Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Friulų kalba FurlanKalbamaItalija Friulis Friulio Venecijos Džulijos regionas Rytų Venetas Lotynų AmerikaKalbančiųjų ska
Friulų kalba
| Friulų kalba Furlan | |
| Kalbama | Italija (Friulis (Friulio-Venecijos Džulijos regionas), Rytų Venetas), Lotynų Amerika |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 300 000 (2002 m.) |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | Indoeuropiečių
|
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Italija (oficiali tautinės mažumos kalba) |
| Prižiūrinčios institucijos | Regioninė friulų kultūros ir kalbos taryba, Regioninė friulų kalbos agentūra |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | – |
| ISO 639-2 | fur |
| ISO 639-3 | fur |
Friulų kalba (arba rytų retoromanų kalba,rytų ladynų kalba; savivardis: furlan (plačiau), lenghe furlane) – friulų tautos kalba, viena iš romanų kalbų. Paplitusi šiaurės rytų Italijoje istorinėje Friulio srityje – didžiojoje šiuolaikinio Friulio-Venecijos Džulijos regiono dalyje ir rytiniuose Veneto regiono rajonuose. Iš dalies friulų kalba išlikusi Lotynų Amerikos šalyse, anksčiau ji buvo vartojama ne viename Rumunijos regione, bet šiuo metu ten iš esmės išnykusi. Italijoje įteisinta kaip tautinės mažumos kalba.
Friulų kalbos vartotojų – apie 300 tūkstančių (2002).
Ilgą laiką kitų romanų kalbų ir tarmių atžvilgiu friulų kalbos padėtis buvo ginčytina, dabartiniuose romanų kalbų tyrimuose friulų kalba dažniausiai laikoma savarankiška. Klasifikuojant romanų kalbas dėl friulų kalbos vietos šiuo metu nėra vieningos nuomonės. Kai kuriomis struktūrinėmis ypatybėmis friulų kalba artima šiaurės italų kalboms, tačiau drauge matomi skirtumai ją lyginant net su venetų kalba. Friulų kalbos priskyrimas retoromanų grupei laikomas pasenusiu.
Friulų kalbos ypatybėms priskiriami tokie fonetiniai bruožai: išsaugotas dvibalsis au (taurus > /tawr/ 'jautis'); atsirado nauja trumpųjų ir ilgųjų balsių priešprieša; palatalizuojami junginiai bj, vj, pj, palatalizuojamas priebalsis c prieš a; žodžio gale duslėja skardieji priebalsiai. Tarp būdingų gramatikos ypatybių minėtini du daugiskaitos darybos būdai – sigmatinis (su galūne -s) ir nesigmatinis; su veiksmažodžiu būtinai vartojamas formaliai išreikštas veiksnys (asmeniniai bekirčiai įvardžiai); klausiamasis asmenavimas įformintas specialia fleksija; turimi daugianariai sudėtiniai būtieji laikai, reiškiantys ankstesnį veiksmą negu nusakoma bet kuriuo kitu būtuoju laiku; vartojami keturi tariamosios nuosakos laikai; daugianarėmis sudėtinėmis formomis išplėsta konjunktyvo sistema; turimas optatyvas.Žodyno daugumą sudaro lotynų kilmės žodžiai, ankstyviesiems skoliniams priklauso germanizmai ir slavizmai, nuo XV a. vyrauja skoliniai iš venetų ir italų kalbų.
Friulų kalba susikaldžiusi į daugybę tarmių. Friulų tarmės grupuojamos į tris pagrindinius arealus: Karnijos, vakarų friulų ir vidurio–rytų friulų.
Rašyba vystosi nuo XIV a., daugiausia ji grindžiama italų kalbos normomis. Yra susidariusi bendrinė kalba, gyvuoja ilgalaikė literatūros tradicija, jos centrai – Udinės ir Goricijos miestai. Drauge friulų kalbos vartojimas dažniausiai apsiriboja žodiniu bendravimu, dėl to friulų kalba funkciškai nesiskiria nuo tarmės.
Klasifikavimo klausimai
Tradiciškai romanistikoje ilgą laiką friulų kalba buvo priskiriama retoromanų pogrupiui, į kurį įeina taip pat ir retoromanų (romanšių) ir ladynų kalbos. Retoromanų tarmių vienovės hipotezę vienas pirmųjų pateikė austrų mokslininkas K. Šneleris.
1873 m. italų kalbininkas G. Askolis savo darbe nuodugniai pagrindė ladynų (retoromanų, ladynų ir friulų) tipo tarmių kalbinę vienovę, kurią jis visų pirma siejo su retų kalbos substratu. Drauge G. Askolis atkreipė dėmesį į ypatingą friulų tarmės padėtį kitų dviejų tarmių atžvilgiu ladynų areale. G. Askolio nagrinėtoms tarmėms (kalboms) terminą „retoromanų“ 1883 m. pirmą kartą pasiūlė romanistas T. Gartneris. Šiai kalbinei vienovei įvardyti, be „ladynų“ ir „retoromanų“, atskiruose darbuose buvo vartojami pavadinimai „Alpių romanų“ (E. Gamilšegas), „retofriulų“ (P. Bekas), „retoladynų“ (J. K. Miterucneris) tarmės arba kalbos ir „friulų–ladynų–kurvalų kalbų sąjunga“ (K. Šneleris). Nors G. Askolis ir T. Gartneris friulų kalbos aiškiai neįtraukė į retoromanų (ladynų) arealą, į friulų kalbą romanistikoje ilgam įsitvirtino požiūris kaip į retoramanų kalbos tarmę (arba retoromanų grupės kalbą). Tokį požiūrį palaikė, pavyzdžiui, J. Judas, V. fon Vartburgas, G. Rolfsas ir kiti romanų kalbų tyrėjai.
G. Askolio išsakytas požiūris, kad retoromanų, ladynų ir friulų tarmės (arba kalbos) yra struktūriškai vieningos, tarp romanistų buvo paplitęs XIX a. ir XX a. pirmojoje pusėje. Į retoromanų pogrupį buvo žiūrima kaip į pereinamąjį tarp galų–romanų ir italų–romanų kalbų, o, žvelgiant į didesnį junginį, įtraukiant dar ir istroromanų bei dalmatų kalbas, retoromanų kalbos buvo laikomos pereinamuoju kalbiniu arealu tarp vakarų ir rytų romanų kalbų. Sakykime, M. Bartolis, 1925 m. savo tyrime pagal leksinius skirtumus dalydamas romanų kalbas į archajiškas vakarų bei rytų ir naujoviškas centrines, friulų kalbą priskyrė centrinių romanų kalbų retoromanų pogrupiui. Dž. Treigeris, 1934 m. savo darbe vakarų romanų areale išskirdamas iberų–romanų, galų–romanų ir ladynų pogrupius, friulų kalbą jungė prie ladynų arba galų–romanų pogrupių.
Kartu ankstyvojoje romanistikoje buvo žinomas ir kitas požiūris, anot kurio friulų kalba esanti viena iš šiaurės italų kalbų, artima venetų kalbai. Vėliau šiam romanų kalbų klasifikavimo variantui buvo vis labiau pritariama. Pasak šio klasifikavimo, kuriame buvo atsižvelgta tiek į tipologinius panašumus, tiek į kalbų arealų geografinį artumą, friulų kalbą imta įtraukti į italų–romanų kalbų pogrupį arba, šio pogrupio ribose, į šiaurės italų kalbas drauge su ladynų, istroromanų ir šiaurinėmis (galų–italų ir venetų) kalbomis.
Plintantis požiūris į retoromanų kalbas kaip į glaudžiau susijusias su šiaurės italų kalbomis buvo lydimas retoromanų kalbų vienovės kritikos. Pavyzdžiui, K. Batistis teigė, kad retoromanų kalbos neturi bendro pamato, jos visos išsirutuliojo iš skirtingų liaudies lotynų kalbos tarmių, niekada tarpusavyje neturėjusių kalbinių kontaktų. Jo manymu, retoromanų kalbos – tai izoliacijos sąlygomis susidarusios konservatyvios šiaurės italų – lombardų (retoromanų) ir venetų (ladynų ir friulų) – tarmių formos. Friulų, retoromanų ir ladynų kalbas archajiškais šiaurės italų kalbų sistemos arealais taip pat laikė Dž. Pelegrinis, J. Krameris, E. Blaskas Fereras ir kiti romanistai. Tarp retoromanų ir šiaurės italų kalbų priešinimą kritikavusių kalbininkų buvo K. Batistis, K. Salvionis, E. Parodis. Friulų kalbą italų–romanų pogrupiui priskyrė K. Taljavinis ir G. Canjeris. K. Merlo, kaip ir G. Askolis, pabrėžė didelį friulų kalbos artumą dalmatų kalbai.
Šiuolaikinėje romanistikoje friulų kalba nepriskiriama retoromanų pogrupiui – toks klasifikavimas laikomas pasenusiu. Tačiau ne visi tyrėjai pritaria friulų kalbos įtraukimui į šiaurės italų kalbų pogrupį. Sakykime, Dž. Frančeskatas mano, kad friulų kalba tarp romanų kalbų užima izoliuotą padėtį net kaimyninės venetų kalbos atžvilgiu.Dž. Marketis friulų kalbą laiko savita romanų kalba, kuri susidarė Akvilėjos lotynų kalbos ypatingos atmainos pagrindu silpnai kontaktuodama su kitomis italų tarmėmis. Jo manymu, friulų kalbos savarankiškumas kaimyninių šiaurės italų kalbų ir tarmių atžvilgiu yra neginčytinas.
Friulų kalbą klasifikuoti tarp kitų romanų kalbų sudėtinga dėl to, kad friulų kalbai būdingos tiek vakarų romanų, tiek rytų romanų grupių ypatybės. Dar daugiau, Dž. Pelegrinis 1985 m. savo darbe pažymi, jog centrinėse ir rytų Alpėse, taip pat ir gretimose teritorijose, iš viso neįmanoma nubrėžti aiškių kalbinių ribų.
Šiuo metu klausimas dėl friulų, kaip ir ladynų bei retoromanų (anksčiau jungtų į vieną retoromanų grupę), kalbos vietos romanų kalbų klasifikacijoje faktiškai lieka atviras.
Nuo pat friulų kalbos tyrimų pradžios, kai ją dar buvo įprasta jungti į retoromanų pogrupį, likdavo neaišku dėl jos statuso – ar friulų kalba ir kitos retoromanų kalbos yra vieningos retoromanų kalbos tarmės, ar svarankiškos retoromanų pogrupio kalbos. Dabartiniai kalbininkai friulų kalbą laiko savarankiška kalbine sistema, šiuo atžvilgiu remdamiesi ikiromėninio Friulio substrato specifika, regiono romanizavimo ir Akvilėjos lotynų kalbos vystymosi sąlygomis, Friulio kalbinės padėties ypatumais viduramžiais ir friulų kalbos tipologinės struktūros savitumu (turėdami omenyje nedidelį kiekį kalbinių ypatybių, friulų kalbą jungiančių su retoromanų (romanšių) ir ladynų kalbomis).
Toliau išvardytos ypatybės friulų kalbą jungia su kitomis romanų kalbomis:
- Su galų–romanų, iberų–romanų ir venetų kalbomis:
- priebalsių geminacijos nebuvimas;
- priebalsių lenicija tarp balsių.
- Su galų–romanų kalbomis:
- žodžio galo balsių nukritimas, išskyrus -a;
- žodžio gale pučiamųjų preibalsių suduslėjimas;
- balsio pridėjimas prie tiesioginės nuosakos vienaskaitos I asmens veiksmažodžio formų;
- Su šiaurės italų kalbomis:
- asmeninių klitikų vartojimas: Toni al cjante 'Tonis dainuoja';
- sakinyje, kuris suderintas su prieš tai ėjusio sakinio veiksniu, būtina vartoti asmeninius klitikus: Al cjante e al bale 'Jis dainuoja ir šoka';
- neigiamosios dalelytės vartojimas prieš asmeninius klitikus: No tu cjantis 'Tu nedainuoji'.
- Su galų–romanų kalbomis, tačiau šių ypatybių nėra šiaurės italų kalbose:
- gomurinių priebalsių palatalizacija prieš a;
- lotyniškų junginių pl, bl, fl, kl, gl išsaugojimas: clavis 'raktas' > clâf, *blanku 'baltas' > blanc, flos 'gėlė' > flôr;
- galūnės -s, kaip daiktvardžių daugiskaitos ir veiksmažodžių II asmens rodiklio, išsaugojimas.
- Su rumunų kalba:
- uždarajame skiemenyje kirčiuoto ɛ dvibalsinimas (tai reiškiasi taip pat ir ispanų, valonų, istroromanų kalbose bei Surselvos tarmėje Šveicarijoje: ferrum 'geležis' > fr. fier, rumun. fier;
- junginių pl, bl, fl išsaugojimas: plumbum 'švinas' > fr. plomb, rumun. plumb; vis dėlto friulų kalboje išlaikomas ir junginys kl, neišlikęs rumunų kalboje: clavis 'raktas' > fr. clâf, rumun. cheie;
- junginių ti, si, li palatalizacija: fr. dut 'visas' – ducj 'visi', rumun. tot – toți;
- uždarajame skiemenyje prieš nosinį priebalsį ɛ virtimas i: tempus 'laikas' > fr. timp, rumun. timp;
- ribotas sinkopių (balsio iškritimų tarp dviejų priebalsių) kiekis;
- dvinarė parodomųjų įvardžių sistema: fr. chest 'šis' – chel 'tas', rumun. acest – acel (tačiau tokia sistema būdinga taip pat ir ladynų, retoromanų, didžiąja dalimi italų–romanų ir galų–romanų kalboms);
- paprastajame perfekte visose daugiskaitos formose vartojama priesaga -r-;
- didelis lotynų priesagos -uceus produktyvumas (fr. -uz, rumun. -uț).
Kalbos geografija
Arealas ir kalbos vartotojų skaičius
Friulų kalbos arealas – šiaurės rytų Italija, autonominis Friulio–Venecijos Džulijos regionas – Udinės, Goricijos ir Pordenonės provincijos. Iki XIX a. friulų kalba buvo vartojama ir dabartinės Triesto provincijos teritorijoje. Be to, keletas tūkstančių friulų kalbos vartotojų gyvena Venecijos provincijoje Portogruaro apyllinkėse, besiribojančiose su Friulio–Venecijos Džulijos regionu. Istoriškai šis regionas priklauso Friuliui, nuo 1838 m. priskirtas Venecijai, 1866–1923 m. pertvarkytas į atskirą Portogruaro rajoną, sudarytą iš 11 komunų ir įeinantį į Venecijos provinciją.
Vakariausiuose Friulio–Venecijos Džulijos ir piečiausiuose Adrijos jūros pakrantės rajonuose yra venetų kalbos arealo pakraščiai. Friulio pietuose, Venecijos įlankos pakrantėje drauge su friulų tarmėmis vartojamos venetiškos Monfalkonės, Marano, bizjakų (it. bisiacco, nuo Sočos ir Rekos žemupių iki Kraso plynaukštės) ir gradiečių (Grado saloje ir Grado mieste) tarmės. Friulio šiaurėje yra vokiečių kalbos salų, šiaurės rytuose ir rytuose – slovėniškai kalbančių apylinkių. Šiaurinė friulų kalbos paplitimo riba eina Alpėmis, iš esmės sutapdama su Austrijos ir Italijos valstybine siena. Rytinė friulų kalbos riba eina lygia greta su Slovėnijos ir Italijos siena. Prie vakarinio friulų kalbos arealo šliejasi pereinamosios venetų–friulų tarmės, jų arialas vadinamas venetų–friulų amfizona. Daugybėje Friulio–Venecijos Džulijos rajonų venetų tarmės ištūmė friulų tarmes arba gyvuoja greta jų. Sakykime, vadinamoji kolonijinė venetų tarmės atmaina paplitusi dideliuose vidurio ir rytų Friulio miestuose – Udinėje, Goricijoje, Čividale del Friulyje, Červinjano del Friulyje. Šią tarmę šiuo metu išstumia italų kalba.
Dėl XIX a. vykusios friulų migracijos iki šių dienų Pietų Amerikoje, visų pirma Argentinoje, sutinkama friuliškai kalbančių kolonijų. Nuo XIX a. 9–ojo dešimtmečio friulai kėlėsi į Rumuniją, daugiausia į rytinius ir pietinius Karpatų bei Dobrudžos rajonus. Šiomis dienomis friulų kalbos salos Rumunijoje, galima sakyti, išnykusios.
Skirtingais apskaičiavimais, friulų yra apie vieną milijoną, o friulų kalbos vartotojų skaičius svyruoja nuo 200 tūkstančių iki 700 tūkstančių ir daugiau. Remiantis įvairiais apskaičiavimais, 1975–2002 m. friulų kalbos vartotojų buvo:
- 200 000, 13,9 % Friulio gyventojų (1977–1978) – pasak B. de Markio tyrimo;
- 300 000 (2002) – internetinio leidinio Ethnologue duomenimis;
- 500 000 – Udinės universiteto sociolingvistikos specialistų apklausų duomenimis;
- 500 000 (1992) – anot Dž. Haimano ir P. Beninkos;
- 526 649 (1975) – oficialaus Italijos surašymo duomenimis;
- 600 000 – UNESCO apskaičiavimais, publikuotais „Pasaulio kalbų, kurioms iškilusi išnykimo grėsmė, atlase“, čia atsižvelgta į įvairius šaltinius;
- 700 000 (1993) – remiantis Dž. Frančeskato duomenimis;
- 340 000–750 000 (1987, 2002) – duomenys, pateikiami T. de Mauro „L’Italia delle Italie“ ir A. Nikolozio Čičerio „Tradizioni popolari in Friuli“.
Sociolingvistiniai duomenys
Friulų kalba iš esmės vartojama tik buityje. Ji neatlieka kokių nors oficialių funkcijų, jai suteiktas tik tautinės mažumos kalbos statusas. Friulų kalbos vartotojai – daugiausia vidurinės ir vyresniosios kartos kaimo gyventojai. Iki neseno laiko friulų kalba buvo laikoma tik socialinių „apačių“ kalba. Nuo XX a. 9–ojo ir 10–ojo dešimtmečių išaugusi kaimo gyventojų gerovė bei jų kėlimasis į miestus pakeitė padėtį – friulų kalba vis mažiau siejama su jos vartotojų žemu socialiniu-kultūriniu statusu. Teritoriniu atžvilgiu friulų kalba geriausiai išlikusi kalnuotuose Karnijos regionuose.
Ilgą laiką oficialiojoje sferoje friulai vartojo lotynų kalbą – sakykime, lotynų kalba buvo valstybinė Akvilėjos patriarchate. Nuo 1420 m., Friulį įtraukus į Venecijos respublikos sudėtį, padidėjo venetų kalbos reikšmė. Goricijos friulams Austrijos viešpatavimo laikotarpiu oficiali buvo vokiečių kalba. Šiuo metu Friulyje visas oficialiosios kalbos funkcijas atlieka italų kalba. Pirmieji grynai friuliškai parašyti tekstai pasirodė XIV a. Iki XVI a. rašytinės kalbos variantas buvo orientuotas į Čividale del Friulio tarmę, nuo XVI a. – į Udinės tarmę. XVIII amžiuje susidarė atskira Goricijos raštų kalbos tradicija. Rašytinė bendrinė friulų kalba, vadinama koinė, arba centrine koinė, susidarė Udinės tarmės pagrindu XIX a. Iki pat Pirmojo pasaulinio karo friulų kalba buvo vartojama pamaldose. Šiuo metu bendrinė kalba vartojama žiniasklaidoje, 1952 m. bendrinė kalba kodifikuota, ją palaiko friulų inteligentijos dauguma. Matomas Udinės ir Goricijos bendrinės kalbos variantų panašėjimas. Drauge pastebimas Udinės gyventojų šnekamosios kalbos ir centrinės koinė skirtumų didėjimas, grožinės literatūros plėtojimas friulų tarmėmis, regionuose, visų pirma Vakarų Friulyje, friulų literatų neigiamas požiūris į bendrinę kalbą. Kodifikuotą friulų kalbos formą XX a. 9–ojo dešimtmečio pabaigoje sudarė K. Lamuela. 1996 m. Regioninė friulų kultūros ir kalbos taryba šią friulų kalbos formą patvirtino kaip oficialią. Vis dėlto vieningos bendrinės kalbos problema friulams tebeišlieka neišspręsta.
Įvairiais XX a. laikotarpiais požiūris į friulų kalbą, kaip ir į kitų tautinių mažumų kalbas, Italijoje kito. 1925 m. Italijoje buvo nutrauktas tautinių mažumų kalbų dėstymas. Nuo 1928 m. vienintele oficialia valstybės kalba buvo pripažinta italų, be to, pradėta italinti pavardes ir vietovardžius. Nuo 1931 m. uždrausta vartoti kitas kalbas, išskyrus bendrinę italų kalbą, taip pat ir tarmes. Po Antrojo pasaulinio karo dauguma draudimų buvo atšaukti.
Pagal 1954 m. Londono memorandumą, dalis Triesto laisvosios teritorijos (Julijos Krainos) buvo perduota Italijai. Venecijos–Džulijos regionas (Goricijos dalis ir Triestas) buvo sujungti su Friuliu ir ėmė sudaryti Friulio–Venecijos Džulijos sritį. 1963 m. Italijos vyriausybė regionui suteikė autonominį statusą. Friulų kalba oficialiai buvo pripažinta nacionalinės mažumos kalba. Nuo XX a. 6–ojo dešimtmečio friulų kalbos, kaip fakultatyvinio dalyko, imta mokyti 10–yje procentų valstybinių ir 80–yje procentų privačių pirmosios pakopos Friulio mokyklų (buvo dėstoma kartą per savaitę). Nuo 1974–1975 mokslo metų friulų kalba tapo pasirinktiniu mokomuoju dalyku 8–iuose procentuose antrosios pakopos mokyklų. 1987 m. buvo sudarytas dvikalbio ikimokyklinio ugdymo projektas. Ne viename Udinės provincijos mieste buvo įkurti valstybiniai dvikalbiai vaikų darželiai. 1993 m. priėmus regioninį įstatymą, friulų kalbos, kaip būtino dalyko, imta mokyti jaunesniosiose valstybinių mokyklų klasėse. Friulų kalba ir literatūra dėstomos Udinės ir Triesto aukštosiose mokyklose. Nuo 1919 m. Friulų filologijos draugija organizuoja kursus, kuriuose apmokomi mokytojai ir visi pageidaujantieji.
Vadovaujantis Europos Tarybos rekomendacijomis (1992 m. Europos regioninių ir mažumų kalbų chartija), 1999 m. Italijoje buvo priimtas įstatymas Nr. 482 „Dėl istorinių kalbinių mažumų apsaugos“. Šis įstatymas Italijoje numato albanų, katalonų, vokiečių, graikų, slovėnų ir kroatų kalbų bei kultūros apsaugą, taip pat gina prancūzų, frankoprovansalų, friulų, ladynų, oksitanų, sardinų kultūrą ir kalbas. Įstatymas įtvirtina ypatingą minėtųjų etninių grupių kalbų statusą. Taip pat buvo priimti regioniniai friulų kalbą ginantys teisiniai aktai, tarp jų – 1981 m. įstatymas, remiantis kalbos vartojimą švietime, leidybos ir kultūros srityse; dėl šio įstatymo padaugėjo mokyklų, kuriose mokoma friulų kalbos.
Kadangi vyrauja bendrinė italų kalba, Friulyje atliekanti visas oficialiosios – administravimo ir teisenos, mokyklinio ugdymo, žiniasklaidos, visų pirma radijo ir televizijos, – kalbos funkcijas, nuo XX a. antrosios pusės friulų kalbos vartojimas vis siaurėja. Pasak XX a.7–ojo dešimtmečio Udinės mokinių apklausos, 39 % jų namie kalbėjo friuliškai, 34 % – itališkai, 25 % – venetiškai. Šiomis dienomis friulų jaunimas labiau linkęs tarpusavyje bendrauti itališkai. Paskutiniais duomenimis, Udinės provincijos kaimuose namie friuliškai šneka 65,5 % gyventojų, o provincijos sostinėje friuliškai kalba tik 17 % miestiečių.UNESCO „Pasaulio kalbų, kurioms iškilusi išnykimo grėsmė, atlase“ friulų kalbos padėtis įvardijama kaip prasta.
Tarp friulų dažniausiai pasitaiko friulų–italų ir friulų–venetų dvikalbystė, taip pat friulų–italų–venetų trikalbystė. Be šių, Friulyje sutinkami ir kitokie dvikalbystės bei trikalbystės deriniai (Friulio šiaurėje ir rytuose, kur kalbama vokiškai ir slovėniškai). Bendrine italų kalba arba vietine jos tarme šneka dauguma friulų kalbos vartotojų. Tačiau šiuo atveju abi kalbos nesusimaišo, italų kalbos įtaka friulų kalbai susijusi tik su išnykimu kai kurių kalbos ypatybių, kurias patys kalbos vartotojai, palyginti su italų kalba, suvokia kaip „itin friuliškas“. Venetų kalba daugiausia šneka vidurinės klasės atstovai dideliuose miestuose. Pasyviai venetų kalbą žmonės moka visoje Friulio lygumoje. Kartu venetų kalbos vartojimas šiuo metu siaurėja, tačiau venetų kalbos vartotojai pamažu pereina ne prie friulų, o prie italų kalbos.Veneto regione friulų kalba paplitusi tik kaimiškose vietovėse, Pordenonės ir Sačilės miestų apylinkėse, pačiuose miestuose kalbama venetiškai. Visoje teritorijoje, kur kontaktuoja friulų ir venetų kalbų paplitimo zonos, visų pirma Vakarų ir Pietų Friulyje, tarp jų matyti interferencija, dažnai pasitaiko kodų kaita.
Friulų kalba leidžiama grožinė literatūra, ribotu mastu transliuojamos radijo („Radio Onde Furlane“) ir televizijos laidos. Friulio–Venecijos Džulijos regione statomos dvikalbės kelio rodyklės. Įstatymai dėl friulų kalbos apsaugos ir plėtotės, kalbos palaikymo programų finansavimas pastaraisiais metais leido išplėsti friulų kalbos vartojimą kultūros ir žiniasklaidos srityse. Paskutiniu metu viena iš friulų kalbos vartojimo sričių tampa internetas, jei tiksliau, į friulų kalbą verčiami prijungtiniai (angl. online) žaidimai. Pirmuoju iš jų (2008 m.) tapo internetinis futbolo vadovavimo žaidimas „Hattrick“.
Friulai pasižymi stipria tautine savimone, drauge pripažįsta savo priklausymą Italijos nacijai. Šiuolaikiniuose tyrimuose friulų kalba įvardijama tiek kaip tarmė, tiek kaip savarankiška kalba, žiūrint, kokiu atžvilgiu, lingvistiniu ar ekstralingvistiniu, šis idiomas nagrinėjamas. Friulų kalbininkų nuomone, nėra prasmės friulų idiomui nustatyti arba tik kalbos, arba tik tarmės statusą.
Prižiūrinčios institucijos: Regioninė friulų kultūros ir kalbos taryba; Regioninė friulų kalbos agentūra.
