Lietuvos miesteliai – Lietuvos gyvenvietės, apibrėžtos LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme kaip „kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai“. Tai kaimo vietovės, t. y. jų gyventojai priskiriami kaimo, o ne miesto gyventojams (kurie gyvena Lietuvos miestuose). 2026 m. sausį Lietuvoje iš viso yra 263 miesteliai. 2025 m. daugiausia gyventojų turėjo Akademija (3,7 tūkst.), Jašiūnai (2,5 tūkst.), Rukla (2,1 tūkst.), Pilviškiai (2,0 tūkst), Mickūnai (1,8 tūkst.). Lietuvoje miestelio statusas paprastai suteikiamas atsižvelgiant į istorines aplinkybes, o ne pagal gyventojų skaičių. Dauguma miestelių turi savo herbus.
Praeityje miesteliai sudarė tarpinę grandį tarp miesto ir kaimo, turėjo specifinių lengvatų. Po II pasaulinio karo teisiškai miesteliai nebesiskiria nuo kaimų, o šnekamojoje kalboje termino vartojimas tapo lakus – tai gali būti ir miesto statusą turinti gyvenvietė (pvz., Troškūnai), ir kaimas (pvz., Pivašiūnai, Salakas), be to, kai kurie nominalūs miesteliai dėl savo mažumo gali būti vadinami kaimais (pvz., Žemoji Panemunė, Palėvenė). Senąją savo specifiką miesteliai prarado dėl to, kad sovietmečiu daug kaimų tapo panašūs į miestelius – savo žemės ūkio gyvenviečių tapo plano struktūra, gyventojų skaičiumi, švietimo, kultūros, prekybos, valdymo įstaigomis.
Sąrašas
Lietuvos miesteliai pagal gyventojų skaičių (2021 m. gyventojų surašymo duomenys):
- Skaidiškės – 4051
- Rudamina – 3713
- Pagiriai – 3324
- Akademija – 2928
- Didžioji Riešė – 2465
- Jašiūnai – 2383
- Avižieniai – 2318
- Nemėžis – 2241
- Pilviškiai – 1992
- Rukla – 1987
- Viečiūnai – 1788
- Kairiai – 1729
- Baisogala – 1694
- Rumšiškės – 1664
- Vėžaičiai – 1573
- Maišiagala – 1562
- Juodupė – 1549
- Kvėdarna – 1548
- Zujūnai – 1539
- Juodšiliai – 1517
- Babtai – 1486
- Leipalingis – 1469
- Viduklė – 1425
- Mickūnai – 1420
- Kulautuva – 1393
- Krekenava – 1375
- Tirkšliai – 1357
- Švėkšna – 1334
- Lukšiai – 1243
- Lapės – 1206
- Darbėnai – 1203
- Balbieriškis – 1195
- Karmėlava – 1195
- Gruzdžiai – 1187
- Rusnė – 1131
- Josvainiai – 1122
- Žemaičių Naumiestis – 1087
- Dovilai – 1077
- Tryškiai – 1060
- Kretingalė – 1047
- Kužiai – 1033
- Veiveriai – 1027
- Merkinė – 963
- Mosėdis – 916
- Aukštadvaris – 861
- Meškuičiai – 856
- Liudvinavas – 843
- Papilė – 827
- Naujamiestis – 792
- Igliauka – 774
- Alanta – 773
- Griškabūdis – 769
- Šumskas – 765
- Kartena – 763
- Lekėčiai – 751
- Alsėdžiai – 749
- Šėta – 741
- Butrimonys – 739
- Girkalnis – 739
- Kačerginė – 739
- Vandžiogala – 736
- Žeimiai – 734
- Laukuva – 733
- Rozalimas – 714
- Ylakiai – 713
- Plateliai – 713
- Žeimelis – 709
- Skaistgirys – 701
- Seirijai – 679
- Vainutas – 674
- Klovainiai – 673
- Svėdasai – 667
- Pumpėnai – 661
- Krakės – 649
- Dotnuva – 643
- Nemakščiai – 639
- Saločiai – 638
- Bezdonys – 636
- Užpaliai – 630
- Viešvilė – 623
- Endriejavas – 614
- Pajūris – 614
- Veiviržėnai – 613
- Žemaičių Kalvarija – 598
- Akademija – 587
- Dieveniškės – 578
- Šiaulėnai – 575
- Pakuonis – 574
- Kaltinėnai – 572
- Čekiškė – 559
- Miežiškiai – 559
- Adutiškis – 558
- Giedraičiai – 553
- Kražiai – 553
- Kamajai – 548
- Veliuona – 546
- Pušalotas – 538
- Žasliai – 536
- Šiluva – 530
- Sasnava – 529
- Kuliai – 526
- Vilkyškiai – 524
- Kintai – 523
- Semeliškės – 516
