Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lotynų Amerika isp América Latina arba Latinoamérica port América Latina regionas Amerikos žemyne kuriame dominuoja iš l
Lotynų Amerika
Lotynų Amerika (isp. América Latina arba Latinoamérica, port. América Latina) – regionas Amerikos žemyne, kuriame dominuoja iš lotynų kalbos kilusios romanų kalbos (ispanų, prancūzų ir portugalų kalba). Paprastai prie šio regiono priskiriamos Pietų, Centrinės Amerikos šalys ir Meksika, kartais taip pat prijungiamos Karibų salos.
Regionas užima 21 069 501 km² teritoriją (3,9 % Žemės paviršiaus), čia gyvena apie 590 mln. gyventojų.
Terminologija
Terminas Lotynų Amerika pradėtas naudoti XIX a. pirmoje pusėje, pastebint bendrus regiono istorinius, kultūrinius, socialinius ypatumus. Prie šio termino populiarinimo prisidėjo prancūzai, siekę pabrėžti takoskyrą tarp romaniškos kilmės (t. y. ir pačiai Prancūzijai artimų) šalių bei germaniškų šalių, kuriose dominavo anglų kultūra.
Lotynų Amerikai priklausančių šalių sąrašas nėra tiksliai apibrėžtas: dalis šalių turi tiek romaniškos, tiek germaniškos kultūros bruožų, todėl jų priskyrimas ginčytinas. Paprastai Lotynų Amerikai neginčytinai priskiriamos visos buvusios Ispanijos ir Portugalijos kolonijos (t. y. Iberoamerikos valstybės): visa Pietų Amerika išskyrus Gvianos šalis, Centrinė Amerika išskyrus Belizą, Meksika, Kuba, Dominikos Respublika ir Puerto Rikas (nors pastarasis pavaldus JAV). Taip pat dažniausiai į Lotynų Ameriką įtraukiama buvusi Prancūzijos kolonija Haitis, o kartais – ir esamos kolonijos (Prancūzijos Gviana, Martinika, Gvadelupa). Tiesa, prancūzakalbis Kvebekas Lotynų Amerikai nepriklauso, nes kultūriškai jis daug labiau susietas su britiška Kanada. Buvusioje britų kolonijoje Belize taip pat populiari ispanų kalba, o Aruboje, Kiurasao šnekama papiamento kalba, kilusia iš romanų kalbų. Paminėtina, kad net ir tradiciškai į Lotynų Ameriką įtraukiamose šalyse ne visur būdinga Lotynų Amerikos kultūra – pvz., Centrinės Amerikos rytinės pakrantės, šiaurės Kolumbija savo kultūra artimesnės Karibų saloms. Be to, nors Lotynų Amerika apibrėžiama kalbiniu pagrindu, į ją patenka ir tie regionai, kur dominuoja indėnų kalbos.
JTO, UNESCO ir daug kitų tarptautinių organizacijų vartoja terminą „Lotynų Amerika ir Karibų salos“ į kurį įtraukiamos visos Amerikos teritorijos išskyrus JAV, Kanadą ir Grenlandiją.
Suskirstymas
Pati Lotynų Amerika kaip ir visas Amerikos žemynas smulkiau skirstoma į Centrinę, Pietų, Šiaurės Amerikas bei Karibų salas. Taip pat pagal istorinę priklausomybę išskiriama bei Portugalų Amerika, pagal geografinius ir kultūrinius bruožus – , .
Istorija
Ikikolumbinė istorija
Pagal tradicinį vertinimą, maždaug prieš 10 tūkst. metų Amerikos žemynas buvo apgyvendintas iš Azijos per užšalusį Beringo sąsiaurį atsikėlusių žmonių. Tiesa, Čilėje esančioje Monte Verdėje rasta 14 tūkst. metų senumo archeologinių radinių. Per tūkstantmečius žmonės apgyvendino praktiškai visus Amerikos regionus. Seniausia gyvenviete Amerikoje laikoma gyvenvietė Ekvadore, gyvavusi prieš 10-6 tūkst. metų. Palaipsniui iškilo ištisos civilizacijos, kurių svarbiausi židiniai buvo Senovės Peru bei Mezoamerika.
Kolonizacija
1492 m. Amerikos pakrantes pasiekė Kristupas Kolumbas, netrukus ispanų, o vėliau ir portugalų kolonizatoriai pradėjo žemyno kolonizaciją. Vietinės indėnų valstybės netrukus buvo užkariautos, kolonistai iš Europos (ypač Pirėnų pusiasalio) šalių pradėjo steigti miestus. 1493 m. ispanai ir portugalai pasirašė Tordesiljo sutartį, pagal kurią pasidalino kolonizuojamas teritorijas. Ispanų konkistadorai pirmiausia užkariavo Karibų salas, Centrinę Ameriką, šiaurines Pietų Amerikos pakrantes. Teritorijos esančios į šiaurę pasižymėjo atšiauresniu klimatu, rūstesnėmis gamtos sąlygomis, ten nebuvo galingų valstybių, kurios savo turtais viliotų konkistadorus, todėl ispanai kolonizuoti Šiaurės Amerikos neskubėjo. Tuo pasinaudoję ten pradėjo kurtis britai, olandai, prancūzai, taip nulėmę vėlesnį žemyno pasidalinimą į germanišką šiaurę ir romaniškus pietus. Skurdžia gamta ir atšiauriu klimatu pasižymintys Pietų Amerikos pietūs (Patagonija) ilgai nepriklausė niekam, todėl ten bandė įsitvirtinti britai, tiesa, vėliau šias žemes užvaldė ispanakalbės šalys.
Per užkariavimus buvo sunaikinta dauguma regiono vietinių gyventojų, atvežta daug juodaodžių vergų iš Afrikos, prasidėjo rasių maišymasis. Kolonializmo laikais įtvirtintas feodalizmas, susidarė luominė visuomenė, smarkiai priklausoma nuo bažnyčios ir turtingų feodalų.
Nepriklausomybės karai
Pirmoji šalis Lotynų Amerikoje, pasiekusi nepriklausomybę, tapo Haitis. 1804 m. vergų sukilimas, vadovaujamas , nuvertė prancūzų kolonijos valdžią ir paskelbė nepriklausomą Haičio valstybę. Šis įvykis tapo įkvėpimu kitoms Lotynų Amerikos šalims. XIX a. Portugalija ir Ispanija jau buvo išstumtos iš pasaulinio elito, kuriame buvo XV–XVII a., dabar dominavo Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Lotynų Amerikoje vis labiau augo pasipiktinimas konservatyviu, despotišku kolonistų mažumos elitu ir imta siekti radikalių permainų.
1808 m. Napoleonas įsiveržė į Ispaniją – tai tapo puikia proga sukilimui prieš Ispanijos imperijos valdžią. Pradėtos formuoti karinės chuntos nepriklausomybei siekti, iškilo charizmatiški, išsilavinę lyderiai, pasiryžę išvaduoti visą žemyną – Chosė de San Martinas, Simonas Bolivaras, Bernardas O'Higinsas, ir kiti išvaduotojai (libertadores). Netrukus nuo Meksikos iki Čilės prasidėjo kovos tarp nepriklausomybės šalininkų ir rojalistų. 1825 m. visos Ispanijos kolonijos, išskyrus Kubą ir Puerto Riką pasiekė nepriklausomybę. Brazilijoje ir Meksikoje buvo sukurtos nepriklausomos konstitucinės monarchijos.
Liberalų-konservatorių karai
Pasiekus nepriklausomybę, Lotynų Amerikoje taika neatėjo. Kilo daugybė vidinių karų tarp konservatyvių jėgų, palaikiusių stiprią bažnyčios valdžią, griežtą socialinę hierarchiją, bei liberalų, siekusių didesnių ekonominių ir socialinių laisvių. Šios kovos lėmė tolesnį Lotynų Amerikos valstybių formavimąsi – vienų ar kitų jėgų valdomos valstybės siekė pajungti kitas valstybes arba išsivaduoti nuo priklausymo priešiškos ideologijos valstybėms. Liberalų-konservatorių karai lėmė, kad tokios valstybių sąjungos kaip Jungtinės Centrinės Amerikos Provincijos, Didžioji Kolumbija, Jungtinės La Platos provincijos, Peru-Bolivijos konfederacija greitai subyrėjo į atskiras valstybes. Tuo laikotarpiu kilo daug nuožmių teritorinių-ideologinių karų, ženkliai nulėmusių juose dalyvavusių valstybių ateitį: Trigubo Aljanso karas (sunaikinta klestinti Paragvajaus ekonomika), (šalis tapo federacine respublika), Ramiojo vandenyno karas (Bolivija neteko priėjimo prie jūros bei vertingų salietros telkinių), Amerikos–Meksikos karas (Meksika neteko didelių teritorijų šiaurėje).
Pasauliniai karai
XX a. pr. politinė situacija Lotynų Amerikoje stabilizavosi tik iš dalies – daugelyje šalių įsitvirtino oligarchinė diktatūra, kuri ir toliau lėmė didelę socialinę nelygybę, žmogaus teisių varžymus. Prieš tokias diktatūras dažnai kildavo vargingųjų sukilimai (bene žymiausias – ), tačiau jie situaciją mažai keitė. Pasaulinių karų metu Lotynų Amerika liko kovų sūkurio nuošalyje, o daugelis valstybių jais pasinaudojo ir pasiekė didesnę ekonominę gerovę – tiekė produkciją karų nuniokotai Europai, į regioną plūstelėjo daugybė iš Europos šalių. Dauguma jų įsikūrė Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje, Venesueloje, Meksikoje ir Čilėje. Jie davė didelį impulsą šalių ekonominiam, kultūriniam šuoliui.
Šaltasis karas
Šaltojo karo metais Lotynų Amerikoje itin stipriai pasireiškė įtampa tarp nacionalistinių ir komunistinių jėgų. JAV buvo itin pavojingas socializmo suklestėjimas jos pašonėje, todėl ji bet kokia kaina rėmė dešiniųjų pažiūrų diktatorius, finansavo ginkluotę, padėjo rengti valstybinius perversmus.
Didelė socialinė nelygybė, korupcija, valdžios savivalė lėmė tai, kad Lotynų Amerikoje buvo gajos socializmo idėjos. Iškilo revoliucionieriai, tokie kaip Če Gevara, kurie siekė suvienyti visą Lotynų Ameriką į socialistinę valstybę. Tačiau Če Gevarai ir Fideliui Kastro pavyko įvykdyti revoliuciją tiktai Kuboje. Dalyje šalių (pvz., Čilėje, Gvatemaloje) socialistinės partijos demokratiniu būdu buvo išrinktos į valdžią. Tokiose šalyse JAV remiamos jėgos organizavo karinius perversmus (Čilėje, Brazilijoje, Argentinoje), pilietinius karus (Gvatemaloje). Tokie diktatoriai kaip Pinočetas, Stresneris, Somosa ilgus dešimtmečius valdė šalį, persekiojo kairiuosius, nesprendė socialinės nelygybės, indėnų teisių problemų.
Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje visose Lotynų Amerikos šalyse išskyrus Kubą autoritariniai režimai buvo nuversti, įvestas demokratinis valdymas.
Posūkis kairėn
Pasibaigus šaltajam karui JAV pabandė įsitvirtinti regione ekonominėmis priemonėmis – JAV kartu su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku sudarė Vašingtono konsensusą, pagal kurį į Lotynų Amerikos šalis turi būti diegiamos neoliberalios reformos, sudaroma bendra rinka su JAV. 1994 m. Meksika įtraukta į NAFTA ekonominę sąjungą. JAV siekė, kad būtų sudaryta laisvoji ekonominė rinka visoje Amerikoje, tačiau daug Lotynų Amerikos šalių tam pasipriešino.
Intensyvus JAV kišimasis į Lotynų Amerikos vidaus reikalus lėmė tai, kad regione kilo socialistinė banga – Venesuelos, Čilės, Ekvadoro, Bolivijos, Brazilijos, Paragvajaus, Nikaragvos, Hondūro, Urugvajaus valdžioje atsidūrė kairiosios jėgos. Ypač JAV politikai priešiškos šalys ėmėsi kurti alternatyvią ekonominę sąjungą ALBA. Pažymėtina, kad XX a. pab. – XXI a. pr. itin sustiprėjo indėniški sąjūdžiai, kovojantys už vietinių gyventojų teises, prieš stambių koncernų ir žemvaldžių vykdomą natūralios gamtos naikinimą. Bolivijoje toks sąjūdis į valdžią atvedė pirmąjį prezidentą indėną – Evo Moralesą.
Gyventojai
Etninė sudėtis
Lotynų Amerika yra vienas labiausiai etniškai ir rasiškai margų pasaulio regionų. Čia galima sutikti visų pagrindinių rasių atstovų, gausu tarpinių rasių. Tiesa, rasinė sudėtis smarkiai skiriasi atskirose šalyse.
- Indėnai yra vietiniai Amerikos gyventojai, žemyną apgyvendinę daugiau kaip prieš 10 tūkst. metų. Konkistos metu milijonai jų žuvo dėl europiečių atneštų ligų, karų ir vergovės. Daug indėnų tautų išnyko arba metisizavosi. Daugiausia indėnų išliko buvusių galingų indėnų valstybių vietose: Bolivijoje, Gvatemaloje (šiose šalyse sudaro daugumą), Peru, Ekvadore, Meksikoje. Nedidelis indėnų skaičius yra išlikęs visose Lotynų Amerikos šalyse išskyrus Karibų salas ir Urugvajų, kur jie greitai buvo sunaikinti.
- Baltieji gyventojai į Ameriką pradėjo sparčiai keltis tuoj prasidėjus konkistai. Pradžioje daugiausia kėlėsi žmonės iš Pirėnų pusiasalio (ispanai, portugalai, baskai, galisai, katalonai). Didelė dalis ankstyvųjų kolonistų metisizavosi. Vėliau, ypač XIX a. pab. – XX a. pr. į Lotynų Ameriką atsikėlė daug išeivių iš kitų Europos šalių: italai, prancūzai, vokiečiai, anglai, lenkai, lietuviai, rusai, velsiečiai, airiai, žydai ir kt., taip pat atvyko emigrantų iš Libano, Sirijos, Palestinos (daugiausia krikščionys). Baltieji daugumą sudaro Urugvajuje, Argentinoje, Kosta Rikoje, Brazilijoje, Čilėje, Puerto Rike.
- Juodaodžiai į Lotynų Ameriką priverstinai atgabenti kaip vergai XVI a. Jie dirbo cukranendrių plantacijose, kasyklose. Tik Haityje jie sudaro gyventojų daugumą. Didesnę populiacijos dalį taip pat sudaro Brazilijoje, Kolumbijoje, Panamoje, Ekvadore, Dominikos Respublikoje, Kuboje, Hondūre.
- kilmės žmonės Lotynų Amerikoje sudaro kelis milijonus gyventojų. Pirmieji išeiviai iš Azijos buvo filipiniečiai, kurie atsikėlė dėl Filipinų priklausomybės Meksikai. Visgi daugumą azijiečių sudaro japonai, kinai ir korėjiečiai. Jie įsikūrė daugiausia Peru ir Brazilijoje, kiek mažiau Argentinoje, Meksikoje, Panamoje.
- Metisais vadinami indėnų ir baltųjų palikuonys. Šios etninės grupės pradėjo maišytis tuoj prasidėjus kolonizacijai. Dabar metisai, dar vadinami bronzine rase, sudaro daugumą Lotynų Amerikos gyventojų. Jie sudaro didžiąją dalį gyventojų beveik visose Centrinės Amerikos valstybėse, Meksikoje, Kolumbijoje, Paragvajuje ir kt.
- Mulatais vadinami baltųjų ir juodaodžių palikuonys. Suprantama, šių rasių maišymasis vyko daugiausia ten, kur buvo gausios tiek juodaodžių, tiek baltųjų populiacijos – Brazilijoje, Dominikos Respublikoje, Kuboje, Venesueloje, Panamoje, Kolumbijoje.
- (zambo) yra juodaodžių ir indėnų palikuonys. Jie susidarė vergams pabėgus nuo vergvaldžių ir įsikūrus tarp džiunglių indėnų bendruomenių. Ši rasinė grupė niekur nesudaro didelės daugumos, bet sutinkama Brazilijoje bei Karibų jūros pakrantėse (Venesueloje, Hondūre, Nikaragvoje ir kt.).
Kalbos
Ispanų ir portugalų kalbos yra ryškiai dominuojančios Lotynų Amerikoje. Portugalų kalba yra oficiali Brazilijoje, o už jos ribų vartojama negausiai (pasieniuose paplitęs ispanų-portugalų mišinys portuñol). Puerto Rike greta ispanų kalbos valstybinė yra ir anglų. Ji neretai vartojama ir tarp karibietiškos kilmės rytinės Centrinės Amerikos gyventojų. Haityje oficialiai kalbama prancūziškai. Šalyse, kur tebegyvena nemažai indėnų, paplitusios vietinės kalbos: kečujų, aimarų, gvaranių, nauatlių, majų. Peru, Bolivijoje ir Paragvajuje indėnų kalbos turi valstybinį statusą. Paminėtina, kad Paragvajuje indėnų gyvena nedaug, tačiau jėzuitų misionierių išplatintą gvaranių kalbą yra perėmę šalyje gyvenantys metisai. Kitur indėnų kalbos turi regioninės kalbos statusą. Karibų salose bei Karibų jūros pakrantėje itin populiarios kreolų kalbos (pvz., Haičio kreolų kalba). Dalis vėlesnių imigrantų iš Europos taip pat yra išlaikę savo kalbas. Tas ypač pasakytina apie izoliuotas bendruomenes (velsiečiai Čiubute, vokiečiai menonitai Paragvajuje).
Religija
Katalikybė yra ryškiai dominuojantis tikėjimas Lotynų Amerikoje. Ją išpažįsta virš 70 % regiono gyventojų. Katalikų bažnyčia nuo pat konkistos pradžios buvo svarbus Ispanijos ir Portugalijos imperijų ramstis kolonizuojant kraštą. Tiesa, katalikybės ir vietinių indėnų tikėjimų sandūra lėmė tai, kad daug katalikų švenčių buvo papildyta indėniškomis tradicijomis, o regionuose, kur gyvena daug indėnų susiformavo sinkretiniai tikėjimai (pvz., kultas, indėniškos apeigos Gvatemalos, Bolivijos bažnyčiose ir kt.). Greta tradicinių katalikų bažnyčių kuriasi ir kiti krikščioniški judėjimai, daug dėmesio skiriantys kovai prieš socialinę nelygybę, indėnų priespaudą. Pvz., Paragvajaus prezidentu tapęs Fernando Lugo garsėjo kaip „vargšų vyskupas“. Didėja ir kitų krikščioniškų atšakų gretos: Brazilijoje, Centrinėje Amerikoje gausu protestantų, ypač sekmininkų.
Indėnų šamanistiniai, animistiniai tikėjimai išlikę mažai civilizacijos paliestose džiunglių, kalnų gentyse. Kraštuose, kur gyvavo senosios Amerikos civilizacijos yra išlikusios tradicinės šventės, ritualai, pasaulėžiūra, pastebimas senųjų indėnų religijų atgimimas (pvz., kultas Anduose). Karibų salose yra praktikuojamas vudu tikėjimas, atkeliavęs su vergais iš Afrikos.
Lotynų Amerikoje yra palyginti negausios musulmonų, judėjų, budistų, hinduistų bendruomenės. Jos ryškesnės šalyse, kurios pritraukė daug imigrantų – Argentinoje, Brazilijoje, Meksikoje, Venesueloje. Panama yra bahajų tikėjimo centras Lotynų Amerikoje. Populiarėja Naujojo Amžiaus tikėjimai, ypač Brazilijoje.
Meksikoje, Argentinoje, Kuboje, Čilėje, Brazilijoje yra nemažas procentas nereligingų žmonių.
Migracija
Iki XX a. vid. į Lotynų Ameriką kėlėsi daug imigrantų iš Europos, Azijos šalių. Tačiau XX a. pab. situacija pasikeitė, smarkiai padidėjo emigacija. Daugiausia emigruojama į JAV, mažiau į Europą (ypač Ispaniją, Portugaliją, Italiją), Kanadą, Australiją ir kt. Daugiausia emigruoja Meksikos, Centrinės Amerikos valstybių, Kolumbijos, Bolivijos, Ekvadoro, Dominikos Respublikos, Kubos, Čilės gyventojai. Taip pat pasireiškia vidinė migracija, pvz., iš Bolivijos, Paragvajaus į Argentiną, iš Gvatemalos, Hondūro į Meksiką ir kt.
Nusikalstamumas
Lotynų Amerika pasižymi gan aukštu nusikalstamumo lygiu. 2004 m. pagrindine mirčių priežastimi smurtinė mirtis buvo Brazilijoje, Kolumbijoje, Venesueloje, Salvadore, Meksikoje ir Hondūre. Šiose šalyse labai dažni ginkluoti apiplėšimai, kriminalinių gaujų susidūrimai, klesti prekyba narkotikais. Didelė socialinė nelygybė yra viena pagrindinių nusikalstamumo priežasčių. Ypač nusikalstamumas klesti skurdžiuose didmiesčių priemiesčiuose (favelose), kur apiplėšimai dažnai yra pagrindinis išgyvenimo šaltinis. Valdžios ir policijos korupcija prisideda prie nusikalstamumo klestėjimo.
Ekonomika
Dauguma Lotynų Amerikos šalių priskiriamos besivystančioms šalims. Tiesa, tokios šalys kaip Argentina, Meksika, ypač Brazilija tampa svarbiomis pasaulio ekonominio elito narėmis. Urugvajus, Čilė, Kosta Rika tai pat pasižymi stabilia ekonomika, gan geromis pragyvenimo sąlygomis. Aiškiai skurdžiausia regiono šalis yra Haitis, užimantis paskutines vietas tiek pagal BVP rodiklius, tie pagal skurdo paplitimą. Dideliu skurdu taip pat pasižymi Centrinės Amerikos šalys (išskyrus Kosta Riką), Paragvajus, Bolivija, Peru.
