- Kitos reikšmės – Pajūris.
| Pajūris | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pajūris | ||||||||||||||||
| 55°27′00″š. pl. 22°01′41″r. ilg. / 55.450°š. pl. 22.028°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Tauragės apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Šilalės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Pajūrio seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 614 | |||||||||||||||
| Plotas | 2,91 km² | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Поюры, rus. Поюрже,jid. Payure, | |||||||||||||||
| Vikiteka | Pajūris (Šilalė) | |||||||||||||||
Pajūris – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, prie kelio 165 Šilalė–Šilutė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1830 m.), veikia Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija, biblioteka, vaikų globos namai, paštas (LT-75020), dvaro parkas.
Šalia naujosios Pajūrio parko dalies stovi buvusio pranciškonų vienuolyno pastatas, pastatytas XIX a. 7–8 dešimtmetyje. Iš pradžių čia buvo tik spirito varykla. XX a. pradžioje šį pastatą nupirko Kazimieras Nausėda, jis čia įrengė vandens malūną, lentpjūvę, vilnų verpyklą. Nuo 1928 metų, dalį pastato užėmė pieninė. Savininkas šį pastatą kaip palikimą užrašė vienuoliams pranciškonams. Jie 1935 m. įkūrė noviciatą, bet vienuolynas gyvavo tik penkerius metus iki sovietinės valdžios atėjimo. 1945 m. dvare įrengta Žemės ūkio mokykla. Dabar dvaro pastate įrengti butai. 2019 m. jos teritorijoje įsikūrė Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.
Pajūrio centre, aikštėje prie autobusų stotelės įrengtas memorialas „Žuvusiems Sibire ir žuvusiems už Lietuvą“. Memorialo centre – obeliskas ir geležinkelio vagonas, aplink kuriuos, pusračiu, išdėstyti 7 akmenys, simbolizuojantys regionus, į kuriuos tremti Pajūrio gyventojai, tai – Tomsko, Irkutsko, Permės sritys, Chabarovsko, Krasnojarsko kraštai, Jakutija, Komija. Yra senosios ir naujosios Pajūrio miestelio kapinės.
Etimologija
Pajūris – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Jūros upės.
Geografija
Per miestelį prateka Jūros upė, nutiestas Pajūrio tiltas. Į Jūrą ties Pajūriu įteka Nemylas. Miestelio teritorijoje yra dvi stovyklavietės. Akmens druskos telkinys. Gamtos vertybės:
- Pajūrio dvaro parkas
- Akmenynės ąžuolas
- Pajūrio tuopa
- Pajūrio parko tuopa
- Pajūrio parko ąžuolas
Istorija
Į seniausius rašytinius šaltinius pateko ne paties Pajūrio, o ties juo į Jūrą įtekančio Nemylo upelio pavadinimas. Jis minimas dar XIV a. Pajūrio (lenk. w Poiurzu) vietovardis pirmąkart įvardintas 1498 m. Pajūrio valsčius minimas nuo 1514 m. Kaip valdovų dvaras žinomas nuo XVI a. Nuo 1521 m. šaltiniuose minimi Pajūrio valsčiaus tijūnai – valstybinių žemių valdytojai. Tijūno pareigas Pajūryje (1600–1615 m.) ėjo ir Jeronimas Valavičius, LDK iždininkas, Žemaitijos seniūnas, organizavęs jos gynybą nuo švedų. Pajūris mįslingai pažymėtas 1526 metų Bernardo Vapovskio žemėlapyje.
1775 m. valstybinis dvaras privatizuotas, XVIII a. pabaigoje jį valdė Valavičiai, XIX a. pabaigoje – Povstanskiai. Pirmoji Pajūrio bažnyčia iškilo 1777–1780 m. Nuo 1852 m. miestelyje pradėti rengti savaitiniai turgūs, o triskart per metus – prekymečiai. 1853–1863 m. miestelyje veikė parapijinė, o nuo 1867 m. – rusiška valdiška mokykla. XIX a. pabaigoje Pajūris – Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
1912 m. įkurta parapija, atskirai nuo Žvingių. 1916 m. okupacinė vokiečių valdžia miestelyje įkūrė apskrities valdžią. Tarpukariu Pajūrio dvaras išparceliuotas, didžiąją jo dalį įsigijo K. Nausėda, kuris 1935 m. jį perdavė pranciškonams, kurių vienuolynas Pajūryje veikė iki 1940 m.
Prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui iki 1941 m. rugsėjo buvo išžudyti visi Pajūrio žydai, kurių prieš karą buvo apie 120 (30 šeimų).
Sovietmečiu Pajūris atgavo administracines funkcijas, buvo Pajūrio kolūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1975 m. – tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
2009 m. patvirtintas Pajūrio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVI a. | Pajūrio valsčiaus centras | ? |
| XVI a. | Žemaitijos seniūnija | |
| 1861–1915 m. | Raseinių apskritis | |
| 1915–1918 m. | Pajūrio apskrities centras | |
| 1918–1919 m. | Tauragės apskritis | |
| 1919–1950 m. | Šilalės valsčius | |
| 1950–1995 m. | Pajūrio apylinkės centras | Šilalės rajonas |
| 1995– | Pajūrio seniūnijos centras | Šilalės rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m. | |||||||||
| 1859 m. | 1868 m.* | 1897 m.sur. | 1898 m.* | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 119 | 107 | 503 | 506 | 584 | 499 | 457 | 567 | ||
| 1979 m.sur. | 1980 m. | 1986 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 841 | 840 | 1 170 | 1 218 | 872 | 784 | 614 | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Galerija
- Šaltinis šalia šventoriaus
- Lurdo grota prie klebonijos
- Lietuvos 100-mečio akmuo
- Tremtinių vagonas ir obeliskas
- Aikštė prie stotelės
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Pajūris (Šilalė), Kas yra Pajūris (Šilalė)? Ką reiškia Pajūris (Šilalė)?