Tarmės
Išskiriami tokie friulų kalbos tarmių arealai:
- Vidurio–rytų arealas:
- vidurio friulų tarmė (aprėpia teritoriją nuo Alpių papėdžių šiaurėje iki Adrijos jūros pakrantės pietuose ir nuo Taljamento upės rytuose iki Goricijos rytuose, neišskiriant Udinės ir Čividale del Friulio šnektų, taip pat vidurio–pietų šnektų, pasižyminčių gausiomis naujovėmis);
- Goricijos tarmė (aprėpia beveik visą Goricijos provinciją ir nedidelę Udinės provincijos dalį – juosta Goricija–Monfalkonė–Akvilėja);
- pietryčių tarmė (Taljamento žemupyje).
- Karnijos, arba kalnų friulų, arealas (Karnijos Alpėse):
- bendroji Karnijos tarmė (paplitusi Tolmedze, Kjarso, Felos slėniuose ir kituose Karnijos Alpių rajonuose);
- Gorto, arba šiaurės vakarų Karnijos, tarmė (Gorto ir Pezarinos slėniuose);
- Fornio, arba pietvakarių Karnijos, tarmė (Forni di Sopros ir Forni di Soto gyvenvietėse).
- Vakarų arealas:
- bendroji vakarų tarmė (Medunos ir Čelinos upių apylinkėse);
- šiaurės vakarų tarmė (Maniago ir Spilimbergo šnektos Alpių papėdėse);
- šnektos į šiaurės vakarus nuo Taljamento jo žemupyje;
- Arzino slėnio tarmė;
- Tramontinos slėnio tarmė;
- Erto tarmė, Dž. Frančeskato dėl fonetinių ypatybių įtraukiama į friulų kalbos arealą, o kitų kalbininkų (G. Askolio, T. Gartnerio, K. Batisčio) priskiriama ladynų kalbai;
- pereinamoji friulų–venetų tarmių zona (amfizona).
Be to, friuliško tipo šnektos iki XIX a. buvo vartojamos Trieste ir Mudžoje, Mudžos šnekta gyvavo šiek tiek ilgiau. Abi šnektas išstūmė vadinamosios kolonijinės venetų šnektos. Friuliška Triesto šnekta vadinama tergestiečių šnekta (it. tergestino, Tergestas – senasis Triesto pavadinimas), o ją pakeitusi kolonijinė venetų šnekta vadinama tiesiog triestiečių šnekta (it. triestino). Friulų kalbai anksčiau priklausė ir italų–romanų grupės šnektos Istrijoje.
Esama ir kitokių friulų kalbos klasifikavimo variantų. Pavyzdžiui, „Kalbotyros enciklopedinio žodyno“ straipsnyje „Retoromanų kalbos“ minimos tokios pagrindinės tarmės: Udinės, Goricijos, rytų, kalnų friulų su Karnijos šnektų pogrupiu, vakarų (pereinamosios friulų–venetų tarmės) ir lygumų friulų.
Pagrindiniai friulų tarmių skiriamieji požymiai fonetikos, morfologijos ir leksikos lygmenyse:
- lotynų kalbos ca, ga, -s ir priebalsių junginių su l atspindžių skirtumai;
- kirčiuotų balsių ẹ, ę, ọ, ǫ dvibalsinimas (kai kuriais atvejais įvyksta antrinis jų vienbalsinimas);
- galinio atraminio balsio (-e arba -i) ir lotynų galinio -a tęsinių kokybės skirtumai;
- žymimojo artikelio formų skirtumai;
- moteriškosios giminės daiktavardžių galūnių skirtumai daugiskaitoje: -as, -es, -is, -e, -i;
- veiksmažodžių vienaskaitos I asmens (-o, -i) ir daugiskaitos I asmens (-in, -ẹn, -án, -ǫ́n) galūnių skirtumai;
- veiksmažodžio, reiškiančio 'eiti', formų la: ir zi:, ği: ir kt. paplitimas.
Vidurio–rytų tarmėse (išskyrus Goricijos tarmę) turima fonologinė trumpųjų ir ilgųjų balsių priešprieša; uždarajame skiemenyje dvibalsių vienbalsinimas (pirminių liaudies lotynų balsių ę, ǫ vietoje); paplitusios žymimojo artikelio formos il / el, la / le, i, lis; paplitusi moteriškosios giminės daiktavardžių daugiskaitos galūnė -is ir t. t. Vidurio–rytų areale naujovėmis pasižymi Udinės ir Čividale del Friulio regionai, taip pat vidurio–pietų rajonai, čia įvyko, sakykime, tokie priebalsių pokyčiai: k’ > t͡ʃ; g’ > d͡ʒ; t͡ʃ > s, t͡s; d͡ʒ > z, d͡z. Goricijos tarmėje daug skolinių iš vokiečių ir slovėnų kalbų. Vakarų friulų tarmėms būdingas trumpųjų ir ilgųjų balsių priešpriešos nebuvimas; balsių ɛ, e > ej; ɔ, o > ou dvibalsinimas; moteriškosios giminės daiktavardžiams būdingos galūnės -a ir -as ir t. t. Vakarų friulų areale, patyrusiame stipriausią venetų kalbos įtaką, dėl daugybės specifinių fonetinių ypatybių savitumu išsiskiria Erto šnekta.
Iš friulų tarmių archajiškiausias Karnijos arealas, čia uždarajame skiemenyje būdingi balsių virsmai e > ej, o > ow; moteriškosios giminės vienaskaitoje paplitusi galūnė -a, moteriškosios giminės daugiskaitoje – galūnė -as ir t. t.
Dideli skirtumai, daugybe atvejų matomi tarp vienų ar kitų friulų tarmių, jų vartotojams netrukdo vieniems kitus suprasti. Ryškios tarminės ypatybės jaunosios friulų kartos kalboje šiomis dienomis pamažu nyksta.
Rašyba
Friulų kalbos rašyba grįsta lotynų abėcėle, grafika ir rašybos taisyklės artimos italų kalbai. Vieningų rašybos normų nėra, naudojami keli grafikos ir ortografijos variantai. Vienas žinomiausių ir labiausiai paplitusių yra Friulų filologijos draugijos variantas (paskutinė rašybos normų publikacija išleista 1993 m.). Taip pat friulų grafikai ir ortografijai būdingas įvairavimas perteikiant vienos ar kitos tarmės fonetines bei gramatines ypatybes.
1996 m. buvo priimtas friulų kalbos abėcėlės variantas, kurį Regioninė friulų kultūros ir kalbos taryba patvirtino kaip oficialų:
|
|
Raidės k, x, w, y, q sutinkamos tik skoliniuose ir tikriniuose žodžiuose. Friulų kalboje taip pat vartojami dviraidžiai junginiai cj (žymi c), gj (žymi ɟ), gn (žymi ɲ), ss (žymi priebalsį s tarp balsių), ch ir gh (prieš priešakinės eilės balsius žymi k ir g).
Balsių ilgumui nurodyti vartojamas cirkumfleksas: â, ê, î, ô, û. Mokslinėje literatūroje šiam tikslui gali būti pasitelktas brūkšnelis: ā, ē, ī, ō, ū. Paprastuose tekstuose ilgumas žymimas tik galiniuose skiemenyse (lavôr 'darbas'), kitais atvejais cirkumfleksas nerašomas (voli /ˈvoːli/ 'akis'). Balsio praleidimas prieš tokiu pat balsiu prasidedantį žodį žymimas apostrofu: l’arbul '(šis) medis', l'ûf '(šis) kiaušinis'. Apostrofas vartojamas ir rašant klitikus: ’e va 'ji eina'. Kai kuriose grafikos sistemose apostrofas taikomas kai kuriems priebalsiams žymėti.
Kirtis žymimas graviu, bet tik tada, kai kirčiuojamas trečias skiemuo nuo galo: plàdine 'salotinė'. Be to, gravis vartojamas atskiriant homonimus: ju 'jų' – jù 'žemyn', da 'iš' – dà '(jis) duoda'. Mokomuosiuose tekstuose gravis rašomas virš vidurio žemutinio pakilimo balsių (è – ɛ, ò – ɔ), o akūtas – virš vidurio aukštutinio pakilimo balsių (é – e, ó – o).
Labiausiai friulų kalbos grafinės sistemos skiriasi žymint priebalsius. Sakykime, laikantis Friulų filologijos draugijos normų priebalsis /k’/ perteikiamas raidėmis c’ ir cj, /g’/ žymimas junginiu gj, fonemos /t͡ʃ/ /t͡s/ perteikiamos vienodai raidėmis z arba zz, fonema /ʃ/ žymima kaip s arba ss.
Istorija
Friulų kalbos istorijos periodizavimas nesudarytas, išskiriami tik Dž. Frančeskato pasiūlyti Friulio sociolingvistinės padėties istoriniai laikotarpiai:
- Ikiromėninis laikotarpis.
- Romanizacijos laikotarpis (iki II a.).
- Germanų užkariavimų ir Akvilėjos patriarchato laikotarpis (II a. – 1420 m.).
- Friulio patekimo į venetų ir italų kalbų bei kultūros įtakos sferą laikotarpis (nuo 1420 m.).
Ikiromėniniams gyventojams, tapusiems friulų substratu, priskiriami keltai karnai ir iš dalies venetai. Prieš juos Friulio teritoriją buvo apgyvendinę euganėjai, jų tautinė priklausomybė lieka neaiški. Venetai, vartotojai kalbos, sudarančios atskirą indoeuropiečių šeimos šaką, apgyvendino sritis aplink Friulį apie X a. pr. m. e., iš dalies išstūmę euganėjus nuo Adrijos pakrantės į Alpes, o pačioje teritorijoje, priklausančioje dabartiniam friulų arealui, aptinkama tik pavienių jų gyvavimo pėdsakų. V–III a. pr. m. e. ikikeltiškieji gyventojai migruojant karnams, arba galams–karnams, buvo asimiliuoti, dėl to susidarė venetų ir keltų kalbų arealai, čia egzistavę prieš pat pradedant vartoti lotynų kalbą.Retai, kurių kalba anksčiau klaidingai buvo laikoma pagrindiniu visų retoromanų kalbų substratu, Friulio srityse niekada negyveno.
Venetų ir keltų romanizacija prasidėjo II a. pr. m. e. 181 m. pr. m. e. romėnai įkūrė Akvilėjos koloniją, o 58–56 m. – Forum Julijų (Forum Iulii), dabartinį Čividale del Friulio miestą, pagal Forum Julijų sudarytas dabartinis Friulio istorinės srities pavadinimas. Akvilėja regione tapo lotynų kalbos ir romėnų kultūros, o vėliau ir krikščionybės, sklaidos centru. Keltai labai greitai (maždaug iki II a.) visiškai romanizavosi.Liaudies lotynų kalba, pasirodžiusi atsikėlus romėnų kolonistams, venetų ir karnų buvo išmokstama išlaikant kai kurias venetų ir keltų kalbų ypatybes, visų pirma leksines. Vis dėlto romanizacija vyko nevienodai intensyviai – sparčiau romanizavosi lygumų teritorijos ir romėnų municipijų apylinkės, o kalnų sritys ilgą laiką išliko keltiškos.
Tolesnė Friulio istorija susijusi su jo teritorijoje susidariusiomis barbarų valstybėmis, dėl kurių Friulio gyventojai buvo atskirti nuo likusių šiaurės rytų Italijos gyventojų romanų, ir tai paskatino friulų tautos bei kalbos formavimąsi.
Pirmosios žinios, kad Friulyje vartojama kalba pasižymi savais ypatumais, siekia IV a.: Jeronimas Stridonietis „Garsių vyrų knygoje“ užsimena, kad Fortunatianas Akvilėjietis, Akvilėjos vyskupas, Evangelijų paaiškinimus rašė liaudies kalba. Tikriausiai Akvilėjos lotynų kalba tuo metu gana stipriai skyrėsi nuo kitų liaudies lotynų kalbos tarmių ir klasikinės lotynų kalbos, todėl prireikė religinius tekstus aiškinti „kaimiečių kalba“ (sermone rustico).
Fortunatianus, natione Afer, Aquileiensis episcopus, imperante Constantio, in Evangelia, titulis ordinatis, brevi et rustico sermone scripsit commentarios
Viešpataujant Konstancijui afrikietis Akvilėjos vyskupas Fortunatianas sudarė trumpus Evangelijų paaiškinimus, sudalytus į skyrius ir parašytus kaimiečių kalba.
VI a. į Friulį buvo įsiveržę vestgotai, hunai, ostgotai, jie padarė įtaką Akvilėjos lotynų kalbai, nors ir nežymią. Pavyzdžiui, gotų leksika sutinkama friulų viduramžių dokumentuose: taponado, triuva, furnit, ione, inflodra, tirar. Per barbarų antpuolius Akvilėja buvo sugriauta ir ilgam ištuštėjo, V a. srities centru tapo Forum Julijus, ilgainiui jo vardu imta vadinti visa sritis ir jos gyventojai.
568 m. Friulis drauge su daugybe kitų buvusios Romos imperijos žemių buvo užkariautas langobardų. Skirtingai nuo kitų barbarų genčių įsiveržimų, langobardai įsigalėjo ne kariaudami, o čia atsikeldami. Langobardai tapo aristokratais, friulai liko pavaldžiais, gausesnę visuomenės dalį sudarančiais, gyventojais. Langobardų karalystės laikotarpiu Friulyje apsigyvendavo bėgliai iš buvusios romėnų Noriko provincijos, ypač po to, kai VII a. pradžioje Friulis ištuštėjo dėl avarų antpuolio. VII–IX a. Julijos Alpėse ir lygumoje nuo Čividale del Friulio iki Pordenonės ėmė apsigyventi slavai iš Karantanijos.
Kitaip nei kiti įsibrovėliai, langobardai (per daugiau kaip 200 viešpatavimo metų) Friulio gyventojų kalboje paliko žymesnių pėdsakų. Iki VIII a. langobardai buvo išlaikę germanišką kalbą, tada perėmė vietinę romanų tarmę, oficialioji langobardų valstybės kalba buvo lotynų. Kadangi Friulio hercogystė iš tiesų buvo nepriklausoma valstybė, langobardų kalba labiau paveikė Friulio tarmę negu kitų šiaurės Italijos sričių romaniškas tarmes. Leksikoje atsirado, pavyzdžiui, tokių langobardiškų žodžių: baleon, bariglar, varis, breys, brege, spirona, castalt. Langobardų kalbos įtaka friulų fonetikai (galinių balsių nukritimas, šaknies balsių ilginimas) šiuolaikinėje romanistikoje neigiama.
774 m. Langobardų karalystę nukariavo frankai ir ji ėmė priklausyti Karolio Didžiojo imperijai, jos teritorijoje buvo sudaryta Friulio marka (pasienio markgrafystė). Valdant frankams į romaniškas Friulio tarmes pateko šiek tiek frankiškų žodžių (lurap 'kekė, spurgas', rincho 'skridinėlis, žiedas', spana 'ilgio matas'). X a. Friulį nusiaubė vengrai ir į ištuštėjusias jo lygumas vėl ėmė keltis slavų kolonistai, jie paliko pėdsakų tik vietiniuose vietovardžiuose, iš esmės nepadarę įtakos romaniškoms Friulio tarmėms, išskyrus kai kurias rytų teritorijas, kuriose slavai friulų kalbą paveikė stipriai, o kai kuriose vietovėse slovėnai savo kalbą išlaikė iki šių dienų. Tikriausiai tuo laiku jau buvo susidariusi friulų tautinė savimonė, taip pat ir pagrindinės Friulio tarmių ypatybės, antraip, Dž. Markečio manymu, būtų sunku paaiškinti, kokiu būdu friulų tarmės sugebėjo ištirpdyti X a. Friulio lygumoje viešpatavusias slavų šnektas ir vėliau tris amžius atsilaikyti prieš vokiečių ekspansiją.
952 m. Otonas I Friulį atskyrė nuo Italijos ir prijungė prie Bavarijos (Šventosios Romos imperijos sudėtyje). Dž. Frančeskato ir F. Salimbenio nuomone, tai friulų kalbą atkirto nuo giminingų šiaurės Italijos idiomų ir būtent nuo tada friulų kalba ėmė vystytis nepriklausomai.
1077 m. Henrikas IV Friulį padovanojo patriarcho titulą priėmusiam Akvilėjos vyskupui, iškilo teokratinė patriarchatinė valstybė Tėvynė Friulis (Patria del Friûl), gyvavusi iki 1420 m. Ilgalaikis Friulio, kaip atskiros valstybės, politiškai nesusijusios su kitomis Italijos sritimis, egzistavimas padarė įtaką vietinių gyventojų savimonei, kultūrai ir kalbai. Romanų šnektas daugiausia vartojo šios valstybės valstietija, valdantysis sluoksnis iš esmės buvo germanizuotas. Šiuo laikotarpiu į friulų kalbą pateko daug vokiškų leksikos skolinių: gater (s. vok. kataro) 'grotos', 'aptvaras', stanga (s. vok. stanga) 'kartis', busar (s. vok. küssen) 'bučiuoti', briglo (s. vok. brittil) 'vadžios', cramar 'klajojantis prekeivis', licof / licouf (vok. Litcopf) 'pietūs', 'užkanda', latte (vok. Latte) 'šatra'.
Oficiali Akvilėjos patriarchato kalba buvo lotynų. Friulų kalba nebuvo rašoma, ji vartota buityje. Vis dėlto lotyniškuose tekstuose pasitaikydavo friuliškų žodžių, ankstyviausias rašytinis lotynų kalbos paminklas, kuriame gausu friuliškų tikrinių žodžių ir vietovardžių, – tai 1150 m. Akvilėjos kapitulos nutarimų rinkinio fragmentas.XIV a. rašytinių šaltinių, į kuriuos įtraukta friuliškų fragmentų arba kurie visiškai parašyti friuliškai, žymiai padaugėjo. Jiems priklauso įvairūs dokumentai: Udinės, Čividale del Friulio ir Džemona del Friulio iždininkų ataskaitos, dovanojimo raštai, notarų aktai ir pan. Gramatikos fragmentai ir friulų kalbos pratybų vadovas, kuriais naudojosi Čividale del Friulio notarų mokyklos mokiniai, leidžia spręsti, jog friulų kalba tuo metu buvo dėstoma kai kuriose Friulio mokymosi įstaigose. Antrojoje XIV a. pusėje pasirodė ir grožinių veikalų friulų kalba – tai dvi Provanso lyrikos dvasia parašytos baladės: Antonijo Porenconio Piruç myo doç inculurit ir Simonės di Vitorės Biello dumnlo di valor.
Laikotarpis nuo IX iki XIII a. susidarant friulų kalbos ypatybėms buvo lemtingas. XIV a. susiklostė į dabartinę friulų kalbos vidurio atmainą panaši kalba.
Akvilėjos liaudies lotynų kalbos pagrindu daugybę šimtmečių besiformavusioje friulų kalboje įvyko pokyčių, pavyzdžiui, junginių bj, vj, pj ir c prieš a palatalizacija.
Ilgas Friulio romaniškų tarmių raidos laikotarpis, kaip ir visų kitų romanų kalbų, pasižymi jų morfologiniu virsmu iš sintetinio į analitinį tipą. Friulų kalboje buvo prarasta linksnių sistema, išskyrus asmeninius įvardžius (friulų kalboje objektiniai įvardžiai ėmė dubliuoti subjekto raišką), išnyko bevardė giminė, kaip linksnių raiškos priemonės, susidarė prielinksnių ir vardažodžių deriniai, atsirado artikeliai, kilę iš lotynų kalbos parodomojo įvardžio ille 'tas' ir kiekinio skaitvardžio unu 'vienas'. Dažniausiai šiuos pokyčius friulai buvo paveldėję jau iš liaudies lotynų kalbos. Friulų kalboje susiklostė du vardažodžių daugiskaitos darybos būdai: vienas su galūne -s – iš lotynų kalbos galininko, kitas – su balsio rodikliu – iš lotynų kalbos vardininko. Kaip ir šiaurės italų tarmėse, friulų kalboje įvyko veiksmažodžio sistemos pokyčių, pavyzdžiui, veiksmažodžio formos sudarymas su asmenį ir skaičių rodančiu būtinu bekirčiu įvardžiu; klausiamojo asmenavimo įforminimas specialia fleksija; daugianarių sudėtinių būtųjų laikų daryba, šie laikai rodo ankstesnį laiką už bet kuriuo kitu būtuoju laiku nusakomąjį. Taip pat friulų kalboje susidarė nestandartinė keturis laikus turinti tariamosios nuosakos forma; dėl daugianarių sudėtinių formų išsiplėtė konjunktyvo sistema – dėl daugianario sudėtinio preterito ir daugianario sudėtinio pliuskvamperfekto; kaip savarankiška nuosaka, susidarė optatyvas; kaip ir kitose romanų kalbose, išnyko būsimasis laikas, jį pakeitė sudėtinės modalinės konstrukcijos ir t. t.Sintaksės konstrukcijose veiksnys ėmė dubliuotis, kaip ir šiaurės italų tarmėse, specialiais klitiniais įvardžiais.
Nepaisant stiprios vokiečių kultūrinės ir kalbinės įtakos, kalbiniai kontaktai ir kultūriniai ryšiai su gretimomis šiaurės Italijos valstybėmis nenutrūko, visų pirma su Venecijos respublika. Po 1420 m., Friulį įtraukus į šią valstybę, Venecijos įtaka tapo pagrindinė. Goricija, kurioje mišriai gyveno friulai, slovėnai ir vokiečiai, formaliai liko savarankiška, priklausoma nuo austrų (nuo 1566 m. Goricija ir jos apylinkės įėjo į Austrijos–Vengrijos sudėtį). Aukštuomenėje ir viduriniajame Friulio sluoksnyje išplito venetų kalbos venecijiečių tarmė. Friulio vakaruose friulų šnektas ėmė išstumti venetų šnektos, atsirado pereinamosios venetų–friulų tarmių zonos. Dėl venetų kalbos įtakos daugybėje friulų tarmių įvyko fonetikos (atsirado fonemos /θ/ bei /ð/) ir morfologijos pokyčių (moteriškosios giminės vardažodžių daugiskaitos daryba su galūne -e), į friulų kalbą pateko žymus kiekis venetų leksikos skolinių. Socialiai izoliuotos friulų šnektos ir toliau buvo vartojamos tik žodžiu ir tik kaimo gyventojų, be to, friulų šnektų izoliacijai turėjo įtakos ir gamtinės sąlygos, nes šių šnektų vartotojai gyveno kalnuotose vietovėse – visos šios priežastys lėmė friulų idiomo atsiskyrimą nuo likusio romanų arealo ir jo savitos kalbinės struktūros susidarymą. Venecijos valdymo laikotarpiu pradėjo vystytis friulų literatūra ne tik Toskanos italų ir venetų kalbomis, bet ir friulų kalba. Literatūros kūrinius friuliškai rašė Džirolamas Bjankonė (XVI a.), Ermesas di Koloredas, Paolas Fistularijas, Plutarkas Sporenas, Džirolamas Misijas (XVII a.).
Iki XVI a. rašytinė friulų kalba buvo vartojama asmeninėje ir dalykinėje korespondencijoje, friulų rašyba buvo grįsta Čividale del Friulio tarme. XVI a. antrojoje pusėje ši tradicija užgeso. Friulio srities sostinę perkėlus Udinėn friulų raštija ėmė krypti į Udinės šnektas. XVI a. viduryje pasirodė Dž. Bjankonės, N. Morlupino, Dž. Sinio poezija. XVII a. pradžioje Udinės koinė, pripildyta italizmų, rašė versifikatorių būrelio atstovai, tarp jų – Euzebijas Simonė Stela, Ermesas di Koloredas. Friulų šviesuomenė raštijoje ėmė vartoti venetų kalbos venecijiečių tarmę. Šios mokyklos poezija tapo friulų grožinės literatūros pagrindu, pasižyminčiu sąlygiškai vieningais bruožais. XVIII a., Venecijos valdymo laikotarpiu, Udinė liovėsi būti friulų kalbos centru, archaizuota ir tuo metu atitolusi nuo šnekamosios kalbos raštų tradicija Udinės tarme pradėjo nykti.
Goricijos teritorijoje austrai vykdė germanizacijos politiką. Oficiali Goricijos kalba buvo vokiečių, ji tapo Goricijos aristokratų kalba. Iš dalies vyko ir regiono slavinimas – į Sočos slėnį austrų valdžia ėmė kelti slovėnus. XVIII a. Goricijoje susidarė sava raštų tradicija, Goricija tapo vienu iš friulų raštijos centrų. Nuo XVIII a. pradžios friulų kalbos Goricijos ir Udinės raštų variantais pradėti leisti literatūros almanachai – strolikai (fr. strolic < lot. astrologus 'astrologas').
1815 m. Friulis įėjo į Habsburgų monarchijos sudėtį, o 1866 m. tapo Italijos karalystės dalimi, dėl to venetų kalbos įtaką pakeitė italų. Nuo tol Friulyje plaipsniui ėmė plisti friulų–italų dvikalbystė.
XIX a., daugiausia dėl Pjetro Coručio ir Katerinos Perkoto veiklos, susidarė friulų rašytinės kalbos norma (koinė, arba centrinė koinė).
XIX a. buvo išlaikytos nepakitusios fonetinės ir morfologinės ypatybės, tačiau pakito sintaksė, jei konkrečiai – su veiksmažodžiais tapo būtina vartoti asmeninius klitikus.
Po Pirmojo pasaulinio karo Goricija įėjo Italijos sudėtin. Siekį politiškai ir kultūriškai integruotis į Italiją, ypač aktyviai tarp friulų besireiškusį XIX a., XX a. pakeitė siekis išsaugoti friulų kalbą ir kultūrą, kurios ėmė užleisti vietą italų kultūrai ir bendrinei italų kalbai. 1919 m. buvo įkurta Friulų filologijos draugija, išsikėlusi tikslą išsaugoti, tirti ir plėtoti friulų kalbą bei literatūrą. Draugijai vadovavo Ugas Pelisas, su ja buvo glaudžiai susiję, pavyzdžiui, šie literatai: Vitorijas Kadelas, Enrikas Frukas, Bindas Kjurlas, Erkolė Karletis, Džovanis Lorenconis. XX a. 4–ajame dešimtmetyje Friulų filologijos draugija pradėjo leisti žurnalą „Ce fastu?“ („Ką daryti?“).
1946–1947 m. Friulyje įsibėgėjo aktyvus judėjimas dėl autonomijos sukūrimo. Jo lyderiu tapo Džanfrankas D’Aronkas, judėjimas pradėjo leisti žurnalą friulų kalba „La patria del Friul“ („Tėvynė Friulis“). Nuo 1948 m. Friulų filologijos draugija ėmė leisti dar vieną žurnalą – „Sot la nape“ („Po kaminu“). Šiuo metu pagrindinis friulų politinis spausdintas leidinys – žurnalas „Int Furlane“ („Friulų tauta“). Draugija rengia friulų kalbos kursus pradinių mokyklų mokytojams, pasiekė, kad friulų kalba būtų dėstoma kaip fakultatyvus dalykas. Friulų kalbos bei kultūros plėtotę palaikė ir 1945 m. įkurta Mažoji friulų kalbos akademija. Akademijai vadovavo P. P. Pazolinis, jos nariai buvo Domenikas Naldinis, Tonutis Spanjolas, Čezarė Bortotas, Rikardas Kastelanis. Su archajiška Coručio kalba P. P. Pazolinis supriešino naująją poeziją, parašytą gimtąja vakarų friulų tarme (po Antrojo pasaulinio karo friulų literatai vis dažniau ėmė kurti gimtosiomis šnektomis, o ne koinė). Be to, prie friulų kalbos ir kultūros plėtotės prisidėjo 1949 m. įsteigta draugija „Risultive“, ši draugija leido, sakykime, šių autorių knygas: Alano Bruzinio, Novelos Kantaruti, Aurelijo Kantonio, Džuzepės Markečio, Riedo Pupo, Otmaro Mucolinio (Menio Učelo), Dino Virdžilio.
Friulų kalbos centrinę koinė 1952 m. Dž. Marketis kodifikavo knygoje „Friulų kalbos gramatikos pagrindai“, ši kalbos forma vartojama žiniasklaidoje ir švietime. XX a. 9–ojo dešimtmečio pabaigoje friulų kalbos kodifikaciją atliko K. Lamuela.
Istorinė fonetika
Liaudies lotynų kalbos žodžio galo balsiai, išskyrus -a, kuris virto -e, friulų kalboje nukrito. Šis reiškinys paliudytas jau Akvilėjos kapitulos surašyme, kuris priskiriamas 1201 m., tačiau yra ankstesnio originalo nuorašas. Jei nukritus balsiams žodžio gale susidaro sprogstamojo ir sklandžiojo priebalsių junginys, tai po jo pridedamas balsis -i: liaud. lot. matre 'motina' > *madr > mari, liaud. lot. fabre 'kalvis' > *fabr > favri.
Kirčiuotame skiemenyje friulų kalboje išsaugomas lotynų dvibalsis au, kuris daugumoje romanų kalbų virtęs balsiu: lot. aurum 'auksas' > aur (it. oro), lot. taurus 'jautis' (plg. liet. tauras) > taur (it. toro), lot. tesaurus 'lobis' > tesaur (it. tesoro), lot. laudare 'girti' > laudâ (it. lodare).
Liaudies lotynų kalbos vidurio aukštutinio pakilimo balsiai ɛ < ĕ ir ɔ < ŏ sudvibalsėjo, pabrėžtina, tiek atvirajame, tiek uždarajame skiemenyje: lot. medicus 'gydytojas' > miedi, lot. petra 'akmuo' > piere, lot. septem 'septyni' > siet, lot. rota 'ratas' > ruede, lot. schola 'mokykla' > scuele, liaud. lot. ossus (klasikine lot. os) 'kaulas' > vues. Prieš n arba r antrasis dvibalsio dėmuo vėliau pakito: lot. pons 'tiltas' > *puent > puint, lot. bona 'gera' > *buene > buine, lot. porta 'durys' > *puerte > puarte, lot. perdere 'pamesti' > *pierdi > piardi (tik vidurio–rytų tarmėje).
Priebalsiai k ir g prieš a suminkštėjo: lot. canis > cjan 'šuo', lot. casa 'trobelė' > cjase 'namas', lot. furca > forcje 'šakutė', lot. gallus > gjal 'gaidys', lot. musca > moscje 'musė'. Neretai šis fonetinis pokytis gretinamas su gomurinių priebalsių palatalizacija prieš a prancūzų kalboje, bet šiuodu reiškiniai nesusiję, nes prancūzų kalboje palatalizacija įvyko jau V a., o friulų kalboje prasidėjo ne anksčiau kaip X a. pabaigoje.
Tarp balsių viengubi priebalsiai suskardėjo, o tam tikrais atvejais vėliau iškrito: lot. nepos 'vaikaitis, sūnėnas' > nevôt, liaud. lot. precare 'prašyti' > preâ, lot. strata 'grįsta gatvė' > strade 'kelias'.
Naujos trumpųjų ir ilgųjų balsių priešpriešos (turėtos klasikinėje lotynų kalboje, bet išnykusios liaudies lotynų kalboje) fonologizaciją friulų kalboje sukėlė tokie reiškiniai: 1) kompensacinis pailgėjimas dėl žodžio galo priebalsių suduslėjimo: lot. caput 'galva' > *cjav > cjâf, lot. prātum 'pieva' > *prad > prât; 2) geminatų išnykimas: lot. cārus 'brangus' > cjâr, bet lot. carrus 'vežimas' > cjar, lot. mel 'medus' > mîl, bet lot. mīlle 'tūkstantis' > mil; 3) dvibalsių ei ir ou suvienbalsėjimas: lot. nix (gal. nivem) 'sniegas' > *neif > nêf, lot. nepōs (gal. nepōtem) 'vaikaitis, sūnėnas' > nevout > nevôt, lot. digitus 'pirštas' > *deit > dêt, lot. pōpulus 'tuopa' > *poul > pôl.
Fonetika ir fonologija
Balsiai
Friulų kalbos balsių sistemos foneminė sudėtis tarmėse įvairuoja, didžiausias išskiriamų fonemų, sudarančių trumpųjų ir ilgųjų balsių poras, skaičius – keturiolika.
Kirčiuotojo skiemens balsių sistema:
| Pakilimas | Eilė | |||
|---|---|---|---|---|
| Priešakinės eilės | Vidurinės eilės | Užpakalinės eilės | ||
| Aukštutinio pakilimo | ɪ iː | ʊ uː | ||
| Vidurinio pakilimo | Uždarieji | e eː | o oː | |
| Atvirieji | ɛ ɛː | ɔ ɔː | ||
| Žemutinio pakilimo | a aː | |||
Nekirčiuotame skiemenyje neutralizuojama ilgųjų – trumpųjų balsių priešprieša, taip pat vidurinės eilės balsių atvirumas – uždarumas, ir išskiriamos tik penkios fonemos: /i/, /e/, /a/, /o/, /u/.
Rašyboje vidurio žemutinio ir vidurio aukštutinio pakilimų balsių priešprieša neatspindima, tačiau ji turi skiriamąją reikšmę: fiere /ˈfjɛre/ 'turgus' – fiere /ˈfjere/ 'karštinė, karščiavimas', veris /ˈvɛris/ 'sužadėtuvių žiedas' – veris /ˈveris/ 'stiklai', mês /mɛːs/ 'manosios' – mês /meːs/ 'mėnuo'; dôs /dɔːs/ 'dvi' – dôs /doːs/ 'dožas'.
Friulų kalbos balsių rinkinys nuo kaimyninių venetų ir ladynų kalbų skiriasi tuo, kad yra ilgųjų ir trumpųjų balsių priešprieša: /mil/ 'tūkstantis' – /miːl/ 'medus'; /lat/ 'pienas' – /laːt/ veiksmažodžio /laː/ 'eiti' dalyvis; /mut/ 'nebylys' – /muːt/ 'būdas'. Ilgieji ir trumpieji balsiai neskiriami friulų kalbos rytų ir vakarų arealo paribio šnektose.
Priebalsiai
Kaip ir balsių, taip ir friulų kalbos priebalsių sistema nevienalytė – vienose ar kitose friulų tarmėse priebalsių rinkinys skiriasi. Apskritai, įtraukiant visas įmanomas fonemas, friulų kalbos priebalsių sistema atrodo taip (kairėje duslieji, dešinėje – skardieji priebalsiai):
| tarimo būdas | tarimo vieta | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| lūpiniai | liežuvio priešakiniai | liežuvio viduriniai | liežuvio užpakaliniai | |||||
| abilūpiniai | lūpų dantiniai | dantiniai | alveoliniai | postalveoliniai | ||||
| trankieji | sprogstamieji | p b | t d | c ɟ | k g | |||
| afrikatos | t͡s d͡z | t͡ʃ d͡ʒ | ||||||
| pučiamieji | f v | s z | ʃ ʒ | |||||
| sklandieji | nosiniai | m | n | ɲ | ||||
| šoniniai | l | |||||||
| virpamieji | r | |||||||
| pusbalsiai | w | j | ||||||
Priebalsius /c/ ir /ɟ/ (rašyboje cj ir gj), tradiciškai vertinamus kaip palatalinius, B. Narumovas ir N. Suchačiovas laiko preveliariniais ir popalataliniais. Friulų arealo vakarinėje ir pietinėje dalyse, taip pat Friulio miestų gyventojų šnekoje, vietoj /c/ ir /ɟ/ vartojami priebalsiai /t͡ʃ/ ir /d͡ʒ/. Sunku nustatyti priebalsio /t͡s/ foneminį statusą, daugiskaitos vardažodžiuose, besibaigiančiuose /-t/ ir /-t͡ʃ/, jis laikomas dvifonemiu junginiu, o lotynizmuose, italizmuose bei skoliniuose iš kitų kalbų interpretuojamas kaip viena fonema.
Žodžio gale skardieji priebalsiai duslėja: vuarp 'aklas' – vuarbe 'akla', frêt 'šaltas' – frêde 'šalta', gnûf 'naujas' – gnove 'nauja'.
Prozodija
Friulų kalbos kirtis yra dinaminis (kirčiuoto skiemens dėmenys tariami vienodu stiprumu). Dažniausiai kirtis krenta į pirmąjį arba antrąjį skiemenį nuo žodžio galo (/lidˈriːs/ 'šaknis', /ˈstɛle/ 'žvaigždė'). Rečiau kirčiuojamas trečias nuo galo skiemuo (/ʧerˈnikule/ 'mėlynė (uoga)'). Veiksmažodžiams su enklitiniais įvardžiais būdingas kirtis trečiame ar net ketvirtame skiemenyje nuo žodžio galo (/ˈkrɔdimi/ 'patikėk manimi', /ˈpwartiural/ 'nunešk jį jiems').
Morfologija
Daiktavardis
Daiktavardis turi giminės ir skaičiaus formas. Vyriškosios giminės daiktavardžiai baigiasi -i, skoliniai iš venetų ir italų kalbų gali baigtis ir -o: vôli 'akis'; tréno 'traukinys'. Besibaigią balsiu -e (bendrojoje friulų koinė) arba balsiais -a, -o (tarmėse) daiktavardžiai beveik visada yra moteriškosios giminės: róse 'gėlė', massàrie 'tarnaitė'. Priebalsiais besibaigiantys daiktavardžiai gali būti tiek vyriškosios, tiek moteriškosios giminės.
Daugiskaita sudaroma sigmatiškai (pridedant galūnę -s) arba nesigmatiškai. Sigmatinės daugiskaitos daryba gali būti lydima įvairios kaitos (cjàse 'namas' – cjàsis 'namai', fuée 'lapas' – fuéis 'lapai') arba apsieiti be jos (fràdi 'brolis' – fràdis 'broliai'). Jei turimas nesigmatinis darybos būdas, pagrindine daugiskaitos raiškos priemone tampa priebalsių kaita: an '(vieni) metai' – agn 'metai (daugiau kaip vieni)', vôli 'akis' – vói 'akys', dint 'dantis' – dincj 'dantys', nâs (/naːs/) 'nosis' – nâs (/naːʃ/) 'nosys'.
Daugiskaitos darybos skirtumai atsižvelgiant į daiktavardžių vienaskaitos kamienus:
| giminė | skaičius | |
|---|---|---|
| Vienaskaita | Daugiskaita | |
| Vyr. g. | il rap il pes il cjaval il dint il probleme | i raps i pes i cjavai i dincj i probemis |
| Mot. g. | la lune la piel | lis lunis lis piels |
Būdvardis
Kaip ir daiktavardžiai, vyriškosios giminės būdvardžiai gali baigtis priebalsiais arba balsiu -i (skolinti būdvardžiai taip pat ir balsiu -o). Moteriškoji būdvardžių forma sudaroma iš vyriškosios giminės būdvardžių, tuomet kamienuose dažnai pasitaiko balsių ir priebalsių kaita: gnûf 'naujas' – gnòve 'nauja', vîf 'gyvas' – vìve 'gyva'. Turintiems priesagą -âl būdvardžiams vienaskaitoje nebūdingos skirtingos giminių formos, šie būdvardžiai vienaskaitoje vienodi abiem giminėm.
Būdvardžiai su daiktavardžiais derinami gimine ir skaičiumi. Būdvardžių laipsniai sudaromi sudėtiniu būdu, pasitelkiant prieveiksmius plui 'daugiau' ir mancul 'mažiau'. Iš vientisinių laipsnių formų išlikusi tik miôr 'geresnis'.
Skaitvardis
Friulų kalbos skaitvardžiai:
|
|
Didesni už aštuonis kelintiniai skaitvardžiai yra pasiskolinti iš italų kalbos.
Įvardis
Asmeninių įvardžių linksniavimas (subjektinė forma eina veiksniu – kaip liet. aš, objektinė forma vartojama kaip papildinio linksnis – kaip liet. man, mane ir kt):
| Asmuo | Subjektinės formos | Objektinės fomos | |
|---|---|---|---|
| I vns. asmuo | jo | me | |
| II vns. asmuo | tu | te | |
| III vns. asmuo | vyr. g. | lui | |
| mot. g. | jê | ||
| I dgs. asmuo | noaltris / nô | ||
| II dgs. asmuo | vualtris | ||
| III dgs. asmuo | vyr. g. | lôr | |
| mot. g. | se | ||
Po prielinksnio a vienaskaitos I ir II asmenų įvardžiai įgyja formas mi ir ti. Mandagiai kreipiantis į pašnekovą vartojamas įvardis Vô 'Jūs', oficialesniame stiliuje tam pasitelkiamas III asmens įvardis.
Savybinių įvardžių formos:
| Turėtojo asmuo ir skaičius | vyr. g. | mot. g. | ||
|---|---|---|---|---|
| vns. | dgs. | vns. | dgs. | |
| I vns. asmuo | gnó / miò / me | mê | miéi / méi | mês |
| II vns. asmuo | tó | tô | tiéi / tói | tôs |
| III vns. asmuo | 'só | sô | siéi | sôs |
| I dgs. asmuo | néstri | néstre | néstris | |
| II dgs. asmuo | vuéstri | vuéstre | vuéstris | |
| III dgs. asmuo | lôr | |||
Veiksmažodis
Veiksmažodis turi nuosakos, laiko, asmens, skaičiaus, rūšies ir giminės (trečiajame vienaskaitos asmenyje ir dalyviuose) kategorijas.
Išskiriamos šešios nuosakos: tiesioginė, liepiamoji, konjunktyvas, tariamoji, optatyvas ir jusyvas (paskutinių dviejų egzistavimas ginčijamas).
Tiesioginė nuosaka turi septynis laikus: esamąjį, imperfektą, paprastąjį perfektą, sudėtinį perfektą, pliuskvamperfektą, paprastąjį būsimąjį bei sudėtinį būsimąjį. Be to, friulų kalboje gali būti sudaromos vadinamosios daugianarės sudėtinės formos, kuriose pasitelkiamas pagalbinis veiksmažodis vê 'turėti'.
Friulų kalboje vartojamos sukeistos vietomis veiksmažodžio formos, kuriose subjektinis klitikas eina po veiksmažodžio. Pagrindinė jų paskirtis – klausiamoji, bet jos taip pat gali būti taikomos išreiškiant troškimą, nuolaidą ir sąlygą. Ypatingą klausiamąją formą turi ne visi tam tikrų laikų veiksmažodžių asmenys, tokiu atveju lentelės langelis paliekamas tuščias.
Veiksmažodžiai skirstomi į keturias pagrindines asmenuotes: I (bendratis su -â), II (bendratis su -ê), III (bendratis su nekirčiuotu -i) ir IV (bendratis su kirčiuotu -î).
Veiksmažodžių fevelâ 'kalbėti', savê 'žinoti' ir sintî 'jausti' asmenavimas esamajame laike:
| Asmuo ir skaičius | fevelâ 'kalbėti' | savê 'žinoti' | sintî 'jausti' | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | |
| I vns. asmuo | 'o fevèli | fevèlio | 'o sai | sàjo | 'o sint | sìntio |
| II vns. asmuo | tu fevèlis | fevèlistu | tu sâs | sàstu | tu sìntis | sìntistu |
| III vns. asmuo (vyr. g.) | al fevèle | fevèlial | al sa | sàjal | al sint | sìntial |
| III vns. asmuo (mot. g.) | 'e fevèle | fevèlie | 'e sa | sàje | 'e sint | sìntie |
| I dgs. asmuo | 'o fevelìn | fevelìno | 'o savìn | savìno | 'o sintìn | sintìno |
| II dgs. asmuo | 'o fevelàis | fevelàiso | 'o savéis | savéiso | 'o sintìs | sintìso |
| III dgs. asmuo | a' fevèlin | fevèlino | a' san | sàno | a' sìntin | sìntino |
Veiksmažodžių cjoli 'imti', jessi 'būti' ir vê 'turėti' asmenavimas esamajame laike:
| Asmuo ir skaičius | cjoli 'imti' | jessi 'būti' | vê 'turėti' | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | |
| I vns. asmuo | 'o cjol | cjólio | 'o soi | sójo | 'o ài | àjo |
| II vns. asmuo | tu cjólis | cjólistu | tu sês | sèstu | tu às | àstu |
| III vns. asmuo (vyr. g.) | al cjól | cjólial | al é | ésal | al à | àjal |
| III vns. asmuo (mot. g.) | 'e cjól | cjólie | 'e je | ése | 'e à | àje |
| I dgs. asmuo | 'o cjolìn | cjolìno | 'o sin | sino | 'o vin | vìno |
| II dgs. asmuo | 'o cjoléis | cjoléiso | 'o séis | séiso | 'o véis | véiso |
| III dgs. asmuo | a' cjólin | cjòlino | a' son | sóno | a' an | àno |
Veiksmažodžių fevelâ, savê ir sintî asmenavimas imperfekte:
| Asmuo ir skaičius | fevelâ | savê | sintî | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | |
| I vns. asmuo | 'o fevelàvi | fevelàvio | 'o savèvi | savèvio | 'o sintìvi | sintìvo |
| II vns. asmuo | tu fevelàvis | fevelàvistu | tu savèvis | savèvistu | tu sintìvis | sintìvistu |
| III vns. asmuo (vyr. g.) | al fevelàve | fevelàvial | al savève | savèvial | al sintìve | sintìvial |
| III vns. asmuo (mot. g.) | 'e fevelàve | fevelàvie | 'e savève | savèvie | 'e sintìve | sintìvie |
| I dgs. asmuo | 'o fevelàvin | fevelàvino | 'o savèvin | savèvino | 'o sintìvin | sintìvino |
| II dgs. asmuo | 'o fevelàvis | fevelelàviso | 'o savèvis | savèviso | 'o sintìvis | sintìviso |
| III dgs. asmuo | a' fevelàvin | fevelàvino | a' savèvin | savèvino | a' sintìvin | sintìvino |
Veiksmažodžių cjoli, jessi ir vê asmenavimas imperfekte:
| Asmuo ir skaičius | cjoli | jessi | vê | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | |
| I vns. asmuo | 'o cjolèvi | cjolèvio | 'o jèri | jèrio | 'o vèvi | vèvio |
| II vns. asmuo | tu cjolèvis | cjolèvistu | tu jèris | jèristu | tu vèvis | vèvistu |
| III vns. asmuo (vyr. g.) | al cjolève | cjolèvial | al jère | jèrial | al vève | vèvial |
| III vns. asmuo (mot. g.) | 'e cjolève | cjolèvie | 'e jère | jèrie | 'e vève | vèvie |
| I dgs. asmuo | 'o cjolèvin | cjolèvino | 'o jèrin | jèrino | 'o vèvin | vèvino |
| II dgs. asmuo | 'o cjolèvis | cjolèviso | 'o jèris | jèriso | 'o vèvis | vèviso |
| III dgs. asmuo | a' cjolèvin | cjolèvino | a' jèrin | jèrino | a' vèvin | vèvino |
Veiksmažodžių fevelâ, savê ir sintî asmenavimas paprastajame perfekte:
| Asmuo ir skaičius | fevelâ | savê | sintî | |
|---|---|---|---|---|
| teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | |
| I vns. asmuo | 'o fevelài | 'o savéi | 'o sintìi | |
| II vns. asmuo | tu fevelàris | fevelàristu | tu savéris | tu sintìris |
| III vns. asmuo (vyr. g.) | al fevelà | al savé | al sintì | |
| III vns. asmuo (mot. g.) | 'e fevelà | 'e savé | 'e sintì | |
| I dgs. asmuo | 'o fevelàrin | fevelàrino | 'o savérin | 'o sintìrin |
| II dgs. asmuo | 'o fevelàris | fevelàriso | 'o savéris | 'o sintìris |
| III dgs. asmuo | a' fevelàrin | fevelàrino | a' savérin | a' sintìrin |
II–IV asmenuočių veiksmažodžiai paprastajame perfekte neturi ypatingų klausiamųjų formų.
Veiksmažodžių cjoli, jessi ir vê asmenavimas paprastajame perfekte:
| Asmuo ir skaičius | cjoli | jessi | vê | ||
|---|---|---|---|---|---|
| teigiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | |
| I vns. asmuo | 'o cjoléi | 'o foi | 'o véi | ||
| II vns. asmuo | tu cjoléris | tu fóris | fóristu | tu véris | véristu |
| III vns. asmuo (vyr. g.) | al cjolé | al fó | fórial | al vé | |
| III vns. asmuo (mot. g.) | 'e cjolé | 'e fó | fórie | 'e vé | |
| I dgs. asmuo | 'o cjolérin | 'o fórin | fórino | 'o vérin | vérino |
| II dgs. asmuo | 'o cjoléris | 'o fóris | fóriso | 'o véris | vériso |
| III dgs. asmuo | a' cjolérin | a' fórin | fórino | a' vérin | vérino |
Veiksmažodžių fevelâ, savê ir sintî asmenavimas paprastajame būsimajame laike:
| Asmuo ir skaičius | fevelâ | savê | sintî | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | |
| I vns. asmuo | 'o fevelarài | fevelaràjo | 'o savarài | savaràjo | 'o sintarài | sintaràjo |
| II vns. asmuo | tu fevelarâs | fevelaràstu | tu savarâs | savaràstu | tu sintarâs | sintaràstu |
| III vns. asmuo (vyr. g.) | al fevelarà | fevelaràjal | al savarà | savaràjal | al sintarà | sìntaràjal |
| III vns. asmuo (mot. g.) | 'e fevelarà | fevelaràje | 'e savarà | savaràje | 'e sintarà | sintaràje |
| I dgs. asmuo | 'o fevelarìn | fevelarìno | 'o savarìn | savarìno | 'o sintarìn | sintarìno |
| II dgs. asmuo | 'o fevelaréis | fevelaréiso | 'o savaréis | savaréiso | 'o sintaréis | sintaréiso |
| III dgs. asmuo | a' fevelaràn | fevelaràno | a' savaràn | savaràno | a' sintaràn | sintaràno |
Veiksmažodžių cjoli, jessi ir vê asmenavimas paprastajame būsimajame laike:
| Asmuo ir skaičius | cjoli | jessi | vê | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | |
| I vns. asmuo | 'o cjolarài | cjolaràjo | 'o sarài | saràjo | 'o varài | varàjo |
| II vns. asmuo | tu cjolarâs | cjolaràstu | tu sarâs | saràstu | tu varâs | varàstu |
| III vns. asmuo (vyr. g.) | al cjolarà | cjolaràjal | al sarà | saràjal | al varà | varàjal |
| III vns. asmuo (mot. g.) | 'e cjolarà | cjolaràje | 'e sarà | saràje | 'e varà | varàje |
| I dgs. asmuo | 'o cjolarìn | cjolarìno | 'o sarìn | sarìno | 'o varìn | varìno |
| II dgs. asmuo | 'o cjolaréis | cjolaréiso | 'o saréis | saréiso | 'o varéis | varéiso |
| III dgs. asmuo | a' cjolaràn | cjolaràno | a' saràn | saràno | a' varàn | varàno |
Konjunktyve vartojamas esamasis laikas, imperfektas, perfektas, pliuskvamperfektas ir daugianariai sudėtiniai perfektas bei pliuskvamperfektas.
Veiksmažodžių asmenavimas konjunktyvo esamajame laike:
| Asmuo ir skaičius | fevelâ | savê | sintî | cjoli | jessi | vê |
|---|---|---|---|---|---|---|
| I vns. asmuo | ch'o fevèli | ch'o sépi | ch'o sìnti | ch'o cjoli | ch'o séi | ch'o vébi |
| II vns. asmuo | che tu fevèlis | che tu sépis | che tu sìntis | che tu cjólis | che tu séis | che tu vébis |
| III vns. asmuo (vyr. g.) | ch'al fevèli | ch'al sépi | ch'al sìnti | ch'al cjóli | ch'al séi | ch'al vébi |
| III vns. asmuo (mot. g.) | ch'e fevèli | ch'e sépi | ch'e sìnti | ch'e cjóli | ch'e séi | ch'e vébi |
| I dgs. asmuo | ch'o fevelìn | ch'o savìn | ch'o sintìn | ch'o cjolìn | ch'o séin | ch'o vébin |
| II dgs. asmuo | ch'o fevelàis | ch'o savéis | ch'o sintîs | ch'o cjólis | ch'o séis | ch'o vébis |
| III dgs. asmuo | ch'a fevèlin | ch'a sépin | ch'a sìntin | ch'a cjólin | ch'a séin | ch'a vébin |
Veiksmažodžių asmenavimas optatyvo esamajame laike:
| Asmuo ir skaičius | fevelâ | savê | sintî | cjoli | jessi | vê |
|---|---|---|---|---|---|---|
| I vns. asmuo | fevalàssio | savéssio | sintìssio | cjoléssio | fóssio | véssio |
| II vns. asmuo | fevalàssistu | savéssistu | sintìssistu | cjoléssistu | fóssistu | véssistu |
| III vns. asmuo (vyr. g.) | fevalàssial | savéssial | sintìssial | cjoléssial | fóssial | véssial |
| III vns. asmuo (mot. g.) | fevalàssie | savéssie | sintìssie | cjoléssie | fóssie | véssie |
| I dgs. asmuo | fevalàssino | savéssino | sintìssino | cjoléssino | fóssino | véssino |
| II dgs. asmuo | fevalàssiso | savéssiso | sintìssiso | cjoléssiso | fóssiso | véssiso |
| III dgs. asmuo | fevalàssino | savéssino | sintìssino | cjoléssino | fóssino | véssino |
Veiksmažodžių fevelâ, savê ir sintî asmenavimas tariamosios nuosakos (kondicionalio) esamajame laike:
| Asmuo ir skaičius | fevelâ | savê | sintî | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | |
| I vns. asmuo | 'o fevelarés | fevelaréssio | 'o savarés | savaréssio | 'o sintarés | sintaréssio |
| II vns. asmuo | tu fevelaréssis | fevelaréssistu | tu savaréssis | savaréssistu | tu sintaréssis | sintaréssistu |
| III vns. asmuo (vyr. g.) | al fevelarés | fevelarésial | al savarés | savaréssial | al sintarés | sintaréssial |
| III vns. asmuo (mot. g.) | 'e fevelarés | fevelarésie | 'e savarés | savaréssie | 'e sintarés | sintaréssie |
| I dgs. asmuo | 'o fevelaréssin | fevelaréssino | 'o savaréssin | savaréssino | 'o sintaréssin | sintaréssino |
| II dgs. asmuo | 'o fevelaréssis | fevelaréssiso | 'o savaréssis | savaréssiso | 'o sintaréssis | sintaréssiso |
| III dgs. asmuo | a' fevelaréssin | fevelaréssino | a' savaréssin | savaréssino | a' sintaréssin | sintaréssino |
Veiksmažodžių cjoli, jessi ir vê asmenavimas tariamosios nuosakos esamajame laike:
| Asmuo ir skaičius | fevelâ | savê | sintî | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | teigiamoji forma | klausiamoji forma | |
| I vns. asmuo | 'o cjolarés | cjolaréssio | 'o sarés | saréssio | 'o varés | varéssio |
| II vns. asmuo | tu cjolaréssis | cjolaréssistu | tu saréssis | saréssistu | tu varéssis | varéssistu |
| III vns. asmuo (vyr. g.) | al cjolarés | cjolarésial | al sarés | saréssial | al varés | varéssial |
| III vns. asmuo (mot. g.) | 'e cjolarés | cjolarésie | 'e sarés | saréssie | 'e varés | varéssie |
| I dgs. asmuo | 'o cjolaréssin | cjolaréssino | 'o saréssin | saréssino | 'o varéssin | varéssino |
| II dgs. asmuo | 'o cjolaréssis | cjolaréssiso | 'o saréssis | saréssiso | 'o varéssis | varéssiso |
| III dgs. asmuo | a' cjolaréssin | cjolaréssino | a' saréssin | saréssino | a' varéssin | varéssino |
Liepiamosios nuosakos formos:
| Asmuo ir skaičius | fevelâ | savê | sintî | cjoli | jessi | vê |
|---|---|---|---|---|---|---|
| II vns. asmuo | fevéle | sint | cjol | sei | vei | |
| I dgs. asmuo | fevelìn | savìn | sintìn | cjolìn | sin | vin |
| II dgs. asmuo | fevelàit | savéit | sintît | cjólit / cjoléit | seit | veit |
Prieveiksmis
Prieveiksmiai dažniausiai kilę iš kitų kalbos dalių. Padėtį erdvėje nurodantys prieveiksmiai (ca 'čia', là 'ten', su 'aukštyn', jù 'žemyn', dòngje 'greta', vìe 'laukan', fûr 'išorėn') vartojami sudarant sudėtines veiksmažodžių konstrukcijas: saltâ fûr 'iššokti', parâ jù 'nubraukti'.
