijos vyriausybe nenorejo leisti pinigus vietinius isnaudojo monopolines kompanijos isskyrus strategines vietas kaip Kongo ziotys Dauguma ju zlugo del pinigu trukumo 1911 m dalis kolonijos buvo perduota vokieciams kaip Naujasis Kamerunas nes jie pritare prancuzu pretenzijoms į Maroka Naujasis Kamerunas grazintas prancuzams 1916 m Del prancuzu prievartos zuvo tukstanciai zmoniu 1921 1934 m statant 511 km ilgio gelezinkelį Chemin de Fer Congo Ocean tarp Brazavilio ir Puent Nuaro zuvo 23 tukst vietiniu ir keli simtai europieciu Bet koks pasipriesinimas buvo ziauriai slopinamas 1886 m rugpjucio 1 d kolonijai suteiktas Gabono ir Kongo pavadinimas 1891 m balandzio 30 d ji pervadinta Prancuzu Kongu 1910 m sausio 15 d kolonija pervadinta Prancuzijos Pusiaujo Afrika prie jos prijungtas Cadas ir Ubangi Sari dabar Kongo respublika gavo autonomija 1958 m lapkricio 28 d ir nepriklausomybe 1960 m rugpjucio 15 d Kolonija valde generolas gubernatorius iki 1957 m Visos Prancuzu Pusiaujo Afrikos gyventoju skaicius 1950 m buvo 4 143 922 tik 15 tukst is ju europieciai Pokaris ir nauja politikair Charles de Gaulle susitikimas Cade Kai marsalas Philippe Petain 1940 m birzelio 22 d pasidave naciams Charles de Gaulle su britu ir belgu parama patrauke prancuzu kolonijas į Sajungininku puse Rene Pleven Philippe Leclerc de Hauteclocque leitenantas Rene Amiot kapitonas Raymond Delange kolonelis Edgar De Larminat ir Adolphe Sice padejo jam įtvirtinti valdzia Prancuzu Pusiaujo Afrikoje Per tris dienas De Gaulle istikimi kariai uzeme Cada 1940 m rugpjucio 26 d Kameruna rugpjucio 27 d ir Vidurio Konga rugpjucio 28 d Teritorijos sostine buvo Brazavilis o ja teoriskai valde De Gaulle paskirta Conseil de defense de l Empire Per sį sukilima svarbus vaidmuo teko Cado gubernatoriui Kadangi jis reme De Gaulle ir anksciau Eboue tapo visos Pusiaujo Afrikos gubernatoriumi generolu 1940 m Jis gime Prancuzijos Gvianoje 1888 m vergu palikuonims ir kartu su Rene Pleven labai prisidejo prie Brazavilio konferencijos 1944 m sausio 30 d vasario 8 d kuri nuleme naujas pokario prancuzu kolonijines politikos gaires Eboue sia politika isdeste dar 1941 m savo knygoje La nouvelle politique coloniale de l A E F Priverstinis darbas ir code de l indigenat Priemus Ketvirtos respublikos konstitucija 1946 m spalio 27 d parlamente Paryziuje pasirode pirmieji Prancuzu Pusiaujo Afrikos atstovai Nusilpusi Prancuzija spaudziama JAV turejo pakeisti savo kolonijine politika Felix Eboue taike botago ir riestainio politika nors atsirado daugiau laisviu bet kokia veikla kelianti pavoju prancuzu valdziai kolonijoje buvo ziauriai slopinama Tai rodo daznas religinio veikejo bandziusio kurti juodaodziu profsajungas Afrikoje įkalinimas ir mirtis kalejime 1942 m Andre Matsoua laikomas siuolaikinio Kongo respublikos nacionalizmo tevu Misionieriu valdomos mokyklos kaip kitur Afrikoje buvo sio nacionalizmo zidiniai Andre Matsoua gavo issilavinima ir kontaktus su Europos mastytojais Baznycios deka Jis gime 1899 m Mandzakaloje ir 1919 m pradejo dirbti Brazavilio muitineje bet netrukus isvyko kautis į Maroka Paryziuje 1926 m jis įkure Association des Originaires de l A E F padeti tautieciams Prancuzijoje Uz tai jis gavo komunistu ir masonu parama Bet kai jo organizacija pradejo veikti Konge 1929 m ir reikalauti Code de l Indigenat panaikinimo ji buvo uzdrausta valdzios o Andre Matsoua ir draugai buvo įkalinti ir istremti į Cada Tai sukele neramumus ir nepaklusnumo akcijas kolonijoje kurios truko kelerius metus Matsoua pabego į Prancuzija 1935 m ir su kitu vardu tese politine veikla Jis įstojo į armija 1940 m kautis su naciais Suzeistas jis buvo suimtas ir issiustas į Brazavilį kur 1941 m vasario 8 d Felix Eboue nuteise jį priverstiniam darbui likusį gyvenima Matsoua mire neaiskiomis aplinkybemis 1942 m sausio 13 d Kelias į nepriklausomybeSvarbiausias Kongo politikas iki 1956 m buvo gimes Librevilyje 1903 m lapkricio 9 d Jis buvo Loango karaliskosios seimos narys Su jis įkure Rassemblement Democratique Africain RDA 1946 m o 1947 m Parti Progressiste Africain Tchicaya buvo isrinktas į Prancuzijos parlamenta 1945 m lapkricio 21 d Tai suteike didelį prestiza Konge Nors Tchicaya buvo kairiu paziuru jis smarkiai nekritikavo Prancuzijos kolonijines politikos Todel jo įtaka smuko artejant salies nepriklausomybei Tai turejo įtakos stiprios ganiecio Kvames Nkrumos ir egiptiecio Gamalo Abdelo Nasero antikolonijines paziuros Tik susidejes su savo priesu radikalesniu Tchicaya laimejo 1957 m kovo 31 d rinkimus Prancuzai ir Baznycia bijojo Opangault radikalizmo tad reme buvusį kuniga Georges Yambot perejimas is Afrikos Socialistu Judejimo į Youlou Union Democratique pour la Defense d Interets Africains UDDIA padejo siam tapti premjeru 1958 m Tai leme Kongo respublikos įkurima 1958 m lapkricio 28 d su sostine Brazaviliu o 1959 m vasario 16 d Kongo siaureje sukilo Opangault Prancuzijos armija maista numalsino Opangault sueme Zuvo apie 200 zmoniu Po to premjeras Youlou paskelbe rinkimus kuriu veltui prase Opangault Geguzes 9 d suemus įvairius politikus tarp ju Simon Kikhounga Ngot ir apkaltinus komunistiniu samokslu Youlou laimejo rinkimus 1960 m liepos 12 d Prancuzija sutiko duoti Kongui nepriklausomybe Rugpjucio 15 d Kongas tapo nepriklausomas o Youlou tapo pirmuoju jo prezidentu Lapkricio menesį Youlou suteike amnestija Opangault Ngot ir kitiems politiniams kaliniams Jie kartu su Germain Bicoumat gavo ministru postus vyriausybeje praktiskai sunaikindami bet kokia organizuota opozicija 1957 m Societe des Petroles de l Afrique Equatoriale Francaises SPAEF rado naftos ir duju netoli Kongo kranto Nors dar 1926 m buvo įrodyta kad salyje yra naftos prancuzai ja susidomejo tik kai buvo aisku kad nepriklausomybes karas Alzyre kuris buvo ju pagrindinis naftos saltinis pralaimetas Les Trois Glorieuses ir liaudies respublika1963 m rugpjucio 6 d Youlou paskelbe kad Kongas bus vienpartine sistema su viena legalia profsajunga Rugpjucio 13 d profsajungos sukilo Rugpjucio 15 d jos apsupo prezidento rumus ir prancuzai atsisake įsikisti Sis sukilimas vadinamas Les Trois Glorieuses trys slovingos dienos pagal Liepos revoliucija 1830 m Youlou ir jo remejus sueme kariskiai jis prarado politinį vaidmenį salyje Po trumpo armijos valdymo laikinosios vyriausybes galva tapo veliau isrinktas prezidentu 5 metams Jo premjeru buvo Pascal Lissouba 1968 m rugpjutį kapitonas nuverte prezidenta Po trumpo Nacionalines Revoliucines Tarybos valdymo jis tapo prezidentu 1968 m gruodzio 31 d ir po metu paskelbe Kongo Liaudies respublika pirma liaudies respublika Afrikoje 1977 m kovo 18 d Ngouabi buvo nusautas Tuo buvo apkaltinta daug zmoniu tarp ju Alphonse Massamba Debat kuriam įvykdyta mirties bausme Taciau tikslios zmogzudystes aplinkybes neaiskios ir abejojama kad buves prezidentas joje dalyvavo Generolas tapo prezidentu Po dveju metu jis buvo apkaltintas korupcija nukrypimu nuo partijos politikos ir nusalintas 1979 m vasario 5 d Laikinuoju prezidentu tapo viceprezidentas Denis Sassou Nguesso Demokratija ir pilietinis karasDenis Sassou Nguesso Po permainingos marksistines politikos zlugus Tarybu sajungai Kongas 1992 m tapo daugpartine sistema tapo prezidentu 1992 m rugpjucio 31 d Naujas prezidentas paleido Nacionalinį susirinkima ir paskelbe parlamento rinkimus 1993 m kuriu rezultatai sukele neramumus 1994 m vasario men tarptautiniu tarpininku spendima prieme visos partijos Lissouba prarado prancuzu parama kai is JAV kompanijos paprase pinigu vyriausybei mainais uz nafta Artejant prezidento rinkimams 1997 m liepa įtampa tarp Lissouba ir Sassou Nguesso remeju isaugo Geguzes men kai Sassou Nguesso lankesi Ovande prasidejo susiremimai tarp salininku Birzelio 5 d vyriausybe bande suimti du vyrus apkaltintus neramumu organizavimu Sassou Nguesso namuose bet jo remejai pradejo kova kuri tesesi 4 men ir nuniokojo didziaja Brazavilio dalį Angola pareme Sassou Nguesso tankais ir kariais prancuzai irgi buvo jam palankus Spalio 16 d sios pajegos uzeme sostine Lissouba pabego kariai pasidave civiliai plesikavo Yhombi Opango remes Lissouba pasitrauke į Prancuzija Sassou Nguesso pasiskelbe prezidentu 1998 m sausį jis surenge foruma del demokratiniu rinkimu ir buvo nuspresta kad jie bus po 3 metu Po puses metu kilo sukilimas kuris nuniokojo salies ekonomika simtai tukstanciu zmoniu turejo palikti namus 1999 m pabaigoje vyriausybe susitare su dauguma sukileliu grupiu XXI a Sassou laimejo rinkimus 2002 m su 90 balsu Svarbiausiems jo priesininkams Lissouba ir buvo uzdrausta dalyvauti o Andre Milongo pasitrauke is rinkimu apkaltines prezidenta ju klastojimu 2002 m sausio konstitucija isplete prezidento įgaliojimus prailgino kadencijas iki 7 metu Gruodzio 30 d opozicija apkaltino prezidenta perkant ginklus is Kinijos 2009 m liepa Sassou buvo perrinktas prezidentu IsnasosFrench Howard W 1997 m spalio 16 d Rebels Backed by Angola Take Brazzaville and Oil Port New York Times Nuoroda tikrinta 2009 03 18 ENTRE ARBITRAIRE ET IMPUNITE LES DROITS DE L HOMME AU CONGO BRAZZAVILLE Archyvuota kopija 2007 11 14 is Wayback Machine projekto Congolese Human Rights Observatory and International Federation of Human Rights fidh org April 1998 Political Parties of the World 6th edition 2005 ed Bogdan Szajkowski pages 138 140 Republic Of Congo Opposition Government Buying Chinese Arms AFP via Dow Jones News 2008 12 30 v rAfrikos saliu istorijos Alzyras Angola Burkina Fasas CAR Cadas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Eritreja Etiopija Gvineja Kamerunas Kenija Komorai Kongas Kongo DR Lesotas Liberija Libija Madagaskaras Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Nigeris Pietu Afrika Pietu Sudanas Pusiaujo Gvineja Ruanda San Tome ir Prinsipe Seiseliai Senegalas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Vakaru Sachara Zimbabve