- Šeštokai – 516
- Eigirdžiai – 513
- Grinkiškis – 513
- Lenkimai – 513
- Kruonis – 499
- Nevarėnai – 494
- Plikiai – 493
- Tverai – 490
- Vyžuonos – 490
- Šaukėnai – 486
- Luokė – 482
- Kapčiamiestis – 478
- Turgeliai – 475
- Kruopiai – 465
- Deltuva – 464
- Seredžius – 461
- Vadokliai – 460
- Smilgiai – 459
- Nemunėlio Radviliškis – 458
- Vepriai – 458
- Vaškai – 455
- Paberžė – 453
- Sintautai – 453
- Lygumai – 442
- Salakas – 432
- Sidabravas – 426
- Žygaičiai – 426
- Barstyčiai – 424
- Žarėnai – 424
- Onuškis – 421
- Gudžiūnai – 420
- Pagramantis – 412
- Betygala – 406
- Šunskai – 402
- Raguva – 400
- Krinčinas – 397
- Siesikai – 397
- Lioliai – 396
- Katyčiai – 395
- Pociūnėliai – 393
- Kuktiškės – 391
- Raudonė – 391
- Judrėnai – 388
- Tauragnai – 384
- Laižuva – 375
- Eržvilkas – 372
- Vidiškiai – 370
- Kriukai – 366
- Musninkai – 366
- Želva – 364
- Židikai – 364
- Šaukotas – 363
- Bartninkai – 362
- Leliūnai – 362
- Šimonys – 358
- Gardamas – 356
- Jūrė – 355
- Barzdai – 354
- Jūžintai – 349
- Vadžgirys – 349
- Upyna – 343
- Keturvalakiai – 341
- Krokialaukis – 340
- Debeikiai – 334
- Kurkliai – 330
- Kalnujai – 329
- Pagiriai – 326
- Daujėnai – 325
- Gaurė – 325
- Panoteriai – 321
- Skapiškis – 321
- Šakyna – 319
- Papilys – 309
- Vištytis – 304
- Bazilionai – 302
- Zapyškis – 302
- Surviliškis – 299
- Pikeliai – 296
- Taujėnai – 289
- Sudeikiai – 288
- Žaiginys – 281
- Aviliai – 280
- Gražiškiai – 275
- Palonai – 274
- Daugailiai – 270
- Geležiai – 270
- Teneniai – 270
- Gudeliai – 262
- Šventežeris – 262
- Saldutiškis – 261
- Lyduokiai – 256
- Pavandenė – 254
- Pašušvys – 252
- Alizava – 247
- Viešintos – 246
- Gelvonai – 245
- Joniškis – 245
- Krosna – 244
- Janapolė – 243
- Pašvitinys – 239
- Balninkai – 238
- Kernavė – 238
- Daukšiai – 235
- Salamiestis – 231
- Nerimdaičiai – 228
- Karklėnai – 221
- Antalieptė – 220
- Kurtuvėnai – 216
- Kriūkai – 214
- Šilai – 213
- Valkininkai – 213
- Turmantas – 209
- Tyruliai – 207
- Krikliniai – 205
- Batakiai – 204
- Skiemonys – 204
- Pernarava – 197
- Rudamina – 197
- Panemunis – 196
- Mielagėnai – 191
- Kaltanėnai – 190
- Šimkaičiai – 190
- Andrioniškis – 185
- Žemaitkiemis – 185
- Antašava – 184
- Pabaiskas – 184
- Rimšė – 184
- Panemunėlis – 183
- Dubingiai – 180
- Pabiržė – 179
- Tverečius – 169
- Žvingiai – 168
- Žalpiai – 167
- Duokiškis – 163
- Kupreliškis – 157
- Ubiškė – 157
- Vadaktai – 153
- Surdegis – 148
- Bagaslaviškis – 147
- Nemunaitis – 145
- Suvainiškis – 142
- Šešuoliai – 142
- Leckava – 140
- Čedasai – 139
- Stakiai – 139
- Žvirgždaičiai – 132
- Igliškėliai – 129
- Salos – 128
- Zibalai – 128
- Traupis – 121
- Lauko Soda – 117
- Pašilė – 117
- Subačius – 113
- Truskava – 92
- Gadūnavas – 88
- Lyduvėnai – 71
- Palėvenė – 63
- Žemoji Panemunė – 58
- Labanoras – 43
Bendrieji duomenys
1897 m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis per 450 gyventojų, 1923 m. – 241 miesteliai.1946 m. rugpjūčio 3 d. įsaku kai kurie miesteliai priskirti miesto tipo gyvenvietėms (Birštonas, Juodkrantė, Kačerginė, Kulautuva, Likėnai, Nida ir Preila), visi kiti – kaimo tipo. 1950 m. kai kurie jų tapo naujų rajonų centrais ir iki 1979 m. apie 30 jų gavo miesto teises, apie 20 – miesto tipo gyvenvietės. 1959 m. buvo 248 miesteliai, 1974 m. – 235.
