Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
NemakščiaiNemakščiai55 25 44 š pl 22 46 26 r ilg 55 429 š pl 22 774 r ilg 55 429 22 774 Nemakščiai Apskritis Kauno apskr
Nemakščiai
| Nemakščiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nemakščiai | ||||||||||||||||
| 55°25′44″š. pl. 22°46′26″r. ilg. / 55.429°š. pl. 22.774°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Raseinių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Nemakščių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 639 | |||||||||||||||
| Vikiteka | Nemakščiai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Немокшты | |||||||||||||||
Nemakščiai – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, tarp Žemaičių plento ir automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , vidury ruožo Viduklė–Kryžkalnis. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietų ir Šiaurės). Stovi Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1942 m.), veikia Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija, biblioteka, paštas (LT-60040).
Etimologija
Nemakščiai – tikriausiai vandenvardinis vietovardis, kildinamas iš buvusio ežero vardo Nemakšta ar Nemakštas (istorijos šaltiniuose slaviškai rašomo Nemokšta). Šis ežeras minimas XVI a.
Liaudies etimologija mena padavimą, kad senovėje dabartinių Nemakščių vietoje augusi didžiulė giria, o prie jos stovėjęs namas, kuriame veikusi smuklė. Tą namą vietos gyventojai Namūkščiu vadinę. Laikui einant, apie jį pradėjęs formuotis kaimas, išaugęs į bažnytkaimį. Jį pagal pirmąjį čia stovėjusį namą Namokščiais imta vadinti, vėliau – Nemakščiais.
Geografija
Miestelis 5 km nuo Viduklės geležinkelio stoties, 13 km nuo Skaudvilės, prie Kauno–Klaipėdos plento, automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , 7 km nuo Rygos–Karaliaučiaus plento. Yra smėlio telkinys.
Istorija
1386 m. Nemakščių vietovė (Nemaxte) paminėta kryžiuočių karo kelių aprašyme. Jame nurodoma, kad prie Nemakščių yra didelis ežeras ir Šventasis miškas.
1590 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Nemakščių miestelis. Apie 1590 m. čia pastatyta Romos katalikų koplyčia. Laikyti pamaldų į Nemakščius atvykdavo kunigas iš Viduklės. XVI a. ir miestelis priklausė Viduklės pavietui. Nemakščiai buvo valsčiaus centras, čia vykdavo turgūs. 1636 m. Nemakščiuose pirmąją katalikų bažnyčią pastatė žemaičių seniūnas Jeronimas Valavičius. Ji buvo medinė. Tais metais įkurta ir parapija, parapinė mokykla. Šią bažnyčią karalius Vladislovas Vaza aprūpino žeme ir kitais turtais.
1724 m. Nemakščiams suteiktos prekybinės privilegijos. 1773 m. Nemakščių parapinėje mokykloje buvo 53 mokiniai. 1724 m. karalius Augustas II Nemakščiams suteikė privilegiją rengti savaitinius turgus. 1768 m. Stanislovas Augustas Nemakščiams suteikė teisę rengti savaitinius turgus ir metinius prekymečius. Turgūs čia vykdavo per Šv. Juozapą, Šv. Jurgį, Švč. Trejybės šventę, per Šv. Baltramiejų, Šv. Simoną Judą. Žvirzdėje, kuri yra apie 2 km nuo Nemakščių, per Šv. Simoną vykdavo didžiuliai ožkų turgūs. Apie 1780 m. vietoje sudegusios bažnyčios pastatyta nauja. Statyba rūpinosi kunigas Počuipis. Ši bažnyčia sudegė 1814 m. Nuo 1785 m. Nemakščiuose buvo rengiami savaitiniai turgūs ir penki prekymečiai per metus.
1812 m. Nemakščius ir jų apylinkes nusiaubė Napoleono kariuomenė. 1826 m. klebono J. Stželeckio rūpesčiu Nemakščių katalikų bažnyčia atstatyta. 1831 m. Nemakščių apylinkėse siautė choleros epidemija, kurios metu ypač daug numirė žydų tautybės žmonių. 1831 ir 1863 m. Nemakščių valsčiaus gyventojai aktyviai dalyvavo sukilimuose. Jiems pralaimėjus, į Molavėnų ir kaimus atkelta nemažai rusų kolonistų. 1841 m. Nemakščių parapijoje buvo 2749 gyventojai. 1863 m. sukilėliai sunaikino Nemakščių valsčiaus bylas ir kitus dokumentus. 1863 m. Nemakščiuose pradėjo veikti rusiška mokykla. 1881 m. Nemakščiuose pastatyta nauja bažnyčia (tuo metu ji buvo viena iš didžiausių medinių bažnyčių Žemaitijoje). Prieš Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčios šventorius buvo išpuoštas vertingomis vietos meistrų išdrožtomis medžio skulptūromis. 1897 m. Nemakščiuose buvo 1180 gyventojų. XIX a. miestelis buvo Raseinių apskrityje.
Prieš I pasaulinį karą Nemakščiuose gyveno 1 250 žmonių (iš jų 800 žydų, 200 rusų, 150 vokiečių, 50 lenkų, 50 lietuvių). Vyskupo M. Valančiaus laikais Nemakščiuose veikė mokykla (1853 m. joje mokėsi 11 vaikų). Po 1863 m. ši mokykla reorganizuota į rusišką. 1908 m. gruodžio 27 d. Nemakščiuose surengtas pirmas viešas lietuviškas vakaras. 1909 m. lapkričio 8 d. Nemakščiuose atidaryta, pašventinta lietuviška „Saulės“ skyriaus mokykla. Tais metais ją lankė 60 mokinių. Dar 80 buvo pageidaujančių joje mokytis, bet trūko vietų. 1915 m. vokiečių kariuomenė apšaudė Nemakščių bažnyčią, sugadino vargonus, suardė bokštą, o kiek vėliau išsivežė varpus. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, kunigas J. Janulaitis Nemakščiuose ir jų apylinkėse pradėjo organizuoti lietuviškas mokyklas.
1923 m. Nemakščiuose buvo 113 sodybų, 1018 gyventojų (daugumą iš jų sudarė žydų tautybės žmonės). Tuo metu veikė viena katalikų bažnyčia, 3 žydų sinagogos bei maldos namai, valdžios lėšomis pastatyta pradžios mokykla, žydų pradžios mokykla, katalikų parapinė mokykla, pieninė, bankas, paštas, vaistinė, malūnas, elektros stotelė, keliolika parduotuvių ir kt. Per Antrąjį pasaulinį karą Nemakščiai sunaikinti (nepaliesti liko tik 3 gyvenamieji namai). 1941 m. sudegė ir Nemakščių katalikų bažnyčia, o kartu su ja ir šią bažnyčią, jos šventorių puošusios medžio skulptūros. Po karo nauja medinė bažnytėlė pastatyta kunigo Juozo Ruibio rūpesčiu.
Po Antrojo pasaulinio karo Nemakščiai kolūkio centras. 1959 m. Nemakščiuose buvo 545 gyventojai. Šiuo metu Nemakščiuose gyveno apie 900 žmonių. 2003 m. rugpjūčio mėnesį įregistruota Nemakščių bendruomenės santalka. Bendruomenė siekia vienyti gyventojus sprendžiant kultūros, socialines, ūkines ir kitas problemas. Aktyvios ir , Balčių, Pašešuvio bendruomenės. Nemakščiuose pastatyta nauja šiuolaikinės architektūros bažnyčia (projekto autorius Vytautas Makaraitis). 2005 m. rugpjūčio 1 d. patvirtintas Nemakščių herbas.
Nemakščiuose veikia du muziejai – Etnografijos muziejus (vad. A. Girčys) ir Aštuonračio muziejus – „muziejuks“ (vad. L. Tamulevičius).
Nemakščių kapinės įsikūrusios Smeltynėje, senosios žydų kapinės – prie kelio į Viduklę.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVI a. | Nemakščių valsčiaus centras | Viduklės pavietas? |
| 1861 m. – XIX a. pabaiga | Raseinių apskritis | |
| XIX a. pabaiga – XX a. pradžia | Skaudvilės valsčius | |
| 1919–1950 m. | Nemakščių valsčiaus centras | Raseinių apskritis |
| 1950–1962 m. | Nemakščių apylinkės centras | Skaudvilės rajonas |
| 1962–1995 m. | Raseinių rajonas | |
| 1995– | Nemakščių seniūnijos centras | Raseinių rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1811 m. ir 2021 m. | |||||||||
| 1811 m. | 1841 m. | 1867 m.* | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2 300 | 2 749 | 520 | 1 180 | 890 | 492 | 503 | 732 | ||
| 1980 m. | 1986 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 720 | 810 | 927 | 905 | 748 | 639 | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Viduklės ir Nemakščių šnektą, priklausančią žemaičių raseiniškių tarmei, aprašė V. Vitkauskas („Baltistica“, t. VII(1), 33–35 p.).
Žymūs žmonės
- Pšemislas Neveravičius (1865–1936), aštuonratės transporto priemonės važiuoklės išradėjas
- Stanislovas Kindziulis (1930–2008), gydytojas
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 416 psl.
- Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- Niemokszty (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 98 psl. (lenk.)
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Nemakščiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 676 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Nemakščiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 136 psl.
- Algimantas Miškinis ir kt. Nemakščiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 192
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
- Nemakščiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 507 psl.
- Nemakščiai ir seniūnijos piliakalniai Archyvuota kopija 2006-06-29 iš Wayback Machine projekto.
- Aštuonračio muziejus – „muziejuks“ Archyvuota kopija 2016-01-09 iš Wayback Machine projekto.
| Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| Kryžkalnis – 7 km Užkalniai – 4 km | Balčiai – 10 km | ||||||||||
| Adakavas – 9 km SKAUDVILĖ – 14 km | | Aukštkeliai – 4 km VIDUKLĖ – 9 km | |||||||||
| Kartupiai – 11 km ERŽVILKAS – 18 km | |||||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nemakščiai, Kas yra Nemakščiai? Ką reiškia Nemakščiai?
NemaksciaiNemaksciai55 25 44 s pl 22 46 26 r ilg 55 429 s pl 22 774 r ilg 55 429 22 774 Nemaksciai Apskritis Kauno apskritisSavivaldybe Raseiniu rajono savivaldybeSeniunija Nemaksciu seniunijaGyventoju 2021 639Vikiteka NemaksciaiVietovardzio kirciavimas 2 kirciuote Vardininkas NemaksciaiKilmininkas NemaksciuNaudininkas NemaksciamsGalininkas NemaksciusĮnagininkas NemaksciaisVietininkas NemaksciuoseIstoriniai pavadinimai rus Nemokshty Nemaksciai miestelis Raseiniu rajono savivaldybeje tarp Zemaiciu plento ir automagistrales A1 Vilnius Kaunas Klaipeda vidury ruozo Vidukle Kryzkalnis Seniunijos centras 2 seniunaitijos Pietu ir Siaures Stovi Nemaksciu Svc Trejybes baznycia nuo 1942 m veikia Nemaksciu Martyno Mazvydo gimnazija biblioteka pastas LT 60040 Nemaksciu baznyciaEtimologijaZenklas Nemaksciai 630 Nemaksciai tikriausiai vandenvardinis vietovardis kildinamas is buvusio ezero vardo Nemaksta ar Nemakstas istorijos saltiniuose slaviskai rasomo Nemoksta Sis ezeras minimas XVI a Liaudies etimologija mena padavima kad senoveje dabartiniu Nemaksciu vietoje augusi didziule giria o prie jos stovejes namas kuriame veikusi smukle Ta nama vietos gyventojai Namuksciu vadine Laikui einant apie jį pradejes formuotis kaimas isauges į baznytkaimį Jį pagal pirmajį cia stovejusį nama Namoksciais imta vadinti veliau Nemaksciais GeografijaMiestelis 5 km nuo Vidukles gelezinkelio stoties 13 km nuo Skaudviles prie Kauno Klaipedos plento automagistrales A1 Vilnius Kaunas Klaipeda 7 km nuo Rygos Karaliauciaus plento Yra smelio telkinys Istorija1386 m Nemaksciu vietove Nemaxte pamineta kryziuociu karo keliu aprasyme Jame nurodoma kad prie Nemaksciu yra didelis ezeras ir Sventasis miskas 1590 m rasytiniuose saltiniuose paminetas Nemaksciu miestelis Apie 1590 m cia pastatyta Romos kataliku koplycia Laikyti pamaldu į Nemakscius atvykdavo kunigas is Vidukles XVI a ir miestelis priklause Vidukles pavietui Nemaksciai buvo valsciaus centras cia vykdavo turgus 1636 m Nemaksciuose pirmaja kataliku baznycia pastate zemaiciu seniunas Jeronimas Valavicius Ji buvo medine Tais metais įkurta ir parapija parapine mokykla Sia baznycia karalius Vladislovas Vaza aprupino zeme ir kitais turtais 1724 m Nemaksciams suteiktos prekybines privilegijos 1773 m Nemaksciu parapineje mokykloje buvo 53 mokiniai 1724 m karalius Augustas II Nemaksciams suteike privilegija rengti savaitinius turgus 1768 m Stanislovas Augustas Nemaksciams suteike teise rengti savaitinius turgus ir metinius prekymecius Turgus cia vykdavo per Sv Juozapa Sv Jurgį Svc Trejybes svente per Sv Baltramieju Sv Simona Juda Zvirzdeje kuri yra apie 2 km nuo Nemaksciu per Sv Simona vykdavo didziuliai ozku turgus Apie 1780 m vietoje sudegusios baznycios pastatyta nauja Statyba rupinosi kunigas Pocuipis Si baznycia sudege 1814 m Nuo 1785 m Nemaksciuose buvo rengiami savaitiniai turgus ir penki prekymeciai per metus 1812 m Nemakscius ir ju apylinkes nusiaube Napoleono kariuomene 1826 m klebono J Stzeleckio rupesciu Nemaksciu kataliku baznycia atstatyta 1831 m Nemaksciu apylinkese siaute choleros epidemija kurios metu ypac daug numire zydu tautybes zmoniu 1831 ir 1863 m Nemaksciu valsciaus gyventojai aktyviai dalyvavo sukilimuose Jiems pralaimejus į Molavenu ir kaimus atkelta nemazai rusu kolonistu 1841 m Nemaksciu parapijoje buvo 2749 gyventojai 1863 m sukileliai sunaikino Nemaksciu valsciaus bylas ir kitus dokumentus 1863 m Nemaksciuose pradejo veikti rusiska mokykla 1881 m Nemaksciuose pastatyta nauja baznycia tuo metu ji buvo viena is didziausiu mediniu baznyciu Zemaitijoje Pries Pirmajį pasaulinį kara baznycios sventorius buvo ispuostas vertingomis vietos meistru isdroztomis medzio skulpturomis 1897 m Nemaksciuose buvo 1180 gyventoju XIX a miestelis buvo Raseiniu apskrityje LurdasEtnografijos muziejusSodyba kur veikia Astuonracio muziejus Pries I pasaulinį kara Nemaksciuose gyveno 1 250 zmoniu is ju 800 zydu 200 rusu 150 vokieciu 50 lenku 50 lietuviu Vyskupo M Valanciaus laikais Nemaksciuose veike mokykla 1853 m joje mokesi 11 vaiku Po 1863 m si mokykla reorganizuota į rusiska 1908 m gruodzio 27 d Nemaksciuose surengtas pirmas viesas lietuviskas vakaras 1909 m lapkricio 8 d Nemaksciuose atidaryta pasventinta lietuviska Saules skyriaus mokykla Tais metais ja lanke 60 mokiniu Dar 80 buvo pageidaujanciu joje mokytis bet truko vietu 1915 m vokieciu kariuomene apsaude Nemaksciu baznycia sugadino vargonus suarde boksta o kiek veliau issiveze varpus Vykstant Pirmajam pasauliniam karui kunigas J Janulaitis Nemaksciuose ir ju apylinkese pradejo organizuoti lietuviskas mokyklas 1923 m Nemaksciuose buvo 113 sodybu 1018 gyventoju dauguma is ju sudare zydu tautybes zmones Tuo metu veike viena kataliku baznycia 3 zydu sinagogos bei maldos namai valdzios lesomis pastatyta pradzios mokykla zydu pradzios mokykla kataliku parapine mokykla pienine bankas pastas vaistine malunas elektros stotele keliolika parduotuviu ir kt Per Antrajį pasaulinį kara Nemaksciai sunaikinti nepaliesti liko tik 3 gyvenamieji namai 1941 m sudege ir Nemaksciu kataliku baznycia o kartu su ja ir sia baznycia jos sventoriu puosusios medzio skulpturos Po karo nauja medine baznytele pastatyta kunigo Juozo Ruibio rupesciu Po Antrojo pasaulinio karo Nemaksciai kolukio centras 1959 m Nemaksciuose buvo 545 gyventojai Siuo metu Nemaksciuose gyveno apie 900 zmoniu 2003 m rugpjucio menesį įregistruota Nemaksciu bendruomenes santalka Bendruomene siekia vienyti gyventojus sprendziant kulturos socialines ukines ir kitas problemas Aktyvios ir Balciu Pasesuvio bendruomenes Nemaksciuose pastatyta nauja siuolaikines architekturos baznycia projekto autorius Vytautas Makaraitis 2005 m rugpjucio 1 d patvirtintas Nemaksciu herbas Nemaksciuose veikia du muziejai Etnografijos muziejus vad A Gircys ir Astuonracio muziejus muziejuks vad L Tamulevicius Nemaksciu kapines įsikurusios Smeltyneje senosios zydu kapines prie kelio į Vidukle Administracinis teritorinis pavaldumasXVI a Nemaksciu valsciaus centras Vidukles pavietas 1861 m XIX a pabaiga Raseiniu apskritisXIX a pabaiga XX a pradzia Skaudviles valscius1919 1950 m Nemaksciu valsciaus centras Raseiniu apskritis1950 1962 m Nemaksciu apylinkes centras Skaudviles rajonas1962 1995 m Raseiniu rajonas1995 Nemaksciu seniunijos centras Raseiniu rajono savivaldybeGyventojaiDemografine raida tarp 1811 m ir 2021 m 1811 m 1841 m 1867 m 1897 m sur 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 2 300 2 749 520 1 180 890 492 503 7321980 m 1986 m 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 720 810 927 905 748 639 pagal enciklopedijos isleidimo metus Metai kuriu duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti Demografines raidos histograma Vidukles ir Nemaksciu snekta priklausancia zemaiciu raseiniskiu tarmei aprase V Vitkauskas Baltistica t VII 1 33 35 p Zymus zmones Psemislas Neveravicius 1865 1936 astuonrates transporto priemones vaziuokles isradejas Stanislovas Kindziulis 1930 2008 gydytojasSaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Geografichesko statisticheskij slovar Rossijskoj imperii T 3 Laars Oyat SPb 1867 416 psl Lietuvos vietovardziu geoinformacine duomenu baze Prieiga internete https ekalba lt lietuvos vietovardziu geoinformacine duomenu baze Niemokszty 1 Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T VII Netrebka Perepiat Warszawa 1886 98 psl lenk Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Nemaksciai Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 2 K P Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1968 676 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Nemaksciai Lietuviskoji tarybine enciklopedija VIII t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1981 T VIII Moreasas Pinturikjas 136 psl Algimantas Miskinis ir kt Nemaksciai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 192 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Kauno apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2002 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 NuorodosNemaksciai Musu Lietuva T 4 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1968 507 psl Nemaksciai ir seniunijos piliakalniai Archyvuota kopija 2006 06 29 is Wayback Machine projekto Astuonracio muziejus muziejuks Archyvuota kopija 2016 01 09 is Wayback Machine projekto Aplinkines gyvenvietesKryzkalnis 7 km Uzkalniai 4 km Balciai 10 kmAdakavas 9 km SKAUDVILĖ 14 km Aukstkeliai 4 km VIDUKLĖ 9 kmKartupiai 11 km ERZVILKAS 18 km