Artikelis
Friulų kalboje vartojamas tiek žymimasis, tiek nežymimasis artikelis. Šiuolaikinėje kalboje nežymimasis artikelis un (vyr. g.) / une (mot. g.) nebeturi moteriškosios giminės formos. Žymimasis artikelis kaitomas ir giminėmis, ir skaičiais: vyr. g. vns. il – vyr. g. dgs. i; mot. g. vns. la – mot. g. dgs. lis. Be to, žymimojo artikelio formos susilieja su prielinksniais, pavyzdžiui, a + il > al, cun + il > cul, di + il > dal.
Prielinksnis
Pagrindiniams, vartojamiausiems friulų kalbos prielinksniams priklauso a, di, in, cun, par, tralfra ir kiti. Jų forma ir funkcijos panašios į italų kalbos prielinksnių, nors kartais gali ir skirtis. Tad, sakykime, friulų prielinksnis di gali būti vartojamas tiek kaip italų di, tiek ir kaip italų da.
Jungtukas
Friulų kalbos jungtukai skirstomi į dvi grupes, viena vartojama sujungiamuosiuose, kita – prijungiamuosiuose sudėtiniuose sakiniuose. Sujungiamiesiems jungtukams priklauso e 'ir', ni 'nė', o 'arba', ma 'bet', duncje / doncje 'taigi' ir kiti. Prijungiamiesiems jungtukams ir jungiamosioms frazėms priklauso par che, cun chê di 'kad', parcèche, parvìe 'nes', cun dut che 'nors', quan’che, co 'kai', come 'kaip', se 'jei' ir kiti. Daugumos jungiamųjų frazių komponentas, universalusis prijungiamojo santykio rodiklis che gali būti vartojamas sakiniuose po santykinių įvardžių ir prieveiksmių: Jo no sai cui ch’al è 'Nežinau, kas tai'; Come che si sa 'Kaip žinoma'.
Jaustukas
Jaustukai išreiškia emocijas, pojūčius ir kitas reakcijas dėl to, kas vyksta: Oh! 'O!' Ahi! 'Ai!' Jêsus! 'Viešpatie!' 'Jėzau!' Tartàifil! 'Po velnių!' Cje! 'Žiū!' ir t. t.
Žodžių daryba
Pagrindiniai friulų kalbos žodžių darybos būdai yra tokie patys, kaip ir kitų romanų kalbų. Dažniausiai pasitelkiamos priesagos, palyginti retai priešdėliai ir žodžių dūryba. Žodžių daryba su priesagomis, nurodant subjektyvų vertinimą, išskiriama į ypatingą klasę – alteraciją, nepriklausančią nei grynai darybai, nei vediniams: femenàte 'bobšė', tardùt 'truputį vėlai'. Alteracijai priskiriami priesaginiai vardažodžių, prieveiksmių ir veiksmažodžių darybos būdai. Priešdėlinė daryba paprastai taikoma veiksmažodžiams: stra- – stramudâ 'pervažiuoti'. Dūrybos būdu sudaromi daiktavardžiai ir prieveiksmiai, dalis sudurtinių daiktavardžių sukurti pagal bendrąjį romanų kalbų modelį: tae-lens 'medkirtys'. Pastebima tendencija vis dažniau vartoti sudėtines veiksmažodžių konstrukcijas su padėtį erdvėje nurodančiais prieveiksmiais: parâ vìe 'nuvaryti', dî sù 'deklamuoti'.
Sintaksė
Vientisinio sakinio sintaksei būdingi prie veiksmažodžių besišliejantys įvardiniai klitikai. Dažnai pasikartoja įvardinis papildinys: Pieri, lu ai viodût îr 'Vakar mačiau Pjerį', pažodžiui 'Pjerį, jį vakar mačiau' (tiesioginis papildinys); A Pieri, j darài une cravàte 'Duosiu Pjeriui kaklaraištį', pažodžiui 'Pjeriui, jam duosiu kaklaraištį' (netiesioginis papildinys). Šnekamojoje kalboje pasitaiko papildinio anticipacija – anksčiau einantys garsai supanašėja su po jų einančiaisiais: Jùdiju lôr 'Padėk jam'.
Klausiamieji sakiniai būtinai pažymimi ypatingomis sukeistosiomis veiksmažodžio formomis: Vénial Toni 'Tonis eina?' Jei klausiamasis sakinys sudaromas su klausiamuoju žodžiu, greta veiksmažodžio su enklitiku prieš veiksmažodį galima vartoti komplementatorių: Cui vénial / Cui co ven 'Kas eina?' Be klausiamųjų sakinių, sukeistoji vietomis veiksmažodžio forma vartojama ir įvairiuose sušukimuose: Ce mi tocjal di víodi! 'Ką man tenka matyti!'
Sudėtinio sakinio dalys jungiamos sujungiamaisiais ir prijungiamaisiais jungtukais bei jungiamosiomis frazėmis. Friulų kalba pasižymi prijungiamųjų jungtukų įvairove ir universaliuoju prijungiamojo santykio rodikliu che. Tiksliau, che kartojasi sujungiant vienarūšius tarinius: Cuant che al cjantave e che sivilave 'Kai jis dainavo ir švilpavo'. Sudarant šalutinius santykinius prijungiamuosius sakinius matomas sakinio narių sintaksinis nesuderinimas, nes che nederinamas su prielinksniais: Il treno che tu ses rivât 'Traukinys, kuriuo tu atvažiavai'. Morfema che junginiuose su proklitikais gali būti vartojama sudarant netiesioginį klausimą su komplementatoriumi co, einančiu prieš veiksmažodį: Dime cui co ven / Dime cui ch’al ven 'Sakyk man, kas eina?' Be to, morfema che po klausiamojo įvardžio gali atlikti papildinio vaidmenį, taip pat ji gali būti vartojama sudarant įvairias išskiriamąsias konstrukcijas, tarp jų aktualųjį veiksmą nurodančias frazes: A’ son ch’a màngjn 'Jie valgo'.
Žodynas
M. Ilijesku apskaičiavimais, atliktais išnagrinėjus 1552 žodžius, 51 % friulų žodyno paveldėta iš lotynų kalbos, 25 % pasiskolinta iš venetų arba italų kalbų, 13 % žodyno yra pačios friulų kalbos naujovės, 5,5 % neaiškios kilmės, 4 % yra senieji germanizmai (pasiskolinti iš gotų, frankų arba langobardų kalbų).
Daugybės lotyniškų žodžių reikšmės ir formos friulų kalboje rutuliojosi savitai. Iš semantinių pokyčių paminėtini, sakykime, tokie atvejai: agâr 'vaga' < aquarium 'kanalas', fède 'suaugusi avis' < feta 'pagimdžiusi', frut 'vaikas' < fructus (ventris) 'vaisius (įsčių)', uàrzine 'plūgas' < organum (iš graikų k.) 'padargas'. Formaliomis ypatybėmis pasižymi, pavyzdžiui, tokie žodžiai: agne < *amia vietoj amita 'teta', gnezze < *neptia vietoj neptis 'dukterėčia', cjâla < *oculare 'žiūrėti'. Reikšmingą Akvilėjos lotynų kalbos žodyno dalį sudarė skoliniai iš graikų kalbos (ancòne 'pakelės koplyčia', criùre 'speigas', muìni 'zakristijonas'), dauguma jų išnyko, nes friulų kalbos vartotojai daugiausia buvo kaimo gyventojai.
Esama substratinių žodžių, kilusių tiek iš Viduržemio kalbų (carra 'akmuo, uola', pala 'akmenuota pieva kalno šlaite'), tiek iš keltų kalbų (bar 'velėna, kuokšas (salotų)', bore 'buko kamieno dalis', bróili 'vaismedžių sodas', bragóns 'kelnės', gràve 'skalda').
Seniausiajam, iš gotų kalbos gautam germanizmų sluoksniui priklauso brût 'marti', bande 'dalis', bugnon 'votis', farc 'kurmis', glove 'medžio išsišakojimas', lòbie 'pastogė', rap 'kekė', rocje 'uola', sbregâ 'plėšyti', sedòn 'šaukštas', tapon 'kamštis', taponâ 'užkimšti kamščiu', vuardian 'sargas', vuardiâ 'saugoti, sergėti'.
Iš langobardų kalbos į friulų kalbą pateko, pavyzdžiui, bearç 'žole apaugusi aptverta vieta šalia namo', bleon 'paklodė', bredul 'taburetė', crucje 'ramentas', fara 'atvykėlių šeima', bancje 'suolas', braide 'platus laukas', broade 'toks valgis iš ropių', brût 'sultinys', garp 'rūgštus', grepie 'ėdžios', lami 'beskonis, prėskas', nape 'kaminas; didelė nosis', scarfarot 'naminis batelis; blogas meistras', spalt 'aptvertas', 'suf 'miltinė putra'.
Ankstyvieji germanizmai, pasiskolinti tiesiogiai lotynų kalbos, skoliniai iš gotų, langobardų ir frankų kalbų sudaro „pirminių“ germanizmų sluoksnį, dalis ankstyvųjų skolinių iš vokiečių kalbos, gautų iki V a., vadinama „ikiromėniniais“. Vėlesni skoliniai iš vokiečių kalbos skirstomi į du sluoksnius: senesnįjį, susidariusį X–XIII a. (bêçs 'pinigai', cjast 'svirnas', cràmar / cramâr 'keliaujantis prekeivis', crot 'varlė', dane 'kėnis', gàtar 'langų grotelės', licôf 'puota', niderlec 'krovinio iškrovimas tranzito metu', tac 'opšrus', vignarûl 'antpirštis'), ir dabartinį (asimpon / lasimpon 'geležinkelis', 'sezoninis geležinkelio darbuotojas', befel 'įsakymas', biutar 'dykinėtojas', chifel 'sviestinis beigelis', clanfar 'skardininkas', fraila 'mergina', lustic / alustic 'linksmas', prènar 'kūrikas', prossac '(mokyklinė) kuprinė', russac 'kuprinė', sine 'bėgis', spolert 'viryklė', sproc 'posakis', chèlare 'padavėja', ziruc 'atgal', zirucâ 'trauktis atgal'). Naujųjų germanizmų ypač daug Goricijos tarmėje.
Su slavais friulai pirmą kartą susidūrė VIII a., tačiau tuomet langobardai slavų į Friulį neįsileido. Vėliau, X a., slavai ėmė apgyvendinti likusias tuščias po vengrų antpuolių friulų žemes. Žemutiniame Friulyje slavai gana greitai buvo asimiliuoti, tačiau rytinėje, kalnuotoje dalyje slovėnų mažuma gyvena iki šiol. Iš slovėnų kalbos į friulų kalbą pateko, pavyzdžiui, šie žodžiai: babe 'plepė', britule 'lenktinis peilis', cagnàs / cagne 'suopis', cernicule / cerignicule 'mėlynė (uoga)', cocosse 'višta', colaç 'riestainis', cos / cosse 'pintinė', crasigne 'keliaujančio prekeivio krepšys', cudiç 'velnias', çutare 'gertuvė', chìle 'išvarža', gubane 'paplotėlis', jeche 'lysvė', pustot 'paliktas', pustote 'dykra', 'sàve 'rupūžė', race 'antis', sligovitz 'slivovica', triscule 'žemuogė', vuisignâr 'vyšnia', ’zìme 'šaltas oras'.
Kitos romanų kalbos, iš kurių į friulų kalbą pateko skolinių, – tai nuo XV a. venetų (artiçok 'artišokas', ocjài 'akiniai', pampalugo 'kvailys', pelandron 'dykinėtojas', secjél 'kibirėlis', canòn 'nuomos mokestis', gazète 'moneta', 'laikraštis'), italų (vècjo 'senas', primevère 'pavasaris', coràgjo 'narsa', etèrno 'amžinas') ir prancūzų (plusôr 'keletas', tasse 'krūva', blònde 'siuvinėta lovatiesė'). Italizmai dažnai varžosi su grynai friuliškais žodžiais ir neretai juos išstumia: autùn vietoj siaràde / sorunviâr 'ruduo', ripôs vietoj pòlse 'poilsis', silènzi vietoj cidìn 'tyla'.
Apskritai friulų žodyno pagrindą sudaro lotynų kilmės žodžiai. Friulų kalbos vartojimas kaimiškoje gyvensenoje lėmė savitos, kaimo realijas atspindinčios leksikos susidarymą. Pastaruoju metu žodinės ir rašytinės friulų kalbos leksikai būdinga stipri interferencija su italų kalba.
Tyrimų istorija
1871 m. išspausdintas abato J. Pironos žodynas „Vocabolario Friulano“, jame pateiktas pirmasis mokslinis friulų kalbos aprašas (redaguotas Dž. Frau, šis žodynas leidžiamas ir mūsų dienomis).
Friulų fonetiką (remdamasis friulų vidurio tarmėmis) „Ladynų etiuduose“ (it. Saggi ladini) pirmasis 1873 m. aprašė G. Askolis, jo gimtoji buvo Goricijos tarmė.T. Gartneris savo 1883 m. veikale „Retoromanų gramatika“ (vok. Rätoromanische Grammatik) rėmėsi, beje, Pordenonės friulų šnektomis.
Friulų kalbos leksika nagrinėjama K. fon Čėrnigo knygoje „Senosios Aukštutinės Italijos tautos etc.“ (vok. Die alten Völker Oberitaliens. Italiker (Umbrer). Raeto-Etrusker. Raeto-Ladiner. Veneter. Kelto-Romanen, 1885).
Keliais tomais 1972–1986 m. išleistas Dž. Pelegrinio redaguotas „Friulų istorinis, kalbinis, etnografinis atlasas“ (it. Atlanto storico-linguistico-etnografico friulano). Be to, pasirodė du „Friulų istorinio etimologinio žodyno“ (it. Dizionario etimologico storico friulano) tomai, raidės A–E (1984–1987).
Į friulų kalbos istorijos tyrimus reikšmingą indėlį įnešė Dž. Marketis, išleidęs seriją straipsnių „Dėl friulų kalbos kilmės“ (Stude sulle origini del friulano, 1933–1934) ir knygą „Friulų kalbos gramatikos pagrindai“ (Lineamenti di grammatica friulana, 1952). Dž. Markečio darbuose nagrinėjamos Akvilėjos lotynų kalbos ypatybės, įvairiais istoriniais laikotarpiais į friulų kalbą patekę skoliniai, friulų literatūros raidos istorija ir t. t.
Dž. Frančeskato darbuose, be kita ko, tiriamos friulų tarmės (Dialettologia friulana, 1966, Studi linguistici sul friulano, 1970). „Friulų istorinis, kalbinis, etnografinis atlasas“ tapo fundamentaliu tarmėtyros veikalu. Įvairiais laikotarpiais friulų kalbą tyrė taip pat ir Dž. Frau, M. Ilijesku, F. Vikarijas, F. Finkas, P. Beninka, Z. Heineman, L. Vanelli ir kiti.
Pagrindiniai friulų kalbos tyrimo centrai – Udinės ir Padujos universitetai. Apskritai friulų kalba kol kas lieka nepakankamai gerai ištirta.
Teksto pavyzdys
B. Kjurlo eilėraštis „Il Ciant de Filologiche Furlane“ ir nerimuotas vertimas į lietuvių kalbą:
| Originalas | Vertimas |
|---|---|
Un salût 'e Furlanìe | Sveikinimai Friuliui |
Išnašos
- Ethnologue — 19 — Dallas, Texas: SIL International, 2016.
- Legge 15 Dicembre 1999, n. 482. Norme in materia di tutela delle minoranze linguistiche storiche (pubblicata nella Gazzetta Ufficiale n. 297 del 20 dicembre 1999) Archyvuota kopija 2015-05-12 iš Wayback Machine projekto. (ital.). Camera dei deputati (2015), Nuoroda tikrinta 2021-09-13
- „Реторома́нские языки́“. Лингвистический энциклопедический словарь. Nuoroda tikrinta 2021-11-08.: „Фриульский язык во многих классификациях называется восточным ретороманским“ („Friulų kalba daugybėje klasifikacijų vadinama rytų retoromanų kalba“)
- „Friulian (furlan/marilenghe)“. Omniglot. Nuoroda tikrinta 2021-11-08.
- Lewis, M. Paul, Gary F. Simons, Charles D. Fennig, red. (2015). „Friulian. A language of Italy“. Ethnologue: Languages of the World (18th Ed.) (anglų). Dallas: SIL International. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-19. Nuoroda tikrinta 2021-09-13.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: editors list (link) - Бородина М. А., Сухачёв Н. Л. Ретороманские языки // Лингвистический энциклопедический словарь / Главный редактор В. Н. Ярцева. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – 685 с. – ISBN 5-85270-031-2.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 365—366. ISBN 5-87444-016-X.
- Ethnic Groups of Europe: An Encyclopedia (Ethnic Groups of the World). ed. Jeffrey E. Cole. ABC-CLIO, 2011.
- Челышева И. И. (2001). „Диалекты Италии“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 94. ISBN 5-87444-016-X.
- Алисова Т. Б., Челышева И. И. (2001). „Романские языки“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 29—32. ISBN 5-87444-016-X.
- Алисова Т. Б., Челышева И. И. (2001). „Романские языки“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 38, 42, 45–50. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 389—390. ISBN 5-87444-016-X.
- Roseano P. (2015). S. Heinemann, L. Melchior (eds.). (red.). „Suddivisione dialettale del friulano“ (PDF). Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter Mouton. ISBN 978-3-11-031059-7. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-08-16. Nuoroda tikrinta 2021-09-13.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 369—370. ISBN 5-87444-016-X.
- Алисова Т. Б., Челышева И. И. (2001). „Романские языки“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 21. ISBN 5-87444-016-X.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». p. 6.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 366. ISBN 5-87444-016-X.
- Алисова Т. Б., Челышева И. И. (2001). „Романские языки“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 16—17. ISBN 5-87444-016-X.
- John Haiman, Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London, New York: Routledge. p. 240. ISBN 0-415-04194-5.
- Сухачёв Н. Л., Горенко Г. М. (2001). „Ретороманский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 335. ISBN 5-87444-016-X.
- Сухачёв Н. Л., Горенко Г. М. (2001). „Ретороманский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 336. ISBN 5-87444-016-X.
- Iliescu M. (2015). „La posizione del friulano nella Romania“. Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter. p. 42.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». pp. 6–7.
- Алисова Т. Б., Челышева И. И. (2001). „Романские языки“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 26. ISBN 5-87444-016-X.
- Haiman J., Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London, New York: Routledge. p. 240. ISBN 0-415-04194-5.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». p. 7.
- Нарумов Б. П. (2001). „Ладинский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 393. ISBN 5-87444-016-X.
- Haiman J., Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London, New York: Routledge. p. 240. ISBN 0-415-04194-5.
- Iliescu M. (2015). „La posizione del friulano nella Romania“. Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter. p. 43.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 365. ISBN 5-87444-016-X.
- Iliescu M. (2015). „La posizione del friulano nella Romania“. Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter. pp. 46–48.
- „Friulian language. The Language“. ARLeF (Agjenzie regjonâl pe lenghe furlane). Suarchyvuota iš originalo 2016-08-06. Nuoroda tikrinta 2021-10-02.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - Челышева И. И. (2001). „Диалекты Италии“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 115—116. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 368. ISBN 5-87444-016-X.
- „Friulian language. The friulian linguistic area“. Agjenzie Regjonâl pe Lenghe Furlane. Suarchyvuota iš originalo 2016-08-06. Nuoroda tikrinta 2021-10-02.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - „Friulian language. Multilingualism in friuli“. Agjenzie Regjonâl pe Lenghe Furlane. Suarchyvuota iš originalo 2016-08-06. Nuoroda tikrinta 2021-10-02.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - Haiman J., Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London, New York: Routledge. p. 240. ISBN 0-415-04194-5.
- Haiman J., Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London, New York: Routledge. p. 240. ISBN 0-415-04194-5.
- „UNESCO Atlas of the World's Languages in Danger“. UNESCO. 1995–2010. Suarchyvuotas originalas 2012-06-27. Nuoroda tikrinta 2021-10-03.
- Мартынова М. Ю. (2016). „Модель Триеста и население итальяно-славянского пограничья“. In Отв. редакторы и составители М. Е. Кабицкий, М. Ю. Мартынова (red.). Европа меньшинств — меньшинства в Европе. Этнокультурные, религиозные и языковые группы (PDF). М.: Институт этнологии и антропологии имени Н. Н. Миклухо-Маклая РАН. pp. 163–164. ISBN 978-5-4211-0156-7.
- Мартынова М. Ю. (2016). „Модель Триеста и население итальяно-славянского пограничья“. In Отв. редакторы и составители М. Е. Кабицкий, М. Ю. Мартынова (red.). Европа меньшинств — меньшинства в Европе. Этнокультурные, религиозные и языковые группы (PDF). М.: Институт этнологии и антропологии имени Н. Н. Миклухо-Маклая РАН. p. 155. ISBN 978-5-4211-0156-7.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 367. ISBN 5-87444-016-X.
- Мартынова М. Ю. (2016). „Модель Триеста и население итальяно-славянского пограничья“. In Отв. редакторы и составители М. Е. Кабицкий, М. Ю. Мартынова (red.). Европа меньшинств — меньшинства в Европе. Этнокультурные, религиозные и языковые группы (PDF). М.: Институт этнологии и антропологии имени Н. Н. Миклухо-Маклая РАН. p. 166. ISBN 978-5-4211-0156-7.
- Мартынова М. Ю. (2016). „Модель Триеста и население итальяно-славянского пограничья“. In Отв. редакторы и составители М. Е. Кабицкий, М. Ю. Мартынова (red.). Европа меньшинств — меньшинства в Европе. Этнокультурные, религиозные и языковые группы (PDF). М.: Институт этнологии и антропологии имени Н. Н. Миклухо-Маклая РАН. p. 165. ISBN 978-5-4211-0156-7.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 368—369. ISBN 5-87444-016-X.
- Попова М. П. (2016). „Сохранение идентичности у арберешей — исторического этноязыкового меньшинства в Италии“. In Отв. редакторы и составители М. Е. Кабицкий, М. Ю. Мартынова (red.). Европа меньшинств — меньшинства в Европе. Этнокультурные, религиозные и языковые группы (PDF). М.: Институт этнологии и антропологии имени Н. Н. Миклухо-Маклая РАН. p. 226. ISBN 978-5-4211-0156-7.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 369. ISBN 5-87444-016-X.
- Мартынова М. Ю. (2016). „Модель Триеста и население итальяно-славянского пограничья“. In Отв. редакторы и составители М. Е. Кабицкий, М. Ю. Мартынова (red.). Европа меньшинств — меньшинства в Европе. Этнокультурные, религиозные и языковые группы (PDF). М.: Институт этнологии и антропологии имени Н. Н. Миклухо-Маклая РАН. pp. 165–166. ISBN 978-5-4211-0156-7.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». p. 91.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 367—368. ISBN 5-87444-016-X.
- „The gamer's book of records“ (anglų). Independent. 2009-03-04. Nuoroda tikrinta 2021-10-07.
- Davide Francescutti (2008). „ATUALITÂT. Ducj managers di balon, cun Hattrick“. La patrie dal Friûl. Nuoroda tikrinta 2021-10-07.
- Vicario, Federico. „L’Osservatori regjonâl de lenghe e culture furlanis. Ce isal e a ce covential?“. Osservatori Regjonâl de Lenghe e de Culture furlanis (O.L.F.). Suarchyvuotas originalas 2016-05-19. Nuoroda tikrinta 2021-10-08.}
- „Agency. About us“. Agjenzie Regjonâl pe Lenghe Furlane. Suarchyvuotas originalas 2016-05-19. Nuoroda tikrinta 2021-10-08.
- Vanelli, Laura. „Friulani, dialetti“. Enciclopedia dell'Italiano (2010). Treccani.it. Nuoroda tikrinta 2021-10-09.
- Roseano P. (2015). S. Heinemann, L. Melchior (eds.). (red.). „Suddivisione dialettale del friulano“ (PDF). Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter Mouton: 163. ISBN 978-3-11-031059-7. Nuoroda tikrinta 2021-10-09.
- Коряков Ю. Б. (2001). „Приложение. Карты. 9. П-ов Истрия и юг области Фриули-Венеция-Джулия“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 390—391. ISBN 5-87444-016-X.
- „La grafie uficiâl de lenghe furlane“ (PDF). Osservatori Regjonâl de Lenghe e de Culture Furlanis. 2002. pp. 2–3. Suarchyvuotas originalas (pdf) 2021-11-06. Nuoroda tikrinta 2021-10-15.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 371. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 370. ISBN 5-87444-016-X.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». pp. 24–29.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». pp. 29–34.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». pp. 34–36.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». p. 37.
- Haiman J., Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London, New York: Routledge. p. 240. ISBN 0-415-04194-5.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». pp. 46–50.
- Vicario F. (2015). „Friulano“. Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter. pp. 23–24.
- „Friulian language. Friuli: history and culture. Glottogenesis of the friulian language“ (PDF). Agjenzie Regjonâl pe Lenghe Furlane.|accessdate=2021-10-15}}
- Vicario F. (2015). „Friulano“. Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter. p. 25.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». p. 54.
- „Friulian language. Friuli: history and culture. Ethnogenesis of Friuli“. ARLeF (Agjenzie regjonâl pe lenghe furlane). Suarchyvuota iš originalo 2016-08-06. Nuoroda tikrinta 2021-10-15.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». pp. 54–57.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». p. 62.
