Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Karintijos kunigaikštystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Karintijos kunigaikštystė arba Karintijos hercogystė (vok. Herzogtum Kärnten slovėn. Vojvodina Koroška) – kunigaikštystė, egzistavusi 976–1804 ir 1816–1918 m., priklausiusi Šventajai Romos imperijai, Habsburgų monarchijai. Didžiąją dalį istorijos jos teritorija apėmė sritis, kur dabar yra pietinė Austrija (Karintijos žemė) ir Slovėnija (istorinis Karintijos regionas).
| Herzogtum Kärnten Karintijos kunigaikštystė | |||||
| Šventosios Romos imperijos kunigaikštystė (976–1804) Austrijos imperijos kunigaikštystė (1815–1867) Austrijos-Vengrijos kunigaikštystė (1867–1918) | |||||
| |||||
| |||||
| Kunigaikštystė Habsburgų monarchijoje | |||||
| Sostinė | (iki 1518), Klagenfurtas (nuo 1518) | ||||
| Kalbos | lotynų, vokiečių | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Karintijos kunigaikščiai | |||||
| 976–978 (pirmasis) | |||||
| 1590–1637 (paskutinis atskiras) | Ferdinandas II | ||||
| Era | viduramžiai, naujieji laikai | ||||
| - Įkurta | 976 m., 976 | ||||
| - Atiteko Austrijai | 1918 m. | ||||
Istorija
976 m. Imperatorius Otonas II nusprendė sukurti Šventojoje Romos imperijoje šeštąją kunigaikštystę. Ją jis suformavo iš Bavarijos kunigaikštystei pavaldžių pietrytinių, daugiausia slaviškų markų. Dėl to jis pakėlė Karintijos marką į kunigaikštystės lygį, ir jai priskyrė kitas imperijos pietrytines markas – Krainos, Vindijos, , , ir kitas. Tokiu būdu kunigaikštystė įkūrimo metu apėmė didžiules žemes dabartinėje Austrijoje, visą Slovėniją, vakarų Kroatiją, šiaurės rytų Italiją.
Pirmuoju kunigaikščiu paskirtas Bavarijos kunigaikščio, Luipoldingo sūnus . Tačiau jis netrukus įsitraukė į maištą prieš imperatorių, todėl buvo nušalintas, ir Karintija atiduota imperatoriaus sūnėnui Otonui I iš Frankonijos giminės. Iki pat XII a. pradžios kunigaikštystėje neįsitvirtino pastovesnė vietinė dinastija, ir ją pakaitom paveldėdavo Salijai, Liudolfingai, ir kitos Imperijos kilmingųjų giminės.
Nepastovus paveldėjimas kunigaikštystėje lėmė spartų jos valdų mažėjimą. Jau 1012 m. ji neteko Istrijos, 1040 m. – Krainos markos, o vėliau atsiskyrė Štirijos marka. Veronos markgrafystė išliko dinastinėje unijoje iki 1151 m., kol joje valdžią paėmė .
Po XII a. kunigaikštystės teritorija beveik nebekito. Ji sustiprėjo XII a., kuomet įsigalėjo pastovi , kilusi iš . Žymiausias kunigaikštis buvo . Paskutinis Sponheimas Ulrichas III testamentu paliko kunigaikštystę Zalcburgo vyskupui, tačiau ją nukariavo Bohemijos karalius Otokaras (1269–1276). Habsburgų kilmės imperatorius Rudolfas I nugalėjo Otokarą, o Karintiją atidavė Gerco grafystės Meinhardinams. Jie viešpatavo iki 1335 m., kol paskutinis jų, Henrikas IV, mirė nepalikdamas įpėdinio.
