| Kartena | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kartena | ||||||||||||||||
| 55°55′12″š. pl. 21°28′26″r. ilg. / 55.920°š. pl. 21.474°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 763 | |||||||||||||||
| Plotas | 5,52 km² | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Корцяны | |||||||||||||||
| Vikiteka | Kartena | |||||||||||||||
Kartena – miestelis Kretingos rajono savivaldybėje, 15 km į rytus nuo Kretingos, Minijos vingyje, dešiniojo upės kranto terasoje. Per Karteną praeina magistralinis kelias A11 Šiauliai–Palanga , už kelių kilometrų į šiaurę nutiestas geležinkelis (Kūlupėnų geležinkelio stotis anksčiau vadinta Kartenos vardu). 6 km į rytus nuo miestelio yra Kartenos civilinis aerodromas. Seniūnijos ir parapijos centras, 2 seniūnaitijos (kaimiškoji ir miestelio).
Etimologija
Vietovardis kildinamas iš Kartenalės (anksčiau vadintos Kartena) pavadinimo. Šis – nuo žodžio kartùs. Tarpukariu minima Kartėna.
Geografija
Miestelis įeina į vieno vaizdingiausių Žemaitijoje Salantų regioninio parko teritoriją. Kartenoje į Miniją įteka Alantas. Nuo Minijos krantų atsiveria nuostabūs peizažai, kuriuos tapyti mėgsta dailininkai. Į vakarus nuo miestelio, šiauriau Minijos, telkšo Kartenos karjeras.
Netoli Kartenos yra Tyro durpynas, kuriame plėtojama durpių gavyba.
Iš viduramžių Kartenos apylinkėse išlikę 6 piliakalniai. Minijos kairiajame krante, 1 km į pietus nuo miestelio yra Kartenos piliakalnis, dar vadinama Pilimi, netoli jo – Kartenos akmuo (su „Karvės (Velnio) pėda“), už Minijos ir Kūlupio santakos – Kartenos Lurdas. Alanto kairiajame krante, 500 m į pietryčius – Vėlaičių piliakalnis, vadinamas Pilale ir Gaudučių piliakalnis. Minijos dešinajame krante – Gintarų piliakalnis-dvarvietė, vadinama Vyšnių kalnu. Į šiaurę nuo Kartenos yra Martynaičių piliakalnis, į šiaurės rytus – Dauginčių piliakalnis, už jo – Sauserių piliakalnis.
Istorija
Pirmą kartą paminėta 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų akte, priskirta Ceklio žemei. Kartena žinoma kaip svarbus žemaičių gynybinis kompleksas. 1567 m. minimas Kartenos kaimas.
Nuo 1568 m. minimas Kartenos kaimas. 1599 m. įsikūrė Kartenos dvaras, Kartena vadinama miesteliu, nuo 1723 m. miestu. 1777 m. Kartena gavo turgaus privilegiją, bet į miestą neišaugo, nes 1806 m. miestelis sudegė. XIX a. priklausė Pliaterių giminei.
1611 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, 1634 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 1639 m. įkurta mokykla, nuo 1805 m. veikė parapinė mokykla, 1897 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1907 m. Kartenoje buvo įkurtas teatras. XIX a. pabaigoje Kartena minima kaip miestelis ir dvaras Telšių apskrityje, valsčiaus centras.
1861 m., 1866 m. ir ypač 1870–1871 m. vyko Kartenos valsčiaus valstiečių bruzdėjimai. Draudžiamąją lietuvių spaudą Kartenos apylinkėse platino Jurgis Gudas ir kiti knygnešiai. 1905 m. pab. valstiečiai išvaikė carinę valsčiaus valdybą ir išrinko naują. 1941 m., 1946 m., 1948–1949 m. ir 1950 m. sovietinė valdžia ištrėmė 45 Kartenos gyventojus. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu buvo Žemaitės kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė linų apdirbimo fabrikas.1999 m. patvirtintas Kartenos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1599 m. | Kartenos vaitystės centras | |
| 1861–1915 m. | Kartenos valsčiaus centras | Telšių apskritis |
| 1919–1950 m. | Kretingos apskritis | |
| 1950–1995 m. | Kartenos apylinkės centras | Kretingos rajonas |
| 1995– | Kartenos seniūnijos centras | Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1709 m. ir 2021 m. | ||||||||||
| 1709 m. | 1808 m. | 1865 m.* | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1977 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 34 šeimos | 27 šeimos | 410 | 506 | 640 | 744 620 (miestelyje) 124 (dvare) | 756 | 833 | 845 | ||
| 1979 m.sur. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2004 m. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 1 014 | 1 053 | 1 162 | 1 022 | 1 176 | 931 | 763 | - | - | ||
| ||||||||||
| ||||||||||
Architektūra ir kultūra
Miestelyje yra liaudiškai interpretuotų neobaroko formų medinė bebokštė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (statyta 1873 m.) ir varpinė. Bažnyčios viduje – sakykla su 4 skulptūromis ir kryželis relikvijorius, šventoriuje vartai (su 3 ornamentuotais kryžiais) ir koplytstulpis (su ornamentuotu kryželiu ir Rūpintojėlio skulptūra).
Išlikęs XVIII a. pab. statytos, vėliau perstatytos buvusios smuklės medinis pastatas (architektūros paminklas). Kartenos kapinėse išlikusios 2 koplytėlės, viena su Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kita – su ornamentuotu kryželiu ir Jėzaus Nazariečio skulptūra. Stovi medinė Kartenos kapinių koplyčia, statyta 1846 m.
Miestelyje nuo 1949 m. yra Kartenos vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1941 m.), paštas (LT-97041), vaistinė, ambulatorija, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, įkurta 1946 m., parapijos namai, kultūros namai.
Gausu gražių sodybų, kurių dauguma pastatyta pastaraisiais metais ne tik miestelyje, bet ir aplinkinėse gyvenvietėse.
Paminklai: Kartenos koplyčia bolševizmo aukoms, skirta 1946–1953 m. Kartenos valsčiuje žuvusiems žmonėms, pastatyta 1990 m.; paminklas partizanų vadui Jonui Žutautui. Yra abiejų pasaulinių karų vokiečių ir rusų karių, pokario aukų kapinės.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kartena, Kas yra Kartena? Ką reiškia Kartena?