Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Liberijos istorija Liberijos valstybės Vakarų Afrikoje Atlanto vandenyno pakrantėje istorija Liberijos grafystėsBundu ge
Liberijos istorija
Liberijos istorija – Liberijos, valstybės Vakarų Afrikoje, Atlanto vandenyno pakrantėje, istorija.
Ikiistoriniai laikai
Dabartinės Liberijos teritorijoje žmonės apsigyveno mezolite ir neolite. I m. e. tūkstantmetyje vietos gyventojai jau mokėjo apdirbti geležį. Seniausi krašto gyventojai, manoma, yra . Mandžių tautos – pietų , arba kpeliai, perėmę kai kuriuos kru religinius ir socialinius papročius, bei šiaurės mandžiai, daugiausia , didele dalimi islamizuoti, atvyko iš šiaurės rytų. Iki europiečių atvykimo vietos gyventojai nebuvo sukūrę galingesnių valstybių.
Naujieji laikai
1461 m. dabartinę Liberijos pakrantę pasiekė portugalai ir įkūrė upių žiotyse prekybinius punktus; portugalus daugiausia domino auksas, vergai, Gvinėjos pipirai. Vėliau Liberijos pakrantėje pradėjo lankytis olandai, anglai, prancūzai, daugiausia – vergų pirkliai.
1816 m. grupė baltaodžių JAV gyventojų įkūrė Amerikiečių kolonizacinę draugiją (vadovas J. Ašmunas), kuri siekė išspręsti vadinamąją juodaodžių problemą perkeldama į laisvę paleistus vergus į Afriką. 1821 m. ji nupirko iš vietinių genčių vadų Providenso salą ir prieš ją esančią teritoriją dabartinės Liberijos pakrantėje – apie 14 000 km². Į ją imta skatinti keltis iš vergovės išlaisvintus vergus, daugiausia iš JAV. 1822–1892 m. atsikėlė apie 16 400 JAV juodaodžių, vėliau pavadintų Liberijos amerikiečiais, ir apie 5700 afrikiečių vergų, kuriuos išvadavo Didžiosios Britanijos ir JAV laivynai – liberai. JAV prezidento Dž. Monro garbei pirmąją gyvenvietę persikėlėliai pavadino Monrovija; miestas įkurtas 1822 m., visa kolonija pavadinta Liberija (lot. liber – laisvas). 1834–1836 m. buvo įkurtos Merilando, Basa Kovo, Grinvilio gyvenvietės.
1839 m. visos gyvenvietės, išskyrus Merilandą, susivienijo į federaciją – . Daugiausia plėtota cukraus ir kavos gamyba.
Nepriklausomybė
1847 m. liepos 26 d. buvo paskelbta Liberijos nepriklausomybė ir priimta JAV pavyzdžio konstitucija. Joje buvo numatytas valdžios padalijimas į tris šakas. Rinkimų teisė suteikta tik vyrams, persikėlėlių iš JAV palikuoniams, kurie, kitaip nei beraščiai vietos gyventojai, buvo susipažinę su demokratijos principais ir liberalizmu. 1848 m. Liberijoje gyveno apie 8000 Liberijos amerikoliberų ir apie 35 000 vietos kilmės gyventojų. 1857 m. prie Liberijos prisijungė Marylandas. 1848–1862 m. Liberiją pripažino didžiosios valstybės (1862 m. JAV).
Tarp atvykėlių ir vietos gyventojų prasidėjo nesantaika, kuri tęsiasi iki šiol. Per 50 metų Liberijos amerikiečiai pamažu įsitvirtino šalies politiniame ir ekonominiame gyvenime. 1869 m. jie įkūrė (Whig Party), kuri nuo 1879 m. tapo valdančiąja. Septintame – aštuntame dešimtmetyje Liberijos ūkį ištiko krizė – dėl pigesnio cukraus iš Vest Indijos ir kavos iš Brazilijos eksporto į pasaulinę rinką beveik nutrūko šių prekių eksportas iš Liberijos. Vyriausybė, siekdama pagerinti padėtį, įsiskolino Vakarų valstybėms. Pablogėjo ir Liberijos tarptautinė padėtis. Didžioji Britanija ir Prancūzija, įsigalėjusios gretimose šalyse, nuo XIX a. antrosios pusės ėmė grobti Liberijos žemes ir siekė ją aneksuoti. Liberija neteko beveik 44% teritorijos. Tik dėl Vakarų valstybių nesutarimų ir JAV įsikišimo Liberija išsaugojo nepriklausomybę.