Žemės ūkis yra viena svarbiausių ūkio šakų daugelyje Lotynų Amerikos valstybių: eksportui auginami bananai ir kiti tropiniai vaisiai, kava, kakava, kukurūzai, medvilnė, ryžiai ir kt. Brazilijoje, Urugvajuje, Argentinoje labai išvystyta gyvulininkystė. Taip kertami atogrąžų miškai, verčiamasi pramonine žvejyba (ypač Čilėje, Peru, Ekvadore, Argentinoje) žuvinguose arktiniuose ir šaltųjų srovių vandenyse. Kalnakasyba nuo seno buvo viena svarbiausių ūkio šakų regione: kasamas varis (Čilėje), sidabras (Meksikoje, Bolivijoje, Peru), auksas (Peru, Brazilijoje, Dominikos Respublikoje), geležies rūda (Brazilijoje, Peru), aliuminio rūda (Brazilijoje), alavas, mangano, nikelio rūdos, akmens anglys, brangakmeniai ir kt. Dabar didesnę reikšmę turi naftos ir gamtinių dujų gavyba (Venesueloje, Ekvadore, Meksikoje, Argentinoje, Bolivijoje).
Labiau išsivysčiusiose šalyse diegiama automobilių ir įrengimų gamybos, chemijos, moderniųjų technologijų pramonė.
Turizmas tapo svarbiu pelno nešėju Lotynų Amerikoje. Daugelis regiono šalių pasižymi vaizdingais kraštovaizdžiais, nepaliesta laukine gamta, kokybiškais paplūdimiais, maloniu klimatu, archeologinėmis vertybėmis, spalvingomis šventėmis. Greta masinio turizmo sparčiai populiarėja ir ekoturizmas. Lankomiausios šalys yra Meksika, Brazilija, Dominikos Respublika, Peru, Argentina, Kuba, Kosta Rika, Bolivija.
Skurdas ir socialinė nelygybė yra svarbiausios regiono problemos. Nuo pat konkistos laikų atsirado didelis socialinis barjeras tarp europietiškos kilmės kolonistų elito ir skurdžių indėnų bei kitų „spalvotųjų“. Lotynų Amerikos šalims atgavus nepriklausomybę atskirtis nesumažėjo, nes korumpuota ir diktatoriška valdžia nesiėmė rimtų socialinių reformų. Ir dabar, nepaisant regiono ekonomikos augimo, susikūrusia ekonomine gerove pasinaudoja mažuma – valdininkai, didmiesčių gyventojai, žemvaldžiai, tuo tarpu kaimuose, indėniškose bendruomenėse dažnai neužtenka resursų minimaliam pragyvenimui.
Kultūra
Lotynų Amerikos kultūra susiformavo maišantis įvairiausioms kultūrinėms tradicijoms. Ir dabar ji išlieka nevienalytė, ir skiriasi pagal etnines, socialines grupes. Lotynų Amerikos kultūrą suformavo 3 pagrindinės kultūros:
- Indėnų kultūra. Indėniškos šventės, simboliai, apranga, muzika, pasaulėžiūra ypač ryškiai juntama šalyse, kur indėnai sudaro didelę dalį gyventojų, tačiau net ir ten kur jų nebėra, indėnų kultūriniai pėdsakai išlikę.
- Vakarų kultūra. Ispanų, italų, prancūzų, portugalų kultūros tapo vienu kertiniu Lotynų Amerikos kultūros pagrindų. Su ja atkeliavo religinės tradicijos, menas, politinė ir socialinė santvarka. Nuo XX a. vid. Lotynų Ameriką pradėjo stipriai veikti – pradėjo plisti amerikietiška muzika, mados, gyvenimo būdas.
- Afrikietiška kultūra praturtino Lotynų Ameriką šokiais, muzika, religinėmis tradicijomis.
Architektūra
Ikikolumbiniais laikais tose vietose, kur iškilo civilizacijos, statyti monumentaliosios architektūros pastatai: , šventyklų kompleksai, masyvios tvirtovės. Puikūs tokios architektūros pavyzdžiai išliko Maču Pikču, Čičen Icoje, Teotihakane, Ušmalyje, Tikalyje ir kt. Lotynų Amerikai konkistos laikotarpiu buvo itin būdinga tuo metu Pietų Europoje populiari barokinė architektūra. Statyti ištisi miestai su barokinėmis katedromis, vilomis, rūmais, grįstomis gatvėmis. Tipiški tokio laikotarpio miestai yra Kartachena, Potosi, Kitas, Lima, Santa Ana de Koras. Vietomis provincijose susiformavo unikalios tradicijos, jungiančios europietišką ir indėnišką architektūrą, pvz., Čikitanijos jėzuitų misijos. Savita architektūra susidarė ir provincijų miesteliuose, kur būdingos akmeninės ar iš plaušplyčių statytos balto mūro bažnytėlės ir gyvenamieji namai (Umauaka ir kt.). XX a. pradėti statyti modernios architektūros statiniai, ypač tokiais pasižymi Brazilijos sostinė Brazilija.
Kinas
Lotynų Amerikos kinas pasižymi muilo operų produkcija, jos populiarios ir už regiono ribų (JAV, Rytų Europoje, Izraelyje). Sukuriama ir kitokio žanro filmų: „Pano labirintas“, „“, „“ ir kt.
Literatūra
Ikikolumbinėje Lotynų Amerikoje buvo sukurtas raštas, Mezoamerikoje buvo rašomi kodeksai, vaizdavę indėnų civilizacijų istoriją. Tačiau labiausiai klestėjo žodiniai legendų, mitų, istorijų pasakojimai. Dalis jų užrašyta kolonizatorių (pvz., majų epas Popol Vuh), o dalis teatralizuotų pasakojimų išliko iki šių dienų (Rabinal Achí). Kolonijiniais laikais daugiausia rašytos bažnytinės kronikos, konkistadorų laiškai, pasakojimai apie užkariavimus. Grožinė literatūra pradėjo formuotis XVIII–XIX a. Tačiau didžiausias Lotynų Amerikos literatūros klestėjimas prasidėjo XX a. antroje pusėje: svarbiausi to laikotarpio rašytojai yra Chulijas Kortasaras, Gabrielis Garsija Markesas, Marijus Vargas Ljosa, , Augustas Roa Bastosas, Chorchė Luisas Borchesas, Pablas Neruda, Paulas Koeljas ir kt.
Muzika
Lotynų Amerikai būdinga ritminga, energinga muzika, tinkama regione dažniems karnavalams, šokiams, šventėms. Bene populiariausia yra (latin pop), kurią atstovauja pasaulinio garso atlikėjai kaip Shakira, Jennifer Lopez, Ricky Martin, , Selena ir kt. Ši muzika persipina su kitais regione populiariais muzikos stiliais – salsa, bačata, , tango. Brazilijoje itin populiari samba, bossa nova muzika, Meksikoje – mariači muzika, Argentinoje ir Urugvajuje – tango, Kolumbijoje – kumbija, Antiluose – kalipso, Centrinėje Amerikoje – . Iš Karibų salų po visą regioną tarp jaunimo plačiai paplito regetonas. Indėniškuose kraštuose populiari tradicinė muzika – Andų regione – Andų muzika, Gvatemaloje – marimba, Meksikoje – vietinių indėnų tautų muzika.
Sportas
Futbolas yra neginčijamai populiariausia sporto šaka Lotynų Amerikoje. Jį XIX a. pab. – XX a. pr. išplatino anglų geležinkeliečiai, dirbę La Platos regione. Netrukus šis sportas paplito po visą regioną, o 1930 m. Urugvajuje surengtas I pasaulio futbolo čempionatas. Nuo to laiko, Argentina ir Brazilija tapo elitinėmis pasaulio futbolo komandomis ir laimėjo ne vieną čempionatą. Meksikos, Urugvajaus, Kolumbijos, Paragvajaus, Čilės komandos taip pat dažnai patenka tarp pasaulio čempionatų dalyvių. Iš Lotynų Amerikos kilo tokios futbolo žvaigždės kaip Diego Maradona, Pelé, Ronaldo, Gabrielis Batistuta, Lionelis Mesi ir kt. Tiesa, Venesueloje, dalyje Centrinės Amerikos šalių bei Karibuose futbolas nėra pats populiariausias sportas. Ten labiau paplitęs beisbolas, boksas, tinklinis, krepšinis. Pastarasis sportas gan populiarus ir Argentinoje, kuri yra tapusi prizininke pasaulio čempionatuose ir olimpiadose.
Nuorodos
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lotynų Amerika, Kas yra Lotynų Amerika? Ką reiškia Lotynų Amerika?
Lotynu Amerika isp America Latina arba Latinoamerica port America Latina regionas Amerikos zemyne kuriame dominuoja is lotynu kalbos kilusios romanu kalbos ispanu prancuzu ir portugalu kalba Paprastai prie sio regiono priskiriamos Pietu Centrines Amerikos salys ir Meksika kartais taip pat prijungiamos Karibu salos Lotynu Amerikos salysLotynu Amerikos regionai Regionas uzima 21 069 501 km teritorija 3 9 Zemes pavirsiaus cia gyvena apie 590 mln gyventoju TerminologijaTerminas Lotynu Amerika pradetas naudoti XIX a pirmoje puseje pastebint bendrus regiono istorinius kulturinius socialinius ypatumus Prie sio termino populiarinimo prisidejo prancuzai sieke pabrezti takoskyra tarp romaniskos kilmes t y ir paciai Prancuzijai artimu saliu bei germanisku saliu kuriose dominavo anglu kultura Lotynu Amerikai priklausanciu saliu sarasas nera tiksliai apibreztas dalis saliu turi tiek romaniskos tiek germaniskos kulturos bruozu todel ju priskyrimas gincytinas Paprastai Lotynu Amerikai negincytinai priskiriamos visos buvusios Ispanijos ir Portugalijos kolonijos t y Iberoamerikos valstybes visa Pietu Amerika isskyrus Gvianos salis Centrine Amerika isskyrus Beliza Meksika Kuba Dominikos Respublika ir Puerto Rikas nors pastarasis pavaldus JAV Taip pat dazniausiai į Lotynu Amerika įtraukiama buvusi Prancuzijos kolonija Haitis o kartais ir esamos kolonijos Prancuzijos Gviana Martinika Gvadelupa Tiesa prancuzakalbis Kvebekas Lotynu Amerikai nepriklauso nes kulturiskai jis daug labiau susietas su britiska Kanada Buvusioje britu kolonijoje Belize taip pat populiari ispanu kalba o Aruboje Kiurasao snekama papiamento kalba kilusia is romanu kalbu Paminetina kad net ir tradiciskai į Lotynu Amerika įtraukiamose salyse ne visur budinga Lotynu Amerikos kultura pvz Centrines Amerikos rytines pakrantes siaures Kolumbija savo kultura artimesnes Karibu saloms Be to nors Lotynu Amerika apibreziama kalbiniu pagrindu į ja patenka ir tie regionai kur dominuoja indenu kalbos JTO UNESCO ir daug kitu tarptautiniu organizaciju vartoja termina Lotynu Amerika ir Karibu salos į kurį įtraukiamos visos Amerikos teritorijos isskyrus JAV Kanada ir Grenlandija SuskirstymasPati Lotynu Amerika kaip ir visas Amerikos zemynas smulkiau skirstoma į Centrine Pietu Siaures Amerikas bei Karibu salas Taip pat pagal istorine priklausomybe isskiriama bei Portugalu Amerika pagal geografinius ir kulturinius bruozus IstorijaMaju miesto Palenkes liekanosIkikolumbine istorija Pagal tradicinį vertinima mazdaug pries 10 tukst metu Amerikos zemynas buvo apgyvendintas is Azijos per uzsalusį Beringo sasiaurį atsikelusiu zmoniu Tiesa Cileje esancioje Monte Verdeje rasta 14 tukst metu senumo archeologiniu radiniu Per tukstantmecius zmones apgyvendino praktiskai visus Amerikos regionus Seniausia gyvenviete Amerikoje laikoma gyvenviete Ekvadore gyvavusi pries 10 6 tukst metu Palaipsniui iskilo istisos civilizacijos kuriu svarbiausi zidiniai buvo Senoves Peru bei Mezoamerika Kolonizacija 1492 m Amerikos pakrantes pasieke Kristupas Kolumbas netrukus ispanu o veliau ir portugalu kolonizatoriai pradejo zemyno kolonizacija Vietines indenu valstybes netrukus buvo uzkariautos kolonistai is Europos ypac Pirenu pusiasalio saliu pradejo steigti miestus 1493 m ispanai ir portugalai pasirase Tordesiljo sutartį pagal kuria pasidalino kolonizuojamas teritorijas Ispanu konkistadorai pirmiausia uzkariavo Karibu salas Centrine Amerika siaurines Pietu Amerikos pakrantes Teritorijos esancios į siaure pasizymejo atsiauresniu klimatu rustesnemis gamtos salygomis ten nebuvo galingu valstybiu kurios savo turtais viliotu konkistadorus todel ispanai kolonizuoti Siaures Amerikos neskubejo Tuo pasinaudoje ten pradejo kurtis britai olandai prancuzai taip nuleme velesnį zemyno pasidalinima į germaniska siaure ir romaniskus pietus Skurdzia gamta ir atsiauriu klimatu pasizymintys Pietu Amerikos pietus Patagonija ilgai nepriklause niekam todel ten bande įsitvirtinti britai tiesa veliau sias zemes uzvalde ispanakalbes salys San Martino zygis per Andus į Cile Per uzkariavimus buvo sunaikinta dauguma regiono vietiniu gyventoju atvezta daug juodaodziu vergu is Afrikos prasidejo rasiu maisymasis Kolonializmo laikais įtvirtintas feodalizmas susidare luomine visuomene smarkiai priklausoma nuo baznycios ir turtingu feodalu Nepriklausomybes karai Pirmoji salis Lotynu Amerikoje pasiekusi nepriklausomybe tapo Haitis 1804 m vergu sukilimas vadovaujamas nuverte prancuzu kolonijos valdzia ir paskelbe nepriklausoma Haicio valstybe Sis įvykis tapo įkvepimu kitoms Lotynu Amerikos salims XIX a Portugalija ir Ispanija jau buvo isstumtos is pasaulinio elito kuriame buvo XV XVII a dabar dominavo Jungtine Karalyste ir Prancuzija Lotynu Amerikoje vis labiau augo pasipiktinimas konservatyviu despotisku kolonistu mazumos elitu ir imta siekti radikaliu permainu 1808 m Napoleonas įsiverze į Ispanija tai tapo puikia proga sukilimui pries Ispanijos imperijos valdzia Pradetos formuoti karines chuntos nepriklausomybei siekti iskilo charizmatiski issilavine lyderiai pasiryze isvaduoti visa zemyna Chose de San Martinas Simonas Bolivaras Bernardas O Higinsas ir kiti isvaduotojai libertadores Netrukus nuo Meksikos iki Ciles prasidejo kovos tarp nepriklausomybes salininku ir rojalistu 1825 m visos Ispanijos kolonijos isskyrus Kuba ir Puerto Rika pasieke nepriklausomybe Brazilijoje ir Meksikoje buvo sukurtos nepriklausomos konstitucines monarchijos Liberalu konservatoriu karai Pasiekus nepriklausomybe Lotynu Amerikoje taika neatejo Kilo daugybe vidiniu karu tarp konservatyviu jegu palaikiusiu stipria baznycios valdzia griezta socialine hierarchija bei liberalu siekusiu didesniu ekonominiu ir socialiniu laisviu Sios kovos leme tolesnį Lotynu Amerikos valstybiu formavimasi vienu ar kitu jegu valdomos valstybes sieke pajungti kitas valstybes arba issivaduoti nuo priklausymo priesiskos ideologijos valstybems Liberalu konservatoriu karai leme kad tokios valstybiu sajungos kaip Jungtines Centrines Amerikos Provincijos Didzioji Kolumbija Jungtines La Platos provincijos Peru Bolivijos konfederacija greitai subyrejo į atskiras valstybes Tuo laikotarpiu kilo daug nuozmiu teritoriniu ideologiniu karu zenkliai nulemusiu juose dalyvavusiu valstybiu ateitį Trigubo Aljanso karas sunaikinta klestinti Paragvajaus ekonomika salis tapo federacine respublika Ramiojo vandenyno karas Bolivija neteko priejimo prie juros bei vertingu salietros telkiniu Amerikos Meksikos karas Meksika neteko dideliu teritoriju siaureje Protestas pries Pinoceto rezima CilejePasauliniai karai XX a pr politine situacija Lotynu Amerikoje stabilizavosi tik is dalies daugelyje saliu įsitvirtino oligarchine diktatura kuri ir toliau leme didele socialine nelygybe zmogaus teisiu varzymus Pries tokias diktaturas daznai kildavo varginguju sukilimai bene zymiausias taciau jie situacija mazai keite Pasauliniu karu metu Lotynu Amerika liko kovu sukurio nuosalyje o daugelis valstybiu jais pasinaudojo ir pasieke didesne ekonomine gerove tieke produkcija karu nuniokotai Europai į regiona plustelejo daugybe is Europos saliu Dauguma ju įsikure Argentinoje Brazilijoje Urugvajuje Venesueloje Meksikoje ir Cileje Jie dave didelį impulsa saliu ekonominiam kulturiniam suoliui Saltasis karas Saltojo karo metais Lotynu Amerikoje itin stipriai pasireiske įtampa tarp nacionalistiniu ir komunistiniu jegu JAV buvo itin pavojingas socializmo suklestejimas jos pasoneje todel ji bet kokia kaina reme desiniuju paziuru diktatorius finansavo ginkluote padejo rengti valstybinius perversmus Didele socialine nelygybe korupcija valdzios savivale leme tai kad Lotynu Amerikoje buvo gajos socializmo idejos Iskilo revoliucionieriai tokie kaip Ce Gevara kurie sieke suvienyti visa Lotynu Amerika į socialistine valstybe Taciau Ce Gevarai ir Fideliui Kastro pavyko įvykdyti revoliucija tiktai Kuboje Dalyje saliu pvz Cileje Gvatemaloje socialistines partijos demokratiniu budu buvo isrinktos į valdzia Tokiose salyse JAV remiamos jegos organizavo karinius perversmus Cileje Brazilijoje Argentinoje pilietinius karus Gvatemaloje Tokie diktatoriai kaip Pinocetas Stresneris Somosa ilgus desimtmecius valde salį persekiojo kairiuosius nesprende socialines nelygybes indenu teisiu problemu Paskutiniajame XX a desimtmetyje visose Lotynu Amerikos salyse isskyrus Kuba autoritariniai rezimai buvo nuversti įvestas demokratinis valdymas Indenu mitingas palaikantis naujaja Bolivijos konstitucijaPosukis kairen Pasibaigus saltajam karui JAV pabande įsitvirtinti regione ekonominemis priemonemis JAV kartu su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku sudare Vasingtono konsensusa pagal kurį į Lotynu Amerikos salis turi buti diegiamos neoliberalios reformos sudaroma bendra rinka su JAV 1994 m Meksika įtraukta į NAFTA ekonomine sajunga JAV sieke kad butu sudaryta laisvoji ekonomine rinka visoje Amerikoje taciau daug Lotynu Amerikos saliu tam pasipriesino Intensyvus JAV kisimasis į Lotynu Amerikos vidaus reikalus leme tai kad regione kilo socialistine banga Venesuelos Ciles Ekvadoro Bolivijos Brazilijos Paragvajaus Nikaragvos Honduro Urugvajaus valdzioje atsidure kairiosios jegos Ypac JAV politikai priesiskos salys emesi kurti alternatyvia ekonomine sajunga ALBA Pazymetina kad XX a pab XXI a pr itin sustiprejo indeniski sajudziai kovojantys uz vietiniu gyventoju teises pries stambiu koncernu ir zemvaldziu vykdoma naturalios gamtos naikinima Bolivijoje toks sajudis į valdzia atvede pirmajį prezidenta indena Evo Moralesa GyventojaiEtnine sudetis Amerikos valstybiu etnine sudetis Lotynu Amerika yra vienas labiausiai etniskai ir rasiskai margu pasaulio regionu Cia galima sutikti visu pagrindiniu rasiu atstovu gausu tarpiniu rasiu Tiesa rasine sudetis smarkiai skiriasi atskirose salyse Indenai yra vietiniai Amerikos gyventojai zemyna apgyvendine daugiau kaip pries 10 tukst metu Konkistos metu milijonai ju zuvo del europieciu atnestu ligu karu ir vergoves Daug indenu tautu isnyko arba metisizavosi Daugiausia indenu isliko buvusiu galingu indenu valstybiu vietose Bolivijoje Gvatemaloje siose salyse sudaro dauguma Peru Ekvadore Meksikoje Nedidelis indenu skaicius yra islikes visose Lotynu Amerikos salyse isskyrus Karibu salas ir Urugvaju kur jie greitai buvo sunaikinti Baltieji gyventojai į Amerika pradejo sparciai keltis tuoj prasidejus konkistai Pradzioje daugiausia kelesi zmones is Pirenu pusiasalio ispanai portugalai baskai galisai katalonai Didele dalis ankstyvuju kolonistu metisizavosi Veliau ypac XIX a pab XX a pr į Lotynu Amerika atsikele daug iseiviu is kitu Europos saliu italai prancuzai vokieciai anglai lenkai lietuviai rusai velsieciai airiai zydai ir kt taip pat atvyko emigrantu is Libano Sirijos Palestinos daugiausia krikscionys Baltieji dauguma sudaro Urugvajuje Argentinoje Kosta Rikoje Brazilijoje Cileje Puerto Rike Juodaodziai į Lotynu Amerika priverstinai atgabenti kaip vergai XVI a Jie dirbo cukranendriu plantacijose kasyklose Tik Haityje jie sudaro gyventoju dauguma Didesne populiacijos dalį taip pat sudaro Brazilijoje Kolumbijoje Panamoje Ekvadore Dominikos Respublikoje Kuboje Hondure kilmes zmones Lotynu Amerikoje sudaro kelis milijonus gyventoju Pirmieji iseiviai is Azijos buvo filipinieciai kurie atsikele del Filipinu priklausomybes Meksikai Visgi dauguma azijieciu sudaro japonai kinai ir korejieciai Jie įsikure daugiausia Peru ir Brazilijoje kiek maziau Argentinoje Meksikoje Panamoje Metisais vadinami indenu ir baltuju palikuonys Sios etnines grupes pradejo maisytis tuoj prasidejus kolonizacijai Dabar metisai dar vadinami bronzine rase sudaro dauguma Lotynu Amerikos gyventoju Jie sudaro didziaja dalį gyventoju beveik visose Centrines Amerikos valstybese Meksikoje Kolumbijoje Paragvajuje ir kt Mulatais vadinami baltuju ir juodaodziu palikuonys Suprantama siu rasiu maisymasis vyko daugiausia ten kur buvo gausios tiek juodaodziu tiek baltuju populiacijos Brazilijoje Dominikos Respublikoje Kuboje Venesueloje Panamoje Kolumbijoje zambo yra juodaodziu ir indenu palikuonys Jie susidare vergams pabegus nuo vergvaldziu ir įsikurus tarp dziungliu indenu bendruomeniu Si rasine grupe niekur nesudaro dideles daugumos bet sutinkama Brazilijoje bei Karibu juros pakrantese Venesueloje Hondure Nikaragvoje ir kt Kalbos Ispanu ir portugalu kalbos yra ryskiai dominuojancios Lotynu Amerikoje Portugalu kalba yra oficiali Brazilijoje o uz jos ribu vartojama negausiai pasieniuose paplites ispanu portugalu misinys portunol Puerto Rike greta ispanu kalbos valstybine yra ir anglu Ji neretai vartojama ir tarp karibietiskos kilmes rytines Centrines Amerikos gyventoju Haityje oficialiai kalbama prancuziskai Salyse kur tebegyvena nemazai indenu paplitusios vietines kalbos kecuju aimaru gvaraniu nauatliu maju Peru Bolivijoje ir Paragvajuje indenu kalbos turi valstybinį statusa Paminetina kad Paragvajuje indenu gyvena nedaug taciau jezuitu misionieriu isplatinta gvaraniu kalba yra pereme salyje gyvenantys metisai Kitur indenu kalbos turi regionines kalbos statusa Karibu salose bei Karibu juros pakranteje itin populiarios kreolu kalbos pvz Haicio kreolu kalba Dalis velesniu imigrantu is Europos taip pat yra islaike savo kalbas Tas ypac pasakytina apie izoliuotas bendruomenes velsieciai Ciubute vokieciai menonitai Paragvajuje Religija Kristaus Atpirkejo statula Rio de Zaneire Katalikybe yra ryskiai dominuojantis tikejimas Lotynu Amerikoje Ja ispazįsta virs 70 regiono gyventoju Kataliku baznycia nuo pat konkistos pradzios buvo svarbus Ispanijos ir Portugalijos imperiju ramstis kolonizuojant krasta Tiesa katalikybes ir vietiniu indenu tikejimu sandura leme tai kad daug kataliku svenciu buvo papildyta indeniskomis tradicijomis o regionuose kur gyvena daug indenu susiformavo sinkretiniai tikejimai pvz kultas indeniskos apeigos Gvatemalos Bolivijos baznyciose ir kt Greta tradiciniu kataliku baznyciu kuriasi ir kiti krikscioniski judejimai daug demesio skiriantys kovai pries socialine nelygybe indenu priespauda Pvz Paragvajaus prezidentu tapes Fernando Lugo garsejo kaip vargsu vyskupas Dideja ir kitu krikscionisku atsaku gretos Brazilijoje Centrineje Amerikoje gausu protestantu ypac sekmininku Indenu samanistiniai animistiniai tikejimai islike mazai civilizacijos paliestose dziungliu kalnu gentyse Krastuose kur gyvavo senosios Amerikos civilizacijos yra islikusios tradicines sventes ritualai pasauleziura pastebimas senuju indenu religiju atgimimas pvz kultas Anduose Karibu salose yra praktikuojamas vudu tikejimas atkeliaves su vergais is Afrikos Lotynu Amerikoje yra palyginti negausios musulmonu judeju budistu hinduistu bendruomenes Jos ryskesnes salyse kurios pritrauke daug imigrantu Argentinoje Brazilijoje Meksikoje Venesueloje Panama yra bahaju tikejimo centras Lotynu Amerikoje Populiareja Naujojo Amziaus tikejimai ypac Brazilijoje Meksikoje Argentinoje Kuboje Cileje Brazilijoje yra nemazas procentas nereligingu zmoniu Migracija Iki XX a vid į Lotynu Amerika kelesi daug imigrantu is Europos Azijos saliu Taciau XX a pab situacija pasikeite smarkiai padidejo emigacija Daugiausia emigruojama į JAV maziau į Europa ypac Ispanija Portugalija Italija Kanada Australija ir kt Daugiausia emigruoja Meksikos Centrines Amerikos valstybiu Kolumbijos Bolivijos Ekvadoro Dominikos Respublikos Kubos Ciles gyventojai Taip pat pasireiskia vidine migracija pvz is Bolivijos Paragvajaus į Argentina is Gvatemalos Honduro į Meksika ir kt Kariai Brazilijos faveloseNusikalstamumas Lotynu Amerika pasizymi gan aukstu nusikalstamumo lygiu 2004 m pagrindine mirciu priezastimi smurtine mirtis buvo Brazilijoje Kolumbijoje Venesueloje Salvadore Meksikoje ir Hondure Siose salyse labai dazni ginkluoti apiplesimai kriminaliniu gauju susidurimai klesti prekyba narkotikais Didele socialine nelygybe yra viena pagrindiniu nusikalstamumo priezasciu Ypac nusikalstamumas klesti skurdziuose didmiesciu priemiesciuose favelose kur apiplesimai daznai yra pagrindinis isgyvenimo saltinis Valdzios ir policijos korupcija prisideda prie nusikalstamumo klestejimo EkonomikaKakavos dziovinimas Venesueloje Dauguma Lotynu Amerikos saliu priskiriamos besivystancioms salims Tiesa tokios salys kaip Argentina Meksika ypac Brazilija tampa svarbiomis pasaulio ekonominio elito naremis Urugvajus Cile Kosta Rika tai pat pasizymi stabilia ekonomika gan geromis pragyvenimo salygomis Aiskiai skurdziausia regiono salis yra Haitis uzimantis paskutines vietas tiek pagal BVP rodiklius tie pagal skurdo paplitima Dideliu skurdu taip pat pasizymi Centrines Amerikos salys isskyrus Kosta Rika Paragvajus Bolivija Peru Zemes ukis yra viena svarbiausiu ukio saku daugelyje Lotynu Amerikos valstybiu eksportui auginami bananai ir kiti tropiniai vaisiai kava kakava kukuruzai medvilne ryziai ir kt Brazilijoje Urugvajuje Argentinoje labai isvystyta gyvulininkyste Taip kertami atograzu miskai verciamasi pramonine zvejyba ypac Cileje Peru Ekvadore Argentinoje zuvinguose arktiniuose ir saltuju sroviu vandenyse Kalnakasyba nuo seno buvo viena svarbiausiu ukio