| Panoteriai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Panoteriai | ||||||||||||||||
| 55°11′49″š. pl. 24°25′44″r. ilg. / 55.197°š. pl. 24.429°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Jonavos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Šilų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 321 | |||||||||||||||
| Plotas | 5,00 km² | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Kaplice, Kaplica | |||||||||||||||
| Vikiteka | Panoteriai | |||||||||||||||
Panoteriai – miestelis šiaurės rytinėje Jonavos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į pietus nuo kelio 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė . Seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Veikia biblioteka, paštas (LT-55085), kultūros centras, Panoterių Petro Vaičiūno pagrindinė mokykla, ambulatorija, žemės ūkio bendrovė „Panoterių ūkis“.
Etimologija
Panoteriai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upėvardžio Notera.
Anot padavimo, vietovė pavadinta pono Taro garbei, kuris senovėje šioje vietoje vadovavo kovoms su kryžiuočiais.
Geografija
Įsikūręs dešiniajame Noteros upelio krante, į šiaurę nuo Bareišių miško. Pietvakarinėje dalyje iškastas Panoterių prūdas.
Istorija
Vietovė žinoma nuo 1441 m., priklausė Siesikų dvarui ir Siesikų parapijai. 1441 m. dvarininkas Baltramiejus Urbonaitis dovanojo Siesikų klebonijai Panoteriuose žemės sklypą, kuriame pastatė koplyčią. Nuo XVI–XVII a. minimas Panoterių dvaras. XVI a. 2-ojoje pusėje – XVIII a. pradžioje koplyčia buvo paversta reformatų bažnyčia, kuri 1700 m. sudegė. Apie 1744 m. pastatyta nauja katalikų koplyčia, pagal kurią XVIII–XIX a. vietovė buvo kitaip vadinama Koplyčiomis.
XIX a. dvarui priklausė 10 valakų (apie 210 ha) žemės, o jį valdė bajorai Domeikos. Šalia plytėjo buvo Jonavos valsčiaus Panoterių kaimas, kuriame 1859 m. buvo 6 dūmai. Greta koplyčios XIX a. susiformavo miestelis, iki XX a. vadintas Koplyčiomis. 1864 m. koplyčia atnaujinta ir praplėsta.
1918 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1919 m. – Panoterių valsčius ir Panoterių seniūnija. 1923 m. kaime buvo 21 sodyba, miestelyje – 20, o dvare – 3 kiemai.Lietuvos žemės reformos metu kaimas ir dvaras buvo prijungti prie miestelio. Tarpukariu miestelyje veikė valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, paštas, pradžios mokykla, sveikatos punktas, vartotojų kooperatyvas „Aušra“, smulkaus kredito draugija, pora krautuvių.
II pasaulinio karo metu sudegė bažnyčia, 1946 m. maldos namai įrengti gyvenamajame name. 1944 m. rugsėjo 1 d. atidaryta progimnazija, kuri vėliau tapo vidurine mokykla. Nuo 1949 m. miestelis buvo „Aušros“, vėliau – Panoterių kolūkio centrinė gyvenvietė.
1992 m. įkurta Panoterių žemės ūkio bendrovė, 1994 m. pastatyta nauja, mūrinė Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą. 2016 m. patvirtintas Panoterių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1861–1915 m. | Jonavos valsčius | Kauno apskritis |
| 1919–1940, 1941–1944 m. | Panoterių seniūnijos centras, Panoterių valsčiaus centras | Ukmergės apskritis |
| 1940–1941, 1944–1950 m. | Panoterių apylinkės centras, Panoterių valsčiaus centras | |
| 1950–1955 m. | Panoterių apylinkės centras | Ukmergės rajonas |
| 1955–1962 m. | Jonavos rajonas | |
| 1962–1963 m. | Ukmergės rajonas | |
| 1963–1965 m. | Markutiškių apylinkė | |
| 1965–1976 m. | Jonavos rajonas | |
| 1976–1995 m. | Šilų apylinkė | |
| 1995–2009 m. | Šilų seniūnija | Jonavos rajono savivaldybė |
| 2009– | Panoterių seniūnaitijos centras, Šilų seniūnija | |
Kultūros centras
Panoterių kultūros centrui priklauso satyrinė humoro grupė „Liktarna“ (režisierė J. Adomaitienė). Kolektyvas turi 10 narių, koncertuoja Jonavos rajono kultūros centruose, įmonėse ir organizacijose, dalyvauja įvairiose rajoninėse šventėse, Jonavos bei Kauno apskrities rudens mugėse, kitų Lietuvos miestų ir miestelių kultūriniuose renginiuose.
Kultūros centre rengiamas regioninis kaimo teatrų mėgėjų festivalis „Tėviškės pastogėj“, skirtas kraštiečio, poeto, dramaturgo Petro Vaičiūno (1890–1959) gimimo metinėms paminėti (liepos mėn.). Kultūros centro darbuotojos organizuoja tradicines kalendorines Trijų Karalių, Užgavėnių, Joninių, Sekminių ir Kalėdų šventes. Tradicija tapo kaimo šventė „Čia mes, čia – mūsų žemė”, Motinos dienos minėjimas, Vaikystės šventė, skirta vaikų gynimo dienai, sportinė-pramoginė vasaros pabaigos šventė jaunimui, liaudiškos gegužinės, „Kaimynėli, sveikas būk“ ir įvairūs kiti renginiai vaikams, jaunimui ir bendrai auditorijai.
Kultūros centre gyvuoja folklorinis ansamblis „Vosilkėliai“ , kuriam vadovauja muzikos mokytoja E. Veselkienė.
Kultūros paveldas
- Paveikslas „Šv. Juozapas“ (XIX a.; aliejus, drobė; autorius nenustatytas);
- Varpas (XIX a.; metalas; autorius nenustatytas).
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m. | |||||||
| 1859 m. | 1903 m. | 1914 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 60 | 172 | 190 | 242 | 238 | 254 | ||
| 1979 m.sur. | 1986 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
| 332 | 390 | 394 | 399 | 360 | 321 | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
- Gyveno (gyvena)
- Iki 1863 m. – Ignotas Smilgevičius, kunigas, tremtinys, už pasisakymus prieš rusišką mokyklą 1863 m. ištremtas į Permės, o po amnestijos 1872 m. perkeltas į Kuršo guberniją.
- 1930–1934 m. – Juozas Šibaila (1905–1953), Lietuvos pedagogas, rezistencinio judėjimo organizatorius, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko padėjėjas.
- Kazimieras Juška (1914 - 1995), nepriklausomos Lietuvos karo lakūnas, pedagogas, ilgametis Panoterių vidurinės mokyklos mokytojas.
- Nuo 1973 m. – Vytautas Kazimieras Pesliakas (1937–), kunigas altarista, ilgametis Panoterių parapijos administratorius (1973–2009 m.) ir naujosios bažnyčios statytojas, Kauno arkivyskupijos Kredito unijos Paskolų komiteto pirmininkas.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Panoteriai, Kas yra Panoteriai? Ką reiškia Panoteriai?