Lietuvos miesteliai Lietuvos gyvenvietės apibrėžtos LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme kaip komp

Lietuvos miesteliai – Lietuvos gyvenvietės, apibrėžtos LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme kaip „kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai“. Tai kaimo vietovės, t. y. jų gyventojai priskiriami kaimo gyventojams. Iš viso 2025 m. Lietuvoje yra 254 miesteliai, tarp jų daugiausia gyventojų turi Akademija (3,7 tūkst.), Jašiūnai (2,5 tūkst.), Rukla (2,1 tūkst.), Pilviškiai (2,0 tūkst), Mickūnai (1,8 tūkst.). Lietuvoje miestelio statusas paprastai suteikiamas atsižvelgiant į istorines aplinkybes, o ne pagal gyventojų skaičių. Dauguma miestelių turi savo herbus.

Praeityje miesteliai sudarė tarpinę grandį tarp miesto ir kaimo, turėjo specifinių lengvatų. Po II pasaulinio karo teisiškai miesteliai nebesiskiria nuo kaimų, o šnekamojoje kalboje termino vartojimas tapo lakus – tai gali būti ir miesto statusą turinti gyvenvietė (pvz., Troškūnai), ir kaimas (pvz., Pivašiūnai, Salakas), be to, kai kurie nominalūs miesteliai dėl savo mažumo gali būti vadinami kaimais (pvz., Žemoji Panemunė, Palėvenė). Senąją savo specifiką miesteliai prarado dėl to, kad sovietmečiu daug kaimų tapo panašūs į miestelius – savo žemės ūkio gyvenviečių tapo plano struktūra, gyventojų skaičiumi, švietimo, kultūros, prekybos, valdymo įstaigomis.

Sąrašas

Lietuvos miesteliai pagal dydį (2021 m. gyventojų surašymo duomenys):

Akademija – 2928
Jašiūnai – 2383
Pilviškiai – 1992
Rukla – 1987
Viečiūnai – 1788
Kairiai – 1729
Baisogala – 1694
Rumšiškės – 1664
Vėžaičiai – 1573
Maišiagala – 1562
Juodupė – 1549
Kvėdarna – 1548
Babtai – 1486
Leipalingis – 1469
Viduklė – 1425
Mickūnai – 1420
Kulautuva – 1393
Krekenava – 1375
Tirkšliai – 1357
Švėkšna – 1334
Lukšiai – 1243
Lapės – 1206
Darbėnai – 1203
Balbieriškis – 1195
Karmėlava – 1195
Gruzdžiai – 1187
Rusnė – 1131
Josvainiai – 1122
Žemaičių Naumiestis – 1087
Dovilai – 1077
Tryškiai – 1060
Kretingalė – 1047
Kužiai – 1033
Veiveriai – 1027
Merkinė – 963
Mosėdis – 916
Aukštadvaris – 861
Meškuičiai – 856
Liudvinavas – 843
Papilė – 827
Naujamiestis – 792
Igliauka – 774
Alanta – 773
Griškabūdis – 769
Šumskas – 765
Kartena – 763
Lekėčiai – 751
Alsėdžiai – 749
Šėta – 741
Butrimonys – 739
Girkalnis – 739
Kačerginė – 739
Vandžiogala – 736
Žeimiai – 734
Laukuva – 733
Rozalimas – 714
Ylakiai – 713
Plateliai – 713
Žeimelis – 709
Skaistgirys – 701
Seirijai – 679
Vainutas – 674
Klovainiai – 673
Svėdasai – 667
Pumpėnai – 661
Krakės – 649
Dotnuva – 643
Nemakščiai – 639
Saločiai – 638
Bezdonys – 636
Užpaliai – 630
Viešvilė – 623
Endriejavas – 614
Pajūris – 614
Veiviržėnai – 613
Žemaičių Kalvarija – 598
Akademija – 587
Dieveniškės – 578
Šiaulėnai – 575
Pakuonis – 574
Kaltinėnai – 572
Čekiškė – 559
Miežiškiai – 559
Adutiškis – 558
Giedraičiai – 553
Kražiai – 553
Kamajai – 548
Veliuona – 546
Pušalotas – 538
Žasliai – 536
Šiluva – 530
Sasnava – 529
Kuliai – 526
Vilkyškiai – 524
Kintai – 523
Semeliškės – 516
Šeštokai – 516
Eigirdžiai – 513
Grinkiškis – 513
Lenkimai – 513
Kruonis – 499
Nevarėnai – 494
Plikiai – 493
Tverai – 490
Vyžuonos – 490
Šaukėnai – 486
Luokė – 482
Kapčiamiestis – 478
Turgeliai – 475
Kruopiai – 465
Deltuva – 464
Seredžius – 461
Vadokliai – 460
Smilgiai – 459
Nemunėlio Radviliškis – 458
Vepriai – 458
Vaškai – 455
Sintautai – 453
Lygumai – 442
Salakas – 432
Sidabravas – 426
Žygaičiai – 426
Barstyčiai – 424
Žarėnai – 424
Onuškis – 421
Gudžiūnai – 420
Pagramantis – 412
Betygala – 406
Šunskai – 402
Raguva – 400
Krinčinas – 397
Siesikai – 397
Lioliai – 396
Katyčiai – 395
Pociūnėliai – 393
Kuktiškės – 391
Raudonė – 391
Judrėnai – 388
Tauragnai – 384
Laižuva – 375
Eržvilkas – 372
Vidiškiai – 370
Kriukai – 366
Musninkai – 366
Želva – 364
Židikai – 364
Šaukotas – 363
Bartninkai – 362
Leliūnai – 362
Šimonys – 358
Gardamas – 356
Jūrė – 355
Barzdai – 354
Jūžintai – 349
Vadžgirys – 349
Upyna – 343
Keturvalakiai – 341
Krokialaukis – 340
Debeikiai – 334
Kurkliai – 330
Kalnujai – 329
Pagiriai – 326
Daujėnai – 325
Gaurė – 325
Panoteriai – 321
Skapiškis – 321
Šakyna – 319
Papilys – 309
Vištytis – 304
Bazilionai – 302
Zapyškis – 302
Surviliškis – 299
Pikeliai – 296
Taujėnai – 289
Sudeikiai – 288
Žaiginys – 281
Aviliai – 280
Gražiškiai – 275
Palonai – 274
Daugailiai – 270
Geležiai – 270
Teneniai – 270
Gudeliai – 262
Šventežeris – 262
Saldutiškis – 261
Lyduokiai – 256
Pavandenė – 254
Pašušvys – 252
Alizava – 247
Viešintos – 246
Gelvonai – 245
Joniškis – 245
Krosna – 244
Janapolė – 243
Pašvitinys – 239
Balninkai – 238
Kernavė – 238
Daukšiai – 235
Salamiestis – 231
Nerimdaičiai – 228
Karklėnai – 221
Antalieptė – 220
Kurtuvėnai – 216
Kriūkai – 214
Šilai – 213
Valkininkai – 213
Turmantas – 209
Tyruliai – 207
Krikliniai – 205
Batakiai – 204
Skiemonys – 204
Pernarava – 197
Rudamina – 197
Panemunis – 196
Mielagėnai – 191
Kaltanėnai – 190
Šimkaičiai – 190
Andrioniškis – 185
Žemaitkiemis – 185
Antašava – 184
Pabaiskas – 184
Rimšė – 184
Panemunėlis – 183
Dubingiai – 180
Pabiržė – 179
Tverečius – 169
Žvingiai – 168
Žalpiai – 167
Duokiškis – 163
Kupreliškis – 157
Ubiškė – 157
Vadaktai – 153
Surdegis – 148
Bagaslaviškis – 147
Nemunaitis – 145
Suvainiškis – 142
Šešuoliai – 142
Leckava – 140
Čedasai – 139
Stakiai – 139
Žvirgždaičiai – 132
Igliškėliai – 129
Salos – 128
Zibalai – 128
Traupis – 121
Lauko Soda – 117
Pašilė – 117
Subačius – 113
Truskava – 92
Gadūnavas – 88
Lyduvėnai – 71
Palėvenė – 63
Žemoji Panemunė – 58
Labanoras – 43

