Lapkričio 14

Spa – Lapkritis – Gru
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
					1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
2025

Lapkričio 14 yra 318-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 319-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 47 dienos.

Informacija

Šventės

• , minima Frederiko Bantingo (1922 m. išrado diabetą gydantį vaistą insuliną) gimtadienį.

Vardadieniai

Gotfridas – Emilija – Emilis – Judita – Ramantas – Ramas – Saulenė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1512 m. Rusija pradėjo ketvirtąjį karą su Lietuva (1512-1522).
• 1632 m. Rusijos kariuomenė pradėjo Smolensko apgultį, trukusią iki 1634 m. sausio 24 d.
• 1866 m. Tupikuose (dab. Šakių r.) gimė Justinas Staugaitis, Katalikų Bažnyčios ir Lietuvos valstybės veikėjas, Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Mirė 1943 m.
• 1942 – Lietuvos generaliniam komisarui Adrianui Rentelnui įteiktas buvusio Lietuvos prezidento Kazio Griniaus bei žemės ūkio ministrų kun. Mykolo Krupavičiaus ir prof. Jono Aleksos memorandumas, kuriame protestuojama prieš Lietuvos kolonizavimą, lenkų ir rusų kraustymą iš jų ūkių, žydų žudynes, taip pat keliamas Lietuvos valstybingumo atkūrimo klausimas.

Gimimo dienos

• 1788 m. – Jonas Krizostomas Gintila, Lietuvos kunigas, teologijos daktaras (m. 1857 m.).
• 1837 m. – Motiejus Radziukynas, kunigas, knygnešys (m. 1912 m.).
• 1866 m. – Justinas Staugaitis, vyskupas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (m. 1943 m.).
• 1884 m. – Pranciškus Kazimieras Čepulis, Lietuvos kunigas, pranciškonas, bažnyčios ir visuomenės veikėjas (m. 1962 m.).
• 1887 m. – Stasys Dirmantas, geodezininkas, profesorius, Lietuvos kariuomenės brigados generolas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1975 m.).
• 1890 m. – Vytautas Kairiūkštis, Lietuvos tapytojas, pedagogas, dailėtyrininkas (m. 1961 m.).
• 1902 m. – Sofija Juodvalkienė-Grybauskaitė, Lietuvos pianistė, pedagogė (m. 1986 m.).
• 1903 m. – Vincas Deniušis, Lietuvos muzikos mokytojas, orkestro ir choro dirigentas (m. 1978 m.).
• 1909 m. – Vaclovas Chomskis, Lietuvos geografas, geografijos mokslų daktaras (m. 1976 m.).
• 1922 m. – Irena Ona Čibirienė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1925 m. – Vaclovas Intas, gydytojas, Mosėdžio Respublikinio unikalių akmenų muziejaus įkūrėjas (m. 2007 m.).
• 1930 m. – Juozas Andriuškevičius, poetas.
• 1933 m. – Danutė Juronytė-Zelčiuvienė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė.
• 1939 m. – Juozas Smilinskas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1941 m. – Liucija Rita Černiauskienė, Lietuvos biofizikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1943 m. – , Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1945 m. – Edmundas Ganusauskas, Lietuvos žurnalistas.
• 1951 m.:
  • Danutė Jonkaitytė, Lietuvos grafikė.
  • Juras Andriukaitis, energetikas, bankininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – , Lietuvos ir Skuodo rajono politinis veikėjas.
• 1953 m. – Milda Narmontienė, gydytoja, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1954 m. – Arūnas Komka, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kancleris, VGTU senato narys, VGTU Statybos fakulteto Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros docentas.
• 1955 m. – Audronė Burakovienė-Kriaučiūnaitė, kultūros darbuotoja ir chorvedė.
• 1956 m. – Pranas Paškevičius, inžinierius, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – , Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m.:
  • Arnoldas Valkauskas, katalikų kunigas, Jonavos dekanato Ruklos Šventosios Dvasios parapijos klebonas (nuo 2000 m. kovo 11 d.), karo (Ruklos įgulos) kapelionas, VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas, dogminės teologijos specialistas, vienas iš nedaugelio Lietuvos egzorcistų (Kauno arkivyskupijoje – 3, Lietuvoje – 6), egzorcistų asociacijos narys.
  • Jurga Ivanauskaitė, Lietuvos prozininkė, eseistė, dramaturgė, dailininkė (m. 2007 m.).
• 1962 m.:
  • , Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • , Lietuvos ir Plungės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Tomas Kajokas, gydytojas toksikologas, psichoanalitikas, politikas.

