| Daujėnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Daujėnai | ||||||||||||||||
| 55°58′41″š. pl. 24°31′01″r. ilg. / 55.978°š. pl. 24.517°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Panevėžio apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Pasvalio rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Daujėnų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 325 | |||||||||||||||
| Plotas | 5,15 km² | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Довяны | |||||||||||||||
| Vikiteka | Daujėnai | |||||||||||||||
Daujėnai – miestelis Pasvalio rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Pasvalio. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi mūrinė Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia, pastatyta 1803 m. 100 metrų į pietryčius nuo bažnyčios yra Šventabala (Daujėnų šaltinis; sakoma, kad čia apsireiškusi Mergelė Marija). Bažnyčios šventoriuje auga saugoma Daujėnų liepa. Veikia paštas (LT-39006), ambulatorija, kultūros namai, biblioteka.
Greta miestelio prateka dešinysis Pyvesos intakas Orijos upelis ir jos intakas Paršupis. Daujėnai garsėja kulinariniu paveldu – čia kepama Daujėnų naminė duona, nuo 2014 m. Europos Sąjungoje saugomas produktas, įtrauktas į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą.
Etimologija
Liaudies etimologija mena, kad kai į atlaidus ir prekymečius suvažiuodavo daug žmonių, tai norėdami sutalpinti visus vežimus, arklius iškinkydavo ir pakeldavo aukštyn ienas. Žmonės sakydavę „daug ienų“, ir nuo atsirado Daujėnai.
Istorija
Išlikęs Daujėnų pilkapynas. Daujėnai minimi nuo 1644 m. 1750 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. Nuo XVIII a. vidurio turėjo 4 prekymečių privilegiją. 1803 m. vietoje kapinių koplyčios pastatyta Daujėnų bažnyčia, garsėjusi atlaidais ir jų metu vykusiomis mugėmis (ypač per Sekmines). XIX a. Daujėnai garsėjo aludaryste. XIX a. pabaigoje, spaudos draudimo metu, miestelio apylinkėse knygas platino Jurgis Bielinis ir kiti knygnešiai. Kaimas tuo metu buvo Panevėžio apskrityje, jame buvo mūrinė koplyčia, priklausiusi Krinčino parapijai.
1905 m. Daujėnų gyventojai išvarė Rusijos imperijos valsčiaus pareigūnus, išrinko savus. 1918–1950 m. Daujėnų valsčiaus centras. 1919 m. Daujėnų partizanų būrys, apie 100 žmonių kovojo su Tarybų Rusijos kariuomene. Nuo 1923 m. veikė Daujėnų parapija. Pokario metais apylinkėse veikė Dariaus ir Girėno partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. 1945 m. gegužės 6 d. Lietuvos partizanai Daujėnuose nukovė 7 stribus. 1950–1995 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė buitinio aptarnavimo paviljonas, vaistinė, nuo 1959 m. kultūros namai.
1910 m. įsteigta pradžios mokykla, 1950–1993 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. Daujėnų pagrindinė mokykla.
Nuo 1976 m. miestelis. 2004 m. patvirtintas Daujėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | ? | Panevėžio apskritis |
| 1918–1947 m. | Daujėnų valsčiaus centras | Biržų-Pasvalio apskritis |
| 1947–1950 m. | Pasvalio apskritis | |
| 1950–1995 m. | Daujėnų apylinkės centras | Pasvalio rajonas |
| 1995– | Daujėnų seniūnijos centras | Pasvalio rajono savivaldybė |
Gyventojai
1738 m. Daujėnuose gyveno 11 šeimų.
| Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1820 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1975 m. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 130 | 296 | 357 | 332 | 300 | 300 | 278 | ||
| 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 360 | 439 | 479 | 423 | 325 | - | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Daujėnuose gimė matematikas, pedagogas, tikimybių teorijos tyrinėtojas, visuomenės ir politinis veikėjas Antanas Karoblis (1940–2007).
1943–1962 m. miestelyje dirbo iš Telšių rajono kilęs kunigas Feliksas Ereminas (1890–1962), kuriam 2012 m. suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas ir įteiktas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Daujėnai, Kas yra Daujėnai? Ką reiškia Daujėnai?