Bendrieji duomenys

1897 m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis per 450 gyventojų, 1923 m. – 241 miesteliai.1946 m. rugpjūčio 3 d. įsaku kai kurie miesteliai priskirti miesto tipo gyvenvietėms (Birštonas, Juodkrantė, Kačerginė, Kulautuva, Likėnai, Nida ir Preila), visi kiti – kaimo tipo. 1950 m. kai kurie jų tapo naujų rajonų centrais ir iki 1979 m. apie 30 jų gavo miesto teises, apie 20 – miesto tipo gyvenvietės. 1959 m. buvo 248 miesteliai, 1974 m. – 235.

Dabartinės Lietuvos teritorijoje 1923 m. buvo 274 miesteliai. Iki 1985 m. 54 iš jų tapo miestais, 7 – miesto tipo gyvenvietėmis, 5 – miestų dalimis, 46 – kaimais. Tuo pat metu miesteliais tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai. Taip 1985 m. Lietuvoje buvo 235 miesteliai – neįskaitant naujųjų sovietinių miestelių, kadangi sovietmečiu miesteliais buvo nominaliai vadintos ir kai kurios greta miestų įsikūrusios gyvenvietės bendravardės gyvenvietės, po Nepriklausomybės atgavimo tapusios kaimais arba prijungtos prie didesniųjų gyvenviečių.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, XX a. pabaigoje miestelių pokyčiai vyko jiems priskiriant kai kurias miesto ir kaimo tipo gyvenvietes. Po 2000 m. pokyčiai įvyko nedideli – miesteliais tapo 3 buvęs miestai (Juodupė, Kulautuva, Tyruliai) ir 7 kaimai (Aviliai, Igliauka, Jūrė, Kalnujai, Salakas, Turgeliai, Viečiūnai).

Metai	Skaičius	Pokyčiai
Metai	Skaičius	↓ Miesto vietovės, tapusios miesteliais	↑ Kaimo vietovės, tapusios miesteliais	– Gyvenvietės, netekusios miestelio statuso
1959–1970 m.	251 → 243		7 kaimai – Lauko Soda, Lekėčiai, Rudamina (Vilnius), Stakliškės, Teneniai, Vaiguva, Zibalai, 2 viensėdžiai – Plutiškės, Šeduva (viensėdis), 3 naujos vietovės – Krekenava (miestelis), Rumšiškės II, Varėna (miestelis)	20 – Antazavė, Aukštasis Pavilnys, Aviliai, Bazilionai, Daukšiai, Jeruzalė, Kiaukliai, Meškuičiai, Pabiržė, , Paneriai, Pašilė, Paupys, Plaškiai, Požerė, Raudėnai, Salakas, Vadaktai, Varsėdžiai, Žemasis Pavilnys
1970–1972 m.	243 → 235		3 kaimai – Bazilionai, Meškuičiai, Vadaktai	11 – Alovė, Krekenava, Paberžė, Plutiškės, Rudamina, Rumšiškės II, Stakliškės, Šeduva, Šventoji (miestelis), Teneniai, Vaiguva
1972–1976 m.	235		1 kaimas – Teneniai	1 – Naujas Adutiškis
1976–1979 m.	235 → 245		10 kaimų – Kolūkiečiai, Krekenava (miestelis), Kuršėnai (miestelis), Obeliai (miestelis), Paberžė, Rudamina, Stakliškės, Šalčininkai (miestelis), Upyna (Telšiai), Vilkija (miestelis)
1979–1989 m.	245 → 242		1 kaimas – Vaiguva, 1 tarybinio ūkio gyvenvietė – Pakruojis (miestelis)	5 – Butrimonys, Krekenava (miestelis), Stakiai, Varėna (miestelis), Vilkija (miestelis)
1989–2001 m.	242 → 244	2 miestai – Dotnuva, Rusnė, 5 miesto tipo gyvenvietės – Balbieriškis, Kačerginė, Naujamiestis, Turmantas Žemaičių Naumiestis	4 kaimai – Antalieptė, Butrimonys, Rukla, Stakiai, 1 gyvenvietė – Akademija, 1 nauja vietovė – Pabiržė	11 – Kolūkiečiai, Kuršėnai (miestelis), Obeliai (miestelis), Paberžė, Pajūralis, Pakruojis (miestelis), Rudamina, Stakliškės, Upyna, Šalčininkai (miestelis), Vaiguva
2001–2011 m.	244 → 249	3 miestai – Kulautuva, Tyruliai, Juodupė	1 kaimas – Salakas, 1 gel. stoties gyvenvietė – Jūrė
2011–2021 m.	249 → 252		3 kaimai – Kalnujai, Turgeliai, Viečiūnai
2021–2024 m.	252 → 254		2 kaimai – Aviliai, Igliauka
2024 m.	254	Adutiškis, Akademija (Kaunas), Akademija (Kėdainiai), Alanta, Alizava, Alsėdžiai, Andrioniškis, Antalieptė, Antašava, Aukštadvaris, Aviliai, Babtai, Bagaslaviškis, Baisogala, Balbieriškis, Balninkai, Barstyčiai, Bartninkai, Barzdai, Batakiai, Bazilionai, Betygala, Bezdonys, Butrimonys, Čedasai, Čekiškė, Darbėnai, Daugailiai, Daujėnai, Daukšiai, Debeikiai, Deltuva, Dieveniškės, Dotnuva, Dovilai, Dubingiai, Duokiškis, Eigirdžiai, Endriejavas, Eržvilkas, Gadūnavas, Gardamas, Gaurė, Geležiai, Gelvonai, Giedraičiai, Girkalnis, Gražiškiai, Grinkiškis, Griškabūdis, Gruzdžiai, Gudeliai, Gudžiūnai, Igliauka, Igliškėliai, Ylakiai, Janapolė, Jašiūnai, Joniškis, Josvainiai, Judrėnai, Juodupė, Jūrė, Jūžintai, Kačerginė, Kairiai, Kalnujai, Kaltanėnai, Kaltinėnai, Kamajai, Kapčiamiestis, Karklėnai, Karmėlava, Kartena, Katyčiai, Kernavė, Keturvalakiai, Kintai, Klovainiai, Krakės, Kražiai, Krekenava, Kretingalė, Krikliniai, Krinčinas, Kriukai, Kriūkai, Krokialaukis, Krosna, Kruonis, Kruopiai, Kuktiškės, Kulautuva, Kuliai, Kupreliškis, Kurkliai, Kurtuvėnai, Kužiai, Kvėdarna, Labanoras, Laižuva, Lapės, Lauko Soda, Laukuva, Leckava, Leipalingis, Lekėčiai, Leliūnai, Lenkimai, Lyduokiai, Lyduvėnai, Lygumai, Lioliai, Liudvinavas, Lukšiai, Luokė, Maišiagala, Merkinė, Meškuičiai, Mickūnai, Mielagėnai, Miežiškiai, Mosėdis, Musninkai, Naujamiestis, Nemakščiai, Nemunaitis, Nemunėlio Radviliškis, Nerimdaičiai, Nevarėnai, Onuškis, Pabaiskas, Pabiržė, Pagiriai, Pagramantis, Pajūris, Pakuonis, Palėvenė, Palonai, Panemunėlis, Panemunis, Panoteriai, Papilė, Papilys, Pašilė, Pašušvys, Pašvitinys, Pavandenė, Pernarava, Pikeliai, Pilviškiai, Plateliai, Plikiai, Pociūnėliai, Pumpėnai, Pušalotas, Raguva, Raudonė, Rimšė, Rozalimas, Rudamina, Rukla, Rumšiškės, Rusnė, Salakas, Salamiestis, Saldutiškis, Saločiai, Salos, Sasnava, Seirijai, Semeliškės, Seredžius, Sidabravas, Siesikai, Sintautai, Skaistgirys, Skapiškis, Skiemonys, Smilgiai, Stakiai, Subačius, Sudeikiai, Surdegis, Surviliškis, Suvainiškis, Svėdasai, Šakyna, Šaukėnai, Šaukotas, Šeštokai, Šešuoliai, Šėta, Šiaulėnai, Šilai, Šiluva, Šimkaičiai, Šimonys, Šumskas, Šunskai, Švėkšna, Šventežeris, Taujėnai, Tauragnai, Teneniai, Tirkšliai, Tyruliai, Traupis, Tryškiai, Truskava, Turgeliai, Turmantas, Tverai, Tverečius, Ubiškė, Upyna, Užpaliai, Vadaktai, Vadokliai, Vadžgirys, Vainutas, Valkininkai, Vandžiogala, Vaškai, Veiveriai, Veiviržėnai, Veliuona, Vepriai, Vėžaičiai, Vidiškiai, Viduklė, Viečiūnai, Viešintos, Viešvilė, Vilkyškiai, Vištytis, Vyžuonos, Zapyškis, Zibalai, Žaiginys, Žalpiai, Žarėnai, Žasliai, Žeimelis, Žeimiai, Želva, Žemaičių Kalvarija, Žemaičių Naumiestis, Žemaitkiemis, Žemoji Panemunė, Židikai, Žygaičiai, Žvingiai, Žvirgždaičiai

Istorija

XIV a. pabaigoje miesto pobūdžio gyvenvietės diferencijavosi pagal funkcijas ir dydį į miestus ir miestelius. Pirmąkart terminas paminėtas 1387 m., taip pavadinti Alytus, Birštonas, Nemunaitis ir Punia. 1496 m. suteikta pirmoji miestelio įvardijimą atitinkanti privilegija (Krekenava), kurių daugiau buvo teikiama po 1553–1557 m. Valakų reformos. Valdovas ir didikai buvo suinteresuoti miestelių prekyba ir pajamomis, todėl miestelių tinklas plėtėsi gana tolygiai. Naujų miestelių, kaip ir miestų, tuo metu buvo įsteigta per karus su Vokiečių ir Livonijos ordinais nukentėjusioje Užnemunėje ir Šiaurės Lietuvoje. Vien XVI a. antroje pusėje – XVII a. pirmoje pusėje dab. Lietuvos teritorijoje miestelių steigimo ir prekybos privilegijos suteiktos daugiau kaip 30 gyvenviečų.

Iš pradžių miesteliai kūrėsi daugiausia prie valdovo ar feodalo pilių, dvarų, taip pat prekybos kelių sankryžose. Kai kurie išaugo iš kaimų. Kai kada miestelio kūrimosi pagrindas buvo Ldk leidimas rengti turgus ir prekymečius, laikyti smukles. Miesteliuose buvo statomos bažnyčios, sinagogos, steigiami parapijų centrai, kai kuri vienuolynai, parapinės ar vidurinės mokyklos, kolegijos, apskrities mokyklos.

Daug miestelių priklausė didžiajam kunigaikščiui, kiti – didikams, kurių žemėje buvo miesteliai. Jiems tvarkyti buvo skiriamas . Miestelio pirkliai, daugiausia žydai, ir amatininkai mokėjo feodalui činšą, žemdirbiai turėjo kasmet atidirbti dvare numatytą dienų skaičių (dažniausia 12) lažo, atlikti talkų ir pastočių prievoles. XVII a. viduryje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje buvo apie 800 miestelių. Jie labai nukentėjo per XVII a. vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos karus su Rusija ir Švedija ir 1700–1721 m. Šiaurės karą. Atkuriant miestelius buvo pakartotinai teikiamos privilegijos ir papildomos lengvatos.

1791–1792 m. daugelyje seniūnijų (valstybinių žemių), ypač Užnemunėje ir Žemaitijoje kilo sąjūdis prieš baudžiavos prievoles ir priklausomybę nuo dvarų. Ketverių metų seimas tuomet apie 60 miestelių suteikė miesto teises, tačiau Lietuvą okupavus Rusijos imperijai, ir panaikinus daugelio miestų savivaldą, miestelių padaugėjo. Jų funkcijos beveik nepakito. Kai kurių miestelių gyventojai (Maišiagala, Nemunaitis, Valkininkai, Vilkija) kovojo dėl platesnės savivaldos dar XIX a. 1-ojoje pusėje, bet nesėkmingai.

XIX a. antroje pusėje prie magistralinių kelių buv. gyvenvietės daug kur tapo miesteliais ir nustelbė netoliese buvusius senuosius prekybos ir amatų centrus (Subačius). Juose sparčiau plito smulkioji pramonė (lentpjūvės, malūnai, plytinės, spirito varyklos ir kitos įmonės), gausėjo amatininkų. Vietinės valdžios institucijos nuolat tikrino, ar miesteliais vadinamos gyvenvietės atitinka nustatytus kriterijus ir ar gali būti taip įvardijamos. XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje atsiradus geležinkeliams ir plėtojantis pramonei kai kurie miesteliai tapo miestais. Kituose telkėsi valsčiaus įstaigos, paštai, prieglaudos, pradinės mokyklos, nedidelės įmonės, krautuvės, dirbtuvės. Miestelių ekonominį gyvenimą pagyvindavo turgūs ir prekymečiai. 1897 m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis daugiau kaip 500 gyventojų. Kai kurios taip vadintos gyvenvietės, neleidžiant joms kurtis žydams, buvo mažesnės.

Po I pasaulinio karo augo miestai ir plėtėsi jų aptarnaujamos zonos, tad miestelių funkcijos mažėjo. Jų gyventojų nuo 1897 iki 1940 m. sumažėjo apie 20 proc. Tarpukariu miesteliai su daugiau kaip 3000 gyventojų buvo priskiriami miestų, turinčių valsčiaus teises, kategorijai. 1923 m. dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 274 miesteliai, 1940 m. – 253, iš kurių iki 1985 m. 54 tapo miestais, 7 miesto tipo gyvenvietėmis, 5 miestų dalimis, 46 kaimais. Miesteliais per tą laikotarpį tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai.

TSRS okupacijos metais nuo 1950 m. dalis miestelių tapo rajonų centrais ir gavo miesto teises, dauguma kitų virto kolūkių ir tarybinių ūkių centrinė gyvenvietėmis. Jų skirtumus naujų nuo žemės ūkio gyvenviečių daugiausia lėmė senasis paveldas – sudėtingesnis ir raiškesnis gatvių tinklas, išlikusios turgaus aikštės, bažnyčios. Nuo 1967 m. pagal Lietuvos apgyvendinimo sistemą daugumai miestelių, nepatekusių į miestų grupę, skirtos žemės ūkio mikrorajonų – kelių ūkių aptarnavimo centrų funkcijos. Dalis miestelių tapo neplėstinomis gyvenvietėmis. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dauguma miestelių tapo seniūnijų centrais.2001 m. Lietuvoje buvo 247 miesteliai, 2020 m. – 252 miesteliai. 2024 m. miesteliais tapo Aviliai ir Igliauka.

Sąrašas

Miesteliai pagal apskritis ir savivaldybes:

Alytaus apskritis:
- Alytaus rajono savivaldybė – Butrimonys, Krokialaukis, Nemunaitis, Punia;
- Druskininkų savivaldybė – Leipalingis, Viečiūnai;
- Lazdijų rajono savivaldybė – Kapčiamiestis, Krosna, Rudamina, Seirijai, Šeštokai, Šventežeris;
- Varėnos rajono savivaldybė – Merkinė, Valkininkai;

Kauno apskritis:
- Jonavos rajono savivaldybė – Panoteriai, Rukla, Žeimiai;
- Kaišiadorių rajono savivaldybė – Kruonis, Rumšiškės, Žasliai;
- Kauno rajono savivaldybė – Akademija, Babtai, Čekiškė, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala, Zapyškis;
- Kėdainių rajono savivaldybė – Akademija, Dotnuva, Gudžiūnai, Josvainiai, Krakės, Pagiriai, Pernarava, Surviliškis, Šėta, Truskava;
- Prienų rajono savivaldybė – Balbieriškis, Pakuonis, Veiveriai;
- Raseinių rajono savivaldybė – Betygala, Girkalnis, Kalnujai, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Viduklė, Žaiginys;

Klaipėdos apskritis:
- Klaipėdos rajono savivaldybė – Dovilai, Endriejavas, Judrėnai, Kretingalė, Plikiai, Veiviržėnai, Vėžaičiai;
- Kretingos rajono savivaldybė – Darbėnai, Kartena;
- Skuodo rajono savivaldybė – Barstyčiai, Ylakiai, Lenkimai, Mosėdis;
- Šilutės rajono savivaldybė – Gardamas, Katyčiai, Kintai, Rusnė, Švėkšna, Vainutas, Žemaičių Naumiestis;

Marijampolės apskritis:
- Kazlų Rūdos savivaldybė – Jūrė;
- Marijampolės savivaldybė – Daukšiai, Gudeliai, Igliauka, Igliškėliai, Liudvinavas, Sasnava, Šunskai;
- Šakių rajono savivaldybė – Barzdai, Griškabūdis, Kriūkai, Lekėčiai, Lukšiai, Sintautai, Žemoji Panemunė, Žvirgždaičiai;
- Vilkaviškio rajono savivaldybė – Bartninkai, Gražiškiai, Keturvalakiai, Pilviškiai, Vištytis;

Panevėžio apskritis:
- Biržų rajono savivaldybė – Kupreliškis, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė, Papilys;
- Kupiškio rajono savivaldybė – Alizava, Antašava, Palėvenė, Salamiestis, Senasis Subačius, Skapiškis, Šimonys;
- Panevėžio rajono savivaldybė – Geležiai, Krekenava, Miežiškiai, Naujamiestis, Raguva, Smilgiai, Šilai, Vadokliai;
- Pasvalio rajono savivaldybė – Daujėnai, Krikliniai, Krinčinas, Pumpėnai, Pušalotas, Saločiai, Vaškai;
- Rokiškio rajono savivaldybė – Čedasai, Duokiškis, Juodupė, Jūžintai, Kamajai, Panemunėlis, Panemunis, Salos, Suvainiškis;

Šiaulių apskritis:
- Akmenės rajono savivaldybė – Kruopiai, Papilė;
- Joniškio rajono savivaldybė – Kriukai, Skaistgirys;
- Kelmės rajono savivaldybė – Karklėnai, Kražiai, Lioliai, Pašilė, Šaukėnai, Žalpiai;
- Pakruojo rajono savivaldybė – Klovainiai, Lygumai, Pašvitinys, Rozalimas, Žeimelis;
- Radviliškio rajono savivaldybė – Baisogala, Grinkiškis, Palonai, Pašušvys, Pociūnėliai, Sidabravas, Šaukotas, Šiaulėnai, Tyruliai, Vadaktai;
- Šiaulių rajono savivaldybė – Bazilionai (Padubysys), Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Šakyna;

Tauragės apskritis:
- Jurbarko rajono savivaldybė – Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona, Viešvilė;
- Pagėgių savivaldybė – Vilkyškiai;
- Šilalės rajono savivaldybė – Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Teneniai, Upyna, Žvingiai;
- Tauragės rajono savivaldybė – Batakiai, Gaurė, Pagramantis, Žygaičiai;

Telšių apskritis:
- Mažeikių rajono savivaldybė – Laižuva, Leckava, Pikeliai, Tirkšliai, Židikai;
- Plungės rajono savivaldybė – Alsėdžiai, Kuliai, Plateliai, Žemaičių Kalvarija;
- Rietavo savivaldybė – Tverai;
- Telšių rajono savivaldybė – Eigirdžiai, Gadūnavas, Janapolė, Lauko Soda, Luokė, Nerimdaičiai, Nevarėnai, Pavandenė, Tryškiai, Ubiškė, Žarėnai;

Utenos apskritis:
- Anykščių rajono savivaldybė – Andrioniškis, Debeikiai, Kurkliai, Skiemonys, Surdegis, Svėdasai, Traupis, Viešintos;
- Ignalinos rajono savivaldybė – Mielagėnai, Rimšė, Tverečius;
- Molėtų rajono savivaldybė – Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis;
- Utenos rajono savivaldybė – Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai, Vyžuonos;
- Zarasų rajono savivaldybė – Antalieptė, Aviliai, Salakas, Turmantas.

Vilniaus apskritis:
- Elektrėnų savivaldybė – Semeliškės;
- Šalčininkų rajono savivaldybė – Dieveniškės, Jašiūnai, Turgeliai;
- Širvintų rajono savivaldybė – Bagaslaviškis, Gelvonai, Kernavė, Musninkai, Zibalai;
- Švenčionių rajono savivaldybė – Adutiškis, Kaltanėnai, Labanoras;
- Trakų rajono savivaldybė – Aukštadvaris, Onuškis;
- Ukmergės rajono savivaldybė – Deltuva, Lyduokiai, Pabaiskas, Siesikai, Šešuoliai, Taujėnai, Vepriai, Vidiškiai, Želva, Žemaitkiemis;
- Vilniaus rajono savivaldybė – Bezdonys, Maišiagala, Mickūnai, Šumskas.

Šaltiniai

LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas. 1994-07-19, Nr. I-558.
Šiuose miestuose gyventojų skaičius išaugo labiausiai. 2025-02-17, Lnk.lt (tikrinta 2025-07-16).
Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
Lietuvos miesteliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 468 psl.
Lietuvos miesteliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 72
Algimantas Miškinis. Miestelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 57 psl.
Miestelis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 345

Literatūra

Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės (sud. Algimantas Miškinis). – Vilnius: Savastis, 1999. – ISBN 9986-420-27-X
- T. 6: Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai. – 2009. – 634 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-420-80-4
Lietuvos miesteliai: fotoalbumas (sud. Vytautas Balčytis). – Vilnius: Apostrofa, 2009. – 294 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-605-49-2
153 įdomiausi Lietuvos miesteliai (sud. Danguolė Kandrotienė, Vytautas Kandrotas). – Kaunas: Terra publica, 2010. – 296 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-652-64-9

Nuorodos

Lietuvos miesteliai (Mapijoziai.lt)

[1] LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas. 1994-07-19, Nr. I-558.

[2] Šiuose miestuose gyventojų skaičius išaugo labiausiai. 2025-02-17, Lnk.lt (tikrinta 2025-07-16).

[3] Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.

[4] Lietuvos miesteliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 468 psl.

[5] Lietuvos miesteliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 72

[6] Algimantas Miškinis. Miestelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 57 psl.

[7] Miestelis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 345