Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Mauritanijos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mauritanijos Islamo Respublika – buvusi Prancūzijos kolonija Vakarų Afrikoje, šalia Atlanto vandenyno. Ribojasi su Alžyru, Maliu ir Senegalu, taip pat Vakarų Sacharos teritorija. Mauritanija yra vakariniame Sacharos pakraštyje ir nuo seno gyvenama maurų, iš arabų, berberų ir asimiliuotų juodųjų Vakarų Afrikos gyventojų susidariusios tautos.
| Sahelio civilizacija |
| Valstybės IX-XIII a. |
| Vagadu, Tekrūras, Kanemas |
| Valstybės XIII-XVIII a. |
| Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras |
| Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.) |
| Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, , Vasulu, Adamava |
| Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.) |
| , Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas |
| Nepriklausomybė (XX-XXI a.) |
| Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas |
| Sahelio regionai |
| Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras |
Šiuo metu Mauritanija vadinama tiltu tarp Šiaurės ir Vakarų Afrikos. Iš tikro Mauritanijoje įvairios grupės turi tamprius kultūrinius ir ekonominius ryšius su savo kaimynais abiejuose regionuose (Magrebe ir - Communauté Économique des États de l'Afrique de l'Ouest). Šalis buvo tarpinininkė tarp šiaurinės ir pietinės Sacharos ribos prekiaujant auksu, druska ir vergais, taip pat buvo riba, kur susiduria subsacharinės Afrikos sėslūs žemdirbiai ir Magrebo arabų-berberų klajokliai.
Prieškolonijinis laikotarpis
Prieškolonijinės Mauritanijos istorija vystėsi nevieningai, ir koncentravosi keliuose skirtinguose kultūriniuose regionuose.
Didžioji Mauritanijos dalis priklausė Transsacharinės prekybos zonai. Senovėje Sachara ne tiek skyrė, kiek jungė joje gyvenusias tautas ir buvo vienas iš migracijos ir užkariavimų kelių. Nuo senovės Mauritanijos dykumoje kūrėsi prekybiniai miestai, kurie susijungė į vientisą prekybinę sistemą. Atlanto pakrantėje, vakariniame dykumos krašte esanti Mauritanija savo istorijoje sulaukė daug migrantų ir užkariautojų bangų, kurios buvo asimiliuotos į jos sudėtingą visuomenę. Nuo III a. į pietus migravo berberai. Nėra aišku kas paskatino šią migraciją - bandymas pabėgti nuo priešų ar tiesiog ganyklų paieškos. Aiškiai žinoma tik, kad berberai jau turėjo prijaukintus arklius, mokėjo lydyti geležį, o tai jiems suteikė pranašumą prieš vietinius, neolite tebegyvenančius gyventojus. VIII a. regione pasirodė arabai, kurie pavergė ir asimiliavo pirmuosius Mauritanijos gyventojus.
Tankiai gyvenamas pietvakarinis Mauritanijos pakraštys kartu su šiauriniu Senegalu (Senegalo upės slėnis) sudarė Futa Toro istorinį regioną, kuriame jau nuo IX a. klestėjo prekybinė valstybė Tekrūras, kurią vėliau pakeitė Denankė, Futa Toras. Čia svarbiausia etninė grupė buvo fulbiai .
Pietvakarinis Mauritanijos pakraštys nuo VIII a. buvo veikiamas galingų juodaodžių Vakarų Sahelio imperijų - Ganos, Malio ir Songajaus. Spėjama, kad viena iš Ganos imperijos sostinių, , buvo Mauritanijos teritorijoje.
Mauritanijos heterogeniškumas nuolat veikė prieš Mauritanijos vienybės tendencijas. Tiek Sanhadži konfederacija, klestėjusi VIII-X a., tiek Almoravidai nuo XI iki XII a., buvo silpninami vidinių kovų ir žlugo dėl kitų valstybių - Ganos imperijos ir Almohadų imperijos įsiveržimų.
Vienas iš vienijančių veiksnių buvo islamas. Mauritanijos islamizacija palaipsniui truko daugiau nei 500 metų. Islamas pradėjo pamažu plisti per kontaktus su berberų ir arabų pirkliais, plačiai paplito po Almoravidų užkariavimų, įsitvirtino į šalį atvykus Jemeno arabams XII-XIII, tačiau islamizacija nebuvo pilnai užbaigta dar keletą šimtmečių ir po to. Palaipsnę islamizaciją lydėjo arabizacijos procesas, kurio metu berberų didikai Mauritanijoje neteko valdžios ir tapo arabų užkariautojų vasalais.
Santykiai su europiečiais ir kolonizacija
Europiečiai (portugalai, ispanai) Mauritanijos pakrantėse pradėjo lankytis nuo XV a. vid. (Nuadibu kyšulį pasiekė 1441 m.). Po kelerių metų portugalai įkūrė fortą, kur vykdė . Vėliau pakrantėse dominavo ispanai, juos pakeitė olandai, prancūzai, britai. Nuo XV iki XIX a. Europos kontaktus su Mauritanija lėmė prekyba akacijų produktu gumiarabiku. Buvo prekiaujama ne tik juo, bet ir vergais, auksu, dramblio kaulu.
Konkurencija tarp Europos didžiųjų valstybių leido arabizuotiems berberams, maurams, išlaikyti savo nepriklausomybę, o vėliau ir gauti metinius mokėjimus iš Prancūzijos, kurios suverenitetą Senegalo upės ir Mauritanijos pakrantės regionui pripažino 1815 m. Vienos kongresas. Prancūzų skverbimasis į Senegalo upės regioną ir Mauritanijos pakrantę rimčiau prasidėjo tik XIX a. viduryje, Senegalo gubernatoriumi tapus Louis Faidherbe, o visos šalies užkariavimas tik XX a. pradžioje.
Dėl krašto skurdumo ir nuožmių gyventojų, aktyvesnė europiečių kolonizacija ilgai nebuvo vykdoma. Prancūzai labiau domėjosi Senegalo žemėmis ir ten dar XVII a. įsteigė Sen Lui koloniją. 1815 m. Vienos kongresas patvirtino prancūzų teises į pakrantę piečiau Nuadibu kyšulio. Kadangi Trarzos emyrai kėlė grėsmę prancūzams bei prekiavo su jų konkurentais britais, jie XIX a. vid. pradėjo kovas su maurais kitapus Senegalo upės. Situacija mažai kito iki pat XX a. pr., maurai realiai buvo Mauritanijos valdovais (nors teritorija ir priskirta Prancūzų Vakarų Afrikai). Vėliau prancūzai, pasinaudodami vidiniais Mauritanijos genčių karais, bandė kraštą užimti, 1903 m. sudarė Mauritanijos protektoriatą, bet susilaukė nuožmaus pasipriešinimo (ypač iš Adraro, kuris paskelbė prieš prancūzus džihadą). Apie 1920 m. kolonizatoriai jau sugebėjo įtvirtinti savo valdžią, nors klajoklių antpuoliai tebebuvo dažni iki pat 1935-40 m. Siekdami palaikyti valdžią, prancūzai buvo priversti remtis maurų genčių vadais, bendradarbiavo su Trarzos, Braknos, Adraro emyrais. Socialinė sankloda per kolonijinį laikotarpį mažai tepakito, tebepraktikuota oficialiai Prancūzijoje uždrausta vergovė. Teritorija tebebuvo administruojama iš Port Lui.
1946 m. Mauritanijai suteiktas užjūrio teritorijos statusas, 1957 m. įkurta sostinė Nuakšotas (vieta parinkta tarp maurų ir juodaodžių žemių), 1958 m. suteiktas autonominės respublikos statusas. Dėl etninių skirtumų šalies ateitis buvo miglota – maurai siekė jungtis prie Maroko, juodaodžiai – prie Malio ar Senegalo. Marokas priešinosi Mauritanijos valstybės įkūrimui. Visgi, Prancūzijoje išsilavinusio dėka sudaryta Mauritanijos persigrupavimo partija, kuri siekė nepriklausomos Mauritanijos valstybės.
Nepriklausomybė
1960 m. lapkričio 28 d. Mauritanija paskelbė nepriklausomybę. Dada tapo šalies prezidentu, o netrukus įvedė autokratinį valdymą. 1963 m. pradėta geležies rūdos gavyba tapo pagrindiniu šalies pelno šaltiniu. 1975 m. Mauritanija okupavo pietinę Vakarų Sacharos dalį, tačiau išlaidos karui ir partizanų vykdyti kasyklų ir geležinkelio antpuoliai visiškai nuskurdino šalį. 1978 m., po perversmo nušalinus Dadą, karas nutrauktas, o Mauritanijos teritorijas Vakarų Sacharoje užėmė Marokas. 1984 m. šalies vadovu tapo , kuris valdė autokratiškai iki pat 2005 m. Jis buvo arabizacijos šalininkas, todėl pietinėje šalies dalyje kilo etniniai neramumai, 1989 m. peraugę į . Dėl to ~250 tūkst. juodaodžių persikėlė į Senegalą. Taja laikėsi gan liberalios politikos, palaikė santykius su Izraeliu, todėl įvairios islamistų grupuotės rengė perversmus. 2005 m., Tajai viešint Saudo Arabijoje, įvykdytas sėkmingas perversmas. Šalyje prasidėjo politinio nestabilumo laikotarpis, įvykdyti keli perversmai, rytinėse šalies pusėse suaktyvėjo Al-Kaeda veikla.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mauritanijos istorija, Kas yra Mauritanijos istorija? Ką reiškia Mauritanijos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Mauritanijos Islamo Respublika buvusi Prancuzijos kolonija Vakaru Afrikoje salia Atlanto vandenyno Ribojasi su Alzyru Maliu ir Senegalu taip pat Vakaru Sacharos teritorija Mauritanija yra vakariniame Sacharos pakrastyje ir nuo seno gyvenama mauru is arabu berberu ir asimiliuotu juoduju Vakaru Afrikos gyventoju susidariusios tautos Sahelio civilizacijaValstybes IX XIII a Vagadu Tekruras KanemasValstybes XIII XVIII a Dzolofas Malis Songajus Bamara Mosiu valstybes Hausu valstybes Bornu Bagirmi Vadajus DarfurasFulbiu dzihadas XVIII XIX a Futa Dzalonas Futa Toro Sokoto kalifatas Masina Vasulu AdamavaKolonijos Sahelyje XIX XX a Prancuzijos Vakaru Afrika Prancuzijos Pusiaujo Afrika SudanasNepriklausomybe XX XXI a Senegalas Mauritanija Gvineja Malis Dramblio Kaulo Krantas Burkina Faso Nigeris Nigerija Cadas CAR SudanasSahelio regionaiSenegambija Vakaru Sahelis Mosiai Hausalandas Kanem Bornu Adamava Darfuras Siuo metu Mauritanija vadinama tiltu tarp Siaures ir Vakaru Afrikos Is tikro Mauritanijoje įvairios grupes turi tamprius kulturinius ir ekonominius rysius su savo kaimynais abiejuose regionuose Magrebe ir Communaute Economique des Etats de l Afrique de l Ouest Salis buvo tarpinininke tarp siaurines ir pietines Sacharos ribos prekiaujant auksu druska ir vergais taip pat buvo riba kur susiduria subsacharines Afrikos seslus zemdirbiai ir Magrebo arabu berberu klajokliai Prieskolonijinis laikotarpisPagrindiniai straipsniai Transsacharine prekyba Futa Toras ir Vakaru Sahelis Prieskolonijines Mauritanijos istorija vystesi nevieningai ir koncentravosi keliuose skirtinguose kulturiniuose regionuose Didzioji Mauritanijos dalis priklause Transsacharines prekybos zonai Senoveje Sachara ne tiek skyre kiek junge joje gyvenusias tautas ir buvo vienas is migracijos ir uzkariavimu keliu Nuo senoves Mauritanijos dykumoje kuresi prekybiniai miestai kurie susijunge į vientisa prekybine sistema Atlanto pakranteje vakariniame dykumos kraste esanti Mauritanija savo istorijoje sulauke daug migrantu ir uzkariautoju bangu kurios buvo asimiliuotos į jos sudetinga visuomene Nuo III a į pietus migravo berberai Nera aisku kas paskatino sia migracija bandymas pabegti nuo priesu ar tiesiog ganyklu paieskos Aiskiai zinoma tik kad berberai jau turejo prijaukintus arklius mokejo lydyti gelezį o tai jiems suteike pranasuma pries vietinius neolite tebegyvenancius gyventojus VIII a regione pasirode arabai kurie paverge ir asimiliavo pirmuosius Mauritanijos gyventojus Tankiai gyvenamas pietvakarinis Mauritanijos pakrastys kartu su siauriniu Senegalu Senegalo upes slenis sudare Futa Toro istorinį regiona kuriame jau nuo IX a klestejo prekybine valstybe Tekruras kuria veliau pakeite Denanke Futa Toras Cia svarbiausia etnine grupe buvo fulbiai Pietvakarinis Mauritanijos pakrastys nuo VIII a buvo veikiamas galingu juodaodziu Vakaru Sahelio imperiju Ganos Malio ir Songajaus Spejama kad viena is Ganos imperijos sostiniu buvo Mauritanijos teritorijoje Mauritanijos heterogeniskumas nuolat veike pries Mauritanijos vienybes tendencijas Tiek Sanhadzi konfederacija klestejusi VIII X a tiek Almoravidai nuo XI iki XII a buvo silpninami vidiniu kovu ir zlugo del kitu valstybiu Ganos imperijos ir Almohadu imperijos įsiverzimu Vienas is vienijanciu veiksniu buvo islamas Mauritanijos islamizacija palaipsniui truko daugiau nei 500 metu Islamas pradejo pamazu plisti per kontaktus su berberu ir arabu pirkliais placiai paplito po Almoravidu uzkariavimu įsitvirtino į salį atvykus Jemeno arabams XII XIII taciau islamizacija nebuvo pilnai uzbaigta dar keleta simtmeciu ir po to Palaipsne islamizacija lydejo arabizacijos procesas kurio metu berberu didikai Mauritanijoje neteko valdzios ir tapo arabu uzkariautoju vasalais Santykiai su europieciais ir kolonizacijaEuropieciai portugalai ispanai Mauritanijos pakrantese pradejo lankytis nuo XV a vid Nuadibu kysulį pasieke 1441 m Po keleriu metu portugalai įkure forta kur vykde Veliau pakrantese dominavo ispanai juos pakeite olandai prancuzai britai Nuo XV iki XIX a Europos kontaktus su Mauritanija leme prekyba akaciju produktu gumiarabiku Buvo prekiaujama ne tik juo bet ir vergais auksu dramblio kaulu Konkurencija tarp Europos didziuju valstybiu leido arabizuotiems berberams maurams islaikyti savo nepriklausomybe o veliau ir gauti metinius mokejimus is Prancuzijos kurios suvereniteta Senegalo upes ir Mauritanijos pakrantes regionui pripazino 1815 m Vienos kongresas Prancuzu skverbimasis į Senegalo upes regiona ir Mauritanijos pakrante rimciau prasidejo tik XIX a viduryje Senegalo gubernatoriumi tapus Louis Faidherbe o visos salies uzkariavimas tik XX a pradzioje Del krasto skurdumo ir nuozmiu gyventoju aktyvesne europieciu kolonizacija ilgai nebuvo vykdoma Prancuzai labiau domejosi Senegalo zememis ir ten dar XVII a įsteige Sen Lui kolonija 1815 m Vienos kongresas patvirtino prancuzu teises į pakrante pieciau Nuadibu kysulio Kadangi Trarzos emyrai kele gresme prancuzams bei prekiavo su ju konkurentais britais jie XIX a vid pradejo kovas su maurais kitapus Senegalo upes Situacija mazai kito iki pat XX a pr maurai realiai buvo Mauritanijos valdovais nors teritorija ir priskirta Prancuzu Vakaru Afrikai Veliau prancuzai pasinaudodami vidiniais Mauritanijos genciu karais bande krasta uzimti 1903 m sudare Mauritanijos protektoriata bet susilauke nuozmaus pasipriesinimo ypac is Adraro kuris paskelbe pries prancuzus dzihada Apie 1920 m kolonizatoriai jau sugebejo įtvirtinti savo valdzia nors klajokliu antpuoliai tebebuvo dazni iki pat 1935 40 m Siekdami palaikyti valdzia prancuzai buvo priversti remtis mauru genciu vadais bendradarbiavo su Trarzos Braknos Adraro emyrais Socialine sankloda per kolonijinį laikotarpį mazai tepakito tebepraktikuota oficialiai Prancuzijoje uzdrausta vergove Teritorija tebebuvo administruojama is Port Lui 1946 m Mauritanijai suteiktas uzjurio teritorijos statusas 1957 m įkurta sostine Nuaksotas vieta parinkta tarp mauru ir juodaodziu zemiu 1958 m suteiktas autonomines respublikos statusas Del etniniu skirtumu salies ateitis buvo miglota maurai sieke jungtis prie Maroko juodaodziai prie Malio ar Senegalo Marokas priesinosi Mauritanijos valstybes įkurimui Visgi Prancuzijoje issilavinusio deka sudaryta Mauritanijos persigrupavimo partija kuri sieke nepriklausomos Mauritanijos valstybes Nepriklausomybe1960 m lapkricio 28 d Mauritanija paskelbe nepriklausomybe Dada tapo salies prezidentu o netrukus įvede autokratinį valdyma 1963 m pradeta gelezies rudos gavyba tapo pagrindiniu salies pelno saltiniu 1975 m Mauritanija okupavo pietine Vakaru Sacharos dalį taciau islaidos karui ir partizanu vykdyti kasyklu ir gelezinkelio antpuoliai visiskai nuskurdino salį 1978 m po perversmo nusalinus Dada karas nutrauktas o Mauritanijos teritorijas Vakaru Sacharoje uzeme Marokas 1984 m salies vadovu tapo kuris valde autokratiskai iki pat 2005 m Jis buvo arabizacijos salininkas todel pietineje salies dalyje kilo etniniai neramumai 1989 m perauge į Del to 250 tukst juodaodziu persikele į Senegala Taja laikesi gan liberalios politikos palaike santykius su Izraeliu todel įvairios islamistu grupuotes renge perversmus 2005 m Tajai viesint Saudo Arabijoje įvykdytas sekmingas perversmas Salyje prasidejo politinio nestabilumo laikotarpis įvykdyti keli perversmai rytinese salies pusese suaktyvejo Al Kaeda veikla Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį