Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Al Murabitun المرابطون Imperijos žemėlapisValstybinė kalba berberų arabų kitosSostinės MarakešasValdovai AlmoravidaiĮkūr
Almoravidai
| | |||
Imperijos žemėlapis | |||
| Valstybinė kalba | berberų, arabų, , kitos | ||
| Sostinės | , Marakešas | ||
| Valdovai | Almoravidai | ||
| Įkūrimas | 1040 m. | ||
| Žlugimas | 1147 m. | ||
| Valiuta | Dinaras, Maravedis | ||
Almoravidai – arab.: المرابطون al-Murabitun buvo Sacharos berberų dinastija, kuri XI a. išplito šiaurės vakarų Afrikoje ir Pirėnų pusiasalyje. Šios maurų imperijos valdos apėmė: Maroką, Vakarų Sacharą, Mauritaniją, Tlemseną (Alžyras), pietų Malį, didžiąją dalį Senegalo ir Ispanijos bei Portugalijos pietus. Žodžio Murabitun reikšmė tiksliai nežinoma, bet manoma, kad arab.: Rabit reiškia „pririštas prie žirgo“, t. y. pasiruošęs mūšiui. Rabit taip pat minimas Korane kaip kreipimasis į džihadą.
| Maroko istorija |
| Senovės Libija |
| Roma > |
| Omejadai |
| , |
| Idrisidų dinastija (780–974) |
| Kordoba, Ziridai |
| Magravų dinastija (987–1070) |
| Almoravidų dinastija (1073–1147) |
| Almochadų dinastija (1147–1269) |
| Marinidų dinastija (1258–1420) |
| Vatasidų dinastija (1420–1547) |
| (1554–1659) |
| Alavitų dinastija (1666–dabar): |
| Maroko protektoratas |
| Maroko Karalystė |
Istorija
Prieš Almoravidus egzistavusi Idrisidų valdyta Feso karalystė buvo suskilusi į daugelį smulkių emyratų. Almoravidų dinastijos pradžią davė galinga Sanhadži (Sanhaja) berberų gentis Lemtuna, kurios centras buvo (dabar Mauritanija). Šios klajoklių genties plotai buvo nuo pietinių Maroko oazių ir upės Dra šiaurėje iki Senegalo upės pietuose. Vėliau jų teritorija išplito iki Nigerio upės, kur jie įkūrė miestą Audagostą. VII a. Lemtunai priėmė islamą ir nuo to laiko prasidėjo mūšiai su kitaminčiais ir juodaodžiais.
Ortodoksinio islamo įtaka
IX a. Lemtunų vadas Jahija ibn Ibrahimas 1036 m. savo piligriminės kelionės metu aplankė Meką. Grįždamas namo jis lydėjo mokytojus į Kairuano mečetę, kur susitiko su misionieriumi iš Feso, sunitų islamo mokyklos pasekėju, Abdalahu ibn Jasinu. Jis padarė didžiulį įspūdį Jahijai savo islamo įstatymų žinojimu. Jis iki smulkmenų buvo ištyrinėjęs mokyklos taisykles ir nuostatas. Jahija įkalbėjo jį vykti kartu su juo. Grįžę namo jie įsteigė sektą, pastatė šventyklą – Ribatą. Vienuoliai pasivadino Almurabitunais (žmonės iš Ribato) arba Almoravidai, kurie gyveno pagal absoliutaus ortodoksinio islamo principus. Abdalahas stengėsi vietiniams berberams įdiegti griežtą religinio tikėjimo įstatymų laikymąsi. Žinia apie šventus Almoravidus greit plito ir daug klajoklių prisijungė prie jų, o tie, kurie nenorėjo prisijungti, buvo jėga nukariauti. Tuo metu jų skaičius pasiekė apie 30 000, o tai buvo didelė jėga dykumoje.
Pergalės
Jau 1053 m. Abdalahas armijai vadovauti paskyrė Jahiją ibn Umarą ir pradėjo nešti islamą į aplinkinius regionus. 1054 m. nukariavo Sacharos Sanhadži genties berberus ir užėmė Sidžilmasą (Sijilmasa), karavaninės prekybos centrą. 1055 m. užėmė Ganos imperijos miestą Audagostą, o 1056 m. mūšyje žuvo Jahija ir jo vietą užėmė jo brolis Abubakras ibn Umaras. Tais pačiais metais jis užėmė pietų Maroko Suso regiono srities sostinę Tarudantą, po to Atlaso kalnus ir centrinį Maroką. 1059 m. prasidėjo kovos su berberų genties Zenata šaka – , kurios įkūrėjas buvo Salikas ibn Tarifas. Beregvarai labai priešinosi ir 1059 m. mūšyje žuvo Almoravidų idėjinis vadas Abdalahas ibn Jasinas. Bet Abubakrui ibn Umarui Beregvarus pavyko nugalėti ir jis vedė nugalėto valdovo našlę Zeinabą (Zainab al-Nafzawiyya). Prasidėjus neramumams Sacharoje, Abubakaras buvo priverstas grįžti namo, kad atstatytų tvarką, o vadovavimą armijai 1061 m. pavedė sūnėnui Jusufui ibn Tašminui, kuriam paliko ir savo žmoną Zainabą. 1062 m. Jusufas įkūrė Marakešą ir pasuko vakarų ir centrinio Magribo link. 1070 m. krito Fesas ir Jusufas tapo Maroko sultonu. 1078 m. po įnirtingų mūšių buvo užimtas Tanžeras, 1080 m. nugalėta Tlemseno karalystė, o 1084 m. užimtas paskutinis šiaurės Maroko miestas Seuta.
Pirėnų pusiasalis
Kai 1072 m. Kastilija ir Leonas atiteko , musulmonų padėtis šiame krašte tapo sunki ir jie buvo priversti kreiptis pagalbos į Almoravidus. 1084 m. užėmus Seutą prašymas iš Ispanijos buvo priimtas ir Jusufas su savo armija persikėlė į Pirėnų pusiasalį ties Alchesirasu. 1086 m. Almoravidų armija sutriuškino Alfonsą VI. Pagal susitarimą, Jusufas Ispanijoje pasiliko tik tvirtovę Alchesirase, o pats išvyko atgal į Afriką. Vidiniai neramumai ir nauji pagalbos prašymai 1090 m. Jusufą privertė antrą kartą grįžti į Ispaniją. Šį kartą Almoravidai užėmė Granadą, Malagą, 1091 m. Kordobą (Ispanija), Seviliją. 1094 m. užimtas Badachosas, 1102 m. Valensija ir iki 1110 m. visa musulmoniškoji Ispanijos dalis atiteko Almoravidams.
Nuosmukis
Iki Jusufo ibn Tašmino mirties 1106 m., Almoravidų dinastija buvo pasiekusi savo galybės piką. Ši imperija, su sostine Marakešas, aprėpė visą šiaurės vakarų Afriką nuo Mauritanijos iki Alžyro, pietinę Pirėnų pusiasalio dalį iki upės žiočių, įskaitant Balearų salas. 1106 m. Jusufo sūnus Ali ibn Jusufas paveldėjo šalies valdymą ir kartu prasidėjo imperijos nuosmukis. Jį tenkino nominali valdžia ir daug dėmesio skyrė dvasiniams dalykams. Ali pasitikėjo savo dvasiniais patarėjais, kurie iš tikrųjų ir valdė šalį. 1142 m. sukilus Ispanijos musulmonams buvo prarastos beveik visos Ispanijos ir Portugalijos žemės, o 1145 m. galutinai ji suskilo į mažus emyratus. Tašminas ibn Ali, Ali sūnus, negalėjo pasipriešinti, nes buvo priverstas visas jėgas skirti Afrikai, kovoje su dar 1121 m. sukilusiais Maroko Almochadais. Ši kova galutinai sužlugdė Almoravidus. 1146 m. Tašminas pralaimėjo paskutinį mūšį prie Tlemseno. Naktį, atsitraukdamas iš mūšio, jis kartu su žirgu nukrito nuo uolos ir užsimušė. Valdžia atiteko dar visai jaunam jo sūnui Ibrahimui. Tuo metu Almochadų kalifas Abdal Muminas užėmė Fesą ir priartėjo prie Marakešo, kuri 1147 m. užėmė. Almoravidų dinastija žlugo.
Valdovai
- Jusufas ibn Tašminas (Yusuf ibn Tashfin) – (1061–1106);
- Ali ibn Jusufas (Ali ibn Yusuf) – (1106–1142);
- Tašminas ibn Ali (Tashfin ibn Ali) – (1142–1146);
- Ibrahimas ibn Tašminas (Ibrahim ibn Tashfin) – (1146);
- Ishakas ibn Ali (Ishaq ibn Ali) – (1146–1147).
Išnašos
- http://www.1911encyclopedia.org/Zenata Zenata – berberų gentis
- http://www.britannica.com/eb/topic-519207/Salih-ibn-Tarif[neveikianti nuoroda] Beregvarų karalius Salikas ibn Tarifas
- http://www.guide2womenleaders.com/Morocco_heads.htm Zainab al-Nafzawiyya
Taip pat skaitykite
- Maroko istorija.
Nuorodos
- en. Maroko istorija Archyvuota kopija 2005-12-30 iš Wayback Machine projekto..
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Almoravidai, Kas yra Almoravidai? Ką reiškia Almoravidai?
Al Murabitun المرابطون Imperijos zemelapisValstybine kalba berberu arabu kitosSostines MarakesasValdovai AlmoravidaiĮkurimas 1040 m Zlugimas 1147 m Valiuta Dinaras Maravedis Almoravidai arab المرابطون al Murabitun buvo Sacharos berberu dinastija kuri XI a isplito siaures vakaru Afrikoje ir Pirenu pusiasalyje Sios mauru imperijos valdos apeme Maroka Vakaru Sachara Mauritanija Tlemsena Alzyras pietu Malį didziaja dalį Senegalo ir Ispanijos bei Portugalijos pietus Zodzio Murabitun reiksme tiksliai nezinoma bet manoma kad arab Rabit reiskia priristas prie zirgo t y pasiruoses musiui Rabit taip pat minimas Korane kaip kreipimasis į dzihada Maroko istorijaSenoves LibijaRoma gt Omejadai Idrisidu dinastija 780 974 Kordoba ZiridaiMagravu dinastija 987 1070 Almoravidu dinastija 1073 1147 Almochadu dinastija 1147 1269 Marinidu dinastija 1258 1420 Vatasidu dinastija 1420 1547 1554 1659 Alavitu dinastija 1666 dabar Maroko protektoratasMaroko KaralysteIstorijaPries Almoravidus egzistavusi Idrisidu valdyta Feso karalyste buvo suskilusi į daugelį smulkiu emyratu Almoravidu dinastijos pradzia dave galinga Sanhadzi Sanhaja berberu gentis Lemtuna kurios centras buvo dabar Mauritanija Sios klajokliu genties plotai buvo nuo pietiniu Maroko oaziu ir upes Dra siaureje iki Senegalo upes pietuose Veliau ju teritorija isplito iki Nigerio upes kur jie įkure miesta Audagosta VII a Lemtunai prieme islama ir nuo to laiko prasidejo musiai su kitaminciais ir juodaodziais Ortodoksinio islamo įtaka IX a Lemtunu vadas Jahija ibn Ibrahimas 1036 m savo piligrimines keliones metu aplanke Meka Grįzdamas namo jis lydejo mokytojus į Kairuano mecete kur susitiko su misionieriumi is Feso sunitu islamo mokyklos pasekeju Abdalahu ibn Jasinu Jis padare didziulį įspudį Jahijai savo islamo įstatymu zinojimu Jis iki smulkmenu buvo istyrinejes mokyklos taisykles ir nuostatas Jahija įkalbejo jį vykti kartu su juo Grįze namo jie įsteige sekta pastate sventykla Ribata Vienuoliai pasivadino Almurabitunais zmones is Ribato arba Almoravidai kurie gyveno pagal absoliutaus ortodoksinio islamo principus Abdalahas stengesi vietiniams berberams įdiegti griezta religinio tikejimo įstatymu laikymasi Zinia apie sventus Almoravidus greit plito ir daug klajokliu prisijunge prie ju o tie kurie nenorejo prisijungti buvo jega nukariauti Tuo metu ju skaicius pasieke apie 30 000 o tai buvo didele jega dykumoje PergalesJau 1053 m Abdalahas armijai vadovauti paskyre Jahija ibn Umara ir pradejo nesti islama į aplinkinius regionus 1054 m nukariavo Sacharos Sanhadzi genties berberus ir uzeme Sidzilmasa Sijilmasa karavanines prekybos centra 1055 m uzeme Ganos imperijos miesta Audagosta o 1056 m musyje zuvo Jahija ir jo vieta uzeme jo brolis Abubakras ibn Umaras Tais paciais metais jis uzeme pietu Maroko Suso regiono srities sostine Tarudanta po to Atlaso kalnus ir centrinį Maroka 1059 m prasidejo kovos su berberu genties Zenata saka kurios įkurejas buvo Salikas ibn Tarifas Beregvarai labai priesinosi ir 1059 m musyje zuvo Almoravidu idejinis vadas Abdalahas ibn Jasinas Bet Abubakrui ibn Umarui Beregvarus pavyko nugaleti ir jis vede nugaleto valdovo nasle Zeinaba Zainab al Nafzawiyya Prasidejus neramumams Sacharoje Abubakaras buvo priverstas grįzti namo kad atstatytu tvarka o vadovavima armijai 1061 m pavede sunenui Jusufui ibn Tasminui kuriam paliko ir savo zmona Zainaba 1062 m Jusufas įkure Marakesa ir pasuko vakaru ir centrinio Magribo link 1070 m krito Fesas ir Jusufas tapo Maroko sultonu 1078 m po įnirtingu musiu buvo uzimtas Tanzeras 1080 m nugaleta Tlemseno karalyste o 1084 m uzimtas paskutinis siaures Maroko miestas Seuta Pirenu pusiasalisPirenu pusiasalis 1085 m Kai 1072 m Kastilija ir Leonas atiteko musulmonu padetis siame kraste tapo sunki ir jie buvo priversti kreiptis pagalbos į Almoravidus 1084 m uzemus Seuta prasymas is Ispanijos buvo priimtas ir Jusufas su savo armija persikele į Pirenu pusiasalį ties Alchesirasu 1086 m Almoravidu armija sutriuskino Alfonsa VI Pagal susitarima Jusufas Ispanijoje pasiliko tik tvirtove Alchesirase o pats isvyko atgal į Afrika Vidiniai neramumai ir nauji pagalbos prasymai 1090 m Jusufa priverte antra karta grįzti į Ispanija Sį karta Almoravidai uzeme Granada Malaga 1091 m Kordoba Ispanija Sevilija 1094 m uzimtas Badachosas 1102 m Valensija ir iki 1110 m visa musulmoniskoji Ispanijos dalis atiteko Almoravidams NuosmukisIki Jusufo ibn Tasmino mirties 1106 m Almoravidu dinastija buvo pasiekusi savo galybes pika Si imperija su sostine Marakesas aprepe visa siaures vakaru Afrika nuo Mauritanijos iki Alzyro pietine Pirenu pusiasalio dalį iki upes ziociu įskaitant Balearu salas 1106 m Jusufo sunus Ali ibn Jusufas paveldejo salies valdyma ir kartu prasidejo imperijos nuosmukis Jį tenkino nominali valdzia ir daug demesio skyre dvasiniams dalykams Ali pasitikejo savo dvasiniais patarejais kurie is tikruju ir valde salį 1142 m sukilus Ispanijos musulmonams buvo prarastos beveik visos Ispanijos ir Portugalijos zemes o 1145 m galutinai ji suskilo į mazus emyratus Tasminas ibn Ali Ali sunus negalejo pasipriesinti nes buvo priverstas visas jegas skirti Afrikai kovoje su dar 1121 m sukilusiais Maroko Almochadais Si kova galutinai suzlugde Almoravidus 1146 m Tasminas pralaimejo paskutinį musį prie Tlemseno Naktį atsitraukdamas is musio jis kartu su zirgu nukrito nuo uolos ir uzsimuse Valdzia atiteko dar visai jaunam jo sunui Ibrahimui Tuo metu Almochadu kalifas Abdal Muminas uzeme Fesa ir priartejo prie Marakeso kuri 1147 m uzeme Almoravidu dinastija zlugo ValdovaiJusufas ibn Tasminas Yusuf ibn Tashfin 1061 1106 Ali ibn Jusufas Ali ibn Yusuf 1106 1142 Tasminas ibn Ali Tashfin ibn Ali 1142 1146 Ibrahimas ibn Tasminas Ibrahim ibn Tashfin 1146 Ishakas ibn Ali Ishaq ibn Ali 1146 1147 Isnasoshttp www 1911encyclopedia org Zenata Zenata berberu gentis http www britannica com eb topic 519207 Salih ibn Tarif neveikianti nuoroda Beregvaru karalius Salikas ibn Tarifas http www guide2womenleaders com Morocco heads htm Zainab al NafzawiyyaTaip pat skaitykiteMaroko istorija Nuorodosen Maroko istorija Archyvuota kopija 2005 12 30 is Wayback Machine projekto