- Haiman J., Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London, New York: Routledge. p. 240. ISBN 0-415-04194-5.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». pp. 57–60.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». pp. 60–61.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». pp. 62–64.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». pp. 64–65.
- Cadorini G. (1995). „Jazyková situace Furlanska jako mnohojazyčné oblasti“. Varia IV. Materiály zo 4. kolokvia mladých jazykovedcov. Bratislava - Banská Bystrica. p. 73.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Haiman J., Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London, New York: Routledge. p. 240. ISBN 0-415-04194-5.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». pp. 65–68.
- Haiman J., Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London, New York: Routledge. p. 240. ISBN 0-415-04194-5.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». pp. 70–71.
- Алисова Т. Б., Челышева И. И. (2001). „Романские языки“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 32. ISBN 5-87444-016-X.
- Алисова Т. Б., Челышева И. И. (2001). „Романские языки“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 40. ISBN 5-87444-016-X.
- Алисова Т. Б., Челышева И. И. (2001). „Романские языки“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 35. ISBN 5-87444-016-X.
- Алисова Т. Б., Челышева И. И. (2001). „Романские языки“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 38. ISBN 5-87444-016-X.
- Алисова Т. Б., Челышева И. И. (2001). „Романские языки“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 42—48. ISBN 5-87444-016-X.
- Алисова Т. Б., Челышева И. И. (2001). „Романские языки“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 51. ISBN 5-87444-016-X.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». pp. 73–75.
- Andreose A., Renzi L. (2013). „Geography and distribution of the Romance languages in Europe“. Tha Cambridge History of the Romance languages. II. New York: Cambridge University Press. p. 301.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». pp. 80–82.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». pp. 77–78.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». p. 88.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». p. 87.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». p. 89.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». p. 90.
- Benincà P. (2015). „Storia linguistica interna“. Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter. p. 117.
- Haiman J., Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London, New York: Routledge. p. 240. ISBN 0-415-04194-5.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 372. ISBN 5-87444-016-X.
- Алисова Т. Б., Челышева И. И. (2001). „Романские языки“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 29. ISBN 5-87444-016-X.
- Vicario F. (2015). „Friulano“. Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter. p. 33.
- Haiman J., Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London, New York: Routledge. p. 240. ISBN 0-415-04194-5.
- Vicario F. (2015). „Friulano“. Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter. p. 35.
- Finco F. (2009). „Fonetiche e fonologje dal furlan centrâl“. Gjornâl Furlan des Sciencis. 11: 55.
- Haiman J., Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London, New York: Routledge. p. 240. ISBN 0-415-04194-5.
- Finco F. (2009). „Fonetiche e fonologje dal furlan centrâl“. Gjornâl Furlan des Sciencis. 11: 54.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 373. ISBN 5-87444-016-X.
- Finco F. (2009). „Fonetiche e fonologje dal furlan centrâl“. Gjornâl Furlan des Sciencis. 11: 53–54.
- Finco F. (2009). „Fonetiche e fonologje dal furlan centrâl“. Gjornâl Furlan des Sciencis. 11: 60.
- Haiman J., Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London, New York: Routledge. p. 240. ISBN 0-415-04194-5.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 371—372. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 372—373. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 375. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 375—376. ISBN 5-87444-016-X.
- „La grafie uficiâl de lenghe furlane“ (PDF). Agjenzie Regjonâl pe Lenghe Furlane. 2017. Nuoroda tikrinta 2021-11-03.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. Фриульский язык // Языки мира. Романские языки. – М.: Academia, 2001. – С. 379. – ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 376. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 381. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. Фриульский язык // Языки мира. Романские языки. – М.: Academia, 2001. – С. 382. – ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 379. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 377. ISBN 5-87444-016-X.
- „Ğhiviano dal dialet a la lenghe Gramadie contrastive“ (PDF). Clape culturâl Acuilee. 2003. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-11-07. Nuoroda tikrinta 2021-11-07., p. 34
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 384. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 382. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 385. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 385—386. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 383. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 386. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 387. ISBN 5-87444-016-X.
- „Ğhiviano dal dialet a la lenghe Gramadie contrastive“ (PDF). Clape culturâl Acuilee. 2003. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-11-07. Nuoroda tikrinta 2021-11-07., p.p. 25, 26
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 388. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 380. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 380. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 388—389. ISBN 5-87444-016-X.
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 389. ISBN 5-87444-016-X.
- Haiman J., Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London — New York: Routledge. pp. 140. ISBN 0-415-04194-5.
- Vicario F. (2015). „Friulano“. Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter. p. 24.
- Vicario F. (2015). „Friulano“. Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter. pp. 27–28.
- Vicario F. (2015). „Friulano“. Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter. p. 28.
- Vicario F. (2015). „Friulano“. Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter. pp. 28–29.
- Cadorini G. (1995). „Jazyková situace Furlanska jako mnohojazyčné oblasti“. Varia IV. Materiály zo 4. kolokvia mladých jazykovedcov. Bratislava - Banská Bystrica. p. 74.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001). „Фриульский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 390. ISBN 5-87444-016-X.
- Vicario F. (2015). „Friulano“. Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter. pp. 29–30.
- Vicario F. (2015). „Friulano“. Manuale di linguistica friulana. Berlin: De Gruyter. pp. 30–31.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». p. 11.
- Haiman J., Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London, New York: Routledge. p. 240. ISBN 0-415-04194-5.
- Haiman J., Benincà P. (1992). The Rhaeto-Romance Languages. London — New York: Routledge. pp. 144. ISBN 0-415-04194-5.
- Красновская Н. А. (1971). Ответственный редактор С. А. Токарев (red.). Фриулы (историко-этнографические очерки). М.: «Наука». p. 12.
- Il Ciant de Filologiche Furlane, Nuoroda tikrinta 2021-11-06
Literatūra
- Finco F. (2009), Fonetiche e fonologje dal furlan centrâl, 11, Gjornâl Furlan des Sciencis, p. 53—85
- Haiman J., Benincà P. (1992), The Rhaeto-Romance Languages, London — New York: Routledge, ISBN 0-415-04194-5
- Iliescu M. (2015), "La posizione del friulano nella Romania", Manuale di linguistica friulana, Berlin: De Gruyter, p. 41—56
- Roseano P. (2015), S. Heinemann, L. Melchior (eds.)., ed., "Suddivisione dialettale del friulano", Manuale di linguistica friulana (Berlin: De Gruyter Mouton): 155—186, ISBN 978-3-11-031059-7
- Vicario F. (2015), "Friulano", Manuale di linguistica friulana, Berlin: De Gruyter, p. 21—40
- Красновская Н. А. (1971), Ответственный редактор С. А. Токарев, ed., Фриулы (историко-этнографические очерки), М.: «Наука», p. 193
- Мартынова М. Ю. (2016), "Модель Триеста и население итальяно-славянского пограничья", in Отв. редакторы и составители М. Е. Кабицкий, М. Ю. Мартынова, Европа меньшинств — меньшинства в Европе. Этнокультурные, религиозные и языковые группы, М.: Институт этнологии и антропологии имени Н. Н. Миклухо-Маклая РАН, p. 146—173, ISBN 978-5-4211-0156-7. Nuoroda tikrinta 6 lapkričio 2021
- Нарумов Б. П., Сухачёв Н. Л. (2001), "Фриульский язык", Языки мира. Романские языки, М.: Academia, p. 365—391, ISBN 5-87444-016-X. Nuoroda tikrinta 6 lapkričio 2021
Nuorodos
- Friulų radijas
- Friulų–italų, italų–friulų žodynas Archyvuota kopija 2021-03-07 iš Wayback Machine projekto.
- Friulų–anglų, anglų–friulų žodynas
- Daugiakalbis friulų žodynas Archyvuota kopija 2016-01-13 iš Wayback Machine projekto.
- „La Patrie dal Friûl“, žurnalas ir naujienos friulų kalba
- Friulų kalbos pamokos (anglų k.)
- Mokslo žurnalas friulų kalba
- Friulų kalbos vartotojo vaizdo įrašas
| Straipsnis „Friulų kalba“ yra paskelbtas pavyzdiniu, taigi pripažintas vienu geriausių lietuviškosios Vikipedijos straipsnių. Jei matote, kaip pagerinti straipsnį nekenkiant prieš tai darytam darbui, visada prašome prisidėti. |
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Friulų kalba, Kas yra Friulų kalba? Ką reiškia Friulų kalba?
Friulu kalba FurlanKalbamaItalija Friulis Friulio Venecijos Dzulijos regionas Rytu Venetas Lotynu AmerikaKalbanciuju skaicius300 000 2002 m Vieta pagal kalbanciuju skaiciuį simtuka nepatenkaKilmeIndoeuropieciu Romanu Vakaru romanu FriuluOficialus statusasOficiali kalba Italija oficiali tautines mazumos kalba Priziurincios institucijosRegionine friulu kulturos ir kalbos taryba Regionine friulu kalbos agenturaKalbos kodaiISO 639 1 ISO 639 2furISO 639 3fur Friulu kalba arba rytu retoromanu kalba rytu ladynu kalba savivardis furlan placiau lenghe furlane friulu tautos kalba viena is romanu kalbu Paplitusi siaures rytu Italijoje istorineje Friulio srityje didziojoje siuolaikinio Friulio Venecijos Dzulijos regiono dalyje ir rytiniuose Veneto regiono rajonuose Is dalies friulu kalba islikusi Lotynu Amerikos salyse anksciau ji buvo vartojama ne viename Rumunijos regione bet siuo metu ten is esmes isnykusi Italijoje įteisinta kaip tautines mazumos kalba Friulu kalbos paplitimas Europoje Friulu kalbos vartotoju apie 300 tukstanciu 2002 Ilga laika kitu romanu kalbu ir tarmiu atzvilgiu friulu kalbos padetis buvo gincytina dabartiniuose romanu kalbu tyrimuose friulu kalba dazniausiai laikoma savarankiska Klasifikuojant romanu kalbas del friulu kalbos vietos siuo metu nera vieningos nuomones Kai kuriomis strukturinemis ypatybemis friulu kalba artima siaures italu kalboms taciau drauge matomi skirtumai ja lyginant net su venetu kalba Friulu kalbos priskyrimas retoromanu grupei laikomas pasenusiu Friulu kalbos ypatybems priskiriami tokie fonetiniai bruozai issaugotas dvibalsis au taurus gt tawr jautis atsirado nauja trumpuju ir ilguju balsiu priespriesa palatalizuojami junginiai bj vj pj palatalizuojamas priebalsis c pries a zodzio gale dusleja skardieji priebalsiai Tarp budingu gramatikos ypatybiu minetini du daugiskaitos darybos budai sigmatinis su galune s ir nesigmatinis su veiksmazodziu butinai vartojamas formaliai isreikstas veiksnys asmeniniai bekirciai įvardziai klausiamasis asmenavimas įformintas specialia fleksija turimi daugianariai sudetiniai butieji laikai reiskiantys ankstesnį veiksma negu nusakoma bet kuriuo kitu butuoju laiku vartojami keturi tariamosios nuosakos laikai daugianaremis sudetinemis formomis isplesta konjunktyvo sistema turimas optatyvas Zodyno dauguma sudaro lotynu kilmes zodziai ankstyviesiems skoliniams priklauso germanizmai ir slavizmai nuo XV a vyrauja skoliniai is venetu ir italu kalbu Friulu kalba susikaldziusi į daugybe tarmiu Friulu tarmes grupuojamos į tris pagrindinius arealus Karnijos vakaru friulu ir vidurio rytu friulu Rasyba vystosi nuo XIV a daugiausia ji grindziama italu kalbos normomis Yra susidariusi bendrine kalba gyvuoja ilgalaike literaturos tradicija jos centrai Udines ir Goricijos miestai Drauge friulu kalbos vartojimas dazniausiai apsiriboja zodiniu bendravimu del to friulu kalba funkciskai nesiskiria nuo tarmes Klasifikavimo klausimaiFriulu kalbos arealas 15 sviesiai zydra spalva romanu kalbu zemelapyje Tradiciskai romanistikoje ilga laika friulu kalba buvo priskiriama retoromanu pogrupiui į kurį įeina taip pat ir retoromanu romansiu ir ladynu kalbos Retoromanu tarmiu vienoves hipoteze vienas pirmuju pateike austru mokslininkas K Sneleris 1873 m italu kalbininkas G Askolis savo darbe nuodugniai pagrinde ladynu retoromanu ladynu ir friulu tipo tarmiu kalbine vienove kuria jis visu pirma siejo su retu kalbos substratu Drauge G Askolis atkreipe demesį į ypatinga friulu tarmes padetį kitu dvieju tarmiu atzvilgiu ladynu areale G Askolio nagrinetoms tarmems kalboms termina retoromanu 1883 m pirma karta pasiule romanistas T Gartneris Siai kalbinei vienovei įvardyti be ladynu ir retoromanu atskiruose darbuose buvo vartojami pavadinimai Alpiu romanu E Gamilsegas retofriulu P Bekas retoladynu J K Miterucneris tarmes arba kalbos ir friulu ladynu kurvalu kalbu sajunga K Sneleris Nors G Askolis ir T Gartneris friulu kalbos aiskiai neįtrauke į retoromanu ladynu areala į friulu kalba romanistikoje ilgam įsitvirtino poziuris kaip į retoramanu kalbos tarme arba retoromanu grupes kalba Tokį poziurį palaike pavyzdziui J Judas V fon Vartburgas G Rolfsas ir kiti romanu kalbu tyrejai G Askolio issakytas poziuris kad retoromanu ladynu ir friulu tarmes arba kalbos yra strukturiskai vieningos tarp romanistu buvo paplites XIX a ir XX a pirmojoje puseje Į retoromanu pogrupį buvo ziurima kaip į pereinamajį tarp galu romanu ir italu romanu kalbu o zvelgiant į didesnį junginį įtraukiant dar ir istroromanu bei dalmatu kalbas retoromanu kalbos buvo laikomos pereinamuoju kalbiniu arealu tarp vakaru ir rytu romanu kalbu Sakykime M Bartolis 1925 m savo tyrime pagal leksinius skirtumus dalydamas romanu kalbas į archajiskas vakaru bei rytu ir naujoviskas centrines friulu kalba priskyre centriniu romanu kalbu retoromanu pogrupiui Dz Treigeris 1934 m savo darbe vakaru romanu areale isskirdamas iberu romanu galu romanu ir ladynu pogrupius friulu kalba junge prie ladynu arba galu romanu pogrupiu Kartu ankstyvojoje romanistikoje buvo zinomas ir kitas poziuris anot kurio friulu kalba esanti viena is siaures italu kalbu artima venetu kalbai Veliau siam romanu kalbu klasifikavimo variantui buvo vis labiau pritariama Pasak sio klasifikavimo kuriame buvo atsizvelgta tiek į tipologinius panasumus tiek į kalbu arealu geografinį artuma friulu kalba imta įtraukti į italu romanu kalbu pogrupį arba sio pogrupio ribose į siaures italu kalbas drauge su ladynu istroromanu ir siaurinemis galu italu ir venetu kalbomis Romanu tarmiu ir kalbu Alpiu regione rysiai grįsti K Batiscio tyrimais vientisinemis linijomis pazymeti rysiai stipresni uz pazymetuosius bruksneliu sekomis Plintantis poziuris į retoromanu kalbas kaip į glaudziau susijusias su siaures italu kalbomis buvo lydimas retoromanu kalbu vienoves kritikos Pavyzdziui K Batistis teige kad retoromanu kalbos neturi bendro pamato jos visos issirutuliojo is skirtingu liaudies lotynu kalbos tarmiu niekada tarpusavyje neturejusiu kalbiniu kontaktu Jo manymu retoromanu kalbos tai izoliacijos salygomis susidarusios konservatyvios siaures italu lombardu retoromanu ir venetu ladynu ir friulu tarmiu formos Friulu retoromanu ir ladynu kalbas archajiskais siaures italu kalbu sistemos arealais taip pat laike Dz Pelegrinis J Krameris E Blaskas Fereras ir kiti romanistai Tarp retoromanu ir siaures italu kalbu priesinima kritikavusiu kalbininku buvo K Batistis K Salvionis E Parodis Friulu kalba italu romanu pogrupiui priskyre K Taljavinis ir G Canjeris K Merlo kaip ir G Askolis pabreze didelį friulu kalbos artuma dalmatu kalbai Siuolaikineje romanistikoje friulu kalba nepriskiriama retoromanu pogrupiui toks klasifikavimas laikomas pasenusiu Taciau ne visi tyrejai pritaria friulu kalbos įtraukimui į siaures italu kalbu pogrupį Sakykime Dz Franceskatas mano kad friulu kalba tarp romanu kalbu uzima izoliuota padetį net kaimynines venetu kalbos atzvilgiu Dz Marketis friulu kalba laiko savita romanu kalba kuri susidare Akvilejos lotynu kalbos ypatingos atmainos pagrindu silpnai kontaktuodama su kitomis italu tarmemis Jo manymu friulu kalbos savarankiskumas kaimyniniu siaures italu kalbu ir tarmiu atzvilgiu yra negincytinas Friulu kalba klasifikuoti tarp kitu romanu kalbu sudetinga del to kad friulu kalbai budingos tiek vakaru romanu tiek rytu romanu grupiu ypatybes Dar daugiau Dz Pelegrinis 1985 m savo darbe pazymi jog centrinese ir rytu Alpese taip pat ir gretimose teritorijose is viso neįmanoma nubrezti aiskiu kalbiniu ribu Siuo metu klausimas del friulu kaip ir ladynu bei retoromanu anksciau jungtu į viena retoromanu grupe kalbos vietos romanu kalbu klasifikacijoje faktiskai lieka atviras Nuo pat friulu kalbos tyrimu pradzios kai ja dar buvo įprasta jungti į retoromanu pogrupį likdavo neaisku del jos statuso ar friulu kalba ir kitos retoromanu kalbos yra vieningos retoromanu kalbos tarmes ar svarankiskos retoromanu pogrupio kalbos Dabartiniai kalbininkai friulu kalba laiko savarankiska kalbine sistema siuo atzvilgiu remdamiesi ikiromeninio Friulio substrato specifika regiono romanizavimo ir Akvilejos lotynu kalbos vystymosi salygomis Friulio kalbines padeties ypatumais viduramziais ir friulu kalbos tipologines strukturos savitumu turedami omenyje nedidelį kiekį kalbiniu ypatybiu friulu kalba jungianciu su retoromanu romansiu ir ladynu kalbomis Toliau isvardytos ypatybes friulu kalba jungia su kitomis romanu kalbomis Su galu romanu iberu romanu ir venetu kalbomis priebalsiu geminacijos nebuvimas priebalsiu lenicija tarp balsiu Su galu romanu kalbomis zodzio galo balsiu nukritimas isskyrus a zodzio gale puciamuju preibalsiu suduslejimas balsio pridejimas prie tiesiogines nuosakos vienaskaitos I asmens veiksmazodzio formu Su siaures italu kalbomis asmeniniu klitiku vartojimas Toni al cjante Tonis dainuoja sakinyje kuris suderintas su pries tai ejusio sakinio veiksniu butina vartoti asmeninius klitikus Al cjante e al bale Jis dainuoja ir soka neigiamosios dalelytes vartojimas pries asmeninius klitikus No tu cjantis Tu nedainuoji Su galu romanu kalbomis taciau siu ypatybiu nera siaures italu kalbose gomuriniu priebalsiu palatalizacija pries a lotynisku junginiu pl bl fl kl gl issaugojimas clavis raktas gt claf blanku baltas gt blanc flos gele gt flor galunes s kaip daiktvardziu daugiskaitos ir veiksmazodziu II asmens rodiklio issaugojimas Su rumunu kalba uzdarajame skiemenyje kirciuoto ɛ dvibalsinimas tai reiskiasi taip pat ir ispanu valonu istroromanu kalbose bei Surselvos tarmeje Sveicarijoje ferrum gelezis gt fr fier rumun fier junginiu pl bl fl issaugojimas plumbum svinas gt fr plomb rumun plumb vis delto friulu kalboje islaikomas ir junginys kl neislikes rumunu kalboje clavis raktas gt fr claf rumun cheie junginiu ti si li palatalizacija fr dut visas ducj visi rumun tot toți uzdarajame skiemenyje pries nosinį priebalsį ɛ virtimas i tempus laikas gt fr timp rumun timp ribotas sinkopiu balsio iskritimu tarp dvieju priebalsiu kiekis dvinare parodomuju įvardziu sistema fr chest sis chel tas rumun acest acel taciau tokia sistema budinga taip pat ir ladynu retoromanu didziaja dalimi italu romanu ir galu romanu kalboms paprastajame perfekte visose daugiskaitos formose vartojama priesaga r didelis lotynu priesagos uceus produktyvumas fr uz rumun uț Kalbos geografijaArealas ir kalbos vartotoju skaicius Friulu kalbos arealas siaures rytu Italija autonominis Friulio Venecijos Dzulijos regionas Udines Goricijos ir Pordenones provincijos Iki XIX a friulu kalba buvo vartojama ir dabartines Triesto provincijos teritorijoje Be to keletas tukstanciu friulu kalbos vartotoju gyvena Venecijos provincijoje Portogruaro apyllinkese besiribojanciose su Friulio Venecijos Dzulijos regionu Istoriskai sis regionas priklauso Friuliui nuo 1838 m priskirtas Venecijai 1866 1923 m pertvarkytas į atskira Portogruaro rajona sudaryta is 11 komunu ir įeinantį į Venecijos provincija Vakariausiuose Friulio Venecijos Dzulijos ir pieciausiuose Adrijos juros pakrantes rajonuose yra venetu kalbos arealo pakrasciai Friulio pietuose Venecijos įlankos pakranteje drauge su friulu tarmemis vartojamos venetiskos Monfalkones Marano bizjaku it bisiacco nuo Socos ir Rekos zemupiu iki Kraso plynaukstes ir gradieciu Grado saloje ir Grado mieste tarmes Friulio siaureje yra vokieciu kalbos salu siaures rytuose ir rytuose sloveniskai kalbanciu apylinkiu Siaurine friulu kalbos paplitimo riba eina Alpemis is esmes sutapdama su Austrijos ir Italijos valstybine siena Rytine friulu kalbos riba eina lygia greta su Slovenijos ir Italijos siena Prie vakarinio friulu kalbos arealo sliejasi pereinamosios venetu friulu tarmes ju arialas vadinamas venetu friulu amfizona Daugybeje Friulio Venecijos Dzulijos rajonu venetu tarmes istume friulu tarmes arba gyvuoja greta ju Sakykime vadinamoji kolonijine venetu tarmes atmaina paplitusi dideliuose vidurio ir rytu Friulio miestuose Udineje Goricijoje Cividale del Friulyje Cervinjano del Friulyje Sia tarme siuo metu isstumia italu kalba Del XIX a vykusios friulu migracijos iki siu dienu Pietu Amerikoje visu pirma Argentinoje sutinkama friuliskai kalbanciu koloniju Nuo XIX a 9 ojo desimtmecio friulai kelesi į Rumunija daugiausia į rytinius ir pietinius Karpatu bei Dobrudzos rajonus Siomis dienomis friulu kalbos salos Rumunijoje galima sakyti isnykusios Skirtingais apskaiciavimais friulu yra apie viena milijona o friulu kalbos vartotoju skaicius svyruoja nuo 200 tukstanciu iki 700 tukstanciu ir daugiau Remiantis įvairiais apskaiciavimais 1975 2002 m friulu kalbos vartotoju buvo 200 000 13 9 Friulio gyventoju 1977 1978 pasak B de Markio tyrimo 300 000 2002 internetinio leidinio Ethnologue duomenimis 500 000 Udines universiteto sociolingvistikos specialistu apklausu duomenimis 500 000 1992 anot Dz Haimano ir P Beninkos 526 649 1975 oficialaus Italijos surasymo duomenimis 600 000 UNESCO apskaiciavimais publikuotais Pasaulio kalbu kurioms iskilusi isnykimo gresme atlase cia atsizvelgta į įvairius saltinius 700 000 1993 remiantis Dz Franceskato duomenimis 340 000 750 000 1987 2002 duomenys pateikiami T de Mauro L Italia delle Italie ir A Nikolozio Cicerio Tradizioni popolari in Friuli Sociolingvistiniai duomenys Friulu kalba is esmes vartojama tik buityje Ji neatlieka kokiu nors oficialiu funkciju jai suteiktas tik tautines mazumos kalbos statusas Friulu kalbos vartotojai daugiausia vidurines ir vyresniosios kartos kaimo gyventojai Iki neseno laiko friulu kalba buvo laikoma tik socialiniu apaciu kalba Nuo XX a 9 ojo ir 10 ojo desimtmeciu isaugusi kaimo gyventoju gerove bei ju kelimasis į miestus pakeite padetį friulu kalba vis maziau siejama su jos vartotoju zemu socialiniu kulturiniu statusu Teritoriniu atzvilgiu friulu kalba geriausiai islikusi kalnuotuose Karnijos regionuose Ilga laika oficialiojoje sferoje friulai vartojo lotynu kalba sakykime lotynu kalba buvo valstybine Akvilejos patriarchate Nuo 1420 m Friulį įtraukus į Venecijos respublikos sudetį padidejo venetu kalbos reiksme Goricijos friulams Austrijos viespatavimo laikotarpiu oficiali buvo vokieciu kalba Siuo metu Friulyje visas oficialiosios kalbos funkcijas atlieka italu kalba Pirmieji grynai friuliskai parasyti tekstai pasirode XIV a Iki XVI a rasytines kalbos variantas buvo orientuotas į Cividale del Friulio tarme nuo XVI a į Udines tarme XVIII amziuje susidare atskira Goricijos rastu kalbos tradicija Rasytine bendrine friulu kalba vadinama koine arba centrine koine susidare Udines tarmes pagrindu XIX a Iki pat Pirmojo pasaulinio karo friulu kalba buvo vartojama pamaldose Siuo metu bendrine kalba vartojama ziniasklaidoje 1952 m bendrine kalba kodifikuota ja palaiko friulu inteligentijos dauguma Matomas Udines ir Goricijos bendrines kalbos variantu panasejimas Drauge pastebimas Udines gyventoju snekamosios kalbos ir centrines koine skirtumu didejimas grozines literaturos pletojimas friulu tarmemis regionuose visu pirma Vakaru Friulyje friulu literatu neigiamas poziuris į bendrine kalba Kodifikuota friulu kalbos forma XX a 9 ojo desimtmecio pabaigoje sudare K Lamuela 1996 m Regionine friulu kulturos ir kalbos taryba sia friulu kalbos forma patvirtino kaip oficialia Vis delto vieningos bendrines kalbos