Punia

Apie buvusį viensėdį Pakruojo rajone žr. Punia (Pakruojis).
Punia

Punios bažnyčia
Punia
54°30′40″š. pl. 24°06′14″r. ilg. / 54.511°š. pl. 24.104°r. ilg. / 54.511; 24.104 (Punia)
Apskritis  Alytaus apskritis
Savivaldybė  Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija Punios seniūnija
Gyventojai (2021) 528
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas: Punià
Kilmininkas: Puniõs
Naudininkas: Pùniai
Galininkas: Pùnią
Įnagininkas: Punià
Vietininkas: Puniojè
Istoriniai pavadinimai rus. Пуне, lenk. Punie
Vikiteka Punia

Punia – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, 13 km į šiaurę nuo Alytaus, 3 km į vakarus nuo kelio  129  AntakalnisJieznasAlytusMerkinė , dešiniajame Nemuno krante (ties Punelės žiotimis), Nemuno kilpų regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1863 m.), Punios koplyčia (1831 m. sukilėliams atminti), yra Punios mokykla-daugiafunkcis centras, biblioteka (nuo 1949 m.), paštas (LT-64057), kultūros namai, ekologiško kuro gamybos ir medienos apdirbimo įmonės. Įrengta lietuvių tikybos šventykla su skulptūromis, stūkso Punios piliakalnis.

Etimologija

Punios vardas yra sunkiai paaiškinamas. Jį būtų galima sieti su bendriniais žodžiais pūnė arba pūnia („klojimo užgardis pelams supilti, peludė; tvartas; diendaržis, laidaras; būda, palapinė; ola, urvas, landa“), bet neaišku, kaip ū pavirto į trumpą u. Galbūt pirmesnioji pavadinimo lytis ir buvusi su ilgąja raide, tačiau to nepatvirtina rašytiniai šaltiniai. Kita vertus, istorinio pagrindo tokiai kilmei galima rasti: kadaise abipus Nemuno būta didžiulių Punios girių (dabar belikęs tik Punios šilas), kurias kolonizuojant tam tikro būsto (būdos, laidaro, diendaržio ir pan.) pavadinimai kartais virsdavo gyvenviečių vardais (pvz., Ąžuolų Būda).

Kiek paprastesnis, bet gal ir tikresnis, Punios vardo paaiškinimas būtų nuo pro kaimą tekančio upelio – Punelės (dešinysis Nemuno intakas) vardo. Visiškai galimas dalykas, kad anksčiau upelis vadinosi Punia, nuo jo pavadinimą „pasiskolino“ gyvenvietė, o jai išaugus upelis gavo mažybinę priesagą (pvz., kaip Ukmergė, Vilnius ir kiti vietovardžiai).

Geografija

Nemuno ir Punelės santakoje stūkso vienas didžiausių šalyje Punios piliakalnis (arba Margio kalnas, Margirio kalnas; medinės XIII–XIV a. pilies ir XV–XVIII a. karališkojo dvaro pastatų vieta), apylinkėse plyti garsusis Punios šilas (kitame Nemuno krante yra Kunigaikščių alėja). Punios girininkija yra Panemuninkuose. Įkurtas Punios kraštovaizdžio draustinis, Medžioklės takas.

Istorija

Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų LDK miestų, beveik 400 metų turėjo Magdeburgo teises. Manoma, kad Punioje ant piliakalnio stovėjusi Pilėnų pilis, kurią 1336 m. užpuolė kryžiuočiai ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio Margirio, ne pasidavė, bet susidegino. Tačiau tikroji Pilėnų vieta vis dar nenustatyta ir vyksta istorinės diskusijos dėl tikrosios vietos (dabar labiau tikėtina, kad tai – Bilionių piliakalnis).

Pirmąkart Punia minima 1382 m. Vygando Marburgiečio kronikoje, XIII–XIV a. čia ant piliakalnio stovėjo Punios pilis. 1387 m. Skirgailai padovanotame Trakų kunigaikštystės aprašyme Punia yra vadinama pilaite ir miesteliu. Medinė pilis buvo sudeginta, XV a. pradžioje atstatyta. Apie 1400 m. tai buvo Punios pilis, kurioje žiemą daug laiko praleisdavo Ldk Vytautas. 1425 m. pastatyta Punios bažnyčia. 1503 m. Ldk Aleksandras suteikė Magdeburgo teises, XVI a. viduryje Punios pilis vėl sudegė, o XVI a. pabaigoje pastatyti nauji dideli dvaro rūmai (atkasta dalis jų pamatų, spėjama, kad jie irgi buvę mediniai, tik atskiros dalys mūrinės), galbūt priklausę Gonsevskiams, tuo metu valdžiusiems Punią.

Punia suklestėjo XVII a., tačiau XVIII a. pradžioje dėl Šiaurės karo smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir dvaro rūmai. 1764 m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė rotušė. 1791 m. privilegija Puniai suteiktas herbas (dar anksčiau ji turėjo ir savo antspaudą).

Nuo XIX a. pradžioje Punion atsikėlė daug žydų, ji tapo nemažu miesteliu. 1848, 1857 ir 1903 m. gyvenvietę siaubė gaisrai. Per 1863–64 m. sukilimą 1863 m. gegužės 31 d. apie 40 žmonių sukilėlių būrys užpuolė valsčiaus valdybą. XIX a. Punia – Trakų apskrities miestelis, Butrimonių valsčiaus Punios seniūnijos centras.

XX a. 1 pusėje miestelis sumenko, ūkinė veikla apmirė. 1945 m. kovo 15 d. Punią puolė Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu buvo Punios kolūkio centrinė gyvenvietė, pastatyta nemažai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, kultūros ir prekybos centras (architektas J. Zinkevičius). 1989 m. buvo 5 gatvės ir 140 namų.

1998 m. patvirtintas dabartinis Punios herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV–XV a. Punios valsčiaus centras ?
1565 m. Kauno apskritis
XVIII a. Punios seniūnijos centras ?
XIX a. – 1915 m. Butrimonių valsčius Trakų apskritis
1919 m. Punios valsčiaus centras Alytaus apskritis
1923 m. Butrimonių valsčius
19501962 m. Punios apylinkė
(iki 1963 m. jos centras)
Jiezno rajonas
19621995 m. Alytaus rajonas
1995 Punios seniūnija (nuo 2002 m. jos centras) Alytaus rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1785 m. ir 2021 m.
1785 m. 1833 m. 1859 m. 1866 m. 1888 m. 1898 m.* 1905 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.
312 594 729 1 056 1 304 1 000 1 182 1 005 938
1970 m.sur. 1979 m.sur. 1981 m. 1986 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.sur. -
871 758 785 802 756 809 600 528 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Legendos

Punia ilgą laiką siejama su Pilėnų pilies tragedija. Ją aprašė Vincas Krėvė kūrinyje „Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą“, Maironis eilėraštyje „Ant Punės kalno ties Nemunu“, Liudvikas Kondratovičius-Sirokomlė poemoje „Margiris“, Vytautas Klova sukūrė operą „Pilėnai“.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Punia, Kas yra Punia? Ką reiškia Punia?