| Laukuva | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Laukuva | ||||||||||||||||
| 55°37′12″š. pl. 22°14′10″r. ilg. / 55.620°š. pl. 22.236°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Tauragės apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Šilalės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Laukuvos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 733 | |||||||||||||||
| Plotas | 1,70 km² | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Лавковъ | |||||||||||||||
| Vikiteka | Laukuva | |||||||||||||||
Laukuva – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, 16 km į šiaurę nuo Šilalės, prie Žemaičių plento. Seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra paštas (LT-75038), biblioteka, ambulatorija, veikia meteorologijos stotis, saugomas Laukuvos graikinis riešutmedis. Be senųjų, atidarytos naujosios kapinės (Dvarviečiuose).
Etimologija
Šio krašto tarmių žinovas, JAV lietuvių kalbininkas Petras Jonikas miestelio vardą kildino nuo bendrinio žodžio laukuva – „pieva prie ežero, paežerės pieva“. Tačiau šis daiktavardis iš kitų šaltinių nėra žinomas. Kryžiuočių karo aprašymuose vietovė minima kaip Lukowe, Lokove, Laukove.
Geografija
Laukuvoje susijungia krašto keliai:
Rajoniniai keliai:
- 4102 Laukuva–Žadeikiai–Kvėdarna
- 4118 Laukuva–Vaitkaičiai–Varniai
- 4601 Telšiai–Žarėnai–Tverai–Laukuva
Laukuvoje 1931 m. kovą buvo užfiksuota storiausia sniego danga Lietuvoje (94 cm). 2002 m. rugpjūtį pakartotas šalies sausros rekordas (0,0 mm kritulių per mėnesį). Dėl sąlyginai didelio aukščio virš jūros lygio, Laukuvoje yra žemiausia Lietuvoje daugiametė liepos temperatūra – 16,4 °C. 2 km į šiaurės rytus – Varnių regioninis parkas.
Istorija
Apylinkėse esantis Treigių piliakalnis siejamas su Senąja Laukuva, minima dar 1254 m. Už 10 km nuo miestelio stūkso Medvėgalio piliakalnių kompleksas. Laukuva pirmąkart paminėta 1253 m. kaip svarbus gynybinis centras Mindaugo sutartyje su kryžiuočiais. 1254 m. Mindaugas Lietuvos vyskupui Kristijonui atidavė pusę Laukuvos. 1594 m. minimas Laukuvos dvaras. 1624 m. senojoje Laukuvoje pastatyta medinė Laukuvos bažnyčia, po 1654 m. gaisro atstatyta dabartinėje vietoje. Miestelis minimas nuo 1655 m. 1668–1691 m. ir 1804 m. minima parapinė mokykla. 1667 m. Laukuva sudegė, dar degė 1701 m.,1829 m.,1858 m., 1911 m. ir 1928 m. 1778 m. Laukuva gavo savaitinio turgaus ir dviejų metinių prekymečių privilegiją, įsikūrė nemažai amatininkų ir pirklių, susiformavo miestelio planas.
1863 m. P. Šimkevičiaus sukilėlių būrys prie Laukuvos nesėkmingai kovėsi su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. XIX a. Laukuva – Telšių apskrities Varnių valsčiaus miestelis. XX a. pradžioje veikė K. Stropaus vaistinė.
1907 m. įsteigta pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 1918–1943 m. pradžios mokykla dėstomąja lietuvių kalba, 1943–1949 m. gimnazija, 1949–1992 m. vidurinė, nuo 1992 m. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija; veikia mokyklos kraštotyros muziejus. Yra sporto mokykla.
XX a. ketvirto dešimtmečio viduryje miestelyje dirbo 11 krautuvių, 2 vėjo malūnai, 2 pieninės, vaistinė, viešbutis, smulkaus kredito draugija. 1941 m. rugpjūčio prie Telšių nužudyti Laukuvos žydai. Po Antrojo pasaulinio karo Laukuvos valsčiuje veikė Žemaičių apygardos, Šatrijos rinktinės Laukų (Laukuvos) rajono partizanai. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 17 miestelio gyventojų. 1946 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai. 1950–1995 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Nuo 1992 m. Žemės ūkio bendrovės „Kontautėliai“ centras.
2003 m. patvirtintas Laukuvos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1254 m. | Laukuvos žemės centras | ? |
| XIV a. | Medininkų žemės centras | ? |
| 1568 m. | Laukuvos vaitystės centras | ? |
| XIX a. | Varnių valsčius | Telšių apskritis |
| 1920–1948 m. | Laukuvos valsčiaus centras | Tauragės apskritis |
| 1948–1950 m. | Rietavo apskritis | |
| 1950–1962 m. | Laukuvos apylinkės centras | Rietavo rajonas |
| 1962–1995 m. | Šilalės rajonas | |
| 1995– | Laukuvos seniūnijos centras | Šilalės rajono savivaldybė |
Architektūra
Savaimingos raidos miestelio raiškus spindulinis planas susiklostė iki XVII a. vidurio. Svarbiausi statiniai:
- Romantizmo architektūrai būdingų formų dvibokštė akmens mūro Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pastatyta 1856 m. Bažnyčioje yra medinis altorėlis su Pietos skulptūrine grupe, paveikslų („Šv. Antanas“), skulptūrų („Nukryžiuotasis“, „Šv. Pranciškus“, „Šventasis su knyga“; visi XIX a.)
- Medinė senųjų kapinių koplyčia, XVIII a.
- Medinė Laukuvos sinagoga.
Meteorologija
Laukuvoje 2010 m. pabaigtas statyti pirmasis Lietuvoje meteorologinis radiolokatorius. Jo aukštis 38 m. Šio meteorologinio radiolokatoriaus elektromagnetinėmis bangomis net 250 kilometrų spinduliu nenutrūkstamai realiame laike gaunama ir skaitmenine signalų programa apdorojama informacija apie meteorologinius reiškinius, susijusius su aktyvia atmosferos konvekcija: viesulus, škvalą, krušą, perkūniją, smarkias liūtis. Tokia informacija yra ypač naudinga sudarant prognozes ir perspėjimus apie stichijas bei katastrofinius meteorologinius reiškinius, prognozuojant potvynius, jų išplitimą bei intensyvumą. Europos šalys yra susijungusios į bendrą Europos meteorologinių radiolokatorių tinklą ir keičiasi duomenimis bei kita informacija.
Laukuvoje radiolokatorius buvo pastatytas įgyvendinant vieną iš 2008 m. Aplinkos ministerijos prioritetų – pagerinti meteorologinės informacijos operatyvumą, prognozių ir perspėjimų apie pavojingus meteorologinius reiškinius efektyvumą.
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m. | |||||||||
| 1841 m. | 1867 m.* | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1978 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 399 | 291 | 753 | 951 | 724 | 1 123 | 922 | 826 | ||
| 1979 m.sur. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 940 | 772 | 978 | 998 | 832 | 733 | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Žymūs žmonės
Laukuvoje gimė:
- Paulius Racevičius (1908–1941), kunigas, dievo tarnas.
- Viktoras Kunickas (1930–2008), dailininkas, skulptorius, pramoninio dizaino pradininkas Lietuvoje.
- Petras Bielskis (g. 1935 m.), teatrologas, režisierius, profesorius.
- Blažiejus Jucevičius (g. 1938 m.), chirurgas.
- Norbertas Vėlius (1938–1996), mitologas, profesorius.
- Aloyzas Jurgutis (g. 1939 m.), dirigentas, pianistas, vargonininkas, pedagogas, kompozitorius.
- Albinas Stankus (1942–2021), gydytojas neuropatologas, mokslininkas, išradėjas, dėstytojas.
- Valentinas Beinoris (g. 1956 m.), Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Gražina Kriaunevičienė (g. 1959 m.), dailininkė, skiautininkė, akvarelistė, mokytoja-ekspertė.
- Vaidotas Digaitis (g. 1966 m.), keliautojas, žemaitukų augintojas, verslininkas.
- Edita Vaitkūnienė (g. 1971 m.), finansininkė, politinė veikėja.
Laukuvos kapinėse palaidoti:
- Leonas Jonikas (1891–1969), spaudos darbuotojas ir publicistas, palaidotas Laukuvoje. Pasirašinėjo Laukuviškio slapyvardžiu.
- Antanas Rubšys (1923–2002), prelatas, šv. Rašto vertėjas, šventoriuje.
- Vladas Grinaveckis (1925–1995), kalbininkas, dialektologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
- Kajetonas Stropus, ilgametis vaistininkas.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Laukuva, Kas yra Laukuva? Ką reiškia Laukuva?