Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Klagenfurtas Klagenfurt am Wörthersee miestas pietų Austrijoje Karintijos žemės sostinė Miestas įsikūręs Klagenfurto įdu
Klagenfurtas
Klagenfurtas (Klagenfurt am Wörthersee) – miestas pietų Austrijoje, Karintijos žemės sostinė. Miestas įsikūręs Klagenfurto įduboje, ant kranto, netoli ežero. Praeina Vienos–Romos geležinkelis ir plentas, yra oro uostas. Mašinų, kompiuterių programinės įrangos gamyba, medienos, metalo apdirbimo, odos ir avalynės, elektrotechnikos, chemijos (ir farmacijos), dailiosios keramikos, tekstilės, siuvimo, popieriaus, maisto pramonė. Apylinkėse (ypač, prie Vėrterio ežero) išplėtotas turizmas. Vyksta kasmetinė medienos apdirbimo, popieriaus pramonės mugė.
| Klagenfurtas vok. Klagenfurt am Wörthersee | |
|---|---|
| Klagenfurto senamiestis | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Austrija |
| Žemė | Karintijos žemė |
| Gyventojų | 102 618 |
| Plotas | 120,11 km² |
| Tankumas | 854 žm./km² |
| Vikiteka | Klagenfurtas |
| Kirčiavimas | Klãgenfurtas |
Klagenfurte veikia 1970 m. įsteigtas universitetas, medicinos ir veterinarijos tyrimų centras, epidemiologinė, meteorologijos ir geofizikos stotys, slovėnų tautinės mažumos švietimo centras, konservatorija, Karintijos žemės, vyskupijos, kasybos muziejai, galerijos (tarp jų – Europos meno centras), teatras, planetariumas, roplių zoologijos sodas.
Čia gyvena apie 10 000 Karintijos slovėnų, dešimtadalis visos Karintijos slovėnų mažumos. Dabar miestas yra populiarus tarp turistų.
Architektūra
Senamiestyje gausu XV–XVIII a. architektūros paveldo: Švč. Trejybės katedra (1581 m.), Šv. Petro ir Pauliaus katedra su gausiu stiuko dekoru (1591 m.), Šv. Martyno prie Ponfeldo, Šv. Baltramiejaus (abi XII a.), Šv. Egidijaus (1283 m.), Šv. Petro prie Bichilio, Šv. Pauliaus, Šv. Jokūbo Vyresniojo, Šv. Onos (visos XIV a.), Šventosios Dvasios (XIV a., perstatyta 1639 m), Švč. Mergelės Marijos (1624 m.), Šv. Lauryno (1732 m.) bažnyčios, Viktringo vienuolynas (1142 m.), keletas XVI–XIX a. rūmų ir vilų.
Istorija
Miestą kaip tvirtovę ties prekybos keliu įkūrė Karintijos kunigaikštis. Pirmą kartą paminėtas XII amžiuje kaip Forum Chlagenvurth. Miestą dažnai apsemdavo, todėl 1246 m. grafas jį perkėlė į aukštesnę vietą. 1252 m. Klagenfurtas gavo miesto teises.
1514 m. gaisras sunaikino beveik visą miestą. Jis buvo atstatytas italų architekto Domeniko de Lalio. 1809 m. Napoleono armija miestą užėmė, sugriaudama miesto sienas. 1863 m. pastatytas geležinkelis atgaivino miesto ekonomiką.
Sportas
Futbolas
Mieste 2008 m. vyko XIII Europos futbolo čempionatas.
Nuotraukos
- Klagenfurto katedra
- Buvusi rotušė
- Viktringo vienuolynas
- Klagenfurto senamiesčio aikštė
Šaltiniai
- AUSTRIA: Major Cities, citypopulation.de
- Klagenfurt. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 215
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klagenfurtas, Kas yra Klagenfurtas? Ką reiškia Klagenfurtas?
Klagenfurtas Klagenfurt am Worthersee miestas pietu Austrijoje Karintijos zemes sostine Miestas įsikures Klagenfurto įduboje ant kranto netoli ezero Praeina Vienos Romos gelezinkelis ir plentas yra oro uostas Masinu kompiuteriu programines įrangos gamyba medienos metalo apdirbimo odos ir avalynes elektrotechnikos chemijos ir farmacijos dailiosios keramikos tekstiles siuvimo popieriaus maisto pramone Apylinkese ypac prie Verterio ezero ispletotas turizmas Vyksta kasmetine medienos apdirbimo popieriaus pramones muge Klagenfurtas vok Klagenfurt am Worthersee Klagenfurto senamiestisKlagenfurtas46 37 00 s pl 14 18 00 r ilg 46 61667 s pl 14 30000 r ilg 46 61667 14 30000 Klagenfurtas Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe AustrijaZeme Karintijos zemeGyventoju 2022 102 618Plotas 120 11 km Tankumas 2022 854 zm km Vikiteka KlagenfurtasKirciavimas Klagenfurtas Klagenfurte veikia 1970 m įsteigtas universitetas medicinos ir veterinarijos tyrimu centras epidemiologine meteorologijos ir geofizikos stotys slovenu tautines mazumos svietimo centras konservatorija Karintijos zemes vyskupijos kasybos muziejai galerijos tarp ju Europos meno centras teatras planetariumas ropliu zoologijos sodas Cia gyvena apie 10 000 Karintijos slovenu desimtadalis visos Karintijos slovenu mazumos Dabar miestas yra populiarus tarp turistu ArchitekturaSenamiestyje gausu XV XVIII a architekturos paveldo Svc Trejybes katedra 1581 m Sv Petro ir Pauliaus katedra su gausiu stiuko dekoru 1591 m Sv Martyno prie Ponfeldo Sv Baltramiejaus abi XII a Sv Egidijaus 1283 m Sv Petro prie Bichilio Sv Pauliaus Sv Jokubo Vyresniojo Sv Onos visos XIV a Sventosios Dvasios XIV a perstatyta 1639 m Svc Mergeles Marijos 1624 m Sv Lauryno 1732 m baznycios Viktringo vienuolynas 1142 m keletas XVI XIX a rumu ir vilu IstorijaMiesta kaip tvirtove ties prekybos keliu įkure Karintijos kunigaikstis Pirma karta paminetas XII amziuje kaip Forum Chlagenvurth Miesta daznai apsemdavo todel 1246 m grafas jį perkele į aukstesne vieta 1252 m Klagenfurtas gavo miesto teises 1514 m gaisras sunaikino beveik visa miesta Jis buvo atstatytas italu architekto Domeniko de Lalio 1809 m Napoleono armija miesta uzeme sugriaudama miesto sienas 1863 m pastatytas gelezinkelis atgaivino miesto ekonomika SportasFutbolas SK Austria Karnten FC Karnten Mieste 2008 m vyko XIII Europos futbolo cempionatas NuotraukosKlagenfurto katedra Buvusi rotuse Viktringo vienuolynas Klagenfurto senamiescio aiksteSaltiniaiAUSTRIA Major Cities citypopulation de Klagenfurt Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 215