Nuo XIX a. pabaigos į Liberijos ūkį ėmė skverbtis JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos bendrovės. 1885 m. sutartimi su Didžioji Britanija, 1892 m. ir 1910 m. – su Prancūzija buvo nustatytos Liberijos ir šių valstybių valdų sienos; 1911 m. Didžioji Britanija ir Prancūzija jas patvirtino. XX a. pradžioje iš Afrikos šalių tik Liberija ir Etiopija nebuvo kolonijos.
Naujausieji laikai
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje 1918 m. Liberija formaliai prisidėjo prie Antantės. 1926 m. JAV suteikė Liberijai ilgalaikį 405 mln. dol. kreditą skoloms apmokėti; už tai Liberijos vyriausybė JAV bendrovei „Firestone Plantations Company“ 99 metams išnuomojo 400 000 ha žemės kaučiukmedžiams auginti. Žemės ūkio pagrindu tapo kaučiukmedžių plantacijos.
Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. Liberija prisidėjo prie antihitlerinės koalicijos. Prezidento laikais (1944–1971 m.) imta įgyvendinti priemones vietos gyventojų ir Liberijos amerikiečių palikuonių nelygybei panaikinti. Šias permainas skatino ir visoje Afrikoje po Antrojo pasaulinio karo prasidėjęs vietos gyventojų judėjimas. 1947 m. vietos gyventojams vyrams buvo suteikta rinkimų teisė, bet ją ribojo , jiems leista užimti valstybės pareigas. Skatintos užsienio kapitalo investicijos. Dėl kaučiuko eksporto ir JAV paskolų bei subsidijų 1951 m. Liberija sugebėjo išmokėti visas skolas bendrovei Firestone Plantations Company. Septintame dešimtmetyje užsienio investuotojams padedant Liberija tapo stambia geležies rūdos eksportuotoja. Aštuntame dešimtmetyje BVP 1 gyventojui sudarė 500 m. JAV dolerių.
Nuo 1945 m. yra Jungtinių Tautų, nuo 1963 m. – narė.
Šalyje išliko įtampa tarp įvairių bendruomenių. 1971 m. mirus V. Tubmanui prezidentu tapo . 1980 m. per vyr. seržanto vadovaujamą karinį perversmą, kurio pagrindiniai dalyviai buvo vietos gyventojų kilmės žemesniųjų rangų kariškiai, V. Tolbertas nušalintas nuo valdžios, sudaryta karinė vyriausybė – Liaudies gelbėjimo taryba. Tikrųjų vigų partija, valdžiusi daugiau kaip 120 m., visiškai prarado įtaką. Valdžia atiteko vietos gyventojų atstovams. 1985 m. prezidentu išrinktas Samuelis Doe.
Dėl gausybės skirtingų bendruomenių, demokratinių tradicijų stokos ėmė vyrauti gentiniai interesai, prasidėjo išpuoliai prieš politinius oponentus. Vyriausybė sustabdė konstitucijos galiojimą, uždraudė politinių partijų veiklą, laikraščių leidybą. 1989 m. gruodžio mėn. tarp vyriausybės ir (LNPF, vadovas Čarlzas Teiloras) prasidėjo ginkluoti susirėmimai, kurie virto pilietiniu karu; 1990 m. S. Doe buvo nužudytas. Į Liberiją buvo įvestos Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) ginkluotosios pajėgos (išvestos 1999 m.). 1990 m. tarpininkaujant tarptautinei bendrijai buvo sudaryta laikinoji vyriausybė (prezidentas ir vyriausybės vadovas Amosas Sajeris). Vyriausybė rezidavo Monrovijoje; didžiąją šalies dalį kontroliavo LNPF, vakarinę dalį – (LIVJ). 1993 m. taikai palaikyti į šalį buvo įvestos ir Jungtinių Tautų ginkluotosios pajėgos. 1993 m. svarbiausios pilietinio karo jėgos – Laikinoji vyriausybė, LNPF, LIVJ – sudarė pereinamojo laikotarpio paliaubas iki visuotinių rinkimų. 1994 m. A. Sajeris atsisakė pareigų ir valdžią perdavė valstybės tarybai.
1997 m. prezidentu išrinktas Čarlzas Teiloras. Jo vadovaujama Nacionalinė patriotinė partija (įkurta 1997 m.) gavo daugumą ir per abejų parlamento rūmų rinkimus. Pilietinis karas laikinai aprimo. 1989–1997 m. per jį žuvo daugiau kaip 150 000 žmonių, 450 000 žmonių tapo pabėgėliais, apie 1 mln. žmonių, 1/3 šalies gyventojų, neteko pastogės. Liberijos ūkį ištiko krizė. Veiklą nutraukė beveik visos užsienio bendrovės, 80% gyventojų tapo bedarbiais. 1999 m., Č. Teilorui pradėjus persekioti politinius oponentus, vėl atsinaujino pilietinis karas. 2002 m. vyriausybė įvedė nepaprastąją padėtį, bet tai negelbėjo. 2003 m. rugpjūčio mėn. po JAV ultimatumo Čarlzas Teiloras atsistatydino. 2003 m., tarpininkaujant tarptautinei bendrijai, sudaryta laikinoji vyriausybė (vadovas ); jos svarbiausias tikslas buvo nutraukti ginkluotus susirėmimus ir surengti demokratinius rinkimus. 2005 m. spalio–lapkričio mėn. surengtus prezidento rinkimus laimėjo vadovė Elena Džonson-Sirleafa. 2006 m. kovą dėl tarptautinės bendruomenės spaudimo prezidentė kreipėsi į Nigeriją, kad būtų išduotas buvęs prezidentas Čarlzas Teiloras, kad būtų teisiamas už karo nusikaltimus. Jo teismas buvo perkeltas į Hagą dėl saugumo priežasčių. 2006 m. birželį JTO užbaigė Liberijos medienos embargą, pradėtą 2003 m. gegužę. O tų metų spalį sukūrus sertifikavimo programą atšauktas deimantų embargas, galiojęs nuo 2001 m.
2007 m. suimtas ir valstybės lėšų grobstymu apkaltintas buvęs prezidentas Bryant. Po kelių metų visi kaltinimai jam buvo panaikinti vyriausybei nepateikus įrodymų.
2018 m. Liberijos prezidentu tapo George Weah, nugalėjęs . Jis tapo ketvirtu pagal jaunumą einančiu pareigas Afrikos prezidentu. Tai buvo pirmas taikus valdžios perdavimas Liberijoje per 74 metus. Du pasaulinio garso Afrikos puolėjai Didier Drogba ir Samuel Eto'o dalyvavo inauguracijoje.
Šaltiniai
- Stasys Lukšys. Liberijos istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 98 psl.
- Stasys Lukšys. Liberijos istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 99 psl.
- "Reconciliatory Gesture Or Political Compromise? Why NTGL’s Bryant Walked. " Archyvuota kopija 2011-10-05 iš Wayback Machine projekto., FrontPageAfrica, 24 September 2010.
- „Top 10 youngest serving presidents in Africa, 2018“. Listwand. 3 October 2018. Suarchyvuotas originalas 2018-10-03. Nuoroda tikrinta 2020-06-29.
- „George Weah sworn in as Liberia's president“. BBC. 22 March 2018.
- „George Weah sworn in as president of Liberia“. As. Suarchyvuotas originalas 2021-04-15. Nuoroda tikrinta 23 August 2018.
Alžyras · Angola · · · · Burkina Fasas · · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · · · · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · · · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · · · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · · Zimbabvė ·
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liberijos istorija, Kas yra Liberijos istorija? Ką reiškia Liberijos istorija?
Liberijos istorija Liberijos valstybes Vakaru Afrikoje Atlanto vandenyno pakranteje istorija Liberijos grafystesBundu genties merginos 1912 m JAV kariuomene Liberijoje per Antrajį pasaulinį karaPrezidentas Viljamas TubmanasTarptautines pajegos LiberijojeElena Dzonson SirleafaIkiistoriniai laikaiDabartines Liberijos teritorijoje zmones apsigyveno mezolite ir neolite I m e tukstantmetyje vietos gyventojai jau mokejo apdirbti gelezį Seniausi krasto gyventojai manoma yra Mandziu tautos pietu arba kpeliai pereme kai kuriuos kru religinius ir socialinius paprocius bei siaures mandziai daugiausia didele dalimi islamizuoti atvyko is siaures rytu Iki europieciu atvykimo vietos gyventojai nebuvo sukure galingesniu valstybiu Naujieji laikaiPagrindinis straipsnis Pipiru krantas 1461 m dabartine Liberijos pakrante pasieke portugalai ir įkure upiu ziotyse prekybinius punktus portugalus daugiausia domino auksas vergai Gvinejos pipirai Veliau Liberijos pakranteje pradejo lankytis olandai anglai prancuzai daugiausia vergu pirkliai 1816 m grupe baltaodziu JAV gyventoju įkure Amerikieciu kolonizacine draugija vadovas J Asmunas kuri sieke isspresti vadinamaja juodaodziu problema perkeldama į laisve paleistus vergus į Afrika 1821 m ji nupirko is vietiniu genciu vadu Providenso sala ir pries ja esancia teritorija dabartines Liberijos pakranteje apie 14 000 km Į ja imta skatinti keltis is vergoves islaisvintus vergus daugiausia is JAV 1822 1892 m atsikele apie 16 400 JAV juodaodziu veliau pavadintu Liberijos amerikieciais ir apie 5700 afrikieciu vergu kuriuos isvadavo Didziosios Britanijos ir JAV laivynai liberai JAV prezidento Dz Monro garbei pirmaja gyvenviete persikeleliai pavadino Monrovija miestas įkurtas 1822 m visa kolonija pavadinta Liberija lot liber laisvas 1834 1836 m buvo įkurtos Merilando Basa Kovo Grinvilio gyvenvietes 1839 m visos gyvenvietes isskyrus Merilanda susivienijo į federacija Daugiausia pletota cukraus ir kavos gamyba Nepriklausomybe1847 m liepos 26 d buvo paskelbta Liberijos nepriklausomybe ir priimta JAV pavyzdzio konstitucija Joje buvo numatytas valdzios padalijimas į tris sakas Rinkimu teise suteikta tik vyrams persikeleliu is JAV palikuoniams kurie kitaip nei berasciai vietos gyventojai buvo susipazine su demokratijos principais ir liberalizmu 1848 m Liberijoje gyveno apie 8000 Liberijos amerikoliberu ir apie 35 000 vietos kilmes gyventoju 1857 m prie Liberijos prisijunge Marylandas 1848 1862 m Liberija pripazino didziosios valstybes 1862 m JAV Tarp atvykeliu ir vietos gyventoju prasidejo nesantaika kuri tesiasi iki siol Per 50 metu Liberijos amerikieciai pamazu įsitvirtino salies politiniame ir ekonominiame gyvenime 1869 m jie įkure Whig Party kuri nuo 1879 m tapo valdanciaja Septintame astuntame desimtmetyje Liberijos ukį istiko krize del pigesnio cukraus is Vest Indijos ir kavos is Brazilijos eksporto į pasauline rinka beveik nutruko siu prekiu eksportas is Liberijos Vyriausybe siekdama pagerinti padetį įsiskolino Vakaru valstybems Pablogejo ir Liberijos tarptautine padetis Didzioji Britanija ir Prancuzija įsigalejusios gretimose salyse nuo XIX a antrosios puses eme grobti Liberijos zemes ir sieke ja aneksuoti Liberija neteko beveik 44 teritorijos Tik del Vakaru valstybiu nesutarimu ir JAV įsikisimo Liberija issaugojo nepriklausomybe Nuo XIX a pabaigos į Liberijos ukį eme skverbtis JAV Didziosios Britanijos Prancuzijos Vokietijos bendroves 1885 m sutartimi su Didzioji Britanija 1892 m ir 1910 m su Prancuzija buvo nustatytos Liberijos ir siu valstybiu valdu sienos 1911 m Didzioji Britanija ir Prancuzija jas patvirtino XX a pradzioje is Afrikos saliu tik Liberija ir Etiopija nebuvo kolonijos Naujausieji laikaiPirmojo pasaulinio karo pabaigoje 1918 m Liberija formaliai prisidejo prie Antantes 1926 m JAV suteike Liberijai ilgalaikį 405 mln dol kredita skoloms apmoketi uz tai Liberijos vyriausybe JAV bendrovei Firestone Plantations Company 99 metams isnuomojo 400 000 ha zemes kauciukmedziams auginti Zemes ukio pagrindu tapo kauciukmedziu plantacijos Per Antrajį pasaulinį kara 1944 m Liberija prisidejo prie antihitlerines koalicijos Prezidento laikais 1944 1971 m imta įgyvendinti priemones vietos gyventoju ir Liberijos amerikieciu palikuoniu nelygybei panaikinti Sias permainas skatino ir visoje Afrikoje po Antrojo pasaulinio karo prasidejes vietos gyventoju judejimas 1947 m vietos gyventojams vyrams buvo suteikta rinkimu teise bet ja ribojo jiems leista uzimti valstybes pareigas Skatintos uzsienio kapitalo investicijos Del kauciuko eksporto ir JAV paskolu bei subsidiju 1951 m Liberija sugebejo ismoketi visas skolas bendrovei Firestone Plantations Company Septintame desimtmetyje uzsienio investuotojams padedant Liberija tapo stambia gelezies rudos eksportuotoja Astuntame desimtmetyje BVP 1 gyventojui sudare 500 m JAV doleriu Nuo 1945 m yra Jungtiniu Tautu nuo 1963 m nare Salyje isliko įtampa tarp įvairiu bendruomeniu 1971 m mirus V Tubmanui prezidentu tapo 1980 m per vyr serzanto vadovaujama karinį perversma kurio pagrindiniai dalyviai buvo vietos gyventoju kilmes zemesniuju rangu kariskiai V Tolbertas nusalintas nuo valdzios sudaryta karine vyriausybe Liaudies gelbejimo taryba Tikruju vigu partija valdziusi daugiau kaip 120 m visiskai prarado įtaka Valdzia atiteko vietos gyventoju atstovams 1985 m prezidentu isrinktas Samuelis Doe Del gausybes skirtingu bendruomeniu demokratiniu tradiciju stokos eme vyrauti gentiniai interesai prasidejo ispuoliai pries politinius oponentus Vyriausybe sustabde konstitucijos galiojima uzdraude politiniu partiju veikla laikrasciu leidyba 1989 m gruodzio men tarp vyriausybes ir LNPF vadovas Carlzas Teiloras prasidejo ginkluoti susiremimai kurie virto pilietiniu karu 1990 m S Doe buvo nuzudytas Į Liberija buvo įvestos Vakaru Afrikos valstybiu ekonomines bendrijos VAVEB ginkluotosios pajegos isvestos 1999 m 1990 m tarpininkaujant tarptautinei bendrijai buvo sudaryta laikinoji vyriausybe prezidentas ir vyriausybes vadovas Amosas Sajeris Vyriausybe rezidavo Monrovijoje didziaja salies dalį kontroliavo LNPF vakarine dalį LIVJ 1993 m taikai palaikyti į salį buvo įvestos ir Jungtiniu Tautu ginkluotosios pajegos 1993 m svarbiausios pilietinio karo jegos Laikinoji vyriausybe LNPF LIVJ sudare pereinamojo laikotarpio paliaubas iki visuotiniu rinkimu 1994 m A Sajeris atsisake pareigu ir valdzia perdave valstybes tarybai 1997 m prezidentu isrinktas Carlzas Teiloras Jo vadovaujama Nacionaline patriotine partija įkurta 1997 m gavo dauguma ir per abeju parlamento rumu rinkimus Pilietinis karas laikinai aprimo 1989 1997 m per jį zuvo daugiau kaip 150 000 zmoniu 450 000 zmoniu tapo pabegeliais apie 1 mln zmoniu 1 3 salies gyventoju neteko pastoges Liberijos ukį istiko krize Veikla nutrauke beveik visos uzsienio bendroves 80 gyventoju tapo bedarbiais 1999 m C Teilorui pradejus persekioti politinius oponentus vel atsinaujino pilietinis karas 2002 m vyriausybe įvede nepaprastaja padetį bet tai negelbejo 2003 m rugpjucio men po JAV ultimatumo Carlzas Teiloras atsistatydino 2003 m tarpininkaujant tarptautinei bendrijai sudaryta laikinoji vyriausybe vadovas jos svarbiausias tikslas buvo nutraukti ginkluotus susiremimus ir surengti demokratinius rinkimus 2005 m spalio lapkricio men surengtus prezidento rinkimus laimejo vadove Elena Dzonson Sirleafa 2006 m kova del tarptautines bendruomenes spaudimo prezidente kreipesi į Nigerija kad butu isduotas buves prezidentas Carlzas Teiloras kad butu teisiamas uz karo nusikaltimus Jo teismas buvo perkeltas į Haga del saugumo priezasciu 2006 m birzelį JTO uzbaige Liberijos medienos embarga pradeta 2003 m geguze O tu metu spalį sukurus sertifikavimo programa atsauktas deimantu embargas galiojes nuo 2001 m 2007 m suimtas ir valstybes lesu grobstymu apkaltintas buves prezidentas Bryant Po keliu metu visi kaltinimai jam buvo panaikinti vyriausybei nepateikus įrodymu 2018 m Liberijos prezidentu tapo George Weah nugalejes Jis tapo ketvirtu pagal jaunuma einanciu pareigas Afrikos prezidentu Tai buvo pirmas taikus valdzios perdavimas Liberijoje per 74 metus Du pasaulinio garso Afrikos puolejai Didier Drogba ir Samuel Eto o dalyvavo inauguracijoje SaltiniaiStasys Luksys Liberijos istorija Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 98 psl Stasys Luksys Liberijos istorija Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 99 psl Reconciliatory Gesture Or Political Compromise Why NTGL s Bryant Walked Archyvuota kopija 2011 10 05 is Wayback Machine projekto FrontPageAfrica 24 September 2010 Top 10 youngest serving presidents in Africa 2018 Listwand 3 October 2018 Suarchyvuotas originalas 2018 10 03 Nuoroda tikrinta 2020 06 29 George Weah sworn in as Liberia s president BBC 22 March 2018 George Weah sworn in as president of Liberia As Suarchyvuotas originalas 2021 04 15 Nuoroda tikrinta 23 August 2018 Vikiteka Liberijos istorija vaizdine ir garsine medziagav rAfrikos saliu istorijos Alzyras Angola Burkina Fasas CAR Cadas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Eritreja Etiopija Gvineja Kamerunas Kenija Komorai Kongas Kongo DR Lesotas Liberija Libija Madagaskaras Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Nigeris Pietu Afrika Pietu Sudanas Pusiaujo Gvineja Ruanda San Tome ir Prinsipe Seiseliai Senegalas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Vakaru Sachara Zimbabve Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu