Pumpėnai

Senovės žmonės vietovardį sieja su pavarde. Pasakojama, kad jis kilęs iš kadaise gyvenusio ponų miškų, buvusių arti dabartinio miestelio, eigulio Pompos (Pumpos) pavardės. Eigulys turėjęs gausią šeimą, jo sūnūs pradėję statydintis nuosavus namus dabartinio miestelio vietoje. Kadangi buvę daug Pumpų, tai ir vietovė praminta Pumpėnais. XX a. tarpukariu buvo minimi kaip Pumpenai.

Istorija

Pirmoji Pumpėnų bažnyčia pastatyta iki 1638 m. Miestelis atsirado kartu su vienuolių karmelitų apgyvendinimu XVII a. pradžioje. 1665 m. senosios regulos karmelitų vienuolyną savo lėšomis pastatė Povilas ir Jurgis Zavadskiai bei Juozapas Šyšla. Vienuolyno pastatas buvo medinis, 1770 m. jis sudegė. 1792 m. miesteliui suteiktos Magdeburgo teisės. 1797 m. gaisras dar kartą sunaikino atstatytą medinį pastatą.

1827 m. pastatytas mūrinis vienuolyno pastatas. 1830 m. inventoriuje nurodoma, jog vienuolynas sumūrytas iš plytų, vienaaukštis, fasadu atsuktas į kairįjį bažnyčios šoną. Vienuoliai išlaikė pradžios mokyklą ir špitolę. Numalšinusi 1831 m. sukilimą, Rusijos valdžia 1832 m. uždarė karmelitų vienuolyną, atėmė jam priklausantį Banionių dvarą. Tada vienuoliai karmelitai iš Pumpėnų išsikėlė ir daugiau į juos nebegrįžo. XIX a. pabaigoje Pumpėnai – Panevėžio apskrities miestelis, valsčiaus centras.

1918 m. paskelbus Lietuvos valstybingumo atkūrimą, prasidėjo administraciniai pertvarkymai. Keitėsi ir Pumpėnų miestelio priklausomybė. 1919 m. liepos 1 d., priėmus savivaldos įstatymą, Pasvalys tapo apskrities centru, o Pumpėnai – valsčiumi.

1923 m. Pumpėnų valsčius jungė 128 vietoves, 1271 ūkį ir 8224 gyventojus. Pačiuose Pumpėnuose buvo 110 gyvenamųjų namų ir 1139 gyventojai, kurių skaičius vis didėjo. 1924 m. pastatytas raudonų plytų vėjo malūnas (12 m aukščio). 1939 m. Pumpėnuose jau buvo 1400 gyventojų.

1940 m. bolševikų okupaciją dar prisimena daugelis Pumpėnų gyventojų. Raudonoji armija į Pumpėnus atžygiavo 1940 m. birželio 16 d. Kariuomenei praėjus, miestelyje tik trumpą laiką buvo ramu. Iš Pumpėnų apylinkių 1946–1953 m. ištremta apie 500 žmonių. Prieš Sovietų okupacinę valdžią Pumpėnų apylinkėse veikė Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2013 m. patvirtintas Pumpėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m.	Pumpėnų valsčiaus centras	Panevėžio apskritis
1919–1926 m.		Biržų apskritis
1926–1947 m.		Panevėžio apskritis
1947–1950 m.		Pasvalio apskritis
1950–1959 m.	Pumpėnų apylinkės centras	Joniškėlio rajonas
1959–1995 m.	Pumpėnų apylinkės centras	Pasvalio rajonas
1995–	Pumpėnų seniūnijos centras	Pasvalio rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.

1868 m.*

1897 m.^sur.

1898 m.*

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

793

1 480

1 471

1 139

1 058

900

1 062

1981 m.

1986 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

960

1 106

953

952

855

661

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Felicijonas Lelis (1870–1949), visuomenės veikėjas, kunigas
Aleksandras Balčiauskas (1907–1952), evangelikų reformatų kunigas
Kazys Knizikevičius (1915–2009), gydytojas rentgenologas, Šiaulių miesto garbės pilietis
Česlovas Kavaliauskas (1923–1997), kunigas, teologas, poetas, Biblijos vertėjas
Petras Abukevičius (1928–1997), kino režisierius, operatorius
Regina Rasa Dočkutė (1938–), grafikė
Kęstutis Krasauskas (1968–), skulptorius