- Šis straipsnis apie miestelį. Apie kaimą skaitykite straipsnyje Vadžgirys (kaimas).
| Vadžgirys | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vadžgirys | ||||||||||||||||
| 55°15′14″š. pl. 22°55′16″r. ilg. / 55.254°š. pl. 22.921°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Tauragės apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Jurbarko rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Šimkaičių seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 349 | |||||||||||||||
| Plotas | 0,65 km² | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Wodźgiry | |||||||||||||||
| Vikiteka | Vadžgirys | |||||||||||||||
Vadžgirys – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, 15 km į rytus nuo Eržvilko, į šiaurės rytus nuo Jurbarko. Seniūnaitijos centras. Stovi Vadžgirio šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1924 m.), yra parapija, veikia Vadžgirio pagrindinė mokykla, biblioteka, Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyrius, paštas (LT-74030), Vadžgirio bendruomenės centras.
Į šiaurę nuo miestelio teka Bebirva ir Bebirvytis, dar šiauriau – Šaltuona. Netoliese yra Vadžgirio kaimas.
Etimologija
Vadžgirio pavadinimo kilmė nėra aiški, tačiau spėjama, kad tai sudėtinis žodis, sudarytas iš asmenvardžio (galbūt Vadys, Vadžius) ir žodžio giria („didelis miškas“).
Istorija
1595 m. minimas Vadžgirio dvaras, prie jo 1676 m. pastatyta koplyčia. Pirmoji Vadžgirio bažnyčia pastatyta 1790 m. Spaudos draudimo metais draudžiamas lietuviškas knygas miestelio apylinkėse platino knygnešys J. Švedas. XIX a. Vadžgirys minimas kaip kaimas ir dvaras, buvęs miestelis Raseinių apskrities Šimkaičių valsčiuje.
1901 m. įsteigta Rusijos valdžios remta pradinė mokykla. Nuo 1908 m. iki 1912 m. Vadžgiryje veikė Saulės draugijos mokykla. Lietuvai atkūrus valstybingumą, miestelyje veikė paštas, kooperatyvas, šaulių, pavasarininkų, jaunalietuvių skyriai. 1935 m. pastatyti nauji, modernūs mokyklos rūmai.
Po II pasaulinio karo Vadžgirio apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Lietuvos partizanai, buvo įkurta tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 2019 m. patvirtintas Vadžgirio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIII a. | Karšuvos žemė | ? |
| 1491 m. | Vadžgirio žemės centras | ? |
| XIX a. – 1950 m. | Šimkaičių valsčius | Raseinių apskritis |
| 1950–1962 m. | Vadžgirio apylinkės centras | Raseinių rajonas |
| 1962–1988 m. | Jurbarko rajonas | |
| 1988–1995 m. | Šimkaičių apylinkė | |
| 1995– | Šimkaičių seniūnija | Jurbarko rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | |||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1983 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 427 | 622 | 614 | 592 | 523 | 537 | ||
| 1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 471 | 495 | 505 | 440 | 349 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
- Bronius Dirmauskas-Dirmėnas (1912–1961), poetas. Nuo 1944 m. gyveno JAV. Išleido du eilėraščių rinkinius: 1940 m. „Skambėk mano daina“ ir 1946 m. „Pavasaris ateina“.
- Krescencijus Stoškus (1938–), filosofas, humanitarinių mokslų daktaras.
- Nijolė Gulbinienė (1943–2016), muziejininkė.
Literatūra
- Vadžgirys. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 503 psl.
- Vadžgirys (sud. Albinas Stoškus). – Kaunas: A. Stoškus, 2005. – 688 p.: iliustr. – ISBN 9955-665-51-3
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vadžgirys, Kas yra Vadžgirys? Ką reiškia Vadžgirys?