Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Kalvarija reikšmės Žemaičių KalvarijaBažnyčios bokštaiŽemaičių Kalvarija56 06 36 š pl 22 00 47 r ilg 56 1
Žemaičių Kalvarija
- Kitos reikšmės – Kalvarija (reikšmės).
| Žemaičių Kalvarija | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Žemaičių Kalvarija | ||||||||||||||||
| 56°06′36″š. pl. 22°00′47″r. ilg. / 56.110°š. pl. 22.013°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Telšių apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Plungės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Žemaičių Kalvarijos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 598 | |||||||||||||||
| Vikiteka | Žemaičių Kalvarija | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Горды, rus. Кальварiя | |||||||||||||||
Žemaičių Kalvarija (iki 1637 m. Gardai, 1964–1989 m. Varduva) – miestelis Plungės rajono savivaldybėje, prie kelio 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė , Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Urbanistikos paminklas. Pro miestelį teka Varduva, į kurią įteka Cedronas (anksčiau vadinosi Pagardeniu). Seniūnijos centras, Žemaičių Kalvarijos seniūnaitija.
Yra Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos (pastatyta 1822 m., su varpine) ir buvusio dominikonų (vėliau – marijonų) vienuolyno pastatų ansamblis (kultūros paminklas nuo 2008 m.), veikia Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija (prie jos stovi medžio skulptūra knygnešiui , skulptorius liaudies meistras V. Ulevičius), biblioteka, paštas (LT-90039), kultūros centras, buvusiame vienuolyno pastate mokosi Telšių kunigų seminarijos pirmojo (propedeutinio) kurso studentai. Upių santakoje stūkso Šv. Jono kalnas (Žemaičių Kalvarijos piliakalnis), aptiktas Varduvos senkapis.
Miestelyje kasmet liepos mėnesį vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, pasižymintis žmonių gausa ir archajiškomis žemaičių tradicijomis. Žemaičių Kalvarijos bažnyčia nuo seno garsėja stebuklinga Nukryžiuotojo Jėzaus figūra ir stebuklingu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, atvežtu iš Romos (XVII a. vidurys).
Prie miestelio įsikūręs Žemaičių Kalvarijos kaimas.
Etimologija
1253 m. minima Garde vietovė (t. y. Gardė arba Gardai̇̃). Tikėtina, kad jis kilęs nuo upelio vardo Gardė (dabartinis Cedronas); šį vandenvardį galima būtų sieti su bendriniu žodžiu gardas – įtvirtinta gyvenvietė; vėliau taip vadinta tvarte ar lauke užtverta vieta gyvuliams laikyti; banda, kaimenė. Netoli miestelio iki 1925 m. minimas , o 1959 m. – kaimas.
XVII a. viduryje pastačius kryžiaus kelių koplyčias (kalvarijas), greta Gardų vardo ėmė rastis pavadinimas Naujoji Jeruzalė, o vėliau – Gardų Kalvarija arba Kalvarija. Kalvarija vadinamos katalikų šventosios vietos, kryžiaus keliais su kulto pastatais, koplyčiomis (pagal Kalvarijos kalną Jeruzalėje). Dar iki XX a. pradžios miestelis vadinosi tiesiog Kalvarija (pvz., 1917–1918 m. vokiečių išleistame Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų sąraše), bet XX a. įsivyravo pavadinimas Žemaičių Kalvarija, siekiant ją skirti nuo Kalvarijos miesto pietvakarių Lietuvoje.
1964 m. lapkričio 25 d., daugiausia antireliginiais sumetimais miestelis pervadintas Várduva (pagal pratekančią Varduvos upę), tačiau Sąjūdžio metu 1989 m. birželio 21 d. sugrąžintas istorinis pavadinimas.
Istorija
Tai labai sena gyvenvietė, kadaise buvusi istorinėje Keklio žemėje, pirmąkart minima 1253 m. kalavijuočių rašte. XV a. pradžioje Ldk Vytautas Didysis Gardus su Alsėdžių valsčiumi padovanojo Žemaičių vyskupui (Medininkų vyskupijai). XV–XVI a. čia buvo vyskupo dvaras. 1538 m. minimas Gardų miestelis, XVI a. pabaigoje – pirmoji bažnyčia. 1619 m. pastatyta koplyčia. Miestelyje įsikūrė jėzuitai ir bernardinai.
