Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
KurtuvėnaiMiestelio panorama nuo Girninkų kalnoKurtuvėnai55 49 44 š pl 23 03 00 r ilg 55 829 š pl 23 050 r ilg 55 829 23
Kurtuvėnai
| Kurtuvėnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kurtuvėnai | ||||||||||||||||
| 55°49′44″š. pl. 23°03′00″r. ilg. / 55.829°š. pl. 23.050°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Šiaulių apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Šiaulių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Bubių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 216 | |||||||||||||||
| Vikiteka | Kurtuvėnai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Kurtowiany, rus. Куртовяны | |||||||||||||||
Kurtuvėnai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybės pietvakariuose, šalia kelio 215 Bubiai–Ramučiai , 20 km į pietvakarius nuo Šiaulių. Seniūnaitijos centras. Miestelis linijinio plano su centrine turgaus aikšte, kurios vakarinėje dalyje stovi Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, rytinėje – išlikę Kurtuvėnų dvaro pastatai, parkas ir smuklė. Pietinėje miestelio dalyje yra Kurtuvėnų kapinės, Kurtuvėnų piliakalnio koplyčia. Veikia Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, paštas (LT-80019), buvusi Kurtuvėnų pradinė mokykla.
- Paminklas Povilui Višinskiui, prie mokyklos pastatytas 1978 m., skulptorius Vitalijus Lukošaitis.
- 1919 m. spalio 5 d. bermontininkų sušaudytų Lietuvos partizanų kapai.
- Atkuriama Kurtuvėnų dvaro sodyba.
- Kurtuvėnų svirnas.
- Rimgailų šeimos mauzoliejus, be 1992 m. dingusios Rimgailaitės skulptūros, u.k. 13787.
Etimologija
Miestelio pavadinimas veikiausiai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kurtuvos ežero vardo. XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Kurtavėnai.
Liaudies etimologija mena, kad Kurtuvėnų vardas kilęs nuo kurtinių, kurie čia kadaise veisėsi. Kiti jį kildina nuo Kurtuvos, kurio pakrantėje gyvenusi milžino Kuršio motina Kurtuvė. Dar viena sena legenda byloja, kad šventajame ąžuole buvusi pagrobta dievaitė Rytulė, kurios seserys kasvakar raudodamos klausdavusios: „Kur tu viena vargsti?“ Rytulė sugebėjusi pabėgti, o pagrobėjas mėgdžiodamas deivių raudą leidosi vytis, kartodamas „Kur tu viena...“ Taip ir pradėta vadinti vietovė.
Geografija
Kurtuvėnai įsikūrę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Kurtuvėnų kalvyne. Į šiaurę nuo miestelio yra Kurtuvėnų kaimas, 1825–1831 m. iškastas Ventos–Dubysos kanalas, už jo – Girnikų piliakalnis, į rytus tvyro Kurtuvos ežeras. Aplink miestelį gausu žuvininkystės tvenkinių (beveik 100), iš jų didžiausias – Dambos tvenkinys. Netoli miestelio įkurtas .
Link Šiaulių nutiestas dviračių takas. Plentai į Šiaulius, Užventį.
Istorija
Kurtuvėnų apylinkėse gyventa jau vėlyvajame akmens amžiuje (III–II tūkst. pr. m. e.); šios vietos neapleistos ir žalvario bei geležies amžiais. Pietinėje dalyje yra Kurtuvėnų piliakalnis. XIV a.–XVI a. teritorija tarp Ventos ir Dubysos priklausė istorinei žemaičių Knituvos žemei.
Kurtuvėnai minimi nuo XIII amžiaus. 1495 m. pastatyta pirmoji Kurtuvėnų bažnyčia ir įkurta katalikų parapija. Nuo XVI a. pabaigos iki 1614 m. bažnyčia priklausė evangelikams reformatams, po 1614 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, XVII a. pabaigoje sunyko. 1785–1796 m. pastatyta Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.
1573 m. minimas Kurtuvėnų miestelis. XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje nukentėjo per karus. Nuo XVIII a. priklausė bajorams Nagurskiams, vėliau Plateriams-Zybergams. 1766 m. gavo turgaus privilegiją.
1805 m. Kurtuvėnų dvaro valstiečiai atsisakė eiti baudžiavą. 1877 m. dvarininkui pasipriešinusius laisvuosius žmones malšino 1878 m. pabaigoje atsiųstas karinis dalinys. Draudžiamąją lietuvių spaudą Kurtuvėnų apylinkėse platino O. Butkutė, Meškauskis, Povilas Višinskis, Vitkauskiai. XIX a. minimas Kurtuvėnų dvaras ir miestelis, priklausę Šiaulių apskrities Padubysio valsčiui.
1905 m. įvyko anticarinių mitingų. 1915 m. per I pasaulinį karą Kurtuvėnai sudegė, 1919 m. nukentėjo nuo bermontininkų. Nuo XX a. pradžios iki 1950 m. buvo valsčiaus centras. Po Antrojo pasaulinio karo Kurtuvėnų apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos partizanai. 1950–1981 m. Kurtuvėnų apylinkės centras. 1948 m. įkurta biblioteka, medicinos punktas. Veikia karpių veisimo bendrovė „Šventjonis“.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1915 m. | Padubysio valsčius | Šiaulių apskritis |
| 1919–1930 m. | Kurtuvėnų valsčiaus centras | |
| 1930–1947 m. | Padubysio valsčius | |
| 1947–1950 m. | Kurtuvėnų valsčiaus centras | |
| 1950–1981 m. | Kurtuvėnų apylinkės centras | Šiaulių rajonas |
| 1981–1995 m. | Bubių apylinkė | |
| 1995– | Bubių seniūnija | Šiaulių rajono savivaldybė |
Gyventojai
1592 m. miestelyje buvo 34, 1664 m. – 15 šeimų.
| Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1861 m. | 1865 m.* | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1978 m. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 235 | 137 | 295 | 357 | 399 | 400 | 342 | ||
| 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2004 m. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 304 | 301 | 326 | 312 | 256 | 216 | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
Kurtuvėnuose gimė:
- Jonas Nagurskis (apie 1755–1796), politinis, karinis ir visuomenės veikėjas
- Kajetonas Nagurskis (apie 1757–1802), politinis, karinis ir visuomenės veikėjas
- Stefan Plater-Zyberk (1891–1943), fotografas, artistas, dailininkas
- Stasys Butkus (1897–1961), žurnalistas, savanoris, visuomenės veikėjas
- Adomas Vitauskas (1908–1943), vargonininkas, muziejininkas
- Gintautas Lukošaitis (g. 1970), skulptorius, patriotinių akcijų organizatorius
Kultūra
Kurtuvėnai XIX a. buvo vienas svarbiausių krašto kultūros židinių, XIX a. viduryje dvare veikė baudžiauninkų teatras. Vėliau Kurtuvėnų dvaras tapo lietuvybės plėtros židiniu, čia dirbo arba lankydavosi daug to meto šviesuolių.
Miestelį viename savo kūrinių mini Jonas Biliūnas:
| Iššokau Bubiuose iš diližano ir pasukau Kurtuvėnų vieškeliu. Ėjau aplankytų pas savo draugą, kuris Kurtuvėnuose grafo vaikus mokė. Seniai buvau jį bematęs: norėjau su juo apie spaudą, apie literatūrą paplepėti. |
J. Biliūnas čia keliavo aplankyti švietėją Povilą Višinskį (1875–1906), kuris, pristigęs lėšų mokslui, kelerius metus Kurtuvėnuose mokė grafo Pliaterio vaikus. Pas P. Višinskį taip pat lankydavosi Šatrijos Ragana, Žemaitė. Švietėjo garbei pastatytas medinis paminklas.
Kurtuvėnuose ilgą laiką gyveno kompozitorius Domas Andrulis (1896–1973).