Galiausiai 1335 m. kunigaikštystė buvo atiduota Habsburgams ir liko Habsburgų monarchijoje iki pat XX a. Habsburgai Austrijos erchercogai paveldėdavo Karintiją kartu su Kraina, Štirija ir Goricija. Tik 2 kartus šios kunigaikštystės išskirtos iš bendrų Habsburgų valdų kaip Vidinė Austrija, valdoma atskiros dinastinės linijos. Iš visų Vidinės Austrijos kunigaikštysčių Karintija buvo labiausiai germanizuota. Senųjų Karintijos gyventojų slavų
Po Šventosios Romos imperijos panaikinimo 1804 m. Karintijos kunigaikštystė panaikinta ir tiesiogiai inkorporuota į Austrijos imperiją. Tačiau 1809 m. jos teritoriją užėmė Napoleonas, kuris ją įjungė į Prancūzijai pavaldžias . 1816 m. jas susigrąžino Austrija, kuri vėl atkūrė kunigaikštystę sau pavaldžios Ilyrijos karalystės sudėtyje. XIX a. viduryje karalystei nunykus, Karintija vėl liko tiesiogiai pavaldi Austrijos imperijai, o vėliau – Austrijai-Vengrijai.
Pasibaigus I Pasauliniam karui numatė Austrijos-Vengrijos padalinimą. Remiantis etniniu principu Karintijos kunigaikštystė buvo padalinta į tris dalis. Didžioji, vokiškai kalbanti dalis palikta Austrijai, pietvakarinė dalis () atiteko Italijos karalystei, o du pietiniai slovėniškai kalbantys slėniai – Jugoslavijos karalystei. Jugoslavija buvo nepatenkinta šiuo padalinimu ir jos armija įsiveržė į Austrijos Karintiją ir net užėmė istorinę sostinę Klagenfurtą. Tačiau 1920 m. suorganizuotas plebiscitas lėmė, kad Sen Žermeno sutartimi nustatytos sienos nebuvo pakeistos. Kunigaikštystės teritorijos išlieka padalintos iki dabar.
Kunigaikščiai
| Austrijos istorija |
| Keltai (Norikas) |
| Romos imperija (Norikas, Retija) |
| , Karantanija |
| Frankų imperija |
| Šventoji Romos imperija |
| Ostarrîchi (Babenbergai) |
| Habsburgų monarchija: |
| > > Austrijos imperija > Austrija-Vengrija |
| Vokiečių Austrija |
| Pirmoji Respublika |
| Trečiasis Reichas (Anšliusas) |
| Antroji Respublika |
| Istoriniai regionai: |
| Štirija, Karintija, Zalcburgas, , Tirolis, Burgenlandas, Forarlbergas |
| Slovėnijos istorija |
| (Keltai) |
| Romos imperija (Panonija) |
| Samo valstybė, Karantanija |
| Frankų imperija: |
| Krainos, Karantanijos markos |
| Šventoji Romos imperija |
| Krainos, Karintijos, Štirijos kunigaikštystės |
| Habsburgų monarchija |
| Jugoslavijos karalystė |
| Trečiasis Reichas |
| Jugoslavija (Slovėnija) |
| Slovėnija |
| Istoriniai regionai: |
| Kraina, Štirija, Karintija, Pajūris, Prekmurjė |
Ankstyvieji kunigaikščiai
- (976–978 m.), Luitpoldingai,
- (978–985 m.), ,
- Henrikas I (985–989 m.), pakartotinai, Luitpoldingai,
- (989–995 m.), ,
- Henrikas III (995–1002 m.), ,
- Otonas I (1002–1004 m.), pakartotinai, ,
- (1004–1011 m.), ,
- (1011–1035 m.), ,
- (1036–1039 m.), ,
- Henrikas IV (1039–1047 m.), ,
- (1047–1055 m.), Senieji Velfai,
- (1056–1061 m.), ,
- (1061–1077 m.), ,
- (1077–1090 m.), ,
- (1090–1122 m.).
Sponheimo dinastija
- (1122–1123 m.),
- (1123–1134 m.),
- (1134–1144 m.),
- (1144–1161 m.),
- (1161–1181 m.),
- (1181–1201 m.),
- (1202–1256 m.),
- (1256–1269 m.).
Vėlyvosios dinastijos
- Otokaras (1269–1276 m.), ,
- (1276–1286 m.), Habsburgai,
- (1286–1295 m.), ,
- (1295–1335 m.), (valdė kartu su broliais (1295–1305 m.) ir (1295–1310 m.).
Habsburgai
- (1335–1339 m.),
- (1335–1358 m.),
- (1358–1362 m.),
- (1358–1365 m.),
- (1365–1395 m.).
Leopoldinų linija
- (1379–1386 m.),
- (1386–1406 m.),
- (1406–1424 m.),
- Frydrichas V.
Habsbugų pagrindinė linija
(Sutapo su Austrijos erchercogų linija m.)
- Maksimilijonas I (1493–1519 m.),
- Karolis I (1519–1521 m.),
- Ferdinand I (1521–1564 m.).
Vidinės Austrijos linija
- (1564–1590 m.),
- Ferdinandas II (1590–1619 m.).
Tolesnė kunigaikščių linija sutapo su Austrijos erchercogų linija.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karintijos kunigaikštystė, Kas yra Karintijos kunigaikštystė? Ką reiškia Karintijos kunigaikštystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Karintijos kunigaikstyste arba Karintijos hercogyste vok Herzogtum Karnten sloven Vojvodina Koroska kunigaikstyste egzistavusi 976 1804 ir 1816 1918 m priklausiusi Sventajai Romos imperijai Habsburgu monarchijai Didziaja dalį istorijos jos teritorija apeme sritis kur dabar yra pietine Austrija Karintijos zeme ir Slovenija istorinis Karintijos regionas Herzogtum Karnten Karintijos kunigaikstysteSventosios Romos imperijos kunigaikstyste 976 1804 Austrijos imperijos kunigaikstyste 1815 1867 Austrijos Vengrijos kunigaikstyste 1867 1918 976 1918 Veliava HerbasLocation ofKunigaikstyste Habsburgu monarchijojeSostine iki 1518 Klagenfurtas nuo 1518 Kalbos lotynu vokieciuValdymo forma monarchijaKarintijos kunigaiksciai 976 978 pirmasis 1590 1637 paskutinis atskiras Ferdinandas IIEra viduramziai naujieji laikai Įkurta 976 m 976 Atiteko Austrijai 1918 m IstorijaKunigaikstyste į pietrycius nuo Bavarijos X a pab 976 m Imperatorius Otonas II nusprende sukurti Sventojoje Romos imperijoje sestaja kunigaikstyste Ja jis suformavo is Bavarijos kunigaikstystei pavaldziu pietrytiniu daugiausia slavisku marku Del to jis pakele Karintijos marka į kunigaikstystes lygį ir jai priskyre kitas imperijos pietrytines markas Krainos Vindijos ir kitas Tokiu budu kunigaikstyste įkurimo metu apeme didziules zemes dabartineje Austrijoje visa Slovenija vakaru Kroatija siaures rytu Italija Pirmuoju kunigaiksciu paskirtas Bavarijos kunigaikscio Luipoldingo sunus Taciau jis netrukus įsitrauke į maista pries imperatoriu todel buvo nusalintas ir Karintija atiduota imperatoriaus sunenui Otonui I is Frankonijos gimines Iki pat XII a pradzios kunigaikstysteje neįsitvirtino pastovesne vietine dinastija ir ja pakaitom paveldedavo Salijai Liudolfingai ir kitos Imperijos kilminguju gimines Nepastovus paveldejimas kunigaikstysteje leme spartu jos valdu mazejima Jau 1012 m ji neteko Istrijos 1040 m Krainos markos o veliau atsiskyre Stirijos marka Veronos markgrafyste isliko dinastineje unijoje iki 1151 m kol joje valdzia paeme Po XII a kunigaikstystes teritorija beveik nebekito Ji sustiprejo XII a kuomet įsigalejo pastovi kilusi is Zymiausias kunigaikstis buvo Paskutinis Sponheimas Ulrichas III testamentu paliko kunigaikstyste Zalcburgo vyskupui taciau ja nukariavo Bohemijos karalius Otokaras 1269 1276 Habsburgu kilmes imperatorius Rudolfas I nugalejo Otokara o Karintija atidave Gerco grafystes Meinhardinams Jie viespatavo iki 1335 m kol paskutinis ju Henrikas IV mire nepalikdamas įpedinio Galiausiai 1335 m kunigaikstyste buvo atiduota Habsburgams ir liko