Germanų kalbos

Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės. Kaip gimtąja kalba germanų kalbomis šneka apie 500 mln. žmonių, daugiausia Šiaurės Amerikoje, Okeanijoje, Vakarų, Šiaurės ir Centrinėje Europoje.

Geografinis paplitimas
Germanų
Paplitimas	Europa, Amerika, Pietų Afrika, Pietų ir Pietryčių Azija,Okeanija
Kalbų skaičius	41
Kilmė	Indoeuropiečių prokalbė >Germanų prokalbė >>Germanų kalbos

Klasifikacija	vakarų germanų, rytų germanų, šiaurės germanų

Priskaičiuojamos 53 germanų kalbos. Vakarų germanų kalbų šakai priklauso dvi didžiausios pagal kalbančiųjų skaičių kalbos: anglų kalba (gimtoji maždaug 360-400 mln. žmonių^[1]) ir vokiečių kalba (gimtoji daugiau nei 100 mln. žmonių^[2]).

Seniausiaisiais laikais germanų prokalbė glaudžiai sąveikavo su baltų prokalbe, iš kurios kilo baltų kalbos.^[3]

Klasifikacija

redaguoti

Ribos tarp germanų kalbų grupių nėra ryškios, tarmės paprastai sudaro kalbos tęsinį (kontinuumą), t. y. dvi gretimos dviejų kalbų tarmės tarpusavyje artimesnės nei bendrinės tų tarmių kalbos.

Vakarų germanų:
- Vokiečių aukštaičių
  - Vokiečių kalba (bendrinė) ir jos aukštaičių bei vidurio tarmės
  - Liuksemburgiečių kalba (kilusi iš vidurio vokiečių tarmių)
  - Jidiš kalba
  - Wymysojer – Wymysöryś – kalba (vartojama Silezijoje, nykstanti)
- Vokiečių žemaičių: frankų, nyderlandų kalba (flamandų ir kiti dialektai), afrikansas, limburgiečių kalba, saksų ir rytų vokiečių žemaičių (laikomos vokiečių kalbos tarmėmis)
- Anglų-fryzų kalbos – fryzų kalba, anglų kalba (turi daug regioninių variantų ir tarmių), škotų kalba (Scots), Söl’ring (vartota Zilto saloje), Jola (vartota Airijoje, išnykusi)
Šiaurės germanų kalbos (skandinavų kalbos)
- Vakarų (salų) skandinavų – naujoji norvegų kalba (Nynorsk), islandų kalba, farerų kalba, norn (išnykusi, vartota Šiaurės Škotijoje)
- Rytų (žemyno) skandinavų
  - Danų kalba
    - Bendrinės norvegų kalbos (Bokmål ir Riksmål)
  - Švedų kalba
Rytų germanų (kilusios iš gotų kalbos, išnykusios) – Krymo gotų kalba (išnyko XVIII a. pabaigoje), vandalų kalba, burgundų kalba, langobardų (lombardų) kalba.

Ethnologue informacija

[The world's 100 largest languages in 2010]. Nationalencyklopedin (švedų). 2010. Suarchyvuotas originalas 2012-11-11. Nuoroda tikrinta 2014-02-12.
SIL Ethnologue (2006). 95 mln. kalbančiųjų standartine vokiečių kalba; 105 mln. įskaitant vokiečių kalbos aukštaičių ir vidurio dialektus; 120 mln. įskaitant vokiečių žemaičių tarmę and jidiš.
Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos kilmė. I. Vilnius: „Mokslas“. pp. 116–117.

Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[NE100-1] [The world's 100 largest languages in 2010]. Nationalencyklopedin (švedų). 2010. Suarchyvuotas originalas 2012-11-11. Nuoroda tikrinta 2014-02-12.

[2] SIL Ethnologue (2006). 95 mln. kalbančiųjų standartine vokiečių kalba; 105 mln. įskaitant vokiečių kalbos aukštaičių ir vidurio dialektus; 120 mln. įskaitant vokiečių žemaičių tarmę and jidiš.

[3] Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos kilmė. I. Vilnius: „Mokslas“. pp. 116–117.

[1]

[2]

[3]