Dabartinės Lietuvos teritorijoje 1923 m. buvo 274 miesteliai. Iki 1985 m. 54 iš jų tapo miestais, 7 – miesto tipo gyvenvietėmis, 5 – miestų dalimis, 46 – kaimais. Tuo pat metu miesteliais tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai. Taip 1985 m. Lietuvoje buvo 235 miesteliai – neįskaitant naujųjų sovietinių miestelių, kadangi sovietmečiu miesteliais buvo nominaliai vadintos ir kai kurios greta miestų įsikūrusios gyvenvietės bendravardės gyvenvietės, po Nepriklausomybės atgavimo tapusios kaimais arba prijungtos prie didesniųjų gyvenviečių.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, XX a. pabaigoje miestelių pokyčiai vyko jiems priskiriant kai kurias miesto ir kaimo tipo gyvenvietes. Po 2000 m. pokyčiai vyko nedideli – miesteliais tapo 3 buvusios miesto tipo gyvenvietės (Juodupė, Kulautuva, Tyruliai) ir 7 kaimai (Aviliai, Igliauka, Jūrė, Kalnujai, Salakas, Turgeliai, Viečiūnai), tik 2025 m. Vilniaus rajone miesteliais tapo 9 kaimai (Avižieniai, Didžioji Riešė, Juodšiliai, Nemėžis, Paberžė, Pagiriai, Rudamina, Skaidiškės, Zujūnai).
Istorija
XIV a. pabaigoje miesto pobūdžio gyvenvietės diferencijavosi pagal funkcijas ir dydį į miestus ir miestelius. Pirmąkart terminas paminėtas 1387 m., taip pavadinti Alytus, Birštonas, Nemunaitis ir Punia. 1496 m. suteikta pirmoji miestelio įvardijimą atitinkanti privilegija (Krekenava), kurių daugiau buvo teikiama po 1553–1557 m. Valakų reformos. Valdovas ir didikai buvo suinteresuoti miestelių prekyba ir pajamomis, todėl miestelių tinklas plėtėsi gana tolygiai. Naujų miestelių, kaip ir miestų, tuo metu buvo įsteigta per karus su Vokiečių ir Livonijos ordinais nukentėjusioje Užnemunėje ir Šiaurės Lietuvoje. Vien XVI a. antroje pusėje – XVII a. pirmoje pusėje dab. Lietuvos teritorijoje miestelių steigimo ir prekybos privilegijos suteiktos daugiau kaip 30 gyvenviečų.
Iš pradžių miesteliai kūrėsi daugiausia prie valdovo ar feodalo pilių, dvarų, taip pat prekybos kelių sankryžose. Kai kurie išaugo iš kaimų. Kai kada miestelio kūrimosi pagrindas buvo Ldk leidimas rengti turgus ir prekymečius, laikyti smukles. Miesteliuose buvo statomos bažnyčios, sinagogos, steigiami parapijų centrai, kai kuri vienuolynai, parapinės ar vidurinės mokyklos, kolegijos, apskrities mokyklos.
Daug miestelių priklausė didžiajam kunigaikščiui, kiti – didikams, kurių žemėje buvo miesteliai. Jiems tvarkyti buvo skiriamas vaitas. Miestelio pirkliai, daugiausia žydai, ir amatininkai mokėjo feodalui činšą, žemdirbiai turėjo kasmet atidirbti dvare numatytą dienų skaičių (dažniausia 12) lažo, atlikti talkų ir pastočių prievoles. XVII a. viduryje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje buvo apie 800 miestelių. Jie labai nukentėjo per XVII a. vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos karus su Rusija ir Švedija ir 1700–1721 m. Šiaurės karą. Atkuriant miestelius buvo pakartotinai teikiamos privilegijos ir papildomos lengvatos.
1791–1792 m. daugelyje seniūnijų (valstybinių žemių), ypač Užnemunėje ir Žemaitijoje kilo sąjūdis prieš baudžiavos prievoles ir priklausomybę nuo dvarų. Ketverių metų seimas tuomet apie 60 miestelių suteikė miesto teises, tačiau Lietuvą okupavus Rusijos imperijai, ir panaikinus daugelio miestų savivaldą, miestelių padaugėjo. Jų funkcijos beveik nepakito. Kai kurių miestelių gyventojai (Maišiagala, Nemunaitis, Valkininkai, Vilkija) kovojo dėl platesnės savivaldos dar XIX a. 1-ojoje pusėje, bet nesėkmingai.
XIX a. antroje pusėje prie magistralinių kelių buv. gyvenvietės daug kur tapo miesteliais ir nustelbė netoliese buvusius senuosius prekybos ir amatų centrus (Subačius). Juose sparčiau plito smulkioji pramonė (lentpjūvės, malūnai, plytinės, spirito varyklos ir kitos įmonės), gausėjo amatininkų. Vietinės valdžios institucijos nuolat tikrino, ar miesteliais vadinamos gyvenvietės atitinka nustatytus kriterijus ir ar gali būti taip įvardijamos. XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje atsiradus geležinkeliams ir plėtojantis pramonei kai kurie miesteliai tapo miestais. Kituose telkėsi valsčiaus įstaigos, paštai, prieglaudos, pradinės mokyklos, nedidelės įmonės, krautuvės, dirbtuvės. Miestelių ekonominį gyvenimą pagyvindavo turgūs ir prekymečiai. 1897 m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis daugiau kaip 500 gyventojų. Kai kurios taip vadintos gyvenvietės, neleidžiant joms kurtis žydams, buvo mažesnės.
Po I pasaulinio karo augo miestai ir plėtėsi jų aptarnaujamos zonos, tad miestelių funkcijos mažėjo. Jų gyventojų nuo 1897 iki 1940 m. sumažėjo apie 20 proc. Tarpukariu miesteliai su daugiau kaip 3000 gyventojų buvo priskiriami miestų, turinčių valsčiaus teises, kategorijai. 1923 m. dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 274 miesteliai, 1940 m. – 253, iš kurių iki 1985 m. 54 tapo miestais, 7 miesto tipo gyvenvietėmis, 5 miestų dalimis, 46 kaimais. Miesteliais per tą laikotarpį tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai.
TSRS okupacijos metais nuo 1950 m. dalis miestelių tapo rajonų centrais ir gavo miesto teises, dauguma kitų virto kolūkių ir tarybinių ūkių centrinė gyvenvietėmis. Jų skirtumus naujų nuo žemės ūkio gyvenviečių daugiausia lėmė senasis paveldas – sudėtingesnis ir raiškesnis gatvių tinklas, išlikusios turgaus aikštės, bažnyčios. Nuo 1967 m. pagal Lietuvos apgyvendinimo sistemą daugumai miestelių, nepatekusių į miestų grupę, skirtos žemės ūkio mikrorajonų – kelių ūkių aptarnavimo centrų funkcijos. Dalis miestelių tapo neplėstinomis gyvenvietėmis. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dauguma miestelių tapo seniūnijų centrais. 2000 m. Lietuvoje buvo 247 miesteliai, 2020 m. – 252 miesteliai. 2024 m. miesteliais tapo Aviliai ir Igliauka, 2025 m. – Avižieniai, Didžioji Riešė, Juodšiliai, Nemėžis, Paberžė, Pagiriai, Rudamina, Skaidiškės ir Zujūnai.
Literatūra
- Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės (sud. Algimantas Miškinis). – Vilnius: Savastis, 1999. – ISBN 9986-420-27-X
- T. 6: Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai. – 2009. – 634 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-420-80-4
- Lietuvos miesteliai: fotoalbumas (sud. Vytautas Balčytis). – Vilnius: Apostrofa, 2009. – 294 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-605-49-2
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai (sud. Danguolė Kandrotienė, Vytautas Kandrotas). – Kaunas: Terra publica, 2010. – 296 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-652-64-9
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lietuvos miesteliai, Kas yra Lietuvos miesteliai? Ką reiškia Lietuvos miesteliai?