saku regione kasamas varis Cileje sidabras Meksikoje Bolivijoje Peru auksas Peru Brazilijoje Dominikos Respublikoje gelezies ruda Brazilijoje Peru aliuminio ruda Brazilijoje alavas mangano nikelio rudos akmens anglys brangakmeniai ir kt Dabar didesne reiksme turi naftos ir gamtiniu duju gavyba Venesueloje Ekvadore Meksikoje Argentinoje Bolivijoje Kalnakasyba Potosi mieste Labiau issivysciusiose salyse diegiama automobiliu ir įrengimu gamybos chemijos moderniuju technologiju pramone Turizmas tapo svarbiu pelno neseju Lotynu Amerikoje Daugelis regiono saliu pasizymi vaizdingais krastovaizdziais nepaliesta laukine gamta kokybiskais papludimiais maloniu klimatu archeologinemis vertybemis spalvingomis sventemis Greta masinio turizmo sparciai populiareja ir ekoturizmas Lankomiausios salys yra Meksika Brazilija Dominikos Respublika Peru Argentina Kuba Kosta Rika Bolivija Skurdas ir socialine nelygybe yra svarbiausios regiono problemos Nuo pat konkistos laiku atsirado didelis socialinis barjeras tarp europietiskos kilmes kolonistu elito ir skurdziu indenu bei kitu spalvotuju Lotynu Amerikos salims atgavus nepriklausomybe atskirtis nesumazejo nes korumpuota ir diktatoriska valdzia nesieme rimtu socialiniu reformu Ir dabar nepaisant regiono ekonomikos augimo susikurusia ekonomine gerove pasinaudoja mazuma valdininkai didmiesciu gyventojai zemvaldziai tuo tarpu kaimuose indeniskose bendruomenese daznai neuztenka resursu minimaliam pragyvenimui KulturaKolonijine architektura KartachenojeKaimo baznycia Sarva Peru Lotynu Amerikos kultura susiformavo maisantis įvairiausioms kulturinems tradicijoms Ir dabar ji islieka nevienalyte ir skiriasi pagal etnines socialines grupes Lotynu Amerikos kultura suformavo 3 pagrindines kulturos Indenu kultura Indeniskos sventes simboliai apranga muzika pasauleziura ypac ryskiai juntama salyse kur indenai sudaro didele dalį gyventoju taciau net ir ten kur ju nebera indenu kulturiniai pedsakai islike Vakaru kultura Ispanu italu prancuzu portugalu kulturos tapo vienu kertiniu Lotynu Amerikos kulturos pagrindu Su ja atkeliavo religines tradicijos menas politine ir socialine santvarka Nuo XX a vid Lotynu Amerika pradejo stipriai veikti pradejo plisti amerikietiska muzika mados gyvenimo budas Afrikietiska kultura praturtino Lotynu Amerika sokiais muzika religinemis tradicijomis Architektura Ikikolumbiniais laikais tose vietose kur iskilo civilizacijos statyti monumentaliosios architekturos pastatai sventyklu kompleksai masyvios tvirtoves Puikus tokios architekturos pavyzdziai isliko Macu Pikcu Cicen Icoje Teotihakane Usmalyje Tikalyje ir kt Lotynu Amerikai konkistos laikotarpiu buvo itin budinga tuo metu Pietu Europoje populiari barokine architektura Statyti istisi miestai su barokinemis katedromis vilomis rumais grįstomis gatvemis Tipiski tokio laikotarpio miestai yra Kartachena Potosi Kitas Lima Santa Ana de Koras Vietomis provincijose susiformavo unikalios tradicijos jungiancios europietiska ir indeniska architektura pvz Cikitanijos jezuitu misijos Savita architektura susidare ir provinciju miesteliuose kur budingos akmenines ar is plausplyciu statytos balto muro baznyteles ir gyvenamieji namai Umauaka ir kt XX a pradeti statyti modernios architekturos statiniai ypac tokiais pasizymi Brazilijos sostine Brazilija Kinas Lotynu Amerikos kinas pasizymi muilo operu produkcija jos populiarios ir uz regiono ribu JAV Rytu Europoje Izraelyje Sukuriama ir kitokio zanro filmu Pano labirintas ir kt Literatura Ikikolumbineje Lotynu Amerikoje buvo sukurtas rastas Mezoamerikoje buvo rasomi kodeksai vaizdave indenu civilizaciju istorija Taciau labiausiai klestejo zodiniai legendu mitu istoriju pasakojimai Dalis ju uzrasyta kolonizatoriu pvz maju epas Popol Vuh o dalis teatralizuotu pasakojimu isliko iki siu dienu Rabinal Achi Kolonijiniais laikais daugiausia rasytos baznytines kronikos konkistadoru laiskai pasakojimai apie uzkariavimus Grozine literatura pradejo formuotis XVIII XIX a Taciau didziausias Lotynu Amerikos literaturos klestejimas prasidejo XX a antroje puseje svarbiausi to laikotarpio rasytojai yra Chulijas Kortasaras Gabrielis Garsija Markesas Marijus Vargas Ljosa Augustas Roa Bastosas Chorche Luisas Borchesas Pablas Neruda Paulas Koeljas ir kt Muzika Argentinoje atliekamas tango Lotynu Amerikai budinga ritminga energinga muzika tinkama regione dazniems karnavalams sokiams sventems Bene populiariausia yra latin pop kuria atstovauja pasaulinio garso atlikejai kaip Shakira Jennifer Lopez Ricky Martin Selena ir kt Si muzika persipina su kitais regione populiariais muzikos stiliais salsa bacata tango Brazilijoje itin populiari samba bossa nova muzika Meksikoje mariaci muzika Argentinoje ir Urugvajuje tango Kolumbijoje kumbija Antiluose kalipso Centrineje Amerikoje Is Karibu salu po visa regiona tarp jaunimo placiai paplito regetonas Indeniskuose krastuose populiari tradicine muzika Andu regione Andu muzika Gvatemaloje marimba Meksikoje vietiniu indenu tautu muzika Sportas Futbolas yra negincijamai populiariausia sporto saka Lotynu Amerikoje Jį XIX a pab XX a pr isplatino anglu gelezinkelieciai dirbe La Platos regione Netrukus sis sportas paplito po visa regiona o 1930 m Urugvajuje surengtas I pasaulio futbolo cempionatas Nuo to laiko Argentina ir Brazilija tapo elitinemis pasaulio futbolo komandomis ir laimejo ne viena cempionata Meksikos Urugvajaus Kolumbijos Paragvajaus Ciles komandos taip pat daznai patenka tarp pasaulio cempionatu dalyviu Is Lotynu Amerikos kilo tokios futbolo zvaigzdes kaip Diego Maradona Pele Ronaldo Gabrielis Batistuta Lionelis Mesi ir kt Tiesa Venesueloje dalyje Centrines Amerikos saliu bei Karibuose futbolas nera pats populiariausias sportas Ten labiau paplites beisbolas boksas tinklinis krepsinis Pastarasis sportas gan populiarus ir Argentinoje kuri yra tapusi prizininke pasaulio cempionatuose ir olimpiadose NuorodosVikiteka Lotynu Amerika vaizdine ir garsine medziagaVikisritis Lotynu Amerika Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu