Nevarėnai

Nevarėnai

Nevarėnų gatvė per Burbesį
Nevarėnai
56°06′25″š. pl. 22°17′13″r. ilg. / 56.107°š. pl. 22.287°r. ilg. / 56.107; 22.287 (Nevarėnai)
Apskritis  Telšių apskritis
Savivaldybė  Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija Nevarėnų seniūnija
Gyventojai (2021) 494
Plotas 1,91 km²
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Nevarė́nai
Kilmininkas: Nevarė́nų
Naudininkas: Nevarė́nams
Galininkas: Nevarė́nus
Įnagininkas: Nevarė́nais
Vietininkas: Nevarė́nuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Nieworany
Vikiteka Nevarėnai

Nevarėnai – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, prie kelio TelšiaiMažeikiai. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1785 m.; su varpine), veikia Nevarėnų vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-88085), prateka Burbesio upė.

Etimologija

Pavadinimas galbūt kilęs iš asmenvardžio *Nevarė́nas daugiskaitos, plg. pavardės Nevera, Nevė́ra, Neveras, Neveráuskas.

Liaudies etimologija pasakoja, kad senovėje čia buvusi neįžengiama giria su klampiomis pelkėmis, kuriose paklydusiam keliautojui grėsdavo mirtis. Klaidžiojimai ir vargai baigėsi tik pažadėjus pastatyti bažnyčią. Dažniausiai minimos dvi vežimu važiavusios ir pasiklydusios ponios. Ieškodamos kelio, jos įklimpo pelkėje, ėmė skęsti ir kviesdamosi pagalbos šaukė savo vardus: „Neva!“, „Rena!“. Ir tik kai jos pasižadėjo pastatyti bažnyčią, jas išgirdo ir išgelbėjo aplinkiniai žmonės. Taip iš ponių šauktų vardų ir atsiradęs miestelio pavadinimas.

Istorija

Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. Istoriniuose šaltiniuose Nevarėnai minimi 1253 m. Miestelis pradėjo kurtis XVI a. 2-ojoje pusėje. 1569 m. leista steigti smukles, 1602 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1721 m., siekiant atgaivinti miestelį po Didžiojo Šiaurės karo maro, Nevarėnai gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. Motiejaus Valančiaus laikais jau būta pradžios mokyklos, kurioje 1853 m. mokėsi 34 vaikai. XIX a. Nevarėnai – Telšių apskrities miestelis.

Pradžios mokykla XX a. 4-ajame dešimtmetyje turėjo unikalų karpių ūkį. 1927 m. atidaryta pašto agentūra. 1929 m. prie motorinio malūno pradėjo veikti lentpjūvė. 1933 m. baigta grįsti Didžioji gatvė. 1934 m. iškilmingai atidarytas knygynėlis. 1937 m. duris atvėrė Sveikatos centro patalpos.

Veikė aktyvi šaulių organizacija, įkurta 1920 m. 1936 m. Telšių apskrities architektas Steponas Stulginskis parengė projektą šaulių organizacijos namams statyti. Šaulių ir kitos organizacijos statė spektaklių: Liudo Giros dramą „Kerštas“ (1930), „Vytautas pančiuose“, „Piršlybos“.

1940 m. turėjo apie 550 gyventojų. Ir sovietmečiu, ir dabar miestelis puikiai tvarkomas, ypač centrinė jo aikštė. 2002 m. vasario 28 d. patvirtintas Nevarėnų herbas.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m.
1859 m. 1867 m.* 1897 m.sur. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur.
169 169 513 560 456 422 362 377
1980 m. 1986 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.sur. - -
380 444 546 659 552 494 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

  • Almonas Gutkauskas (1946–), inžinierius hidrotechnikas.

Galerija

Literatūra

  • Nevarėnai: istorija ir dabartis. – Vilnius: Homo liber, 2006. – 85 p.: iliustr. – ISBN 9955-716-14-2
  • Nevarėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 137 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

TIRKŠLIAI – 19 km
Kanteniai – 5 km
Juozapavas – 5 km
Gaudikaičiai – 13 km
TELŠIAI – 16 km

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Nevarėnai, Kas yra Nevarėnai? Ką reiškia Nevarėnai?