| Klovainiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Klovainiai | ||||||||||||||||
| 55°57′00″š. pl. 23°56′38″r. ilg. / 55.950°š. pl. 23.944°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Šiaulių apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Pakruojo rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Klovainių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 673 | |||||||||||||||
| Plotas | 9,11 km² | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Клованы | |||||||||||||||
| Vikiteka | Klovainiai | |||||||||||||||
Klovainiai – miestelis Pakruojo rajono savivaldybėje, 7 km į pietryčius nuo Pakruojo; seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelio planas linijinis. Veikia paštas (LT-83004), bendrovės „Klovainių skalda“; „Skalduva“ (skaldos, dolomitmilčių, dolomitų apdailos plokštelių gamyba), „Pakruojo keramika“ (molio dirbinių gamyba).
Medinėje Švč. Trejybės bažnyčioje (XVII a. pirmoji pusė; 1853 m. bažnyčia atnaujinta) yra barokinė monstrancija (XVIII a. pab.), altorėlis su Švč. Trejybės paveikslu (1876 m., autorius Ksaveras Danauskas), ornamentuotas kryžius (XIX a.). Bažnyčios šventoriuje – koplytstulpis su skulptūromis (XIX a. pab.), Klovainių kapinėse – koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir skulptūrine grupe (1923 m., abiejų autorius Jonas Danauskas). Išliko Klovainių dvaro sodybos pastatų (XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė). Paminklas tremtiniams (1993 m.).
Klovainiuose kasmet rengiama dvi dienas trunkanti miestelio šventė – Onučių gegužinės.
Etimologija
Vietovardis kildinamas nuo asmenvardžio Klovainis.
Liaudies etimologija byloja, kad Klovainių vardas kilęs nuo einančio per laukus žirgo kloniojimosi (kinkavimo arba lankstymosi einant per laukus).
Geografija
Klovainiai įsikūrę prie kelio Pakruojis–Pumpėnai sankryžos su keliu Rozalimas–Petrašiūnai, abipus Daugyvenės upės, į kurią miestelyje įteka Šaltupis. Netoli miestelio yra Klovainių dolomito telkinys (iki jo pratęstas Radviliškio–Klovainių geležinkelis). Gamtos paveldo objektai – Klovainių ąžuolas, Storasis Klovainių ąžuolas. Stūkso Klovainių akmuo (ilgis 4,4 m, aukštis 2,10 m, plotis 1,1 m, apimtis 9,4 m).
Istorija
Klovainių dvaras šaltiniuose minimas nuo XVI a. pradžios, miestelis – nuo XVII a. Apie 1621 m. Upytės karališkojo valsčiaus, taigi ir Klovainių dvaro laikytojo Jeronimo Valavičiaus rūpesčiu Klovainiuose pastatyta pirmoji medinė Romos katalikų bažnyčia, prie kurios nuo 1627 m. veikė parapinė mokykla. J. Valavičiaus 1622 m. gegužės 11 d. potvarkiu Klovainių parapijos valstiečiai griežtai įpareigoti ne tik nuolat lankytis naujojoje bažnyčioje, bet ir jokiu reikalu nesikreipti į „eretikų“ (t. y. evangelikų reformatų) kunigus, nesikviesti į namus burtininkų bei vykdyti kitas „katalikiškas priedermes“ (pvz., kasmet nuo kiekvieno ariamo valako mokėti klebonui po grašį vad. kalėdos mokesčio).
1779 m. Ldk Stanislovas Augustas Poniatovskis Klovainiams patvirtino jų jau nuo 1632 m. turėtas miestelio teises, 1781 m. suteikė 4 metinių prekymečių privilegiją. 1784 m. Šeduvos karališkosios seniūnijos Klovainių raktą iš didžiojo kunigaikščio brolėno K. Poniatovskio nusipirko Benediktas Karpis; jo sūnaus Ignoto Karpio 1808 m. surašytu testamentu Klovainių dvaro valstiečiai buvo atleisti nuo baudžiavos.
Apie 1840 m. Klovainiuose veikė vandens malūnas, bravoras, keliolika parduotuvių. 1864 m. Klovainių dvaro valstiečiams atsisakius mokėti žemės išperkamuosius mokesčius, malšinti „maišto“ buvo atsiųstas Rusijos kariuomenės dalinys. 1880 m. miestelis degė. XIX a. pabaigoje Klovainiai – Panevėžio apskrities miestelis, priklausęs Rozalimo valsčiui.
1910–1912 m. Klovainiuose veikė „Saulės“ draugijos mokykla, nuo 1912 m. (kurį laiką) – valdinė pradžios mokykla, 1949–1962 m. – septynmetė, 1962–1992 m. – aštuonmetė mokykla (dabar – Klovainių pagrindinė mokykla). 1941 m. hitlerinės Vokietijos okupacinės administracijos nurodymu išžudyti Klovainių žydai. Po II pasaulinio karo Klovainių apylinkėse veikė Žaliosios rinktinės partizanai.
1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1951 m. čia įkurta biblioteka, 1955 m. – medicinos punktas, 6-ajame dešimtmetyje taip pat veikė girininkija, lentpjūvė, malūnas, ryšių skyrius, vaikų darželis, kultūros namai. 1965 m. susibūrė Klovainių choras ir etnografinis ansamblis; 1969 m. pradėta statyti dolomitinės skaldos gamykla.
1997 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas Klovainių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Rozalimo valsčius | Panevėžio apskritis |
| 1919–1933 m. | Klovainių valsčiaus centras | Šiaulių apskritis |
| 1933–1950 m. | Pakruojo valsčius | |
| 1950–1995 m. | Klovainių apylinkės centras | Pakruojo rajonas |
| 1995– | Klovainių seniūnijos centras | Pakruojo rajono savivaldybė |
Sportas
Miestelyje yra krepšinio klubas „Klovainiai“, 2016 m. sausį įkurtas „Pakruojo futbolo centras“ – FC Pakruojis.
Gyventojai
1783 m. Klovainiuose buvo 73 sodybos.
| Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m. | |||||||||
| 1841 m. | 1865 m.* | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1978 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 388 | 498 | 726 | 508 | 886 773 (miestelyje) 113 (dvare) | 405 | 484 | 649 | ||
| 1979 m.sur. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 634 | 874 | 1 031 | 980 | 785 | 673 | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Žymūs žmonės
Klovainiuose gimė:
- Vytautas Pranas Bičiūnas (1893–1943), teatralas, dailininkas, rašytojas, dailės ir literatūros kritikas;
- Kazimieras Ragulskis (1926–2023), inžinierius mechanikas, akademikas;
- Romualdas Staišiūnas (1957–2020), Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
Nuorodos
- Klovainiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 85 psl.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Klovainiai, Kas yra Klovainiai? Ką reiškia Klovainiai?