Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
AntalieptėAntalieptė55 39 36 š pl 25 52 05 r ilg 55 660 š pl 25 868 r ilg 55 660 25 868 Antalieptė Apskritis Utenos apsk
Antalieptė
| Antalieptė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Antalieptė | ||||||||||||||||
| 55°39′36″š. pl. 25°52′05″r. ilg. / 55.660°š. pl. 25.868°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Utenos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Zarasų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Dusetų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 220 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Antolepty, rus. Антолепты, vok. Antolepten | |||||||||||||||
Antalieptė – miestelis Zarasų rajono savivaldybėje, prie kelio 178 Bradesiai–Dusetos–Daugailiai , Šventosios aukštupio dešiniajame krante. Antalieptės seniūnaitija. Miestelio planas radialinis. Šventosios slėnyje stovi Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, buvęs Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas. Veikia kultūros rūmai, biblioteka, paštas (LT-32013), buvusi Antalieptės pagrindinė mokykla, vandens malūnas (dešiniajame Šventosios krante, pastatytas 1855 m. iš skaldytų ir apvalių lauko akmenų, raudonų plytų ir kalkių skiedinio, stačiakampis ir vienaaukštis; elektrifikuotas pastačius Antalieptės HE ir veikė iki 1966 m.). Pėsčiųjų tiltas per Šventąją (nuo 1986 m., medinis ant metalinių lynų, nuo 1999 m. istorijos ir technikos paveldo objektas).
Į pietryčius nuo miestelio telkšo Antalieptės tvenkinys, antras pagal dydį Lietuvoje hidroelektrinės tvenkinys (susidarė pastačius Antalieptės HE), rytuose – Liedis. Apylinkėse stūkso Antalieptės akmuo su „dubeniu“ (archeologijos paminklas), saugoma Antalieptės pušis.
Etimologija
Gyvenvietė rus. Заантолепцы vardu minima maždaug nuo 1580–1620 m. Konstantinas Jablonskis 1934 m. sudarydamas leidinį „XVI amžiaus Lietuvos inventoriai“ patalpino „Užantalieptėnų ūkininkų sarašą“. Tai dokumentas, kuriame pirmą kartą paminėta Antalieptė. Pagal naujai surastus duomenis, Antalieptė pirmą kartą paminėta 1600 m. Ukmergės pavieto teismo knygose. Manoma, kad anksčiau gyvenvietė vadinta Lieptine.
Dabartinis pavadinimas Antalieptė sudarytas iš lietuvių kalbos šiaurės rytų tarmėms būdingo priešdėlio anta- ir šaknies liept-. Tai leidžia manyti, kad kaimas kūrėsi prie liepto. Ši versija pakankamai įtikinama, kadangi Antalieptė yra prie Šventosios upės, paupyje, kur kažkada tikriausiai galėjęs būti lieptas. Dėl to medinis lieptas yra pavaizduotas ir Antalieptės herbe.
Liaudies etimologija byloja, kad čia gyvenęs darbštus vienuolis Antanas, kuris per upę pastatęs lieptą. Žmonėms buvę labai patogu ir jį ėmė vadinti Antano lieptu. Vėliau taip imta vadinti vienuolių sodybą, pagaliau ir vietovę.
Kita legenda pasakoja, kad kadaise čia žygiavęs kareivių būrys. Išalkę ir pavargę kariai sustoję pailsėti, o ši vieta jiems labai patikusi. Tada nurta apsistoti čia kelioms dienoms. Jie nukirtę keletą medžių ir per Šventąją pasidarę lieptą, kuriuo pereidavę į kitą krantą, kur žvejodavę. Grįžusius į būrį karius kiti klausdavę, kur jie buvę. „Ant to liepto“ – atsakydavę paklaustieji. Taip ir kilęs gyvenvietės vardas.
Istorija
Gyvenvietė žinoma nuo XVI a. vidurio. Antalieptėje į Šventąją įteka Šavaša, prie kurios yra XVII a. pagonių šventyklos liekana – Lūžų akmuo su dubeniu. Tai vienintelė Rytų Lietuvoje išlikusi nesugriauta pagonių šventykla. Antalieptės vietovė pradedama minėti nuo 1600 m. Ukmergės pavieto teismų knygose.
1620 m. priklausė grafams Berlič-Strutinskiams (lenk. Berlicz Strutyński), kilusiems iš (ukr. Нижній Струтинь, lenk. Strutyń Niżny) dvaro dabartinėje Vakarų Ukrainoje, į pietryčius nuo Lvovo. Nuo 1675 m. Antalieptė turėjo miestelio teises, turgaus ir prekymečio privilegijas. Tuo metu pastatyta ir pirmoji Antalieptės bažnyčia. XVIII a. apsistojo karmelitai, pastatę vienuolyną. 1732–1760 m. Livonijos kašteliono J. M. Strutinskio lėšomis pastatyta vėlyvojo baroko Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Po ja erdvus trijų navų rusys, remiamas masyvių kolonų. Navose būta dvylika kriptų, kuriose buvo palaidoti fundatoriai Strutinskiai, grafai, kilmingi bajorai ir vienuoliai. 1790–1810 m. Antalieptė ir pagal palikimą priklausė bajorams Korsakams, 1810–1831 m. grafui J. Tiškevičiui.
Po 1831 m. sukilimo carinės valdžios įsakymu bažnyčia buvo uždaryta, jos turtas išvežiotas į 13 aplinkinių bažnyčių, vienuoliai iš Antalieptės iškraustyti, Fundatoriaus Juozapo Strutinskio portretas buvo nuvežtas į jo tėvoniją ir perduotas Utenos bažnyčiai, ten per 1879 m. gegužės 31 d. gaisrą sudegė. 1846–1850 m. pagal architekto T. Tišeckio projektą bažnyčia perdirbta į stačiatikių cerkvę, ji įgijo dabartinį vaizdą. Bažnyčios kriptoje palaidoti bažnyčios fundatoriai. Bažnyčios šventė – gegužės 3 diena. XIX a. pabaigoje Antalieptė – Zarasų apskrities miestelis, valsčiaus centras.
Antalieptėje gimė Vyčio kryžiaus ordininkas, Lietuvos kariuomenės majoras Petras Šeštakauskas. XIX a. pabaigoje vienuolynas atiteko stačiatikiams, po I pasaulinio karo – katalikams. XX a. tarpukariu vienuolyne įkurdinta mergaičių žemės ūkio mokykla, tarpmokyklinis gamybinio mokymo kombinatas. 1924 m. vandens malūne įrengta elektros stotis, kurios energija naudojosi keli miesto gyventojai. 1920–1962 m. buvo vaikų namai (iškelti į Antazavę), 1958–1976 m. žemės ūkio technikumas.
1941 m. įkurta biblioteka. Pokario metais apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Lokio partizanų rinktinės partizanai. Sovietmečiu buvo Padusčio kolūkio centrinė gyvenvietė.1958 m. gegužės 15 d. Antalieptei suteiktas miesto tipo gyvenvietės statusas, panaikintas 1976 m. rugsėjo 29 d.
1959 m. užtvenkus Antalieptės marias, pastatyta Antalieptės hidroelektrinė. Pro miestelį pravestas aplinkkelis su gelžbetoniniu Antalieptės tiltu. Buvusio medinio kelių tilto vietoje netoli bažnyčios 1986 m. pakabintas pėsčiųjų tiltas.
2000 m. patvirtintas Antalieptės herbas, miestelis turi ir savo vėliavą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1868–1950 m. | Antalieptės valsčiaus centras | Zarasų apskritis | |
| 1950–1953 m. | Antalieptės apylinkės centras | Dusetų rajonas | Vilniaus sritis |
| 1953–1958 m. | |||
| 1958–1959 m. | miesto tipo gyvenvietė, Antalieptės apylinkės centras | ||
| 1959–1976 m. | Zarasų rajonas | ||
| 1976–1995 m. | Antalieptės apylinkės centras | ||
| 1995–2024 m. | Antalieptės seniūnijos centras | Zarasų rajono savivaldybė | Utenos apskritis |
| 2024– | Dusetų seniūnija | ||
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1974 m. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 554 | 608 | 581 | 836 | 636 | 700 | 379 | ||
| 1984 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 657 | 421 | 359 | 278 | 220 | - | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Kalmanas Šuras (1917–2003), Sovietų Sąjungos didvyris
- Petras Šeštakauskas (1897–1980) Lietuvos kariuomenės majoras, Vyties kryžiaus ordininkas (1927)
- Vladas Skardinskas (1882–1954), inžinierius, I Lietuvos seimo 1922–1923 m. narys
- Algimantas Puipa (g. 1951), kino režisierius
- Egidijus Bukelskis (g. 1957), zoologas ichtiologas
- (1939–2017), fizikos ir matematikos mokslų daktaras
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 22–23
- Antolepty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 41 psl. (lenk.)
- Antolepty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 36 psl. (lenk.)
- Antalieptė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 559 psl.
- Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Antalieptė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 73
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Literatūra
- Antalieptė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 601 psl.
- Antalieptė / Vincas Kibirkštis. – Utena: Utenos Indra, 2000. – 54 p.: iliustr. – ISBN 9986-711-24-X
- Antalieptės hidroelektrinė, 1940–2000 / Antanas Tautvydas. – Kaunas: LHD, 2001. – 59 p.: iliustr.
- Žuvusiems ties Antaliepte atminti / Vytautas Indrašius, Ildefonsas Maldauskas. – Zarasai, 2003. – 10 p.: iliustr. – ISBN 9986-940-23-0
- Antalieptės kraštas: vietovių istorinės apybraižos. – Vilnius: Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga, 2008–2010. – ISBN 978-9986-940-45-6
- D. 1 (A-M) / Vytautas Indrašius. – 2008. – 466 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-940-44-9
- D. 2 (N-V) / Vytautas Indrašius. – 2009. – 518 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-940-48-7
- D. 3. Miestelio ir vietovių istorinės apybraižos. – 2010. – 669 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-940-51-7
- Antalieptės miestelio ir apylinkių atgaivinimo ir tolesnio vystymosi studija: Antalieptės gaivinimo ir vystymo vizija: Antalieptės miestelio ir apylinkių atgaivinimo ir stiprinimo programa 2010–1015 metams / Vilnius: Baltijos kopija, 2010. – 190 p.: iliustr. – ISBN 978-609-417-013-3
Nuorodos
- Antalieptės bendruomenė
- Antalieptė Archyvuota kopija 2013-12-12 iš Wayback Machine projekto.
- Istorija ir dabartis
- VšĮ Inovatorių slėnis
| Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| DUSETOS – 10 km | |||||||||||
| Padustis – 1 km | | ||||||||||
| Daugailiai – 8 km | Baibiai – 7 km | ||||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antalieptė, Kas yra Antalieptė? Ką reiškia Antalieptė?
AntaliepteAntaliepte55 39 36 s pl 25 52 05 r ilg 55 660 s pl 25 868 r ilg 55 660 25 868 Antaliepte Apskritis Utenos apskritisSavivaldybe Zarasu rajono savivaldybeSeniunija Dusetu seniunijaGyventoju 2021 220Vietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas AntaliepteKilmininkas AntalieptesNaudininkas AntaliepteiGalininkas AntaliepteĮnagininkas AntaliepteVietininkas AntalieptejeIstoriniai pavadinimai lenk Antolepty rus Antolepty vok Antolepten Antaliepte miestelis Zarasu rajono savivaldybeje prie kelio 178 Bradesiai Dusetos Daugailiai Sventosios aukstupio desiniajame krante Antalieptes seniunaitija Miestelio planas radialinis Sventosios slenyje stovi Antalieptes Sv Kryziaus Atradimo baznycia buves Antalieptes basuju karmelitu vienuolynas Veikia kulturos rumai biblioteka pastas LT 32013 buvusi Antalieptes pagrindine mokykla vandens malunas desiniajame Sventosios krante pastatytas 1855 m is skaldytu ir apvaliu lauko akmenu raudonu plytu ir kalkiu skiedinio staciakampis ir vienaaukstis elektrifikuotas pastacius Antalieptes HE ir veike iki 1966 m Pesciuju tiltas per Sventaja nuo 1986 m medinis ant metaliniu lynu nuo 1999 m istorijos ir technikos paveldo objektas Į pietrycius nuo miestelio telkso Antalieptes tvenkinys antras pagal dydį Lietuvoje hidroelektrines tvenkinys susidare pastacius Antalieptes HE rytuose Liedis Apylinkese stukso Antalieptes akmuo su dubeniu archeologijos paminklas saugoma Antalieptes pusis Vienuolynas Antaliepteje kuriame nuo 2016 m teikiamos nakvynes paslaugosEtimologijaLieptas per Sventaja Gyvenviete rus Zaantolepcy vardu minima mazdaug nuo 1580 1620 m Konstantinas Jablonskis 1934 m sudarydamas leidinį XVI amziaus Lietuvos inventoriai patalpino Uzantalieptenu ukininku sarasa Tai dokumentas kuriame pirma karta pamineta Antaliepte Pagal naujai surastus duomenis Antaliepte pirma karta pamineta 1600 m Ukmerges pavieto teismo knygose Manoma kad anksciau gyvenviete vadinta Lieptine Dabartinis pavadinimas Antaliepte sudarytas is lietuviu kalbos siaures rytu tarmems budingo priesdelio anta ir saknies liept Tai leidzia manyti kad kaimas kuresi prie liepto Si versija pakankamai įtikinama kadangi Antaliepte yra prie Sventosios upes paupyje kur kazkada tikriausiai galejes buti lieptas Del to medinis lieptas yra pavaizduotas ir Antalieptes herbe Liaudies etimologija byloja kad cia gyvenes darbstus vienuolis Antanas kuris per upe pastates liepta Zmonems buve labai patogu ir jį eme vadinti Antano lieptu Veliau taip imta vadinti vienuoliu sodyba pagaliau ir vietove Kita legenda pasakoja kad kadaise cia zygiaves kareiviu burys Isalke ir pavarge kariai sustoje pailseti o si vieta jiems labai patikusi Tada nurta apsistoti cia kelioms dienoms Jie nukirte keleta medziu ir per Sventaja pasidare liepta kuriuo pereidave į kita kranta kur zvejodave Grįzusius į burį karius kiti klausdave kur jie buve Ant to liepto atsakydave paklaustieji Taip ir kiles gyvenvietes vardas IstorijaGyvenviete zinoma nuo XVI a vidurio Antaliepteje į Sventaja įteka Savasa prie kurios yra XVII a pagoniu sventyklos liekana Luzu akmuo su dubeniu Tai vienintele Rytu Lietuvoje islikusi nesugriauta pagoniu sventykla Antalieptes vietove pradedama mineti nuo 1600 m Ukmerges pavieto teismu knygose 1620 m priklause grafams Berlic Strutinskiams lenk Berlicz Strutynski kilusiems is ukr Nizhnij Strutin lenk Strutyn Nizny dvaro dabartineje Vakaru Ukrainoje į pietrycius nuo Lvovo Nuo 1675 m Antaliepte turejo miestelio teises turgaus ir prekymecio privilegijas Tuo metu pastatyta ir pirmoji Antalieptes baznycia XVIII a apsistojo karmelitai pastate vienuolyna 1732 1760 m Livonijos kasteliono J M Strutinskio lesomis pastatyta velyvojo baroko Antalieptes Sv Kryziaus Atradimo baznycia Po ja erdvus triju navu rusys remiamas masyviu kolonu Navose buta dvylika kriptu kuriose buvo palaidoti fundatoriai Strutinskiai grafai kilmingi bajorai ir vienuoliai 1790 1810 m Antaliepte ir pagal palikima priklause bajorams Korsakams 1810 1831 m grafui J Tiskeviciui Po 1831 m sukilimo carines valdzios įsakymu baznycia buvo uzdaryta jos turtas isveziotas į 13 aplinkiniu baznyciu vienuoliai is Antalieptes iskraustyti Fundatoriaus Juozapo Strutinskio portretas buvo nuveztas į jo tevonija ir perduotas Utenos baznyciai ten per 1879 m geguzes 31 d gaisra sudege 1846 1850 m pagal architekto T Tiseckio projekta baznycia perdirbta į staciatikiu cerkve ji įgijo dabartinį vaizda Baznycios kriptoje palaidoti baznycios fundatoriai Baznycios svente geguzes 3 diena XIX a pabaigoje Antaliepte Zarasu apskrities miestelis valsciaus centras Antaliepteje gime Vycio kryziaus ordininkas Lietuvos kariuomenes majoras Petras Sestakauskas XIX a pabaigoje vienuolynas atiteko staciatikiams po I pasaulinio karo katalikams XX a tarpukariu vienuolyne įkurdinta mergaiciu zemes ukio mokykla tarpmokyklinis gamybinio mokymo kombinatas 1924 m vandens malune įrengta elektros stotis kurios energija naudojosi keli miesto gyventojai 1920 1962 m buvo vaiku namai iskelti į Antazave 1958 1976 m zemes ukio technikumas 1941 m įkurta biblioteka Pokario metais apylinkese veike Vytauto apygardos Lokio partizanu rinktines partizanai Sovietmeciu buvo Paduscio kolukio centrine gyvenviete 1958 m geguzes 15 d Antalieptei suteiktas miesto tipo gyvenvietes statusas panaikintas 1976 m rugsejo 29 d 1959 m uztvenkus Antalieptes marias pastatyta Antalieptes hidroelektrine Pro miestelį pravestas aplinkkelis su gelzbetoniniu Antalieptes tiltu Buvusio medinio keliu tilto vietoje netoli baznycios 1986 m pakabintas pesciuju tiltas 2000 m patvirtintas Antalieptes herbas miestelis turi ir savo veliava Administracinis teritorinis pavaldumas1868 1950 m Antalieptes valsciaus centras Zarasu apskritis1950 1953 m Antalieptes apylinkes centras Dusetu rajonas Vilniaus sritis1953 1958 m 1958 1959 m miesto tipo gyvenviete Antalieptes apylinkes centras1959 1976 m Zarasu rajonas1976 1995 m Antalieptes apylinkes centras1995 2024 m Antalieptes seniunijos centras Zarasu rajono savivaldybe Utenos apskritis2024 Dusetu seniunijaPaminklas tarybiniams kariamsKoplytele kapineseMedinis paminklasGyventojaiDemografine raida tarp 1897 m ir 2021 m 1897 m sur 1902 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1974 m 1979 m sur 554 608 581 836 636 700 3791984 m 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 657 421 359 278 220 Demografines raidos histogramaZymus zmones Kalmanas Suras 1917 2003 Sovietu Sajungos didvyris Petras Sestakauskas 1897 1980 Lietuvos kariuomenes majoras Vyties kryziaus ordininkas 1927 Vladas Skardinskas 1882 1954 inzinierius I Lietuvos seimo 1922 1923 m narys Algimantas Puipa g 1951 kino rezisierius Egidijus Bukelskis g 1957 zoologas ichtiologas 1939 2017 fizikos ir matematikos mokslu daktarasSaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Aleksandras Vanagas Lietuvos miestu vardai antrasis leidimas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 psl 22 23 Antolepty Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T I Aa Dereneczna Warszawa 1880 41 psl lenk Antolepty Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T XV cz 1 Abablewo Januszowo Warszawa 1900 36 psl lenk Antaliepte Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 559 psl Alfavitnyj spisok naselennyh mѣst Kovenskoj gubernii Kovna Tipografiya Gubernskago Pravleniya 1903 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Antaliepte Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 73 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Utenos apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 LiteraturaAntaliepte Musu Lietuva T 1 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1964 601 psl Antaliepte Vincas Kibirkstis Utena Utenos Indra 2000 54 p iliustr ISBN 9986 711 24 X Antalieptes hidroelektrine 1940 2000 Antanas Tautvydas Kaunas LHD 2001 59 p iliustr Zuvusiems ties Antaliepte atminti Vytautas Indrasius Ildefonsas Maldauskas Zarasai 2003 10 p iliustr ISBN 9986 940 23 0 Antalieptes krastas vietoviu istorines apybraizos Vilnius Lietuvos nepriklausomuju rasytoju sajunga 2008 2010 ISBN 978 9986 940 45 6 D 1 A M Vytautas Indrasius 2008 466 p iliustr ISBN 978 9986 940 44 9 D 2 N V Vytautas Indrasius 2009 518 p iliustr ISBN 978 9986 940 48 7 D 3 Miestelio ir vietoviu istorines apybraizos 2010 669 p iliustr ISBN 978 9986 940 51 7 Antalieptes miestelio ir apylinkiu atgaivinimo ir tolesnio vystymosi studija Antalieptes gaivinimo ir vystymo vizija Antalieptes miestelio ir apylinkiu atgaivinimo ir stiprinimo programa 2010 1015 metams Vilnius Baltijos kopija 2010 190 p iliustr ISBN 978 609 417 013 3NuorodosAntalieptes bendruomene Antaliepte Archyvuota kopija 2013 12 12 is Wayback Machine projekto Istorija ir dabartis VsĮ Inovatoriu slenisAplinkines gyvenvietesDUSETOS 10 kmPadustis 1 kmDaugailiai 8 km Baibiai 7 km