Mirtys

• 1680 m. – Mykolas Kazimieras Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1635 m.).
• 1916 m. – Stanislavas Rulkovskis, Lietuvos profsąjungų steigėjas, revoliucinis – politinis veikėjas (g. 1869 m.).
• 1955 m. – Jonas Gudaitis-Vabalas, pedagogas, psichologas, visuomenės veikėjas, laisvamanis (g. 1881 m.).
• 1962 m. – Vytautas Vilkončius, pedagogas ir choro dirigentas (g. 1930 m.).
• 1965 m. – Pranas Domšaitis, XX a. lietuvių dailininkas, tapytojas ekspresionistas (g. 1880 m.).
• 1987 m. – Petras Griškevičius, TSKP ir tarybinis veikėjas, buvęs (g. 1924 m.).
• 1988 m. – Petras Jakštas, švietėjas, bibliofilas, Mažosios Lietuvos istorijos tyrėjas, Lietuvos kariuomenės karininkas (majoras), XXVII knygos mėgėjų draugijos narys (g. 1899 m.).
• 2021 m.:
  • Kornelija Kalinauskaitė-Fledžinskienė, Lietuvos smuikininkė, pedagogė (g. 1925 m.).
  • Emilija Poškutė-Pumputienė, lietuvių grafikė (g. 1947 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1832 – Niujorke pradėjo važinėti pirmasis pasaulyje arklių traukiamas tramvajus;
• 1960 – įsteigta OPEC – naftą eksportuojančių šalių organizacija.

Gimimo dienos

• 1431 m. – Vladas III Drakula, Valakijos, kalnuotos vietovės šalia Transilvanijos, princas, gyvenęs XV a. (m. 1476 m.).
• 1650 m. – Viljamas III, Oranijos princas, taip pat žinomas kaip Anglijos karalius Viljamas III, Škotijos karalius Viljamas II (m. 1702 m.).
• 1775 m. – Paulas Johanas Anzelmas Riteris fon Fojerbachas, vokiečių teisėtyrininkas penalistas, baudžiamosios teisės teoretikas, šiuolaikinės Vokietijos baudžiamosios teisės (ir jos teorijos) pradininkas, atgrasinimo teorijos pagrindėjas, Bavarijos baudžiamojo kodekso (1813 m.) rengėjas (m. 1833 m.).
• 1840 m. – Oscar-Claude Monet, prancūzų tapytojas, peizažistas, impresionizmo atstovas (m. 1926 m.).
• 1850 m. – Džesas Volteris Fiuksas, JAV zoologas, etnografas ir archeologas (m. 1930 m.).
• 1891 m. – Frederick Grant Banting, 1923 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1941 m.).
• 1900 m. – Aronas Koplandas, Jungtinių Valstijų kompozitorius ir pianistas (m. 1990 m.).
• 1907 m.:
  • Astrid Anna Emilia Lindgren, žymi švedų vaikų rašytoja, kurios didžioji dauguma knygų buvo išverstos į 85 kalbas ir išspausdintos daugiau nei 100 valstybių (m. 2002 m.).
  • William Steig, produktyvus amerikiečių karikatūristas, skulptorius ir vėliau populiarios vaikų literatūros rašytojas (m. 2003 m.).
• 1916 m. – Nikolajus Afanasjevas, tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius.
• 1918 m. – Pavelas Trofimovičius Morozovas, jaunuolis, šlovintas Sovietų Sąjungos propagandos kaip kankinys (m. 1932 m.).
• 1924 m. – , vokiečių televizijos aktorius.
• 1930 m. – Jānis Kardinal Pujats, latvių katalikų dvasinininkas, Romos Katalikų Bažnyčios , Rygos arkivyskupas.
• 1935 m. – Hein Kötz, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas civilistas komparatyvistas, Hamburgo universiteto profesorius, buvęs Makso Planko užsienio ir tarptautinės privatinės teisės instituto (MPI-PRIV) Hamburge direktorius, teisėjas, Bucerijaus teisės mokyklos prezidentas steigėjas.
• 1948 m. – Karolis III, Jungtinės Karalystės ir 15 užjūrio teritorijų karalius
• 1950 m. – Zhang Yimou, kinų režisierius, priklausantis vadinamajai „Penktajai“ kinų režisierių kartai. Kaip režisierius debiutavo 1987 m. filmu „“.
• 1952 m. – Alec John Such, amerikiečių muzikantas, buvęs roko grupės Bon Jovi bosistas. Jis paliko grupę 1994 m. ir iki šiol į jo vietą oficialiai nepriimtas joks kitas bosistas. Alec kilęs iš Vengrijos, tikroji pavardė vengrų kalba Szűcs..
• 1954 m. – Kondoliza Rais, amerikiečių politologė, 66-oji JAV valstybės sekretorė, ėjusi šis pareigas dvi kadencijas. Rais įvardijama kaip viena įtakingiausių moterų pasaulyje.
• 1964 m. – , amerikiečių muzikantė.
• 1972 m.:
  • Johan Söderberg, Švedijos melodingojo death metalo grupės Amon Amarth gitaristas.
  • Josh David Duhamel, JAV aktorius, modelis.
• 1977 m. – III, amerikiečių repo stiliaus atlikėjas. Reperio karjerą pradėjo būdamas 11 metų.
• 1984 m. – Marija Šerifović, Serbijos dainininkė, 2007 m. Eurovizijos nugalėtoja. Dainininkės dukra. 2007 m. išrinkta atstovauti Serbijai Eurovizijos dainų konkurse Helsinkyje. Ji pristatė dainą Molitva („malda“), su kuria sėkmingai pasirodė Eurovizijos pusfinalyje ir pateko į finalą. Finale Marija surinko 268 taškus, ir 33 taškais aplenkė antroje vietoje likusią Ukrainą.
• 1985 m. – Tomas Vermalenas, Belgijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Londono „Arsenal“ klube ir Belgijos futbolo rinktinėje. Jis yra Belgijos rinktinės kapitonas, su rinktine žaidė 2008-ųjų metų Pekino Olimpinėse žaidynėse, kur užėmė 4-ąją vietą.