Vyskupas Jurgis Tiškevičius į Gardus pakvietė dominikonus. 1636 m. įkūrus savarankišką Gardų parapiją, pastatyta bažnyčia, 1637 m. atiduota dominikonams, kurie 1637–1639 m. pastatydino 19 koplytėlių, simbolizuojančių Kalvarijų kryžiaus kelią (kalvarijas). 1642 m. dominikonai čia įkūrė vienuolyną (veikė iki 1889 m.). 1644 m. įsteigta pirmoji mokykla. 1650 m. į bažnyčią atvežtas ir netrukus stebuklingu paskelbtas Marijos paveikslas. 1660 m. per atlaidus, trukusius savaitę, į miestelį atėjo maro epidemija.
1780–1822 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Miestelis smarkiai nukentėjo per 1831 m. ir 1863 m. sukilimus. Iki 1940 m. veikė vienuolių marijonų ordinas. XIX a. Kalvarija buvo Telšių apskrities miestelis.
Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos, Šatrijos partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.[reikalingas šaltinis]
1949–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2003 m. patvirtintas Žemaičių Kalvarijos herbas. 2006 m. spalio 8 dieną bazilikos pagrindiniame altoriuje esantis Dievo motinos su kūdikiu paveikslas buvo papuoštas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, o paveiksle esanti Dievo motina tituluota Krikščioniškų šeimų karaliene. Tai patvirtino, kad paveikslas pripažįstamas kaip turįs stebuklingų galių. Lietuvoje yra dar 9 tokie Dievo motinos paveikslai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | ? | Telšių apskritis |
| 1920–1924 m. | Žemaičių Kalvarijos valsčiaus centras | |
| XX a. 1-oji pusė | ? | Mažeikių apskritis |
| 1947–1950 m. | Alsėdžių valsčius | Plungės apskritis |
| 1950–1959 m. | Žemaičių Kalvarijos apylinkės centras | Sedos rajonas |
| 1959–1964 m. | Plungės rajonas | |
| 1964–1989 m. | Varduvos apylinkės centras | |
| 1989–1995 m. | Žemaičių Kalvarijos apylinkės centras | |
| 1995– | Žemaičių Kalvarijos seniūnijos centras | Plungės rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m. | |||||||||
| 1833 m. | 1865 m.* | 1895 m.* | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 500 | 357 | 483 | 612 | 713 | 631 | 668 | 714 | ||
| 1983 m. | 1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 704 | 738 | 722 | 798 | 696 | 598 | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Koplyčios
Devyniolika koplyčių, kuriose įrengta dvidešimt stočių, sudaro Žemaičių Kalvarijos Kančios kelią, kuris driekiasi 7000 žmogaus žingsnių. Daugiausia liaudiškos architektūros koplyčios, kurių vidus dekoruotas monumentaliąja sienine ornamentine tapyba, išsidėsčiusios kalvotoje miestelio vietovėje. Šios vidinio tipo koplytėlės būdingos daugeliui XVII–XVIII a. Lenkijos kalvarijų. Trylika iš jų medinės, didžiausia medinė septynioliktoji koplyčia „Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus“.
Buvusio vietoje, prie Motiejaus Valančiaus gimnazijos, direktoriaus Stepono Meškausko iniciatyva 1995 m. pastatyta Atminties koplyčia iškilioms Žemaičių Kalvarijos asmenybėms pagerbti.
Atlaidai
Žemaičių Kalvarijoje yra 21 Kryžiaus kelio kalno koplyčių (Kristaus kančios kelio stočių), iš toli matoma Bazilika su stebuklingu Dievo Motinos Marijos paveikslu. Tikima, kad Šventojo Kryžiaus ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, medžio skiedrelę Žemaičių Kalvarijos šventovei dar XVII a. antroje pusėje padovanojo vyskupas Jurgis Tiškevičius.
Nuo 1742 m. Garduose pradėti rengti visuotiniai atlaidai, į kuriuos atvykdavo tūkstančiai tikinčiųjų iš Žemaitijos ir visos Lietuvos. Gautas popiežiaus leidimas atlaidams. Dabar kasmet Žemaičių Kalvarijoje beveik dvi savaites (paprastai liepos 1 – liepos 10 d.) vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, sutraukiantys tūkstančius piligrimų iš Lietuvos ir užsienio valstybių. Atlaidai vyksta liepos mėnesį.
Galerija
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Кальварiя. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 14 (27) : Калака — Кардам. С.-Петербургъ, 1895., 99 psl. (rus.)
- Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 450 psl.
- Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 271–274
- Kalwarya żmujdska. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 712 psl. (lenk.)
- Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Varduva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 684 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Varduva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 83 psl.
- Algimantas Miškinis ir kt. Varduva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 452
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Koplyčios. zemaiciukalvarija.lt. Nuoroda tikrinta 2023-04-01.
Nuorodos
- Žemaičių Kalvarijos bažnyčia
- Žemaičių Kalvarija. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 57 psl.
- Gardai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 526 psl.
- Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2007-12-27 iš Wayback Machine projekto.
- Žemėlapiai Archyvuota kopija 2009-06-07 iš Wayback Machine projekto.
- Miestelio istorija Archyvuota kopija 2006-05-03 iš Wayback Machine projekto.
- Buvęs dominikonų vienuolynas Archyvuota kopija 2007-09-19 iš Wayback Machine projekto.
- Žemaičių Kalvarija kaip šventovė
- Žemaičių Kalvarijos nuotraukos Archyvuota kopija 2007-08-19 iš Wayback Machine projekto.
- Žemaičių Kalvarijos istorija (lenk.) Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
| Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| BARSTYČIAI – 12 km Šarnelė – 4 km | SEDA – 10 km Pagardė – 6 km | ||||||||||
| | |||||||||||
| PLUNGĖ – 26 km | Rotinėnai – 3 km ALSĖDŽIAI – 10 km | Gedrimai – 8 km TELŠIAI – 22 km | |||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Žemaičių Kalvarija, Kas yra Žemaičių Kalvarija? Ką reiškia Žemaičių Kalvarija?
Kitos reiksmes Kalvarija reiksmes Zemaiciu KalvarijaBaznycios bokstaiZemaiciu Kalvarija56 06 36 s pl 22 00 47 r ilg 56 110 s pl 22 013 r ilg 56 110 22 013 Zemaiciu Kalvarija Apskritis Telsiu apskritisSavivaldybe Plunges rajono savivaldybeSeniunija Zemaiciu Kalvarijos seniunijaGyventoju 2021 598Vikiteka Zemaiciu KalvarijaVietovardzio kirciavimas 2 kirciuote Vardininkas Zemaĩciu KalvarijaKilmininkas Zemaĩciu KalvarijosNaudininkas Zemaĩciu KalvarijaiGalininkas Zemaĩciu KalvarijaĮnagininkas Zemaĩciu KalvarijaVietininkas Zemaĩciu KalvarijojeIstoriniai pavadinimai rus Gordy rus Kalvariya Zemaiciu Kalvarija iki 1637 m Gardai 1964 1989 m Varduva miestelis Plunges rajono savivaldybeje prie kelio 164 Mazeikiai Plunge Taurage Zemaitijos nacionalinio parko teritorijoje Urbanistikos paminklas Pro miestelį teka Varduva į kuria įteka Cedronas anksciau vadinosi Pagardeniu Seniunijos centras Zemaiciu Kalvarijos seniunaitija MiestelisZemaiciu Kalvarijos Svc Mergeles Marijos Apsilankymo mazoji bazilika Yra Svc Mergeles Marijos Apsilankymo bazilikos pastatyta 1822 m su varpine ir buvusio dominikonu veliau marijonu vienuolyno pastatu ansamblis kulturos paminklas nuo 2008 m veikia Zemaiciu Kalvarijos Motiejaus Valanciaus gimnazija prie jos stovi medzio skulptura knygnesiui skulptorius liaudies meistras V Ulevicius biblioteka pastas LT 90039 kulturos centras buvusiame vienuolyno pastate mokosi Telsiu kunigu seminarijos pirmojo propedeutinio kurso studentai Upiu santakoje stukso Sv Jono kalnas Zemaiciu Kalvarijos piliakalnis aptiktas Varduvos senkapis Miestelyje kasmet liepos menesį vyksta Didieji Zemaiciu Kalvarijos atlaidai pasizymintis zmoniu gausa ir archajiskomis zemaiciu tradicijomis Zemaiciu Kalvarijos baznycia nuo seno garseja