Kitos reikšmės Aukštadvaris reikšmės AukštadvarisAukštadvario miestelio reginysAukštadvaris54 34 48 š pl 24 31 41 r ilg

Kitos reikšmės – Aukštadvaris (reikšmės).

Aukštadvaris

54°34′48″š. pl. 24°31′41″r. ilg. / 54.580°š. pl. 24.528°r. ilg.

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Trakų rajono savivaldybė

Seniūnija

Aukštadvario seniūnija

Gyventojų

861

Vikiteka

Aukštadvaris

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Aukštãdvaris
Kilmininkas:	Aukštãdvario
Naudininkas:	Aukštãdvariui
Galininkas:	Aukštãdvarį
Įnagininkas:	Aukštãdvariu
Vietininkas:	Aukštãdvaryje

Istoriniai pavadinimai

lenk. Wysoki Dwór, rus. Высокiй Дворъ,vok. Augstdwar

Aukštadvaris – miestelis Trakų rajono savivaldybėje, prie kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė , 60 km į vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Kristaus Atsimainymo (nuo 1913 m.) ir Šv. Dominyko bažnyčios, Šv. Dominyko vienuolynas. Išlikęs XIX a. Aukštadvario dvaras su parku ir tvenkiniais, veikia Aukštadvario vidurinė mokykla, Aukštadvario žemės ūkio mokykla, Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro skyrius, mokykla-darželis „Gandriukas“, biblioteka, paštas (LT-21034), vandens jėgainė, Aukštadvario regioninio parko direkcija.

Etimologija

XIV a. prie Aukštadvario piliakalnio ėmė kurtis gyvenvietė, iki XV a. žinoma kaip Navininkai (pagal Navos ežerą). XVI a. pradžioje miestelis ėmė kurtis aplink kunigaikščių dvarą, kuris buvo įsikūręs ant piliakalnio (aukštas dvaras), todėl jis imtas vadinti kaip Aukštadvarys (arba Aukštdvarys). XVIII a. lotyniškuose raštuose Aukštadvaris vadintas Alta Aula.

Geografija

Miestelis įsikūręs Verknės aukštupio dešiniajame krante, ties Aukštadvario moreniniame masyve Dzūkų aukštumoje. Miestelio pietryčiuose Verknė užtvenkta, sudaro Aukštadvario tvenkinį. Dėl daugybės kalvų (iki 250 m) ir ežerų Aukštadvario apylinkės yra vienos gražiausių Lietuvoje. Į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario yra valstybinis gamtos paminklas – Velnio duobė. Netoli nuo Aukštadvario yra Verknės ir Strėvos ištakos. Įkurti Aukštadvario istorinis bei Aukštadvario urbanistinis draustiniai. Stūkso Kartuvių kalnas.

Istorija

Žmonių čia gyventa jau III–I tūkstantmetyje pr. m. e. X–XIV a. ant piliakalnio buvo medinė pilaitė (vadintas Pilaitės kalnu), prie jos ėmė kurtis Navininkų gyvenvietė. Nuo XVI a. pradžios Aukštadvaris žinomas kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaras. 1518 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Žygimantas II Senasis atidavė Aukštadvarį pabėgusiam iš Maskvos Jonui Lackiui, su kuriuo iš Rusijos atkeliavo ir nemažai sentikių. XVI–XVII a. ant piliakalnio stovėjo dvaras. 1569 m. rugpjūčio 9 d. gavo miestelio teises. Jono palikuonis, 1640–1646 m. Žemaičių seniūnas Jonas Alfonsas Liackis 1629 m. liepos 3 d. sudarytu aktu pastatydino mūrinę bažnyčią ir dominikonų vienuolyną. Dominikonai įsteigė čia pradinę mokyklą, kuri nemažai prisidėjo prie šios apylinkės sulenkinimo, nes Aukštadvaris virto lyg nutautusia sala grynai lietuviškose apylinkėse.

1748 m. Aukštadvariui suteikta privilegija rengti turgus ir prekymečius. Nuo XIX a. pradžios iki 1940 m. prie dvaro veikė žuvininkystės ūkis. 1832 m. caro valdžia vienuolyną ir mokyklą uždarė. 1864 m. Įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1866 m. uždarytoje bažnyčioje įsikūrė cerkvė, vienuolyno pastatuose – kareivinės; panaikinta parapija. 1919 m. bažnyčia grąžinta katalikams. XIX a. Aukštadvaris priklausė dvarininkams . Jis minimas kaip Trakų apskrities miestelis ir palivarkas, valsčiaus centras.

1913 m. pastatyta nauja bažnyčia, atkurta parapija. 1918–1940 m. veikė progimnazija, 1940–1949 m. gimnazija, 1923–1927 m. – dvimečiai mokytojų kursai, 1923–1941 m. buvusiuose vienuolyno rūmuose – mergaičių žemės ūkio mokykla, 1959–1980 m. – žemės ūkio technikumas, 1980–1989 m. vidurinė profesinė technikos mokykla, nuo 1994 m. veikia VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro skyrius.

Iki II pasaulinio karo miestelyje veikė sinagoga, buvo 8 mūro gyvenamieji namai, visi kiti mediniai. Veikė garinis ir vandens malūnai, vidurinė 4 klasių mokykla, mergaičių ūkio mokykla, keturių komplektų pradžios mokykla, pašto agentūra, vaistinė.

1959–1960 m. suformuotas Aukštadvario tvenkinys. 1950–1992 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, rezidavo rajono agronomas, rajono mokyklų inspektorius, veterinaras.

2008 m. patvirtintas Aukštadvario herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	Aukštadvario valsčiaus centras	?
XIX a. – 1940 m.	Aukštadvario valsčiaus centras	Trakų apskritis
1950–1962 m.	Aukštadvario apylinkės centras	Jiezno rajonas
1962–1995 m.	Aukštadvario apylinkės centras	Trakų rajonas
1995–	Aukštadvario seniūnijos centras	Trakų rajono savivaldybė

Architektūra

Aukštadvario plano struktūra stačiakampė. Istoristinė, neogotikos bruožų turinti Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastatyta 1913 m. Renesansinis Šv. Dominyko bažnyčios su mauzoliejine koplyčia ir vienuolyno ansamblis (manoma, suprojektavo italų architektai). Po 1960 m. rekonstrukcijos ansamblis prarado pirminį planą ir išorę.

Urbanistinis draustinis įkurtas siekiant išsaugoti istoriškai susiklosčiusį senosios Aukštadvario miestelio dalies gatvių tinklą, bažnyčią, dominikonų vienuolyną su koplyčia, dvaro sodybą su parku ir tvenkiniais, miestelio aikštės šulinį, Aukštadvario piliakalnį, A. Mickevičiaus ąžuolą, Aukštadvario šaltinį ir senąją Verknės vagą.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m.

1862 m.*

1892 m.*

1895 m.

1897 m.^sur.

1905 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

251

500

634

711

657

815

804

1 084

1974 m.

1979 m.^sur.

1984 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2009 m.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

1 134

1 179

1 280

1 550

1 031

1 047

977

861

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Bronislovas Genzelis (1934–2023), filosofas, Kovo 11-osios akto signataras;
Laurynas Mindaugas Stankevičius (1935–2017), politinis veikėjas, buvęs ministras;
Aukštadvario dvare ir miestelyje atvykdavo ilsėtis poetas Adomas Mickevičius; vienas dvaro ąžuolų vadinamas Mickevičiaus ąžuolu.

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
Высокiй Дворъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 7А (14) : Выговский — Гальбан. С.-Петербургъ, 1892., 550 psl. (rus.),
Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 573 psl.
Aukštadvaris. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 132 psl.
Wysoki Dwór (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 129 psl. (lenk.)
Petras Gaučas ir kt. Aukštadvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 228 psl.
Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Aukštadvaris. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 118 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Aukštadvaris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 461 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
, Stanislovas Buchaveckas ir kt. Aukštadvaris 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 135-136
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Aukštadvaris. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 478 psl.

Nuorodos

Aukštadvaris
Bendruomenės tinklalapis Archyvuota kopija 2021-02-28 iš Wayback Machine projekto.
Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2009-01-14 iš Wayback Machine projekto.
Žemėlapiai Archyvuota kopija 2006-06-27 iš Wayback Machine projekto.
Kelionė po Aukštadvarį ir apylinkes Archyvuota kopija 2009-07-27 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės

SEMELIŠKĖS – 14 km
Čižiūnai – 5 km

Gripiškės – 12 km
STAKLIŠKĖS – 14 km
JIEZNAS – 28 km

TRAKAI – 30 km

Totoriškės – 5 km
ONUŠKIS – 14 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[ESBE-2] Высокiй Дворъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 7А (14) : Выговский — Гальбан. С.-Петербургъ, 1892., 550 psl. (rus.),

[GSSRI-3] Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 573 psl.

[4] Aukštadvaris. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 132 psl.

[5] Wysoki Dwór (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 129 psl. (lenk.)

[6] Petras Gaučas ir kt. Aukštadvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 228 psl.

[7] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[8] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-9] Aukštadvaris. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 118 psl.

[10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[LTE-11] Aukštadvaris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 461 psl.

[12] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-13] , Stanislovas Buchaveckas ir kt. Aukštadvaris 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 135-136

[14] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[15] Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[16] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.