Mirtys

• 1263 m. – Aleksandras Neviškis, 1236–1252 m. Naugardo kunigaikštis ir 1246–1252 m. Kijevo kunigaikštis, 1252–1263 m. didysis Vladimiro kunigaikštis. Nuo 1547 m. pravoslavų šventasis (g. 1220 m.).
• 1716 m. – Gotfrydas Leibnicas, Gottfried Wilhelm Freiherr von Leibniz, vokiečių filosofas, matematikas, daugiausiai rašęs lotynų ir prancūzų kalbomis (g. 1646 m.).
• 1808 m. – Alemdaras Mustafa Paša, turkų karo vadas ir politikas, nuo 1806 m. – Ruščiuko paša (g. 1775 m.).
• 1831 m. – Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis, vokiečių filosofas, vienas iš idealizmo kūrėjų kartu su Imanueliu Kantu (Immanuel Kant), įtakingiausių Švietimo amžiaus filosofų (g. 1770 m.).
• 1891 m. – Konstantinas Leontjevas, rusų filosofas, rašytojas, diplomatas (g. 1831 m.).
• 1966 m. – Nikolajus Ignatovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys. Išskirtinis Ignatovo partinės karjeros bruožas – dažna pareigų kaita: triskart netekęs turėtų aukščiausių postų vėl grįždavo į aukštaspareigas (g. 1901 m.).
• 1977 m. – Abhay Charanaravinda Bhaktivedanta Swami Prabhupada, indų religinis veikėjas, rašytojas, Tarptautinės Krišnos Sąmonės organizacijos įkūrėjas (g. 1896 m.).
• 1982 m. – Piotras Jakiras, rusų disidentas, istorikas (g. 1923 m.).
• 2020 m. – Armenas Džigarchanianas, armėnų ir rusų aktorius, teatro režisierius (g. 1935 m.).

Nuorodos

1. Mirė pirmoji profesionali Lietuvos smuikininkė Kornelija Kalinauskaitė. lrt.lt. 2021-11-14. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.
2. IN MEMORIAM Emilija Poškutė-Pumputienė. elta.lt. 2021-11-16. Nuoroda tikrinta 2021-11-18.
3. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
4. www.kulturpart.hu (in Hungarian)
5. Judith Edelman.