problema friulams tebeislieka neisspresta Įvairiais XX a laikotarpiais poziuris į friulu kalba kaip ir į kitu tautiniu mazumu kalbas Italijoje kito 1925 m Italijoje buvo nutrauktas tautiniu mazumu kalbu destymas Nuo 1928 m vienintele oficialia valstybes kalba buvo pripazinta italu be to pradeta italinti pavardes ir vietovardzius Nuo 1931 m uzdrausta vartoti kitas kalbas isskyrus bendrine italu kalba taip pat ir tarmes Po Antrojo pasaulinio karo dauguma draudimu buvo atsaukti Dvikalbes kelio rodykles friulu ir italu kalbomis Pagal 1954 m Londono memoranduma dalis Triesto laisvosios teritorijos Julijos Krainos buvo perduota Italijai Venecijos Dzulijos regionas Goricijos dalis ir Triestas buvo sujungti su Friuliu ir eme sudaryti Friulio Venecijos Dzulijos sritį 1963 m Italijos vyriausybe regionui suteike autonominį statusa Friulu kalba oficialiai buvo pripazinta nacionalines mazumos kalba Nuo XX a 6 ojo desimtmecio friulu kalbos kaip fakultatyvinio dalyko imta mokyti 10 yje procentu valstybiniu ir 80 yje procentu privaciu pirmosios pakopos Friulio mokyklu buvo destoma karta per savaite Nuo 1974 1975 mokslo metu friulu kalba tapo pasirinktiniu mokomuoju dalyku 8 iuose procentuose antrosios pakopos mokyklu 1987 m buvo sudarytas dvikalbio ikimokyklinio ugdymo projektas Ne viename Udines provincijos mieste buvo įkurti valstybiniai dvikalbiai vaiku darzeliai 1993 m priemus regioninį įstatyma friulu kalbos kaip butino dalyko imta mokyti jaunesniosiose valstybiniu mokyklu klasese Friulu kalba ir literatura destomos Udines ir Triesto aukstosiose mokyklose Nuo 1919 m Friulu filologijos draugija organizuoja kursus kuriuose apmokomi mokytojai ir visi pageidaujantieji Vadovaujantis Europos Tarybos rekomendacijomis 1992 m Europos regioniniu ir mazumu kalbu chartija 1999 m Italijoje buvo priimtas įstatymas Nr 482 Del istoriniu kalbiniu mazumu apsaugos Sis įstatymas Italijoje numato albanu katalonu vokieciu graiku slovenu ir kroatu kalbu bei kulturos apsauga taip pat gina prancuzu frankoprovansalu friulu ladynu oksitanu sardinu kultura ir kalbas Įstatymas įtvirtina ypatinga minetuju etniniu grupiu kalbu statusa Taip pat buvo priimti regioniniai friulu kalba ginantys teisiniai aktai tarp ju 1981 m įstatymas remiantis kalbos vartojima svietime leidybos ir kulturos srityse del sio įstatymo padaugejo mokyklu kuriose mokoma friulu kalbos Kadangi vyrauja bendrine italu kalba Friulyje atliekanti visas oficialiosios administravimo ir teisenos mokyklinio ugdymo ziniasklaidos visu pirma radijo ir televizijos kalbos funkcijas nuo XX a antrosios puses friulu kalbos vartojimas vis siaureja Pasak XX a 7 ojo desimtmecio Udines mokiniu apklausos 39 ju namie kalbejo friuliskai 34 italiskai 25 venetiskai Siomis dienomis friulu jaunimas labiau linkes tarpusavyje bendrauti italiskai Paskutiniais duomenimis Udines provincijos kaimuose namie friuliskai sneka 65 5 gyventoju o provincijos sostineje friuliskai kalba tik 17 miestieciu UNESCO Pasaulio kalbu kurioms iskilusi isnykimo gresme atlase friulu kalbos padetis įvardijama kaip prasta Friulu kalba leidziamo laikrascio La patrie dal Friul pavadinimo apipavidalinimas Tarp friulu dazniausiai pasitaiko friulu italu ir friulu venetu dvikalbyste taip pat friulu italu venetu trikalbyste Be siu Friulyje sutinkami ir kitokie dvikalbystes bei trikalbystes deriniai Friulio siaureje ir rytuose kur kalbama vokiskai ir sloveniskai Bendrine italu kalba arba vietine jos tarme sneka dauguma friulu kalbos vartotoju Taciau siuo atveju abi kalbos nesusimaiso italu kalbos įtaka friulu kalbai susijusi tik su isnykimu kai kuriu kalbos ypatybiu kurias patys kalbos vartotojai palyginti su italu kalba suvokia kaip itin friuliskas Venetu kalba daugiausia sneka vidurines klases atstovai dideliuose miestuose Pasyviai venetu kalba zmones moka visoje Friulio lygumoje Kartu venetu kalbos vartojimas siuo metu siaureja taciau venetu kalbos vartotojai pamazu pereina ne prie friulu o prie italu kalbos Veneto regione friulu kalba paplitusi tik kaimiskose vietovese Pordenones ir Saciles miestu apylinkese paciuose miestuose kalbama venetiskai Visoje teritorijoje kur kontaktuoja friulu ir venetu kalbu paplitimo zonos visu pirma Vakaru ir Pietu Friulyje tarp ju matyti interferencija daznai pasitaiko kodu kaita Friulu kalba leidziama grozine literatura ribotu mastu transliuojamos radijo Radio Onde Furlane ir televizijos laidos Friulio Venecijos Dzulijos regione statomos dvikalbes kelio rodykles Įstatymai del friulu kalbos apsaugos ir pletotes kalbos palaikymo programu finansavimas pastaraisiais metais leido isplesti friulu kalbos vartojima kulturos ir ziniasklaidos srityse Paskutiniu metu viena is friulu kalbos vartojimo sriciu tampa internetas jei tiksliau į friulu kalba verciami prijungtiniai angl online zaidimai Pirmuoju is ju 2008 m tapo internetinis futbolo vadovavimo zaidimas Hattrick Friulai pasizymi stipria tautine savimone drauge pripazįsta savo priklausyma Italijos nacijai Siuolaikiniuose tyrimuose friulu kalba įvardijama tiek kaip tarme tiek kaip savarankiska kalba ziurint kokiu atzvilgiu lingvistiniu ar ekstralingvistiniu sis idiomas nagrinejamas Friulu kalbininku nuomone nera prasmes friulu idiomui nustatyti arba tik kalbos arba tik tarmes statusa Priziurincios institucijos Regionine friulu kulturos ir kalbos taryba Regionine friulu kalbos agentura Tarmes Friulu kalbos tarmiu zemelapis Isskiriami tokie friulu kalbos tarmiu arealai Vidurio rytu arealas vidurio friulu tarme aprepia teritorija nuo Alpiu papedziu siaureje iki Adrijos juros pakrantes pietuose ir nuo Taljamento upes rytuose iki Goricijos rytuose neisskiriant Udines ir Cividale del Friulio snektu taip pat vidurio pietu snektu pasizyminciu gausiomis naujovemis Goricijos tarme aprepia beveik visa Goricijos provincija ir nedidele Udines provincijos dalį juosta Goricija Monfalkone Akvileja pietryciu tarme Taljamento zemupyje Karnijos arba kalnu friulu arealas Karnijos Alpese bendroji Karnijos tarme paplitusi Tolmedze Kjarso Felos sleniuose ir kituose Karnijos Alpiu rajonuose Gorto arba siaures vakaru Karnijos tarme Gorto ir Pezarinos sleniuose Fornio arba pietvakariu Karnijos tarme Forni di Sopros ir Forni di Soto gyvenvietese Vakaru arealas bendroji vakaru tarme Medunos ir Celinos upiu apylinkese siaures vakaru tarme Maniago ir Spilimbergo snektos Alpiu papedese snektos į siaures vakarus nuo Taljamento jo zemupyje Arzino slenio tarme Tramontinos slenio tarme Erto tarme Dz Franceskato del fonetiniu ypatybiu įtraukiama į friulu kalbos areala o kitu kalbininku G Askolio T Gartnerio K Batiscio priskiriama ladynu kalbai pereinamoji friulu venetu tarmiu zona amfizona Be to friulisko tipo snektos iki XIX a buvo vartojamos Trieste ir Mudzoje Mudzos snekta gyvavo siek tiek ilgiau Abi snektas isstume vadinamosios kolonijines venetu snektos Friuliska Triesto snekta vadinama tergestieciu snekta it tergestino Tergestas senasis Triesto pavadinimas o ja pakeitusi kolonijine venetu snekta vadinama tiesiog triestieciu snekta it triestino Friulu kalbai anksciau priklause ir italu romanu grupes snektos Istrijoje Esama ir kitokiu friulu kalbos klasifikavimo variantu Pavyzdziui Kalbotyros enciklopedinio zodyno straipsnyje Retoromanu kalbos minimos tokios pagrindines tarmes Udines Goricijos rytu kalnu friulu su Karnijos snektu pogrupiu vakaru pereinamosios friulu venetu tarmes ir lygumu friulu Pagrindiniai friulu tarmiu skiriamieji pozymiai fonetikos morfologijos ir leksikos lygmenyse lotynu kalbos ca ga s ir priebalsiu junginiu su l atspindziu skirtumai kirciuotu balsiu ẹ e ọ ǫ dvibalsinimas kai kuriais atvejais įvyksta antrinis ju vienbalsinimas galinio atraminio balsio e arba i ir lotynu galinio a tesiniu kokybes skirtumai zymimojo artikelio formu skirtumai moteriskosios gimines daiktavardziu galuniu skirtumai daugiskaitoje as es is e i veiksmazodziu vienaskaitos I asmens o i ir daugiskaitos I asmens in ẹn an ǫ n galuniu skirtumai veiksmazodzio reiskiancio eiti formu la ir zi gi ir kt paplitimas Vidurio rytu tarmese isskyrus Goricijos tarme turima fonologine trumpuju ir ilguju balsiu priespriesa uzdarajame skiemenyje dvibalsiu vienbalsinimas pirminiu liaudies lotynu balsiu e ǫ vietoje paplitusios zymimojo artikelio formos il el la le i lis paplitusi moteriskosios gimines daiktavardziu daugiskaitos galune is ir t t Vidurio rytu areale naujovemis pasizymi Udines ir Cividale del Friulio regionai taip pat vidurio pietu rajonai cia įvyko sakykime tokie priebalsiu pokyciai k gt t ʃ g gt d ʒ t ʃ gt s t s d ʒ gt z d z Goricijos tarmeje daug skoliniu is vokieciu ir slovenu kalbu Vakaru friulu tarmems budingas trumpuju ir ilguju balsiu priespriesos nebuvimas balsiu ɛ e gt ej ɔ o gt ou dvibalsinimas moteriskosios gimines daiktavardziams budingos galunes a ir as ir t t Vakaru friulu areale patyrusiame stipriausia venetu kalbos įtaka del daugybes specifiniu fonetiniu ypatybiu savitumu issiskiria Erto snekta Is friulu tarmiu archajiskiausias Karnijos arealas cia uzdarajame skiemenyje budingi balsiu virsmai e gt ej o gt ow moteriskosios gimines vienaskaitoje paplitusi galune a moteriskosios gimines daugiskaitoje galune as ir t t Dideli skirtumai daugybe atveju matomi tarp vienu ar kitu friulu tarmiu ju vartotojams netrukdo vieniems kitus suprasti Ryskios tarmines ypatybes jaunosios friulu kartos kalboje siomis dienomis pamazu nyksta RasybaFriulu kalbos rasyba grįsta lotynu abecele grafika ir rasybos taisykles artimos italu kalbai Vieningu rasybos normu nera naudojami keli grafikos ir ortografijos variantai Vienas zinomiausiu ir labiausiai paplitusiu yra Friulu filologijos draugijos variantas paskutine rasybos normu publikacija isleista 1993 m Taip pat friulu grafikai ir ortografijai budingas įvairavimas perteikiant vienos ar kitos tarmes fonetines bei gramatines ypatybes Marmurine lenta friulu kalba Artenjoje skirta 1992 m Jono Pauliaus II vizitui atminti 1996 m buvo priimtas friulu kalbos abeceles variantas kurį Regionine friulu kulturos ir kalbos taryba patvirtino kaip oficialu Nr Raide Pavadinimas Tarimas TFA 1 A a a a 2 B b bi b 3 C c ci k 4 C c ci cu la cedilie t ʃ 5 D d di d 6 E e e e ɛ 7 F f efe f 8 G g gji g 9 H h ache10 I i i i 11 J j i lunc j 12 K k cape k 13 L l ele l 14 M m eme m Nr Raide Pavadinimas Tarimas TFA 15 N n ene n 16 O o o ɔ o 17 P p pi p 18 Q q cu19 R r ere r 20 S s esse s 21 T t ti t 22 U u u u 23 V v vi v 24 W w vi dopli25 X x iks26 Y y i grec ipsilon27 Z z zete d z d ʒ Raides k x w y q sutinkamos tik skoliniuose ir tikriniuose zodziuose Friulu kalboje taip pat vartojami dviraidziai junginiai cj zymi c gj zymi ɟ gn zymi ɲ ss zymi priebalsį s tarp balsiu ch ir gh pries priesakines eiles balsius zymi k ir g Balsiu ilgumui nurodyti vartojamas cirkumfleksas a e i o u Mokslineje literaturoje siam tikslui gali buti pasitelktas bruksnelis a e i ō u Paprastuose tekstuose ilgumas zymimas tik galiniuose skiemenyse lavor darbas kitais atvejais cirkumfleksas nerasomas voli ˈvoːli akis Balsio praleidimas pries tokiu pat balsiu prasidedantį zodį zymimas apostrofu l arbul sis medis l uf sis kiausinis Apostrofas vartojamas ir rasant klitikus e va ji eina Kai kuriose grafikos sistemose apostrofas taikomas kai kuriems priebalsiams zymeti Kirtis zymimas graviu bet tik tada kai kirciuojamas trecias skiemuo nuo galo pladine salotine Be to gravis vartojamas atskiriant homonimus ju ju ju zemyn da is da jis duoda Mokomuosiuose tekstuose gravis rasomas virs vidurio zemutinio pakilimo balsiu e ɛ o ɔ o akutas virs vidurio aukstutinio pakilimo balsiu e e o o Labiausiai friulu kalbos grafines sistemos skiriasi zymint priebalsius Sakykime laikantis Friulu filologijos draugijos normu priebalsis k perteikiamas raidemis c ir cj g zymimas junginiu gj fonemos t ʃ t s perteikiamos vienodai raidemis z arba zz fonema ʃ zymima kaip s arba ss IstorijaFriulu kalbos istorijos periodizavimas nesudarytas isskiriami tik Dz Franceskato pasiulyti Friulio sociolingvistines padeties istoriniai laikotarpiai Ikiromeninis laikotarpis Romanizacijos laikotarpis iki II a Germanu uzkariavimu ir Akvilejos patriarchato laikotarpis II a 1420 m Friulio patekimo į venetu ir italu kalbu bei kulturos įtakos sfera laikotarpis nuo 1420 m Ikiromeniniams gyventojams tapusiems friulu substratu priskiriami keltai karnai ir is dalies venetai Pries juos Friulio teritorija buvo apgyvendine euganejai ju tautine priklausomybe lieka neaiski Venetai vartotojai kalbos sudarancios atskira indoeuropieciu seimos saka apgyvendino sritis aplink Friulį apie X a pr m e is dalies isstume euganejus nuo Adrijos pakrantes į Alpes o pacioje teritorijoje priklausancioje dabartiniam friulu arealui aptinkama tik pavieniu ju gyvavimo pedsaku V III a pr m e ikikeltiskieji gyventojai migruojant karnams arba galams karnams buvo asimiliuoti del to susidare venetu ir keltu kalbu arealai cia egzistave pries pat pradedant vartoti lotynu kalba Retai kuriu kalba anksciau klaidingai buvo laikoma pagrindiniu visu retoromanu kalbu substratu Friulio srityse niekada negyveno Venetu ir keltu romanizacija prasidejo II a pr m e 181 m pr m e romenai įkure Akvilejos kolonija o 58 56 m Forum Juliju Forum Iulii dabartinį Cividale del Friulio miesta pagal Forum Juliju sudarytas dabartinis Friulio istorines srities pavadinimas Akvileja regione tapo lotynu kalbos ir romenu kulturos o veliau ir krikscionybes sklaidos centru Keltai labai greitai mazdaug iki II a visiskai romanizavosi Liaudies lotynu kalba pasirodziusi atsikelus romenu kolonistams venetu ir karnu buvo ismokstama islaikant kai kurias venetu ir keltu kalbu ypatybes visu pirma leksines Vis delto romanizacija vyko nevienodai intensyviai sparciau romanizavosi lygumu teritorijos ir romenu municipiju apylinkes o kalnu sritys ilga laika isliko keltiskos Tolesne Friulio istorija susijusi su jo teritorijoje susidariusiomis barbaru valstybemis del kuriu Friulio gyventojai buvo atskirti nuo likusiu siaures rytu Italijos gyventoju romanu ir tai paskatino friulu tautos bei kalbos formavimasi Pirmosios zinios kad Friulyje vartojama kalba pasizymi savais ypatumais siekia IV a Jeronimas Stridonietis Garsiu vyru knygoje uzsimena kad Fortunatianas Akvilejietis Akvilejos vyskupas Evangeliju paaiskinimus rase liaudies kalba Tikriausiai Akvilejos lotynu kalba tuo metu gana stipriai skyresi nuo kitu liaudies lotynu kalbos tarmiu ir klasikines lotynu kalbos todel prireike religinius tekstus aiskinti kaimieciu kalba sermone rustico Liber de viris illustribus Fortunatianus natione Afer Aquileiensis episcopus imperante Constantio in Evangelia titulis ordinatis brevi et rustico sermone scripsit commentarios Viespataujant Konstancijui afrikietis Akvilejos vyskupas Fortunatianas sudare trumpus Evangeliju paaiskinimus sudalytus į skyrius ir parasytus kaimieciu kalba Jeronimas Stridonietis IV a VI a į Friulį buvo įsiverze vestgotai hunai ostgotai jie padare įtaka Akvilejos lotynu kalbai nors ir nezymia Pavyzdziui gotu leksika sutinkama friulu viduramziu dokumentuose taponado triuva furnit ione inflodra tirar Per barbaru antpuolius Akvileja buvo sugriauta ir ilgam istustejo V a srities centru tapo Forum Julijus ilgainiui jo vardu imta vadinti visa sritis ir jos gyventojai 568 m Friulis drauge su daugybe kitu buvusios Romos imperijos zemiu buvo uzkariautas langobardu Skirtingai nuo kitu barbaru genciu įsiverzimu langobardai įsigalejo ne kariaudami o cia atsikeldami Langobardai tapo aristokratais friulai liko pavaldziais gausesne visuomenes dalį sudaranciais gyventojais Langobardu karalystes laikotarpiu Friulyje apsigyvendavo begliai is buvusios romenu Noriko provincijos ypac po to kai VII a pradzioje Friulis istustejo del avaru antpuolio VII IX a Julijos Alpese ir lygumoje nuo Cividale del Friulio iki Pordenones eme apsigyventi slavai is Karantanijos Kitaip nei kiti įsibroveliai langobardai per daugiau kaip 200 viespatavimo metu Friulio gyventoju kalboje paliko zymesniu pedsaku Iki VIII a langobardai buvo islaike germaniska kalba tada pereme vietine romanu tarme oficialioji langobardu valstybes kalba buvo lotynu Kadangi Friulio hercogyste is tiesu buvo nepriklausoma valstybe langobardu kalba labiau paveike Friulio tarme negu kitu siaures Italijos sriciu romaniskas tarmes Leksikoje atsirado pavyzdziui tokiu langobardisku zodziu baleon bariglar varis breys brege spirona castalt Langobardu kalbos įtaka friulu fonetikai galiniu balsiu nukritimas saknies balsiu ilginimas siuolaikineje romanistikoje neigiama Friulis X a pabaigoje 774 m Langobardu karalyste nukariavo frankai ir ji eme priklausyti Karolio Didziojo imperijai jos teritorijoje buvo sudaryta Friulio marka pasienio markgrafyste Valdant frankams į romaniskas Friulio tarmes pateko siek tiek frankisku zodziu lurap keke spurgas rincho skridinelis ziedas spana ilgio matas X a Friulį nusiaube vengrai ir į istustejusias jo lygumas vel eme keltis slavu kolonistai jie paliko pedsaku tik vietiniuose vietovardziuose is esmes nepadare įtakos romaniskoms Friulio tarmems isskyrus kai kurias rytu teritorijas kuriose slavai friulu kalba paveike stipriai o kai kuriose vietovese slovenai savo kalba islaike iki siu dienu Tikriausiai tuo laiku jau buvo susidariusi friulu tautine savimone taip pat ir pagrindines Friulio tarmiu ypatybes antraip Dz Markecio manymu butu sunku paaiskinti kokiu budu friulu tarmes sugebejo istirpdyti X a Friulio lygumoje viespatavusias slavu snektas ir veliau tris amzius atsilaikyti pries vokieciu ekspansija 952 m Otonas I Friulį atskyre nuo Italijos ir prijunge prie Bavarijos Sventosios Romos imperijos sudetyje Dz Franceskato ir F Salimbenio nuomone tai friulu kalba atkirto nuo giminingu siaures Italijos idiomu ir butent nuo tada friulu kalba eme vystytis nepriklausomai 1077 m Henrikas IV Friulį padovanojo patriarcho titula priemusiam Akvilejos vyskupui iskilo teokratine patriarchatine valstybe Tevyne Friulis Patria del Friul gyvavusi iki 1420 m Ilgalaikis Friulio kaip atskiros valstybes politiskai nesusijusios su kitomis Italijos sritimis egzistavimas padare įtaka vietiniu gyventoju savimonei kulturai ir kalbai Romanu snektas daugiausia vartojo sios valstybes valstietija valdantysis sluoksnis is esmes buvo germanizuotas Siuo laikotarpiu į friulu kalba pateko daug vokisku leksikos skoliniu gater s vok kataro grotos aptvaras stanga s vok stanga kartis busar s vok kussen buciuoti briglo s vok brittil vadzios cramar klajojantis prekeivis licof licouf vok Litcopf pietus uzkanda latte vok Latte satra Akvilejos patriarchato sienos 1378 m Oficiali Akvilejos patriarchato kalba buvo lotynu Friulu kalba nebuvo rasoma ji vartota buityje Vis delto lotyniskuose tekstuose pasitaikydavo friulisku zodziu ankstyviausias rasytinis lotynu kalbos paminklas kuriame gausu friulisku tikriniu zodziu ir vietovardziu tai 1150 m Akvilejos kapitulos nutarimu rinkinio fragmentas XIV a rasytiniu saltiniu į kuriuos įtraukta friulisku fragmentu arba kurie visiskai parasyti friuliskai zymiai padaugejo Jiems priklauso įvairus dokumentai Udines Cividale del Friulio ir Dzemona del Friulio izdininku ataskaitos dovanojimo rastai notaru aktai ir pan Gramatikos fragmentai ir friulu kalbos pratybu vadovas kuriais naudojosi Cividale del Friulio notaru mokyklos mokiniai leidzia spresti jog friulu kalba tuo metu buvo destoma kai kuriose Friulio mokymosi įstaigose Antrojoje XIV a puseje pasirode ir groziniu veikalu friulu kalba tai dvi Provanso lyrikos dvasia parasytos balades Antonijo Porenconio Piruc myo doc inculurit ir Simones di Vitores Biello dumnlo di valor Laikotarpis nuo IX iki XIII a susidarant friulu kalbos ypatybems buvo lemtingas XIV a susikloste į dabartine friulu kalbos vidurio atmaina panasi kalba Akvilejos liaudies lotynu kalbos pagrindu daugybe simtmeciu besiformavusioje friulu kalboje įvyko pokyciu pavyzdziui junginiu bj vj pj ir c pries a palatalizacija Ilgas Friulio romanisku tarmiu raidos laikotarpis kaip ir visu kitu romanu kalbu pasizymi ju morfologiniu virsmu is sintetinio į analitinį tipa Friulu kalboje buvo prarasta linksniu sistema isskyrus asmeninius įvardzius friulu kalboje objektiniai įvardziai eme dubliuoti subjekto raiska isnyko bevarde gimine kaip linksniu raiskos priemones susidare prielinksniu ir vardazodziu deriniai atsirado artikeliai kile is lotynu kalbos parodomojo įvardzio ille tas ir kiekinio skaitvardzio unu vienas Dazniausiai siuos pokycius friulai buvo paveldeje jau is liaudies lotynu kalbos Friulu kalboje susikloste du vardazodziu daugiskaitos darybos budai vienas su galune s is lotynu kalbos galininko kitas su balsio rodikliu is lotynu kalbos vardininko Kaip ir siaures italu tarmese friulu kalboje įvyko veiksmazodzio sistemos pokyciu pavyzdziui veiksmazodzio formos sudarymas su asmenį ir skaiciu rodanciu butinu bekirciu įvardziu klausiamojo asmenavimo įforminimas specialia fleksija daugianariu sudetiniu butuju laiku daryba sie laikai rodo ankstesnį laika uz bet kuriuo kitu butuoju laiku nusakomajį Taip pat friulu kalboje susidare nestandartine keturis laikus turinti tariamosios nuosakos forma del daugianariu sudetiniu formu issiplete konjunktyvo sistema del daugianario sudetinio preterito ir daugianario sudetinio pliuskvamperfekto kaip savarankiska nuosaka susidare optatyvas kaip ir kitose romanu kalbose isnyko busimasis laikas jį pakeite sudetines modalines konstrukcijos ir t t Sintakses konstrukcijose veiksnys eme dubliuotis kaip ir siaures italu tarmese specialiais klitiniais įvardziais Nepaisant stiprios vokieciu kulturines ir kalbines įtakos kalbiniai kontaktai ir kulturiniai rysiai su gretimomis siaures Italijos valstybemis nenutruko visu pirma su Venecijos respublika Po 1420 m Friulį įtraukus į sia valstybe Venecijos įtaka tapo pagrindine Goricija kurioje misriai gyveno friulai slovenai ir vokieciai formaliai liko savarankiska priklausoma nuo austru nuo 1566 m Goricija ir jos apylinkes įejo į Austrijos Vengrijos sudetį Aukstuomeneje ir viduriniajame Friulio sluoksnyje isplito venetu kalbos venecijieciu tarme Friulio vakaruose friulu snektas eme isstumti venetu snektos atsirado pereinamosios venetu friulu tarmiu zonos Del venetu kalbos įtakos daugybeje friulu tarmiu įvyko fonetikos atsirado fonemos 8 bei d ir morfologijos pokyciu moteriskosios gimines vardazodziu daugiskaitos daryba su galune e į friulu kalba pateko zymus kiekis venetu leksikos skoliniu Socialiai izoliuotos friulu snektos ir toliau buvo vartojamos tik zodziu ir tik kaimo gyventoju be to friulu snektu izoliacijai turejo įtakos ir gamtines salygos nes siu snektu vartotojai gyveno kalnuotose vietovese visos sios priezastys leme friulu idiomo atsiskyrima nuo likusio romanu arealo ir jo savitos kalbines strukturos susidaryma Venecijos valdymo laikotarpiu pradejo vystytis friulu literatura ne tik Toskanos italu ir venetu kalbomis bet ir friulu kalba Literaturos kurinius friuliskai rase Dzirolamas Bjankone XVI a Ermesas di Koloredas Paolas Fistularijas Plutarkas Sporenas Dzirolamas Misijas XVII a Iki XVI a rasytine friulu kalba buvo vartojama asmenineje ir dalykineje korespondencijoje friulu rasyba buvo grįsta Cividale del Friulio tarme XVI a antrojoje puseje si tradicija uzgeso Friulio srities sostine perkelus Udinen friulu rastija eme krypti į Udines snektas XVI a viduryje pasirode Dz Bjankones N Morlupino Dz Sinio poezija XVII a pradzioje Udines koine pripildyta italizmu rase versifikatoriu burelio atstovai tarp ju Euzebijas Simone Stela Ermesas di Koloredas Friulu sviesuomene rastijoje eme vartoti venetu kalbos venecijieciu tarme Sios mokyklos poezija tapo friulu grozines literaturos pagrindu pasizyminciu salygiskai vieningais bruozais XVIII a Venecijos valdymo laikotarpiu Udine liovesi buti friulu kalbos centru archaizuota ir tuo metu atitolusi nuo snekamosios kalbos rastu tradicija Udines tarme pradejo nykti Goricijos teritorijoje austrai vykde germanizacijos politika Oficiali Goricijos kalba buvo vokieciu ji tapo Goricijos aristokratu kalba Is dalies vyko ir regiono slavinimas į Socos slenį austru valdzia eme kelti slovenus XVIII a Goricijoje susidare sava rastu tradicija Goricija tapo vienu is friulu rastijos centru Nuo XVIII a pradzios friulu kalbos Goricijos ir Udines rastu variantais pradeti leisti literaturos almanachai strolikai fr strolic lt lot astrologus astrologas 1815 m Friulis įejo į Habsburgu monarchijos sudetį o 1866 m tapo Italijos karalystes dalimi del to venetu kalbos įtaka pakeite italu Nuo tol Friulyje plaipsniui eme plisti friulu italu dvikalbyste XIX a daugiausia del Pjetro Corucio ir Katerinos Perkoto veiklos susidare friulu rasytines kalbos norma koine arba centrine koine XIX a buvo islaikytos nepakitusios fonetines ir morfologines ypatybes taciau pakito sintakse jei konkreciai su veiksmazodziais tapo butina vartoti asmeninius klitikus Po Pirmojo pasaulinio karo Goricija įejo Italijos sudetin Siekį politiskai ir kulturiskai integruotis į Italija ypac aktyviai tarp friulu besireiskusį XIX a XX a pakeite siekis issaugoti friulu kalba ir kultura kurios eme uzleisti vieta italu kulturai ir bendrinei italu kalbai 1919 m buvo įkurta Friulu filologijos draugija issikelusi tiksla issaugoti tirti ir pletoti friulu kalba bei literatura Draugijai vadovavo Ugas Pelisas su ja buvo glaudziai susije pavyzdziui sie literatai Vitorijas Kadelas Enrikas Frukas Bindas Kjurlas Erkole Karletis Dzovanis Lorenconis XX a 4 ajame desimtmetyje Friulu filologijos draugija pradejo leisti zurnala Ce fastu Ka daryti 1946 1947 m Friulyje įsibegejo aktyvus judejimas del autonomijos sukurimo Jo lyderiu tapo Dzanfrankas D Aronkas judejimas pradejo leisti zurnala friulu kalba La patria del Friul Tevyne Friulis Nuo 1948 m Friulu filologijos draugija eme leisti dar viena zurnala Sot la nape Po kaminu Siuo metu pagrindinis friulu politinis spausdintas leidinys zurnalas Int Furlane Friulu tauta Draugija rengia friulu kalbos kursus pradiniu mokyklu mokytojams pasieke kad friulu kalba butu destoma kaip fakultatyvus dalykas Friulu kalbos bei kulturos pletote palaike ir 1945 m įkurta Mazoji friulu kalbos akademija Akademijai vadovavo P P Pazolinis jos nariai buvo Domenikas Naldinis Tonutis Spanjolas Cezare Bortotas Rikardas Kastelanis Su archajiska Corucio kalba P P Pazolinis supriesino naujaja poezija parasyta gimtaja vakaru friulu tarme po Antrojo pasaulinio karo friulu literatai vis dazniau eme kurti gimtosiomis snektomis o ne koine Be to prie friulu kalbos ir kulturos pletotes prisidejo 1949 m įsteigta draugija Risultive si draugija leido sakykime siu autoriu knygas Alano Bruzinio Novelos Kantaruti Aurelijo Kantonio Dzuzepes Markecio Riedo Pupo Otmaro Mucolinio Menio Ucelo Dino Virdzilio Friulu kalbos centrine koine 1952 m Dz Marketis kodifikavo knygoje Friulu kalbos gramatikos pagrindai si kalbos forma vartojama ziniasklaidoje ir svietime XX a 9 ojo desimtmecio pabaigoje friulu kalbos kodifikacija atliko K Lamuela Istorine fonetika Liaudies lotynu kalbos zodzio galo balsiai isskyrus a kuris virto e friulu kalboje nukrito Sis reiskinys paliudytas jau Akvilejos kapitulos surasyme kuris priskiriamas 1201 m taciau yra ankstesnio originalo nuorasas Jei nukritus balsiams zodzio gale susidaro sprogstamojo ir sklandziojo priebalsiu junginys tai po jo pridedamas balsis i liaud lot matre motina gt madr gt mari liaud lot fabre kalvis gt fabr gt favri Kirciuotame skiemenyje friulu kalboje issaugomas lotynu dvibalsis au kuris daugumoje romanu kalbu virtes balsiu lot aurum auksas gt aur it oro lot taurus jautis plg liet tauras gt taur it toro lot tesaurus lobis gt tesaur it tesoro lot laudare girti gt lauda it lodare Liaudies lotynu kalbos vidurio aukstutinio pakilimo balsiai ɛ lt ĕ ir ɔ lt ŏ sudvibalsejo pabreztina tiek atvirajame tiek uzdarajame skiemenyje lot medicus gydytojas gt miedi lot petra akmuo gt piere lot septem septyni gt siet lot rota ratas gt ruede lot schola mokykla gt scuele liaud lot ossus klasikine lot os kaulas gt vues Pries n arba r antrasis dvibalsio demuo veliau pakito lot pons tiltas gt puent gt puint lot bona gera gt buene gt buine lot porta durys gt puerte gt puarte lot perdere pamesti gt pierdi gt piardi tik vidurio rytu tarmeje Priebalsiai k ir g pries a suminkstejo lot canis gt cjan suo lot casa trobele gt cjase namas lot furca gt forcje sakute lot gallus gt gjal gaidys lot musca gt moscje muse Neretai sis fonetinis pokytis gretinamas su gomuriniu priebalsiu palatalizacija pries a prancuzu kalboje bet siuodu reiskiniai nesusije nes prancuzu kalboje palatalizacija įvyko jau V a o friulu kalboje prasidejo ne anksciau kaip X a pabaigoje Tarp balsiu viengubi priebalsiai suskardejo o tam tikrais atvejais veliau iskrito lot nepos vaikaitis sunenas gt nevot liaud lot precare prasyti gt prea lot strata grįsta gatve gt strade kelias Naujos trumpuju ir ilguju balsiu priespriesos turetos klasikineje lotynu kalboje bet isnykusios liaudies lotynu kalboje fonologizacija friulu kalboje sukele tokie reiskiniai 1 kompensacinis pailgejimas del zodzio galo priebalsiu suduslejimo lot caput galva gt cjav gt cjaf lot pratum pieva gt prad gt prat 2 geminatu isnykimas lot carus brangus gt cjar bet lot carrus vezimas gt cjar lot mel medus gt mil bet lot mille tukstantis gt mil 3 dvibalsiu ei ir ou suvienbalsejimas lot nix gal nivem sniegas gt neif gt nef lot nepōs gal nepōtem vaikaitis sunenas gt nevout gt nevot lot digitus pirstas gt deit gt det lot pōpulus tuopa gt poul gt pol Fonetika ir fonologijaBalsiai Friulu kalbos balsiu sistemos fonemine sudetis tarmese įvairuoja didziausias isskiriamu fonemu sudaranciu trumpuju ir ilguju balsiu poras skaicius keturiolika Kirciuotojo skiemens balsiu sistema Pakilimas EilePriesakines eiles Vidurines eiles Uzpakalines eilesAukstutinio pakilimo ɪ iː ʊ uːVidurinio pakilimo Uzdarieji e eː o oːAtvirieji ɛ ɛː ɔ ɔːZemutinio pakilimo a aː Nekirciuotame skiemenyje neutralizuojama ilguju trumpuju balsiu priespriesa taip pat vidurines eiles balsiu atvirumas uzdarumas ir isskiriamos tik penkios fonemos i e a o u Rasyboje vidurio zemutinio ir vidurio aukstutinio pakilimu balsiu priespriesa neatspindima taciau ji turi skiriamaja reiksme fiere ˈfjɛre turgus fiere ˈfjere karstine karsciavimas veris ˈvɛris suzadetuviu ziedas veris ˈveris stiklai mes mɛːs manosios mes meːs menuo dos dɔːs dvi dos doːs dozas Friulu kalbos balsiu rinkinys nuo kaimyniniu venetu ir ladynu kalbu skiriasi tuo kad yra ilguju ir trumpuju balsiu priespriesa mil tukstantis miːl medus lat pienas laːt veiksmazodzio laː eiti dalyvis mut nebylys muːt budas Ilgieji ir trumpieji balsiai neskiriami friulu kalbos rytu ir vakaru arealo paribio snektose Priebalsiai Kaip ir balsiu taip ir friulu kalbos priebalsiu sistema nevienalyte vienose ar kitose friulu tarmese priebalsiu rinkinys skiriasi Apskritai įtraukiant visas įmanomas fonemas friulu kalbos priebalsiu sistema atrodo taip kaireje duslieji desineje skardieji priebalsiai tarimo budas tarimo vietalupiniai liezuvio priesakiniai liezuvio viduriniai liezuvio uzpakaliniaiabilupiniai lupu dantiniai dantiniai alveoliniai postalveoliniaitrankieji sprogstamieji p b t d c ɟ k gafrikatos t s d z t ʃ d ʒpuciamieji f v s z ʃ ʒsklandieji nosiniai m n ɲsoniniai lvirpamieji rpusbalsiai w j Priebalsius c ir ɟ rasyboje cj ir gj tradiciskai vertinamus kaip palatalinius B Narumovas ir N Suchaciovas laiko preveliariniais ir popalataliniais Friulu arealo vakarineje ir pietineje dalyse taip pat Friulio miestu gyventoju snekoje vietoj c ir ɟ vartojami priebalsiai t ʃ ir d ʒ Sunku nustatyti priebalsio t s foneminį statusa daugiskaitos vardazodziuose besibaigianciuose t ir t ʃ jis laikomas dvifonemiu junginiu o lotynizmuose italizmuose bei skoliniuose is kitu kalbu interpretuojamas kaip viena fonema Zodzio gale skardieji priebalsiai dusleja vuarp aklas vuarbe akla fret saltas frede salta gnuf naujas gnove nauja Prozodija Friulu kalbos kirtis yra dinaminis kirciuoto skiemens demenys tariami vienodu stiprumu Dazniausiai kirtis krenta į pirmajį arba antrajį skiemenį nuo zodzio galo lidˈriːs saknis ˈstɛle zvaigzde Reciau kirciuojamas trecias nuo galo skiemuo ʧerˈnikule melyne uoga Veiksmazodziams su enklitiniais įvardziais budingas kirtis treciame ar net ketvirtame skiemenyje nuo zodzio galo ˈkrɔdimi patikek manimi ˈpwartiural nunesk jį jiems MorfologijaDaiktavardis Daiktavardis turi gimines ir skaiciaus formas Vyriskosios gimines daiktavardziai baigiasi i skoliniai is venetu ir italu kalbu gali baigtis ir o voli akis treno traukinys Besibaigia balsiu e bendrojoje friulu koine arba balsiais a o tarmese daiktavardziai beveik visada yra moteriskosios gimines rose gele massarie tarnaite Priebalsiais besibaigiantys daiktavardziai gali buti tiek vyriskosios tiek moteriskosios gimines Daugiskaita sudaroma sigmatiskai pridedant galune s arba nesigmatiskai Sigmatines daugiskaitos daryba gali buti lydima įvairios kaitos cjase namas cjasis namai fuee lapas fueis lapai arba apsieiti be jos fradi brolis fradis broliai Jei turimas nesigmatinis darybos budas pagrindine daugiskaitos raiskos priemone tampa priebalsiu kaita an vieni metai agn metai daugiau kaip vieni voli akis voi akys dint dantis dincj dantys nas naːs nosis nas naːʃ nosys Daugiskaitos darybos skirtumai atsizvelgiant į daiktavardziu vienaskaitos kamienus gimine skaiciusVienaskaita DaugiskaitaVyr g il rap il pes il cjaval il dint il probleme i raps i pes i cjavai i dincj i probemisMot g la lune la piel lis lunis lis pielsBudvardis Kaip ir daiktavardziai vyriskosios gimines budvardziai gali baigtis priebalsiais arba balsiu i skolinti budvardziai taip pat ir balsiu o Moteriskoji budvardziu forma sudaroma is vyriskosios gimines budvardziu tuomet kamienuose daznai pasitaiko balsiu ir priebalsiu kaita gnuf naujas gnove nauja vif gyvas vive gyva Turintiems priesaga al budvardziams vienaskaitoje nebudingos skirtingos giminiu formos sie budvardziai vienaskaitoje vienodi abiem giminem Budvardziai su daiktavardziais derinami gimine ir skaiciumi Budvardziu laipsniai sudaromi sudetiniu budu pasitelkiant prieveiksmius plui daugiau ir mancul maziau Is vientisiniu laipsniu formu islikusi tik mior geresnis Skaitvardis Friulu kalbos skaitvardziai Kiekiniai Kelintiniai1 un vyr g une mot g prin2 doi vyr g dos mot g secont3 tre tiarz4 quatri tierz5 cinc quint6 sis sest7 siet setim8 vot otaf9 nuf10 dis11 undis12 dodis13 tredis20 vincj21 vincjeun Kiekiniai Kelintiniai30 trente40 corante quarante50 cinquante60 sessante70 setante80 otante90 nonante100 cent200 dusinte300 tresinte400 quatricent500 cincent1000 mil2000 doi mil Didesni uz astuonis kelintiniai skaitvardziai yra pasiskolinti is italu kalbos Įvardis Asmeniniu įvardziu linksniavimas subjektine forma eina veiksniu kaip liet as objektine forma vartojama kaip papildinio linksnis kaip liet man mane ir kt Asmuo Subjektines formos Objektines fomosI vns asmuo jo meII vns asmuo tu teIII vns asmuo vyr g luimot g jeI dgs asmuo noaltris noII dgs asmuo vualtrisIII dgs asmuo vyr g lormot g se Po prielinksnio a vienaskaitos I ir II asmenu įvardziai įgyja formas mi ir ti Mandagiai kreipiantis į pasnekova vartojamas įvardis Vo Jus oficialesniame stiliuje tam pasitelkiamas III asmens įvardis Savybiniu įvardziu formos Turetojo asmuo ir skaicius vyr g mot g vns dgs vns dgs I vns asmuo gno mio me me miei mei mesII vns asmuo to to tiei toi tosIII vns asmuo so so siei sosI dgs asmuo nestri nestre nestrisII dgs asmuo vuestri vuestre vuestrisIII dgs asmuo lorVeiksmazodis Veiksmazodis turi nuosakos laiko asmens skaiciaus rusies ir gimines treciajame vienaskaitos asmenyje ir dalyviuose kategorijas Isskiriamos sesios nuosakos tiesiogine liepiamoji konjunktyvas tariamoji optatyvas ir jusyvas paskutiniu dvieju egzistavimas gincijamas Tiesiogine nuosaka turi septynis laikus esamajį imperfekta paprastajį perfekta sudetinį perfekta pliuskvamperfekta paprastajį busimajį bei sudetinį busimajį Be to friulu kalboje gali buti sudaromos vadinamosios daugianares sudetines formos kuriose pasitelkiamas pagalbinis veiksmazodis ve tureti Friulu kalboje vartojamos sukeistos vietomis veiksmazodzio formos kuriose subjektinis klitikas eina po veiksmazodzio Pagrindine ju paskirtis klausiamoji bet jos taip pat gali buti taikomos isreiskiant troskima nuolaida ir salyga Ypatinga klausiamaja forma turi ne visi tam tikru laiku veiksmazodziu asmenys tokiu atveju lenteles langelis paliekamas tuscias Veiksmazodziai skirstomi į keturias pagrindines asmenuotes I bendratis su a II bendratis su e III bendratis su nekirciuotu i ir IV bendratis su kirciuotu i Veiksmazodziu fevela kalbeti save zinoti ir sinti jausti asmenavimas esamajame laike Asmuo ir skaicius fevela kalbeti save zinoti sinti jausti teigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji formaI vns asmuo o feveli fevelio o sai sajo o sint sintioII vns asmuo tu fevelis fevelistu tu sas sastu tu sintis sintistuIII vns asmuo vyr g al fevele fevelial al sa sajal al sint sintialIII vns asmuo mot g e fevele fevelie e sa saje e sint sintieI dgs asmuo o fevelin fevelino o savin savino o sintin sintinoII dgs asmuo o fevelais fevelaiso o saveis saveiso o sintis sintisoIII dgs asmuo a fevelin fevelino a san sano a sintin sintino Veiksmazodziu cjoli imti jessi buti ir ve tureti asmenavimas esamajame laike Asmuo ir skaicius cjoli imti jessi buti ve tureti teigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji formaI vns asmuo o cjol cjolio o soi sojo o ai ajoII vns asmuo tu cjolis cjolistu tu ses sestu tu as astuIII vns asmuo vyr g al cjol cjolial al e esal al a ajalIII vns asmuo mot g e cjol cjolie e je ese e a ajeI dgs asmuo o cjolin cjolino o sin sino o vin vinoII dgs asmuo o cjoleis cjoleiso o seis seiso o veis veisoIII dgs asmuo a cjolin cjolino a son sono a an ano Veiksmazodziu fevela save ir sinti asmenavimas imperfekte Asmuo ir skaicius fevela save sintiteigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji formaI vns asmuo o fevelavi fevelavio o savevi savevio o sintivi sintivoII vns asmuo tu fevelavis fevelavistu tu savevis savevistu tu sintivis sintivistuIII vns asmuo vyr g al fevelave fevelavial al saveve savevial al sintive sintivialIII vns asmuo mot g e fevelave fevelavie e saveve savevie e sintive sintivieI dgs asmuo o fevelavin fevelavino o savevin savevino o sintivin sintivinoII dgs asmuo o fevelavis fevelelaviso o savevis saveviso o sintivis sintivisoIII dgs asmuo a fevelavin fevelavino a savevin savevino a sintivin sintivino Veiksmazodziu cjoli jessi ir ve asmenavimas imperfekte Asmuo ir skaicius cjoli jessi veteigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji formaI vns asmuo o cjolevi cjolevio o jeri jerio o vevi vevioII vns asmuo tu cjolevis cjolevistu tu jeris jeristu tu vevis vevistuIII vns asmuo vyr g al cjoleve cjolevial al jere jerial al veve vevialIII vns asmuo mot g e cjoleve cjolevie e jere jerie e veve vevieI dgs asmuo o cjolevin cjolevino o jerin jerino o vevin vevinoII dgs asmuo o cjolevis cjoleviso o jeris jeriso o vevis vevisoIII dgs asmuo a cjolevin cjolevino a jerin jerino a vevin vevino Veiksmazodziu fevela save ir sinti asmenavimas paprastajame perfekte Asmuo ir skaicius fevela save sintiteigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji formaI vns asmuo o fevelai o savei o sintiiII vns asmuo tu fevelaris fevelaristu tu saveris tu sintirisIII vns asmuo vyr g al fevela al save al sintiIII vns asmuo mot g e fevela e save e sintiI dgs asmuo o fevelarin fevelarino o saverin o sintirinII dgs asmuo o fevelaris fevelariso o saveris o sintirisIII dgs asmuo a fevelarin fevelarino a saverin a sintirin II IV asmenuociu veiksmazodziai paprastajame perfekte neturi ypatingu klausiamuju formu Veiksmazodziu cjoli jessi ir ve asmenavimas paprastajame perfekte Asmuo ir skaicius cjoli jessi veteigiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji formaI vns asmuo o cjolei o foi o veiII vns asmuo tu cjoleris tu foris foristu tu veris veristuIII vns asmuo vyr g al cjole al fo forial al veIII vns asmuo mot g e cjole e fo forie e veI dgs asmuo o cjolerin o forin forino o verin verinoII dgs asmuo o cjoleris o foris foriso o veris verisoIII dgs asmuo a cjolerin a forin forino a verin verino Veiksmazodziu fevela save ir sinti asmenavimas paprastajame busimajame laike Asmuo ir skaicius fevela save sintiteigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji formaI vns asmuo o fevelarai fevelarajo o savarai savarajo o sintarai sintarajoII vns asmuo tu fevelaras fevelarastu tu savaras savarastu tu sintaras sintarastuIII vns asmuo vyr g al fevelara fevelarajal al savara savarajal al sintara sintarajalIII vns asmuo mot g e fevelara fevelaraje e savara savaraje e sintara sintarajeI dgs asmuo o fevelarin fevelarino o savarin savarino o sintarin sintarinoII dgs asmuo o fevelareis fevelareiso o savareis savareiso o sintareis sintareisoIII dgs asmuo a fevelaran fevelarano a savaran savarano a sintaran sintarano Veiksmazodziu cjoli jessi ir ve asmenavimas paprastajame busimajame laike Asmuo ir skaicius cjoli jessi veteigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji formaI vns asmuo o cjolarai cjolarajo o sarai sarajo o varai varajoII vns asmuo tu cjolaras cjolarastu tu saras sarastu tu varas varastuIII vns asmuo vyr g al cjolara cjolarajal al sara sarajal al vara varajalIII vns asmuo mot g e cjolara cjolaraje e sara saraje e vara varajeI dgs asmuo o cjolarin cjolarino o sarin sarino o varin varinoII dgs asmuo o cjolareis cjolareiso o sareis sareiso o vareis vareisoIII dgs asmuo a cjolaran cjolarano a saran sarano a varan varano Konjunktyve vartojamas esamasis laikas imperfektas perfektas pliuskvamperfektas ir daugianariai sudetiniai perfektas bei pliuskvamperfektas Veiksmazodziu asmenavimas konjunktyvo esamajame laike Asmuo ir skaicius fevela save sinti cjoli jessi veI vns asmuo ch o feveli ch o sepi ch o sinti ch o cjoli ch o sei ch o vebiII vns asmuo che tu fevelis che tu sepis che tu sintis che tu cjolis che tu seis che tu vebisIII vns asmuo vyr g ch al feveli ch al sepi ch al sinti ch al cjoli ch al sei ch al vebiIII vns asmuo mot g ch e feveli ch e sepi ch e sinti ch e cjoli ch e sei ch e vebiI dgs asmuo ch o fevelin ch o savin ch o sintin ch o cjolin ch o sein ch o vebinII dgs asmuo ch o fevelais ch o saveis ch o sintis ch o cjolis ch o seis ch o vebisIII dgs asmuo ch a fevelin ch a sepin ch a sintin ch a cjolin ch a sein ch a vebin Veiksmazodziu asmenavimas optatyvo esamajame laike Asmuo ir skaicius fevela save sinti cjoli jessi veI vns asmuo fevalassio savessio sintissio cjolessio fossio vessioII vns asmuo fevalassistu savessistu sintissistu cjolessistu fossistu vessistuIII vns asmuo vyr g fevalassial savessial sintissial cjolessial fossial vessialIII vns asmuo mot g fevalassie savessie sintissie cjolessie fossie vessieI dgs asmuo fevalassino savessino sintissino cjolessino fossino vessinoII dgs asmuo fevalassiso savessiso sintissiso cjolessiso fossiso vessisoIII dgs asmuo fevalassino savessino sintissino cjolessino fossino vessino Veiksmazodziu fevela save ir sinti asmenavimas tariamosios nuosakos kondicionalio esamajame laike Asmuo ir skaicius fevela save sintiteigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji formaI vns asmuo o fevelares fevelaressio o savares savaressio o sintares sintaressioII vns asmuo tu fevelaressis fevelaressistu tu savaressis savaressistu tu sintaressis sintaressistuIII vns asmuo vyr g al fevelares fevelaresial al savares savaressial al sintares sintaressialIII vns asmuo mot g e fevelares fevelaresie e savares savaressie e sintares sintaressieI dgs asmuo o fevelaressin fevelaressino o savaressin savaressino o sintaressin sintaressinoII dgs asmuo o fevelaressis fevelaressiso o savaressis savaressiso o sintaressis sintaressisoIII dgs asmuo a fevelaressin fevelaressino a savaressin savaressino a sintaressin sintaressino Veiksmazodziu cjoli jessi ir ve asmenavimas tariamosios nuosakos esamajame laike Asmuo ir skaicius fevela save sintiteigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji forma teigiamoji forma klausiamoji formaI vns asmuo o cjolares cjolaressio o sares saressio o vares varessioII vns asmuo tu cjolaressis cjolaressistu tu saressis saressistu tu varessis varessistuIII vns asmuo vyr g al cjolares cjolaresial al sares saressial al vares varessialIII vns asmuo mot g e cjolares cjolaresie e sares saressie e vares varessieI dgs asmuo o cjolaressin cjolaressino o saressin saressino o varessin varessinoII dgs asmuo o cjolaressis cjolaressiso o saressis saressiso o varessis varessisoIII dgs asmuo a cjolaressin cjolaressino a saressin saressino a varessin varessino Liepiamosios nuosakos formos Asmuo ir skaicius fevela save sinti cjoli jessi veII vns asmuo fevele sint cjol sei veiI dgs asmuo fevelin savin sintin cjolin sin vinII dgs asmuo fevelait saveit sintit cjolit cjoleit seit veitPrieveiksmis Prieveiksmiai dazniausiai kile is kitu kalbos daliu Padetį erdveje nurodantys prieveiksmiai ca cia la ten su aukstyn ju zemyn dongje greta vie laukan fur isoren vartojami sudarant sudetines veiksmazodziu konstrukcijas salta fur issokti para ju nubraukti Artikelis Friulu kalboje vartojamas tiek zymimasis tiek nezymimasis artikelis Siuolaikineje kalboje nezymimasis artikelis un vyr g une mot g nebeturi moteriskosios gimines formos Zymimasis artikelis kaitomas ir giminemis ir skaiciais vyr g vns il vyr g dgs i mot g vns la mot g dgs lis Be to zymimojo artikelio formos susilieja su prielinksniais pavyzdziui a il gt al cun il gt cul di il gt dal Prielinksnis Pagrindiniams vartojamiausiems friulu kalbos prielinksniams priklauso a di in cun par tralfra ir kiti Ju forma ir funkcijos panasios į italu kalbos prielinksniu nors kartais gali ir skirtis Tad sakykime friulu prielinksnis di gali buti vartojamas tiek kaip italu di tiek ir kaip italu da Jungtukas Friulu kalbos jungtukai skirstomi į dvi grupes viena vartojama sujungiamuosiuose kita prijungiamuosiuose sudetiniuose sakiniuose Sujungiamiesiems jungtukams priklauso e ir ni ne o arba ma bet duncje doncje taigi ir kiti Prijungiamiesiems jungtukams ir jungiamosioms frazems priklauso par che cun che di kad parceche parvie nes cun dut che nors quan che co kai come kaip se jei ir kiti Daugumos jungiamuju fraziu komponentas universalusis prijungiamojo santykio rodiklis che gali buti vartojamas sakiniuose po santykiniu įvardziu ir prieveiksmiu Jo no sai cui ch al e Nezinau kas tai Come che si sa Kaip zinoma Jaustukas Jaustukai isreiskia emocijas pojucius ir kitas reakcijas del to kas vyksta Oh O Ahi Ai Jesus Viespatie Jezau Tartaifil Po velniu Cje Ziu ir t t Zodziu daryba Pagrindiniai friulu kalbos zodziu darybos budai yra tokie patys kaip ir kitu romanu kalbu Dazniausiai pasitelkiamos priesagos palyginti retai priesdeliai ir zodziu duryba Zodziu daryba su priesagomis nurodant subjektyvu vertinima isskiriama į ypatinga klase alteracija nepriklausancia nei grynai darybai nei vediniams femenate bobse tardut truputį velai Alteracijai priskiriami priesaginiai vardazodziu prieveiksmiu ir veiksmazodziu darybos budai Priesdeline daryba paprastai taikoma veiksmazodziams stra stramuda pervaziuoti Durybos budu sudaromi daiktavardziai ir prieveiksmiai dalis sudurtiniu daiktavardziu sukurti pagal bendrajį romanu kalbu modelį tae lens medkirtys Pastebima tendencija vis dazniau vartoti sudetines veiksmazodziu konstrukcijas su padetį erdveje nurodanciais prieveiksmiais para vie nuvaryti di su deklamuoti SintakseVientisinio sakinio sintaksei budingi prie veiksmazodziu besisliejantys įvardiniai klitikai Daznai pasikartoja įvardinis papildinys Pieri lu ai viodut ir Vakar maciau Pjerį pazodziui Pjerį jį vakar maciau tiesioginis papildinys A Pieri j darai une cravate Duosiu Pjeriui kaklaraistį pazodziui Pjeriui jam duosiu kaklaraistį netiesioginis papildinys Snekamojoje kalboje pasitaiko papildinio anticipacija anksciau einantys garsai supanaseja su po ju einanciaisiais Judiju lor Padek jam Klausiamieji sakiniai butinai pazymimi ypatingomis sukeistosiomis veiksmazodzio formomis Venial Toni Tonis eina Jei klausiamasis sakinys sudaromas su klausiamuoju zodziu greta veiksmazodzio su enklitiku pries veiksmazodį galima vartoti komplementatoriu Cui venial Cui co ven Kas eina Be klausiamuju sakiniu sukeistoji vietomis veiksmazodzio forma vartojama ir įvairiuose susukimuose Ce mi tocjal di viodi Ka man tenka matyti Sudetinio sakinio dalys jungiamos sujungiamaisiais ir prijungiamaisiais jungtukais bei jungiamosiomis frazemis Friulu kalba pasizymi prijungiamuju jungtuku įvairove ir universaliuoju prijungiamojo santykio rodikliu che Tiksliau che kartojasi sujungiant vienarusius tarinius Cuant che al cjantave e che sivilave Kai jis dainavo ir svilpavo Sudarant salutinius santykinius prijungiamuosius sakinius matomas sakinio nariu sintaksinis nesuderinimas nes che nederinamas su prielinksniais Il treno che tu ses rivat Traukinys kuriuo tu atvaziavai Morfema che junginiuose su proklitikais gali buti vartojama sudarant netiesioginį klausima su komplementatoriumi co einanciu pries veiksmazodį Dime cui co ven Dime cui ch al ven Sakyk man kas eina Be to morfema che po klausiamojo įvardzio gali atlikti papildinio vaidmenį taip pat ji gali buti vartojama sudarant įvairias isskiriamasias konstrukcijas tarp ju aktualujį veiksma nurodancias frazes A son ch a mangjn Jie valgo ZodynasM Ilijesku apskaiciavimais atliktais isnagrinejus 1552 zodzius 51 friulu zodyno paveldeta is lotynu kalbos 25 pasiskolinta is venetu arba italu kalbu 13 zodyno yra pacios friulu kalbos naujoves 5 5 neaiskios kilmes 4 yra senieji germanizmai pasiskolinti is gotu franku arba langobardu kalbu Daugybes lotynisku zodziu reiksmes ir formos friulu kalboje rutuliojosi savitai Is semantiniu pokyciu paminetini sakykime tokie atvejai agar vaga lt aquarium kanalas fede suaugusi avis lt feta pagimdziusi frut vaikas lt fructus ventris vaisius įsciu uarzine plugas lt organum is graiku k padargas Formaliomis ypatybemis pasizymi pavyzdziui tokie zodziai agne lt amia vietoj amita teta gnezze lt neptia vietoj neptis dukterecia cjala lt oculare ziureti Reiksminga Akvilejos lotynu kalbos zodyno dalį sudare skoliniai is graiku kalbos ancone pakeles koplycia criure speigas muini zakristijonas dauguma ju isnyko nes friulu kalbos vartotojai daugiausia buvo kaimo gyventojai Esama substratiniu zodziu kilusiu tiek is Vidurzemio kalbu carra akmuo uola pala akmenuota pieva kalno slaite tiek is keltu kalbu bar velena kuoksas salotu bore buko kamieno dalis broili vaismedziu sodas bragons kelnes grave skalda Seniausiajam is gotu kalbos gautam germanizmu sluoksniui priklauso brut marti bande dalis bugnon votis farc kurmis glove medzio issisakojimas lobie pastoge rap keke rocje uola sbrega plesyti sedon saukstas tapon kamstis tapona uzkimsti kamsciu vuardian sargas vuardia saugoti sergeti Is langobardu kalbos į friulu kalba pateko pavyzdziui bearc zole apaugusi aptverta vieta salia namo bleon paklode bredul taburete crucje ramentas fara atvykeliu seima bancje suolas braide platus laukas broade toks valgis is ropiu brut sultinys garp rugstus grepie edzios lami beskonis preskas nape kaminas didele nosis scarfarot naminis batelis blogas meistras spalt aptvertas suf miltine putra Ankstyvieji germanizmai pasiskolinti tiesiogiai lotynu kalbos skoliniai is gotu langobardu ir franku kalbu sudaro pirminiu germanizmu sluoksnį dalis ankstyvuju skoliniu is vokieciu kalbos gautu iki V a vadinama ikiromeniniais Velesni skoliniai is vokieciu kalbos skirstomi į du sluoksnius senesnįjį susidariusį X XIII a becs pinigai cjast svirnas cramar cramar keliaujantis prekeivis crot varle dane kenis gatar langu groteles licof puota niderlec krovinio iskrovimas tranzito metu tac opsrus vignarul antpirstis ir dabartinį asimpon lasimpon gelezinkelis sezoninis gelezinkelio darbuotojas befel įsakymas biutar dykinetojas chifel sviestinis beigelis clanfar skardininkas fraila mergina lustic alustic linksmas prenar kurikas prossac mokykline kuprine russac kuprine sine begis spolert virykle sproc posakis chelare padaveja ziruc atgal ziruca trauktis atgal Naujuju germanizmu ypac daug Goricijos tarmeje Su slavais friulai pirma karta susidure VIII a taciau tuomet langobardai slavu į Friulį neįsileido Veliau X a slavai eme apgyvendinti likusias tuscias po vengru antpuoliu friulu zemes Zemutiniame Friulyje slavai gana greitai buvo asimiliuoti taciau rytineje kalnuotoje dalyje slovenu mazuma gyvena iki siol Is slovenu kalbos į friulu kalba pateko pavyzdziui sie zodziai babe plepe britule lenktinis peilis cagnas cagne suopis cernicule cerignicule melyne uoga cocosse vista colac riestainis cos cosse pintine crasigne keliaujancio prekeivio krepsys cudic velnias cutare gertuve chile isvarza gubane paplotelis jeche lysve pustot paliktas pustote dykra save rupuze race antis sligovitz slivovica triscule zemuoge vuisignar vysnia zime saltas oras Kitos romanu kalbos is kuriu į friulu kalba pateko skoliniu tai nuo XV a venetu articok artisokas ocjai akiniai pampalugo kvailys pelandron dykinetojas secjel kibirelis canon nuomos mokestis gazete moneta laikrastis italu vecjo senas primevere pavasaris coragjo narsa eterno amzinas ir prancuzu plusor keletas tasse kruva blonde siuvineta lovatiese Italizmai daznai varzosi su grynai friuliskais zodziais ir neretai juos isstumia autun vietoj siarade sorunviar ruduo ripos vietoj polse poilsis silenzi vietoj cidin tyla Apskritai friulu zodyno pagrinda sudaro lotynu kilmes zodziai Friulu kalbos vartojimas kaimiskoje gyvensenoje leme savitos kaimo realijas atspindincios leksikos susidaryma Pastaruoju metu zodines ir rasytines friulu kalbos leksikai budinga stipri interferencija su italu kalba Tyrimu istorijaG Askolis vienas pirmuju friulu kalbos tyreju 1871 m isspausdintas abato J Pironos zodynas Vocabolario Friulano jame pateiktas pirmasis mokslinis friulu kalbos aprasas redaguotas Dz Frau sis zodynas leidziamas ir musu dienomis Friulu fonetika remdamasis friulu vidurio tarmemis Ladynu etiuduose it Saggi ladini pirmasis 1873 m aprase G Askolis jo gimtoji buvo Goricijos tarme T Gartneris savo 1883 m veikale Retoromanu gramatika vok Ratoromanische Grammatik remesi beje Pordenones friulu snektomis Friulu kalbos leksika nagrinejama K fon Cernigo knygoje Senosios Aukstutines Italijos tautos etc vok Die alten Volker Oberitaliens Italiker Umbrer Raeto Etrusker Raeto Ladiner Veneter Kelto Romanen 1885 Udines universitetas vienas pagrindiniu friulu kalbos studiju centru prie įejimo į rektorata friuliskai parasyta Friulio universitetas Keliais tomais 1972 1986 m isleistas Dz Pelegrinio redaguotas Friulu istorinis kalbinis etnografinis atlasas it Atlanto storico linguistico etnografico friulano Be to pasirode du Friulu istorinio etimologinio zodyno it Dizionario etimologico storico friulano tomai raides A E 1984 1987 Į friulu kalbos istorijos tyrimus reiksminga indelį įnese Dz Marketis isleides serija straipsniu Del friulu kalbos kilmes Stude sulle origini del friulano 1933 1934 ir knyga Friulu kalbos gramatikos pagrindai Lineamenti di grammatica friulana 1952 Dz Markecio darbuose nagrinejamos Akvilejos lotynu kalbos ypatybes įvairiais istoriniais laikotarpiais į friulu kalba pateke skoliniai friulu literaturos raidos istorija ir t t Dz Franceskato darbuose be kita ko tiriamos friulu tarmes Dialettologia friulana 1966 Studi linguistici sul friulano 1970 Friulu istorinis kalbinis etnografinis atlasas tapo fundamentaliu tarmetyros veikalu Įvairiais laikotarpiais friulu kalba tyre taip pat ir Dz Frau M Ilijesku F Vikarijas F Finkas P Beninka Z Heineman L Vanelli ir kiti Pagrindiniai friulu kalbos tyrimo centrai Udines ir Padujos universitetai Apskritai friulu kalba kol kas lieka nepakankamai gerai istirta Teksto pavyzdysB Kjurlo eilerastis Il Ciant de Filologiche Furlane ir nerimuotas vertimas į lietuviu kalba Originalas VertimasUn salut e Furlanie da lis monz insin al mar donge il mar il sanc dai martars su lis monz il lor altar E la nestre cjare lenghe va des monz fin al Timaf Rome e dis la so liende sul cunfin todesc e sclaf Che tu cressis mari lenghe grande e fuarte se Dio ul che tu slargjs la to tende su la Cjargne e sul Friul che tu vadis mari lenghe serie e sclete intor intor tu confuarte dut chest popul salt onest lavorador Sveikinimai Friuliui nuo kalnu iki juros prie juros kankiniu kraujas ju altorius kalnuose Ir musu nuostabi kalba nuo kalnu pasiekia Timava cia skamba Romos legenda prie vokieciu ir slavu sienos Stiprek gimtoji kalba jei Dievas lems tavo paunksmeje bus Karnija ir Friulis busi tu gimtoji kalba teisinga ir tyra islaikysi savo tauta tvirta sazininga darbscia IsnasosEthnologue 19 Dallas Texas SIL International 2016 Legge 15 Dicembre 1999 n 482 Norme in materia di tutela delle minoranze linguistiche storiche pubblicata nella Gazzetta Ufficiale n 297 del 20 dicembre 1999 Archyvuota kopija 2015 05 12 is Wayback Machine projekto ital Camera dei deputati 2015 Nuoroda tikrinta 2021 09 13 Retoroma nskie yazyki Lingvisticheskij enciklopedicheskij slovar Nuoroda tikrinta 2021 11 08 Friulskij yazyk vo mnogih klassifikaciyah nazyvaetsya vostochnym retoromanskim Friulu kalba daugybeje klasifikaciju vadinama rytu retoromanu kalba Friulian furlan marilenghe Omniglot Nuoroda tikrinta 2021 11 08 Lewis M Paul Gary F Simons Charles D Fennig red 2015 Friulian A language of Italy Ethnologue Languages of the World 18th Ed anglu Dallas SIL International Suarchyvuota is originalo 2016 05 19 Nuoroda tikrinta 2021 09 13 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura multiple names editors list link Borodina M A Suhachyov N L Retoromanskie yazyki Lingvisticheskij enciklopedicheskij slovar Glavnyj redaktor V N Yarceva M Sovetskaya enciklopediya 1990 685 s ISBN 5 85270 031 2 Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 365 366 ISBN 5 87444 016 X Ethnic Groups of Europe An Encyclopedia Ethnic Groups of the World ed Jeffrey E Cole ABC CLIO 2011 Chelysheva I I 2001 Dialekty Italii Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 94 ISBN 5 87444 016 X Alisova T B Chelysheva I I 2001 Romanskie yazyki Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 29 32 ISBN 5 87444 016 X Alisova T B Chelysheva I I 2001 Romanskie yazyki Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 38 42 45 50 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 389 390 ISBN 5 87444 016 X Roseano P 2015 S Heinemann L Melchior eds red Suddivisione dialettale del friulano PDF Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter Mouton ISBN 978 3 11 031059 7 Suarchyvuotas originalas PDF 2021 08 16 Nuoroda tikrinta 2021 09 13 Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 369 370 ISBN 5 87444 016 X Alisova T B Chelysheva I I 2001 Romanskie yazyki Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 21 ISBN 5 87444 016 X Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka p 6 Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 366 ISBN 5 87444 016 X Alisova T B Chelysheva I I 2001 Romanskie yazyki Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 16 17 ISBN 5 87444 016 X John Haiman Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge p 240 ISBN 0 415 04194 5 Suhachyov N L Gorenko G M 2001 Retoromanskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 335 ISBN 5 87444 016 X Suhachyov N L Gorenko G M 2001 Retoromanskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 336 ISBN 5 87444 016 X Iliescu M 2015 La posizione del friulano nella Romania Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter p 42 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka pp 6 7 Alisova T B Chelysheva I I 2001 Romanskie yazyki Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 26 ISBN 5 87444 016 X Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge p 240 ISBN 0 415 04194 5 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka p 7 Narumov B P 2001 Ladinskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 393 ISBN 5 87444 016 X Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge p 240 ISBN 0 415 04194 5 Iliescu M 2015 La posizione del friulano nella Romania Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter p 43 Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 365 ISBN 5 87444 016 X Iliescu M 2015 La posizione del friulano nella Romania Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter pp 46 48 Friulian language The Language ARLeF Agjenzie regjonal pe lenghe furlane Suarchyvuota is originalo 2016 08 06 Nuoroda tikrinta 2021 10 02 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura netinkamas URL link Chelysheva I I 2001 Dialekty Italii Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 115 116 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 368 ISBN 5 87444 016 X Friulian language The friulian linguistic area Agjenzie Regjonal pe Lenghe Furlane Suarchyvuota is originalo 2016 08 06 Nuoroda tikrinta 2021 10 02 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura netinkamas URL link Friulian language Multilingualism in friuli Agjenzie Regjonal pe Lenghe Furlane Suarchyvuota is originalo 2016 08 06 Nuoroda tikrinta 2021 10 02 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura netinkamas URL link Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge p 240 ISBN 0 415 04194 5 Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge p 240 ISBN 0 415 04194 5 UNESCO Atlas of the World s Languages in Danger UNESCO 1995 2010 Suarchyvuotas originalas 2012 06 27 Nuoroda tikrinta 2021 10 03 Martynova M Yu 2016 Model Triesta i naselenie italyano slavyanskogo pogranichya In Otv redaktory i sostaviteli M E Kabickij M Yu Martynova red Evropa menshinstv menshinstva v Evrope Etnokulturnye religioznye i yazykovye gruppy PDF M Institut etnologii i antropologii imeni N N Mikluho Maklaya RAN pp 163 164 ISBN 978 5 4211 0156 7 Martynova M Yu 2016 Model Triesta i naselenie italyano slavyanskogo pogranichya In Otv redaktory i sostaviteli M E Kabickij M Yu Martynova red Evropa menshinstv menshinstva v Evrope Etnokulturnye religioznye i yazykovye gruppy PDF M Institut etnologii i antropologii imeni N N Mikluho Maklaya RAN p 155 ISBN 978 5 4211 0156 7 Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 367 ISBN 5 87444 016 X Martynova M Yu 2016 Model Triesta i naselenie italyano slavyanskogo pogranichya In Otv redaktory i sostaviteli M E Kabickij M Yu Martynova red Evropa menshinstv menshinstva v Evrope Etnokulturnye religioznye i yazykovye gruppy PDF M Institut etnologii i antropologii imeni N N Mikluho Maklaya RAN p 166 ISBN 978 5 4211 0156 7 Martynova M Yu 2016 Model Triesta i naselenie italyano slavyanskogo pogranichya In Otv redaktory i sostaviteli M E Kabickij M Yu Martynova red Evropa menshinstv menshinstva v Evrope Etnokulturnye religioznye i yazykovye gruppy PDF M Institut etnologii i antropologii imeni N N Mikluho Maklaya RAN p 165 ISBN 978 5 4211 0156 7 Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 368 369 ISBN 5 87444 016 X Popova M P 2016 Sohranenie identichnosti u arbereshej istoricheskogo etnoyazykovogo menshinstva v Italii In Otv redaktory i sostaviteli M E Kabickij M Yu Martynova red Evropa menshinstv menshinstva v Evrope Etnokulturnye religioznye i yazykovye gruppy PDF M Institut etnologii i antropologii imeni N N Mikluho Maklaya RAN p 226 ISBN 978 5 4211 0156 7 Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 369 ISBN 5 87444 016 X Martynova M Yu 2016 Model Triesta i naselenie italyano slavyanskogo pogranichya In Otv redaktory i sostaviteli M E Kabickij M Yu Martynova red Evropa menshinstv menshinstva v Evrope Etnokulturnye religioznye i yazykovye gruppy PDF M Institut etnologii i antropologii imeni N N Mikluho Maklaya RAN pp 165 166 ISBN 978 5 4211 0156 7 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka p 91 Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 367 368 ISBN 5 87444 016 X The gamer s book of records anglu Independent 2009 03 04 Nuoroda tikrinta 2021 10 07 Davide Francescutti 2008 ATUALITAT Ducj managers di balon cun Hattrick La patrie dal Friul Nuoroda tikrinta 2021 10 07 Vicario Federico L Osservatori regjonal de lenghe e culture furlanis Ce isal e a ce covential Osservatori Regjonal de Lenghe e de Culture furlanis O L F Suarchyvuotas originalas 2016 05 19 Nuoroda tikrinta 2021 10 08 Agency About us Agjenzie Regjonal pe Lenghe Furlane Suarchyvuotas originalas 2016 05 19 Nuoroda tikrinta 2021 10 08 Vanelli Laura Friulani dialetti Enciclopedia dell Italiano 2010 Treccani it Nuoroda tikrinta 2021 10 09 Roseano P 2015 S Heinemann L Melchior eds red Suddivisione dialettale del friulano PDF Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter Mouton 163 ISBN 978 3 11 031059 7 Nuoroda tikrinta 2021 10 09 Koryakov Yu B 2001 Prilozhenie Karty 9 P ov Istriya i yug oblasti Friuli Veneciya Dzhuliya Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 390 391 ISBN 5 87444 016 X La grafie uficial de lenghe furlane PDF Osservatori Regjonal de Lenghe e de Culture Furlanis 2002 pp 2 3 Suarchyvuotas originalas pdf 2021 11 06 Nuoroda tikrinta 2021 10 15 Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 371 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 370 ISBN 5 87444 016 X Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka pp 24 29 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka pp 29 34 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka pp 34 36 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka p 37 Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge p 240 ISBN 0 415 04194 5 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka pp 46 50 Vicario F 2015 Friulano Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter pp 23 24 Friulian language Friuli history and culture Glottogenesis of the friulian language PDF Agjenzie Regjonal pe Lenghe Furlane accessdate 2021 10 15 Vicario F 2015 Friulano Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter p 25 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka p 54 Friulian language Friuli history and culture Ethnogenesis of Friuli ARLeF Agjenzie regjonal pe lenghe furlane Suarchyvuota is originalo 2016 08 06 Nuoroda tikrinta 2021 10 15 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura netinkamas URL link Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka pp 54 57 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka p 62 Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge p 240 ISBN 0 415 04194 5 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka pp 57 60 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka pp 60 61 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka pp 62 64 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka pp 64 65 Cadorini G 1995 Jazykova situace Furlanska jako mnohojazycne oblasti Varia IV Materialy zo 4 kolokvia mladych jazykovedcov Bratislava Banska Bystrica p 73 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge p 240 ISBN 0 415 04194 5 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka pp 65 68 Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge p 240 ISBN 0 415 04194 5 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka pp 70 71 Alisova T B Chelysheva I I 2001 Romanskie yazyki Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 32 ISBN 5 87444 016 X Alisova T B Chelysheva I I 2001 Romanskie yazyki Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 40 ISBN 5 87444 016 X Alisova T B Chelysheva I I 2001 Romanskie yazyki Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 35 ISBN 5 87444 016 X Alisova T B Chelysheva I I 2001 Romanskie yazyki Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 38 ISBN 5 87444 016 X Alisova T B Chelysheva I I 2001 Romanskie yazyki Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 42 48 ISBN 5 87444 016 X Alisova T B Chelysheva I I 2001 Romanskie yazyki Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 51 ISBN 5 87444 016 X Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka pp 73 75 Andreose A Renzi L 2013 Geography and distribution of the Romance languages in Europe Tha Cambridge History of the Romance languages II New York Cambridge University Press p 301 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka pp 80 82 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka pp 77 78 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka p 88 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka p 87 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka p 89 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka p 90 Beninca P 2015 Storia linguistica interna Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter p 117 Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge p 240 ISBN 0 415 04194 5 Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 372 ISBN 5 87444 016 X Alisova T B Chelysheva I I 2001 Romanskie yazyki Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 29 ISBN 5 87444 016 X Vicario F 2015 Friulano Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter p 33 Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge p 240 ISBN 0 415 04194 5 Vicario F 2015 Friulano Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter p 35 Finco F 2009 Fonetiche e fonologje dal furlan central Gjornal Furlan des Sciencis 11 55 Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge p 240 ISBN 0 415 04194 5 Finco F 2009 Fonetiche e fonologje dal furlan central Gjornal Furlan des Sciencis 11 54 Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 373 ISBN 5 87444 016 X Finco F 2009 Fonetiche e fonologje dal furlan central Gjornal Furlan des Sciencis 11 53 54 Finco F 2009 Fonetiche e fonologje dal furlan central Gjornal Furlan des Sciencis 11 60 Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge p 240 ISBN 0 415 04194 5 Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 371 372 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 372 373 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 375 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 375 376 ISBN 5 87444 016 X La grafie uficial de lenghe furlane PDF Agjenzie Regjonal pe Lenghe Furlane 2017 Nuoroda tikrinta 2021 11 03 Narumov B P Suhachyov N L Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia 2001 S 379 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 376 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 381 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia 2001 S 382 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 379 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 377 ISBN 5 87444 016 X Ghiviano dal dialet a la lenghe Gramadie contrastive PDF Clape cultural Acuilee 2003 Suarchyvuotas originalas PDF 2021 11 07 Nuoroda tikrinta 2021 11 07 p 34 Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 384 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 382 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 385 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 385 386 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 383 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 386 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 387 ISBN 5 87444 016 X Ghiviano dal dialet a la lenghe Gramadie contrastive PDF Clape cultural Acuilee 2003 Suarchyvuotas originalas PDF 2021 11 07 Nuoroda tikrinta 2021 11 07 p p 25 26 Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 388 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 380 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 380 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 388 389 ISBN 5 87444 016 X Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 389 ISBN 5 87444 016 X Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge pp 140 ISBN 0 415 04194 5 Vicario F 2015 Friulano Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter p 24 Vicario F 2015 Friulano Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter pp 27 28 Vicario F 2015 Friulano Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter p 28 Vicario F 2015 Friulano Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter pp 28 29 Cadorini G 1995 Jazykova situace Furlanska jako mnohojazycne oblasti Varia IV Materialy zo 4 kolokvia mladych jazykovedcov Bratislava Banska Bystrica p 74 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia pp 390 ISBN 5 87444 016 X Vicario F 2015 Friulano Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter pp 29 30 Vicario F 2015 Friulano Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter pp 30 31 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka p 11 Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge p 240 ISBN 0 415 04194 5 Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge pp 144 ISBN 0 415 04194 5 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev red Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka p 12 Il Ciant de Filologiche Furlane Nuoroda tikrinta 2021 11 06LiteraturaFinco F 2009 Fonetiche e fonologje dal furlan central 11 Gjornal Furlan des Sciencis p 53 85 Haiman J Beninca P 1992 The Rhaeto Romance Languages London New York Routledge ISBN 0 415 04194 5 Iliescu M 2015 La posizione del friulano nella Romania Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter p 41 56 Roseano P 2015 S Heinemann L Melchior eds ed Suddivisione dialettale del friulano Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter Mouton 155 186 ISBN 978 3 11 031059 7 Vicario F 2015 Friulano Manuale di linguistica friulana Berlin De Gruyter p 21 40 Krasnovskaya N A 1971 Otvetstvennyj redaktor S A Tokarev ed Friuly istoriko etnograficheskie ocherki M Nauka p 193 Martynova M Yu 2016 Model Triesta i naselenie italyano slavyanskogo pogranichya in Otv redaktory i sostaviteli M E Kabickij M Yu Martynova Evropa menshinstv menshinstva v Evrope Etnokulturnye religioznye i yazykovye gruppy M Institut etnologii i antropologii imeni N N Mikluho Maklaya RAN p 146 173 ISBN 978 5 4211 0156 7 Nuoroda tikrinta 6 lapkricio 2021 Narumov B P Suhachyov N L 2001 Friulskij yazyk Yazyki mira Romanskie yazyki M Academia p 365 391 ISBN 5 87444 016 X Nuoroda tikrinta 6 lapkricio 2021 NuorodosFriulu radijas Friulu italu italu friulu zodynas Archyvuota kopija 2021 03 07 is Wayback Machine projekto Friulu anglu anglu friulu zodynas Daugiakalbis friulu zodynas Archyvuota kopija 2016 01 13 is Wayback Machine projekto La Patrie dal Friul zurnalas ir naujienos friulu kalba Friulu kalbos pamokos anglu k Mokslo zurnalas friulu kalba Friulu kalbos vartotojo vaizdo įrasas Straipsnis Friulu kalba yra paskelbtas pavyzdiniu taigi pripazintas vienu geriausiu lietuviskosios Vikipedijos straipsniu Jei matote kaip pagerinti straipsnį nekenkiant pries tai darytam darbui visada prasome prisideti Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu