- Apie kaimą Telšių rajone žr. Judrėnai (Telšiai).
| Judrėnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Judrėnai | ||||||||||||||||
| 55°35′06″š. pl. 21°48′14″r. ilg. / 55.585°š. pl. 21.804°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Klaipėdos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Judrėnų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 388 | |||||||||||||||
| Plotas | 5,42 km² | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Judrany | |||||||||||||||
| Vikiteka | Judrėnai | |||||||||||||||
Judrėnai – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybėje, prie rajoninio kelio 3209 Rietavas–Žadvainai–Judrėnai , 8 km į pietvakarius nuo magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , 14 km į šiaurės rytus nuo Švėkšnos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Judrėnų šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1780 m.), veikia Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla, paštas (LT-96032), biblioteka, girininkija. Stūkso miestelio 450 metų jubiliejaus akmuo, pastatytas 2011 m., stovi kryžius nukankintiems Lietuvos partizanams ir kaliniams atminti, pastatytas 2001 m.
Etimologija
Judrėnai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Graumenos intako Judrės vardo.
Geografija
Iš miestelio eina keliai į Rietavą, Pajūralį, Švėkšną, Veiviržėnus, Endriejavą. Pro kaimą teka Graumenos intakas Judrė, pagal kurį pavadintas miestelis. Miestelį supa Judrėnų–Lėgų miškai. Yra akmuo su dubeniu – archeologijos paminklas. Miestelio planas radialinis, yra 12 gatvių.
Istorija
Judrėnų dvaras minimas 1561 m., miestelis – XVI a. pabaigoje. 1732 m. Judrėnų koplyčiai paskelbti Šv. Antano Paduviečio atlaidai. 1752 m. koplyčiai dovanotas valakas žemės, paskirtas kunigas, ji tapo filija. 1780 m. pastatyta dabartinė medinė Judrėnų šv. Antano Paduviečio bažnyčia, joje 10 dailės paminklų.
XVIII a. pabaigoje minima seniūnija. XIX a. Judrėnai – kaimas ir dvaras Raseinių apskrityje.
1906 m. įkurta parapija. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lydžio, Aukuro, Butageidžio rinktinių partizanai.
1950–1992 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, 1958 m. pastatyti kultūros namai, 1957 m. biblioteka.
2011 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-722 patvirtintas Judrėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVIII a. pabaiga | Seniūnijos centras | ? |
| XIX a. | ? | Raseinių apskritis |
| –1950 m. | Kvėdarnos valsčius | Rietavo apskritis |
| 1950–1962 m. | Judrėnų apylinkės centras | Šilalės rajonas |
| 1962–1986 m. | Klaipėdos rajonas | |
| 1986–1995 m. | Endriejavo apylinkė | |
| 1995– | Judrėnų seniūnijos centras | Klaipėdos rajono savivaldybė |
Gyventojai
1738 m. buvo 15, 1775 m. – 7 kiemai.
| Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1977 m. | 1979 m.sur. | 1985 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 173 | 140 | 195 | 300 | 514 | 567 | 549 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | - | ||
| 533 | 531 | 468 | 388 | - | - | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
Judrėnuose gimė:
- Vladas Daukša (1882–1975), vargonininkas, chorvedys, dainininkas
- Jonas Bucevičius (1883–1967), advokatas, politikas
- Napoleonas Bernotas (1914–1959), aktorius, režisierius
- Česlovas Mikutis (g. 1942), choro dirigentas, pedagogas
Judrėnuose gyveno:
- Irena Viliūtė (1944–2020), tautodailininkė
Judrėnų kapinėse palaidoti lakūno S. Dariaus tėvai.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Judrėnai, Kas yra Judrėnai? Ką reiškia Judrėnai?