stebuklinga Nukryziuotojo Jezaus figura ir stebuklingu Dievo Motinos su Kudikiu paveikslu atveztu is Romos XVII a vidurys Prie miestelio įsikures Zemaiciu Kalvarijos kaimas Etimologija1253 m minima Garde vietove t y Garde arba Gardai Tiketina kad jis kiles nuo upelio vardo Garde dabartinis Cedronas sį vandenvardį galima butu sieti su bendriniu zodziu gardas įtvirtinta gyvenviete veliau taip vadinta tvarte ar lauke uztverta vieta gyvuliams laikyti banda kaimene Netoli miestelio iki 1925 m minimas o 1959 m kaimas XVII a viduryje pastacius kryziaus keliu koplycias kalvarijas greta Gardu vardo eme rastis pavadinimas Naujoji Jeruzale o veliau Gardu Kalvarija arba Kalvarija Kalvarija vadinamos kataliku sventosios vietos kryziaus keliais su kulto pastatais koplyciomis pagal Kalvarijos kalna Jeruzaleje Dar iki XX a pradzios miestelis vadinosi tiesiog Kalvarija pvz 1917 1918 m vokieciu isleistame Lietuvos gyvenamuju vietu vardu sarase bet XX a įsivyravo pavadinimas Zemaiciu Kalvarija siekiant ja skirti nuo Kalvarijos miesto pietvakariu Lietuvoje 1964 m lapkricio 25 d daugiausia antireliginiais sumetimais miestelis pervadintas Varduva pagal pratekancia Varduvos upe taciau Sajudzio metu 1989 m birzelio 21 d sugrazintas istorinis pavadinimas IstorijaTai labai sena gyvenviete kadaise buvusi istorineje Keklio zemeje pirmakart minima 1253 m kalavijuociu raste XV a pradzioje Ldk Vytautas Didysis Gardus su Alsedziu valsciumi padovanojo Zemaiciu vyskupui Medininku vyskupijai XV XVI a cia buvo vyskupo dvaras 1538 m minimas Gardu miestelis XVI a pabaigoje pirmoji baznycia 1619 m pastatyta koplycia Miestelyje įsikure jezuitai ir bernardinai Vyskupas Jurgis Tiskevicius į Gardus pakviete dominikonus 1636 m įkurus savarankiska Gardu parapija pastatyta baznycia 1637 m atiduota dominikonams kurie 1637 1639 m pastatydino 19 koplyteliu simbolizuojanciu Kalvariju kryziaus kelia kalvarijas 1642 m dominikonai cia įkure vienuolyna veike iki 1889 m 1644 m įsteigta pirmoji mokykla 1650 m į baznycia atveztas ir netrukus stebuklingu paskelbtas Marijos paveikslas 1660 m per atlaidus trukusius savaite į miestelį atejo maro epidemija 1780 1822 m pastatyta dabartine baznycia Miestelis smarkiai nukentejo per 1831 m ir 1863 m sukilimus Iki 1940 m veike vienuoliu marijonu ordinas XIX a Kalvarija buvo Telsiu apskrities miestelis Pokario metais apylinkese veike Zemaiciu apygardos Satrijos partizanu rinktines Lietuvos partizanai reikalingas saltinis 1949 1992 m buvo kolukio centrine gyvenviete 2003 m patvirtintas Zemaiciu Kalvarijos herbas 2006 m spalio 8 diena bazilikos pagrindiniame altoriuje esantis Dievo motinos su kudikiu paveikslas buvo papuostas popieziaus Benedikto XVI pasventintomis karunomis o paveiksle esanti Dievo motina tituluota Krikscionisku seimu karaliene Tai patvirtino kad paveikslas pripazįstamas kaip turįs stebuklingu galiu Lietuvoje yra dar 9 tokie Dievo motinos paveikslai Administracinis teritorinis pavaldumasXIX a Telsiu apskritis1920 1924 m Zemaiciu Kalvarijos valsciaus centrasXX a 1 oji puse Mazeikiu apskritis1947 1950 m Alsedziu valscius Plunges apskritis1950 1959 m Zemaiciu Kalvarijos apylinkes centras Sedos rajonas1959 1964 m Plunges rajonas1964 1989 m Varduvos apylinkes centras1989 1995 m Zemaiciu Kalvarijos apylinkes centras1995 Zemaiciu Kalvarijos seniunijos centras Plunges rajono savivaldybeGyventojaiDemografine raida tarp 1833 m ir 2021 m 1833 m 1865 m 1895 m 1902 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 500 357 483 612 713 631 668 7141983 m 1987 m 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 704 738 722 798 696 598 pagal enciklopedijos isleidimo metus Metai kuriu duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti Demografines raidos histogramaKoplyciosPagrindinis straipsnis Zemaiciu Kalvarijos koplycios Devyniolika koplyciu kuriose įrengta dvidesimt stociu sudaro Zemaiciu Kalvarijos Kancios kelia kuris driekiasi 7000 zmogaus zingsniu Daugiausia liaudiskos architekturos koplycios kuriu vidus dekoruotas monumentaliaja sienine ornamentine tapyba issidesciusios kalvotoje miestelio vietoveje Sios vidinio tipo koplyteles budingos daugeliui XVII XVIII a Lenkijos kalvariju Trylika is ju medines didziausia medine septynioliktoji koplycia Jezus kencia ir mirsta ant kryziaus Buvusio vietoje prie Motiejaus Valanciaus gimnazijos direktoriaus Stepono Meskausko iniciatyva 1995 m pastatyta Atminties koplycia iskilioms Zemaiciu Kalvarijos asmenybems pagerbti AtlaidaiPagrindinis straipsnis Didieji Zemaiciu Kalvarijos atlaidai Zemaiciu Kalvarijoje yra 21 Kryziaus kelio kalno koplyciu Kristaus kancios kelio stociu is toli matoma Bazilika su stebuklingu Dievo Motinos Marijos paveikslu Tikima kad Sventojo Kryziaus ant kurio buvo nukryziuotas Jezus Kristus medzio skiedrele Zemaiciu Kalvarijos sventovei dar XVII a antroje puseje padovanojo vyskupas Jurgis Tiskevicius Nuo 1742 m Garduose pradeti rengti visuotiniai atlaidai į kuriuos atvykdavo tukstanciai tikinciuju is Zemaitijos ir visos Lietuvos Gautas popieziaus leidimas atlaidams Dabar kasmet Zemaiciu Kalvarijoje beveik dvi savaites paprastai liepos 1 liepos 10 d vyksta Didieji Zemaiciu Kalvarijos atlaidai sutraukiantys tukstancius piligrimu is Lietuvos ir uzsienio valstybiu Atlaidai vyksta liepos menesį GalerijaSaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Kalvariya Enciklopedicheskij slovar Brokgauza i Efrona T 14 27 Kalaka Kardam S Peterburg 1895 99 psl rus Geografichesko statisticheskij slovar Rossijskoj imperii T 2 Daban Kyahtinskoe Gradonachalstvo SPb 1865 450 psl Aleksandras Vanagas Lietuvos miestu vardai antrasis leidimas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 psl 271 274 Kalwarya zmujdska Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T III Haag Kepy Warszawa 1882 712 psl lenk Alfavitnyj spisok naselennyh mѣst Kovenskoj gubernii Kovna Tipografiya Gubernskago Pravleniya 1903 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Varduva Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 3 R Z Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1971 684 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Varduva Lietuviskoji tarybine enciklopedija XII t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1984 T XII Vaislapelis Zvorune 83 psl Algimantas Miskinis ir kt Varduva Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 452 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Telsiu apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 Koplycios zemaiciukalvarija lt Nuoroda tikrinta 2023 04 01 NuorodosZemaiciu Kalvarijos baznycia Zemaiciu Kalvarija Musu Lietuva T 4 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1968 57 psl Gardai Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 1 A J Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1966 526 psl Miesteliai lt Archyvuota kopija 2007 12 27 is Wayback Machine projekto Zemelapiai Archyvuota kopija 2009 06 07 is Wayback Machine projekto Miestelio istorija Archyvuota kopija 2006 05 03 is Wayback Machine projekto Buves dominikonu vienuolynas Archyvuota kopija 2007 09 19 is Wayback Machine projekto Zemaiciu Kalvarija kaip sventove Zemaiciu Kalvarijos nuotraukos Archyvuota kopija 2007 08 19 is Wayback Machine projekto Zemaiciu Kalvarijos istorija lenk Archyvuota kopija 2012 02 09 is Wayback Machine projekto Aplinkines gyvenvietesBARSTYCIAI 12 km Sarnele 4 km SEDA 10 km Pagarde 6 kmPLUNGĖ 26 km Rotinenai 3 km ALSĖDZIAI 10 km Gedrimai 8 km TELSIAI 22 km