Atgavus nepriklausomybę Kurtuvėnuose įsteigtas regioninis parkas pratęsė tų laikų tradicijas. Miestelyje vyksta daug kultūrinių renginių – švenčiamos Užgavėnės, Velykos, šv. Jokūbo atlaidai (paskutinį liepos sekmadienį), Kalėdos ir kt. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ kartu su Regioninio parko direkcija organizuoja jaunimo vasaros ekologines stovyklas, stovyklas „Gyvoji istorija“, „Paveldo draugai“, „Ugnies sąšaukas“ ir kitus renginius.
Buvusiose Pliaterių arklidėse įsikūręs Kurtuvėnų žirgynas ir jojimo paslaugų centras.
Galerija
- Kurtuvėnų tvenkinys – „gulbių ežeras“
- Naujieji Kurtuvėnai
- Ventos–Dubysos kanalas
- Bažnyčios senasis kryžius
- Senoji klebonija
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 873 psl.
- „Antkapis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-21.
- Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 75
- Kurtowiany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 940 psl. (lenk.)
- Algimantas Miškinis. Kurtuvėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 332 psl.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Kurtuvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 267 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Kurtuvėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 282 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Algimantas Miškinis ir kt. Kurtuvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 453
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Kurtuvėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 474 psl.
Literatūra
- Kurtuvėnai: legendinė apysaka (sud. Kazys Kaknevičius). – Šiauliai: Saulės delta, 2008. – 264 p. – ISBN 978-9955-732-39-6
- Užgavėnės Kurtuvėnuose: fotoalbumas (sud. Vidmantas Lopeta, Salvijus Kulevičius, Rytis Budrys). – Kurtuvėnai: Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, 2008. – 213 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-881-00-1
| Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| Linartai – 5 km | Rimučiai – 1,5 km Bulėnai – 4 km | ŠIAULIAI – 20 km BUBIAI – 6 km | |||||||||
| ŠAUKĖNAI – 13 km UŽVENTIS – 28 km | | Mirskiškė – 5 km | |||||||||
| KELMĖ – 21 km | |||||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kurtuvėnai, Kas yra Kurtuvėnai? Ką reiškia Kurtuvėnai?
KurtuvenaiMiestelio panorama nuo Girninku kalnoKurtuvenai55 49 44 s pl 23 03 00 r ilg 55 829 s pl 23 050 r ilg 55 829 23 050 Kurtuvenai Apskritis Siauliu apskritisSavivaldybe Siauliu rajono savivaldybeSeniunija Bubiu seniunijaGyventoju 2021 216Vikiteka KurtuvenaiVietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas KurtuvenaiKilmininkas KurtuvenuNaudininkas KurtuvenamsGalininkas KurtuvenusĮnagininkas KurtuvenaisVietininkas KurtuvenuoseIstoriniai pavadinimai lenk Kurtowiany rus Kurtovyany Kurtuvenai miestelis Siauliu rajono savivaldybes pietvakariuose salia kelio 215 Bubiai Ramuciai 20 km į pietvakarius nuo Siauliu Seniunaitijos centras Miestelis linijinio plano su centrine turgaus aikste kurios vakarineje dalyje stovi Kurtuvenu Sv apastalo Jokubo baznycia rytineje islike Kurtuvenu dvaro pastatai parkas ir smukle Pietineje miestelio dalyje yra Kurtuvenu kapines Kurtuvenu piliakalnio koplycia Veikia Kurtuvenu regioninio parko direkcija pastas LT 80019 buvusi Kurtuvenu pradine mokykla Paminklas Povilui Visinskiui prie mokyklos pastatytas 1978 m skulptorius Vitalijus Lukosaitis 1919 m spalio 5 d bermontininku susaudytu Lietuvos partizanu kapai Atkuriama Kurtuvenu dvaro sodyba Kurtuvenu svirnas Rimgailu seimos mauzoliejus be 1992 m dingusios Rimgailaites skulpturos u k 13787 Daugiafunkcis centras mokykla bendruomenes namai kulturos centras bibliotekaKurtuvenu dvaro sodybos vietaEtimologijaMiestelio pavadinimas veikiausiai yra vandenvardinis vietovardis kiles nuo Kurtuvos ezero vardo XX a tarpukariu miestelis buvo zinomas kaip Kurtavenai Liaudies etimologija mena kad Kurtuvenu vardas kiles nuo kurtiniu kurie cia kadaise veisesi Kiti jį kildina nuo Kurtuvos kurio pakranteje gyvenusi milzino Kursio motina Kurtuve Dar viena sena legenda byloja kad sventajame azuole buvusi pagrobta dievaite Rytule kurios seserys kasvakar raudodamos klausdavusios Kur tu viena vargsti Rytule sugebejusi pabegti o pagrobejas megdziodamas deiviu rauda leidosi vytis kartodamas Kur tu viena Taip ir pradeta vadinti vietove GeografijaKurtuvenai įsikure Rytu Zemaiciu plynaukstes siaurineje dalyje Kurtuvenu kalvyne Į siaure nuo miestelio yra Kurtuvenu kaimas 1825 1831 m iskastas Ventos Dubysos kanalas uz jo Girniku piliakalnis į rytus tvyro Kurtuvos ezeras Aplink miestelį gausu zuvininkystes tvenkiniu beveik 100 is ju didziausias Dambos tvenkinys Netoli miestelio įkurtas Link Siauliu nutiestas dviraciu takas Plentai į Siaulius Uzventį IstorijaKurtuvenu senkapisKurtuvenu baznyciaKurtuvos ezerasGatve Kurtuvenuose Kurtuvenu apylinkese gyventa jau velyvajame akmens amziuje III II tukst pr m e sios vietos neapleistos ir zalvario bei gelezies amziais Pietineje dalyje yra Kurtuvenu piliakalnis XIV a XVI a teritorija tarp Ventos ir Dubysos priklause istorinei zemaiciu Knituvos zemei Kurtuvenai minimi nuo XIII amziaus 1495 m pastatyta pirmoji Kurtuvenu baznycia ir įkurta kataliku parapija Nuo XVI a pabaigos iki 1614 m baznycia priklause evangelikams reformatams po 1614 m pastatyta evangeliku reformatu baznycia XVII a pabaigoje sunyko 1785 1796 m pastatyta Kurtuvenu Sv apastalo Jokubo baznycia 1573 m minimas Kurtuvenu miestelis XVII a viduryje ir XVIII a pradzioje nukentejo per karus Nuo XVIII a priklause bajorams Nagurskiams veliau Plateriams Zybergams 1766 m gavo turgaus privilegija 1805 m Kurtuvenu dvaro valstieciai atsisake eiti baudziava 1877 m dvarininkui pasipriesinusius laisvuosius zmones malsino 1878 m pabaigoje atsiustas karinis dalinys Draudziamaja lietuviu spauda Kurtuvenu apylinkese platino O Butkute Meskauskis Povilas Visinskis Vitkauskiai XIX a minimas Kurtuvenu dvaras ir miestelis priklause Siauliu apskrities Padubysio valsciui 1905 m įvyko anticariniu mitingu 1915 m per I pasaulinį kara Kurtuvenai sudege 1919 m nukentejo nuo bermontininku Nuo XX a pradzios iki 1950 m buvo valsciaus centras Po Antrojo pasaulinio karo Kurtuvenu apylinkese veike Prisikelimo apygardos partizanai 1950 1981 m Kurtuvenu apylinkes centras 1948 m įkurta biblioteka medicinos punktas Veikia karpiu veisimo bendrove Sventjonis Administracinis teritorinis pavaldumasXIX a 1915 m Padubysio valscius Siauliu apskritis1919 1930 m Kurtuvenu valsciaus centras1930 1947 m Padubysio valscius1947 1950 m Kurtuvenu valsciaus centras1950 1981 m Kurtuvenu apylinkes centras Siauliu rajonas1981 1995 m Bubiu apylinke1995 Bubiu seniunija Siauliu rajono savivaldybeGyventojai1592 m miestelyje buvo 34 1664 m 15 seimu Demografine raida tarp 1861 m ir 2021 m 1861 m 1865 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1978 m 1979 m sur 235 137 295 357 399 400 3421985 m 1989 m sur 2001 m sur 2004 m 2011 m sur 2021 m sur 304 301 326 312 256 216 pagal enciklopedijos isleidimo metus Metai kuriu duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti Demografines raidos histogramaZymus zmones Kurtuvenuose gime Jonas Nagurskis apie 1755 1796 politinis karinis ir visuomenes veikejas Kajetonas Nagurskis apie 1757 1802 politinis karinis ir visuomenes veikejas Stefan Plater Zyberk 1891 1943 fotografas artistas dailininkas Stasys Butkus 1897 1961 zurnalistas savanoris visuomenes veikejas Adomas Vitauskas 1908 1943 vargonininkas muziejininkas Gintautas Lukosaitis g 1970 skulptorius patriotiniu akciju organizatoriusKulturaKurtuvenai XIX a buvo vienas svarbiausiu krasto kulturos zidiniu XIX a viduryje dvare veike baudziauninku teatras Veliau Kurtuvenu dvaras tapo lietuvybes pletros zidiniu cia dirbo arba lankydavosi daug to meto sviesuoliu Miestelį viename savo kuriniu mini Jonas Biliunas Issokau Bubiuose is dilizano ir pasukau Kurtuvenu vieskeliu Ėjau aplankytu pas savo drauga kuris Kurtuvenuose grafo vaikus moke Seniai buvau jį bemates norejau su juo apie spauda apie literatura paplepeti J Biliunas cia keliavo aplankyti svieteja Povila Visinskį 1875 1906 kuris pristiges lesu mokslui kelerius metus Kurtuvenuose moke grafo Pliaterio vaikus Pas P Visinskį taip pat lankydavosi Satrijos Ragana Zemaite Svietejo garbei pastatytas medinis paminklas Kurtuvenuose ilga laika gyveno kompozitorius Domas Andrulis 1896 1973 Atgavus nepriklausomybe Kurtuvenuose įsteigtas regioninis parkas pratese tu laiku tradicijas Miestelyje vyksta daug kulturiniu renginiu svenciamos Uzgavenes Velykos sv Jokubo atlaidai paskutinį liepos sekmadienį Kaledos ir kt Siauliu gamtos ir kulturos paveldo apsaugos klubas Aukuras kartu su Regioninio parko direkcija organizuoja jaunimo vasaros ekologines stovyklas stovyklas Gyvoji istorija Paveldo draugai Ugnies sasaukas ir kitus renginius Buvusiose Pliateriu arklidese įsikures Kurtuvenu zirgynas ir jojimo paslaugu centras GalerijaKurtuvenu tvenkinys gulbiu ezeras Naujieji Kurtuvenai Ventos Dubysos kanalas Baznycios senasis kryzius Senoji klebonijaSaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Geografichesko statisticheskij slovar Rossijskoj imperii T 2 Daban Kyahtinskoe Gradonachalstvo SPb 1865 873 psl Antkapis Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2016 02 21 Gitana Kazimieraitiene Legendos pasakoja Lietuvos geografiniai objektai Kaunas Sviesa 2008 psl 75 Kurtowiany Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T IV Kes Kutno Warszawa 1883 940 psl lenk Algimantas Miskinis Kurtuvenai Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 332 psl Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Kurtuvenai Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 2 K P Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1968 267 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Kurtuvenai Lietuviskoji tarybine enciklopedija VI t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1980 T VI Kombinacija Lietuvos 282 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Algimantas Miskinis ir kt Kurtuvenai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 2 Grudas Marveles Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1986 psl 453 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Siauliu apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 Kurtuvenai Musu Lietuva T 4 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1968 474 psl LiteraturaKurtuvenai legendine apysaka sud Kazys Kaknevicius Siauliai Saules delta 2008 264 p ISBN 978 9955 732 39 6 Uzgavenes Kurtuvenuose fotoalbumas sud Vidmantas Lopeta Salvijus Kulevicius Rytis Budrys Kurtuvenai Kurtuvenu regioninio parko direkcija 2008 213 p iliustr ISBN 978 9955 881 00 1Aplinkines gyvenvietesLinartai 5 km Rimuciai 1 5 km Bulenai 4 km SIAULIAI 20 km BUBIAI 6 kmSAUKĖNAI 13 km UZVENTIS 28 km Mirskiske 5 kmKELMĖ 21 km