| Vištytis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vištytis | ||||||||||||||||
| 54°27′18″š. pl. 22°42′43″r. ilg. / 54.455°š. pl. 22.712°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Marijampolės apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Vilkaviškio rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Vištyčio seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 304 | |||||||||||||||
| Plotas | 7,24 km² | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Wisztyniec,rus. Виштынецъ,vok. Wystiten, Wyschtyten | |||||||||||||||
| Vikiteka | Vištytis (miestelis) | |||||||||||||||
Vištytis – miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybės vakaruose, Vištyčio ežero šiaurės rytinėje pakrantėje, į pietus nuo Kybartų. Seniūnijos centras, Vištyčio seniūnaitija. Stovi Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1829 m.), Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia, Vytauto paminklas, veikia P. Kriaučiūno vidurinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), biblioteka, Vištyčio RP direkcija. Miestelyje išlikęs XVIII a. gatvių tinklas, keturkampė aikštė, yra Vištyčio malūnas.
Etimologija
Vištytis – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Vištyčio ežero vardo, nors paties vandenvardžio kilmė ir nėra aiški. Pastarojo pavadinimą liaudies etimologija savo legendomis kildina nuo to, kad galbūt vanduo cypsėjęs, galbūt pro ežerą skrendantis paukštis.
Geografija
Miestelis įsikūręs Sūduvos aukštumoje (jos dalyje Vištyčio–Gražiškių aukštumoje), šiaurinėje Vištyčio ežero pakrantėje, Vištyčio regioniniame parke, prie pat Lietuvos–Rusijos valstybinės sienos, ribojasi su Karaliaučiaus sritimi. Į pietryčius nuo miestelio stūkso Vištyčio piliakalnis. Nebūtkiemio kaime stūkso Vištyčio akmuo (vadinamas Stebuklingu akmenimi; 6 m ilgio, 4 m pločio ir aukščio).
Iš Rusijos pusės prie Vištyčio glaudžiasi kaimas Maloje Beloziornojė.
Vištyčio pagrindiniai keliai:
Istorija
Vištytis įkurtas XVI a. 1-ojoje pusėje Prūsijos pasienyje prie Vištyčio ežero. 1538 m. minimas Vištyčio dvaras. 1570 m. rugsėjo 8 d. (miesto globėjos Švč. Mergelės Marijos gimimo šventės – Šilinės dieną) Ldk Žygimantas Augustas patvirtino herbą (seniausias Sūduvos krašte) ir suteikė miesto teises.
1776 m. Vištytis neteko savivaldos, nors dalis administracijos pareigūnų išliko ir jie minimi 1785 bei 1790 m. miesto ginčuose su seniūnu, 1789 m. dalyvavo Ketverių metų seimo darbe. Pasinaudoję Seimo nutarimai, miestelėnai vėliau savivaldą atkūrė, bet be specialios valdovo privilegijos. Dėl to kilo kivirčai su vietos seniūnu Kristupu Puzina iš Kozelsko. Miestiečiai kreipėsi į Asesorių teismą, kad jis apgintų nuo seniūno savivalės ir patvirtintų senąsias privilegijas. 1792 m. rašytame skunde Vištytis vadinamas laisvuoju miestu, o jam atstovauja miesto vaitas Ignotas Penkovskis, burmistras Stanislovas Ragaišis ir kiti magistrato pareigūnai. Neaišku, kaip baigėsi šie ginčai, bet XIX a. Vištytis šiokį tokį savarankiškumą turėjo.
Iki 1815 m. priklausė Prūsijai, vėliau – Rusijai kaip Užnemunės dalis. 1870 m. Vištytis neteko miesto teisių. XIX a. pabaigoje buvo Vilkaviškio apskrities Vištyčio valsčiaus centras.
1901, 1915 m. miestelis degė. XX a. tarpukariu Vištytyje veikė malūnas, pieninė, šerių fabrikas, kredito draugija, šaulių būrys, choras, biblioteka, orkestras.
II pasaulinio karo metu neteko didelės dalies gyventojų dėl holokausto. 1941 m. liepos 14 d. naciai sušaudė apie 200 žmonių (poetas Petras Keidošius apie tai parašė poemą „Sunkus kelias į kalną“, 1978 m.). LTSR laikais Vištytis buvo apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Veikė buitinio aptarnavimo paviljonas, 25 lovų ligoninė (nuo 1955 m.), ryšių skyrius, vaistinė, vidurinė mokykla (nuo 1955 m.), zoniniai kultūros namai (nuo 1948 m.), biblioteka (nuo 1940 m.).
1999 m. patvirtintas dabartinis Vištyčio herbas. Po 2004 m. valstybių sienos sutarties pasirašymo nedidelė teritorija miestelio vakarinėje dalyje (anksčiau buvusi Rusijos pusėje) iškeista į lygiavertę pagal plotą teritoriją.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVIII a. pabaiga | Vištyčio valsčiaus centras | Kalvarijos apskritis |
| 1867–1950 m. | Vilkaviškio apskritis | |
| 1950–1959 m. | Vištyčio apylinkės centras | Kybartų rajonas |
| 1959–1962 m. | Kalvarijos rajonas | |
| 1962–1995 m. | Vilkaviškio rajonas | |
| 1995– | Vištyčio seniūnijos centras | Vilkaviškio rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1808 m. ir 2021 m. | |||||||||
| 1808 m. | 1827 m. | 1888 m. | 1892 m.* | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 600 | 2 449 | 4 219 | 4 017 | 1 295 | 601 | 731 | 751 | ||
| 1983 m. | 1986 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 645 | 602 | 591 | 566 | 436 | 304 | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Žymūs žmonės
- Juozas Kalvaitis (1842–1895), vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius.
- Liudvikas Butkevičius (1881–1963), karininkas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas, pulkininkas.
- Julian Gruner (1898–1940), lenkų lengvaatletis, Lenkijos čempionatų aukso medalių laimėtojas.
- Irena Ylienė, dainininkė.
- Algimantas Kezys, fotografas, JAV lietuvių kultūros veikėjas.
- Bronius Leonavičius, dailininkas, visuomenės veikėjas.
- Pranas Bilėnas-Bilevičius (1898.11.11 – 1942.10.13 Norilsko lageryje) Lietuvos kariuomenės pulkininkas-leitenantas.
Galerija
- P. Kriaučiūno mokykla
- Liuteronų bažnyčia
- Vištyčio malūnas
- Dariaus ir Girėno gatvės pabaiga ties valstybine siena
Literatūra
- Vištytis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 396 psl.
- Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953, t. 2. psl. 179
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vištytis (miestelis), Kas yra Vištytis (miestelis)? Ką reiškia Vištytis (miestelis)?