Habsburgu monarchijoje iki pat XX a Habsburgai Austrijos erchercogai paveldedavo Karintija kartu su Kraina Stirija ir Goricija Tik 2 kartus sios kunigaikstystes isskirtos is bendru Habsburgu valdu kaip Vidine Austrija valdoma atskiros dinastines linijos Is visu Vidines Austrijos kunigaikstysciu Karintija buvo labiausiai germanizuota Senuju Karintijos gyventoju slavu Po Sventosios Romos imperijos panaikinimo 1804 m Karintijos kunigaikstyste panaikinta ir tiesiogiai inkorporuota į Austrijos imperija Taciau 1809 m jos teritorija uzeme Napoleonas kuris ja įjunge į Prancuzijai pavaldzias 1816 m jas susigrazino Austrija kuri vel atkure kunigaikstyste sau pavaldzios Ilyrijos karalystes sudetyje XIX a viduryje karalystei nunykus Karintija vel liko tiesiogiai pavaldi Austrijos imperijai o veliau Austrijai Vengrijai Pasibaigus I Pasauliniam karui numate Austrijos Vengrijos padalinima Remiantis etniniu principu Karintijos kunigaikstyste buvo padalinta į tris dalis Didzioji vokiskai kalbanti dalis palikta Austrijai pietvakarine dalis atiteko Italijos karalystei o du pietiniai sloveniskai kalbantys sleniai Jugoslavijos karalystei Jugoslavija buvo nepatenkinta siuo padalinimu ir jos armija įsiverze į Austrijos Karintija ir net uzeme istorine sostine Klagenfurta Taciau 1920 m suorganizuotas plebiscitas leme kad Sen Zermeno sutartimi nustatytos sienos nebuvo pakeistos Kunigaikstystes teritorijos islieka padalintos iki dabar KunigaiksciaiAustrijos istorijaKeltai Norikas Romos imperija Norikas Retija KarantanijaFranku imperijaSventoji Romos imperijaOstarrichi Babenbergai Habsburgu monarchija gt gt Austrijos imperija gt Austrija VengrijaVokieciu AustrijaPirmoji RespublikaTreciasis Reichas Ansliusas Antroji RespublikaIstoriniai regionai Stirija Karintija Zalcburgas Tirolis Burgenlandas ForarlbergasSlovenijos istorija Keltai Romos imperija Panonija Samo valstybe KarantanijaFranku imperija Krainos Karantanijos markosSventoji Romos imperijaKrainos Karintijos Stirijos kunigaikstystesHabsburgu monarchijaJugoslavijos karalysteTreciasis ReichasJugoslavija Slovenija SlovenijaIstoriniai regionai Kraina Stirija Karintija Pajuris PrekmurjeAnkstyvieji kunigaiksciai 976 978 m Luitpoldingai 978 985 m Henrikas I 985 989 m pakartotinai Luitpoldingai 989 995 m Henrikas III 995 1002 m Otonas I 1002 1004 m pakartotinai 1004 1011 m 1011 1035 m 1036 1039 m Henrikas IV 1039 1047 m 1047 1055 m Senieji Velfai 1056 1061 m 1061 1077 m 1077 1090 m 1090 1122 m Sponheimo dinastija Kunigaikstystes herbas iki 1246 m 1122 1123 m 1123 1134 m 1134 1144 m 1144 1161 m 1161 1181 m 1181 1201 m 1202 1256 m 1256 1269 m Velyvosios dinastijos Otokaras 1269 1276 m 1276 1286 m Habsburgai 1286 1295 m 1295 1335 m valde kartu su broliais 1295 1305 m ir 1295 1310 m Habsburgai 1335 1339 m 1335 1358 m 1358 1362 m 1358 1365 m 1365 1395 m Leopoldinu linija 1379 1386 m 1386 1406 m 1406 1424 m Frydrichas V Habsbugu pagrindine linija Sutapo su Austrijos erchercogu linija m Maksimilijonas I 1493 1519 m Karolis I 1519 1521 m Ferdinand I 1521 1564 m Vidines Austrijos linija 1564 1590 m Ferdinandas II 1590 1619 m Tolesne kunigaiksciu linija sutapo su Austrijos erchercogu linija