Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Germanizãcija vokietinimas vokiečių tautos kalbos ir kultūros platinimas bei plitimas viena pagrindinių vokiečių liberal
Germanizacija
Germanizãcija (vokietinimas) – vokiečių tautos, kalbos ir kultūros platinimas bei plitimas; viena pagrindinių vokiečių liberaliosios filosofijos XIX amžiaus pradžioje idėjų. Tam tikru laikotarpiu Europoje greta žengė ir nacionalizmas.
Mažosios Lietuvos germanizacija
Jau IX a. germanų gentys, perėjusios Elbės ir Zalės upes, veržėsi į rytus, asimiliuodavo vietos gentis, tauteles.
II a. pab. užėmė Vakarų Pamarį (Pomeraniją) ir Sileziją.
XIII a. Kryžiuočių ir Kalavijuočių (nuo 1237 Livonijos) ordinai užkariavo prūsų, vakarinių lietuvių, kuršių, latvių ir estų žemes.
XIV a. pradžioje (Vokiečių) Kryžiuočių ordinas užgrobė Rytų Pamarį ir pasiekė Prūsą.
Mažojoje Lietuvoje germanizacija iš esmės prasidėjo po kolonizacijos.
Vokietijos suvienytojo kanclerio Oto fon Bismarko (1871–1898 m.) iniciatyva, Prūsijos kulto ir švietimo ministro potvarkiais lietuvių kalba 1872–1876 m. pašalinta iš Mažosios Lietuvos viešojo gyvenimo, ji liko pamaldų kalba bažnyčiose. Tai įteisinta (Seimo) ir Vokietijos Reichstago įstatymais. Buvo įgyvendinta Bismarko agresyvios tautinės politikos koncepcija: viena valstybė, viena tauta, viena kalba. Vietos gyventojams, taip pat vokiečiams inteligentams protestuojant, 1873 m. Rytų Prūsijos oberprezidentas leido tautinių mažumų (lietuvių, lenkų bei mozūrų) kalbomis mokyti vaikus tikybos pradžios mokyklų žemesnėse klasėse, grąžintos pamokos lietuvių kalba konfirmantams. Vien Mažajai Lietuvai skirtu 1881 m. specialiuoju potvarkiu leista tikybos mokyti lietuvių kalba ir vyresnėse klasėse. Visose imperijos valstybinėse, mokslo, kultūros įstaigose, viešojo gyvenimo srityse įvesta viena valstybinė kalba – vokiečių. Stiprėjant prievartinei germanizacijai gimtoji lietuvių kalba tebevartota buityje kaip namų kalba ir bažnyčiose, kaip fakultatyvas Tilžės gimnazijoje.
Germanizacija Latvijoje
Dvarininkų ir kitų aukštesniųjų sluoksnių akyse valstietijos tautinis tapatumas laikytas nereikšmingu, latviai nebuvo skiriami nuo estų, jie dažnai vadinti bendru nevokiečių (Undeutsch) vardu. Kita vertus, luominės visuomenės sąlygomis germanizacija beveik nevyko.
Situacija pasikeitė XIX a. pradžioje suteikus Kuršo ir Livonijos gubernijų latvių valstiečiams asmens laisvę. Latvių etnosas atsidūrė tarsi kryžkelėje: arba laipsniška germanizacija, arba savos nacionalinės kultūros ir pilnavertės socialinės struktūros vystymas.
Vokiečių dvarininkija ir dvasininkijos dalis vienintele perspektyva laikė išsilavinusių latvių germanizavimą. Bet siekiant parengti geresnes sąlygas germanizacijai, reikėjo ir labiau išvystytos latvių kultūros. Tad vokiečių dvasininkai ėmėsi vystyti latvių švietimą ir literatūrą, taip pat ir spaudą. Ši, vadinamųjų latvių draugų (latviešu draugi) veikla davė pradžią latvių nacionalinei kultūrai.
XIX a. 3-4 dešimtmetyje atsirado pirmieji išsilavinę latvių kilmės asmenys, šiek tiek gausesnis jų sluoksnis, kurį jau galima vadinti latvių inteligentija. Bet jie irgi labiau laikėsi provokiškos orientacijos, iš esmės palaikė savanorišką germanizaciją. Latvių inteligentų, ypač su aukštuoju išsilavinimu iki XIX a.vidurio buvo labai nedaug.
Šaltiniai
- Mažosios Lietuvos germanizacija (Algirdas Matulevičius, „Germanizacija“ // Mažosios Lietuvos enciklopedija. I tomas. Vilnius, 2000, p. 460–463)
- Mažosios Lietuvos švietimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 508–511 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Germanizacija, Kas yra Germanizacija? Ką reiškia Germanizacija?
Germanizacija vokietinimas vokieciu tautos kalbos ir kulturos platinimas bei plitimas viena pagrindiniu vokieciu liberaliosios filosofijos XIX amziaus pradzioje ideju Tam tikru laikotarpiu Europoje greta zenge ir nacionalizmas Mazosios Lietuvos germanizacijaJau IX a germanu gentys perejusios Elbes ir Zales upes verzesi į rytus asimiliuodavo vietos gentis tauteles II a pab uzeme Vakaru Pamarį Pomeranija ir Silezija XIII a Kryziuociu ir Kalavijuociu nuo 1237 Livonijos ordinai uzkariavo prusu vakariniu lietuviu kursiu latviu ir estu zemes XIV a pradzioje Vokieciu Kryziuociu ordinas uzgrobe Rytu Pamarį ir pasieke Prusa Mazojoje Lietuvoje germanizacija is esmes prasidejo po kolonizacijos Vokietijos suvienytojo kanclerio Oto fon Bismarko 1871 1898 m iniciatyva Prusijos kulto ir svietimo ministro potvarkiais lietuviu kalba 1872 1876 m pasalinta is Mazosios Lietuvos viesojo gyvenimo ji liko pamaldu kalba baznyciose Tai įteisinta Seimo ir Vokietijos Reichstago įstatymais Buvo įgyvendinta Bismarko agresyvios tautines politikos koncepcija viena valstybe viena tauta viena kalba Vietos gyventojams taip pat vokieciams inteligentams protestuojant 1873 m Rytu Prusijos oberprezidentas leido tautiniu mazumu lietuviu lenku bei mozuru kalbomis mokyti vaikus tikybos pradzios mokyklu zemesnese klasese grazintos pamokos lietuviu kalba konfirmantams Vien Mazajai Lietuvai skirtu 1881 m specialiuoju potvarkiu leista tikybos mokyti lietuviu kalba ir vyresnese klasese Visose imperijos valstybinese mokslo kulturos įstaigose viesojo gyvenimo srityse įvesta viena valstybine kalba vokieciu Stiprejant prievartinei germanizacijai gimtoji lietuviu kalba tebevartota buityje kaip namu kalba ir baznyciose kaip fakultatyvas Tilzes gimnazijoje Germanizacija LatvijojeDvarininku ir kitu aukstesniuju sluoksniu akyse valstietijos tautinis tapatumas laikytas nereiksmingu latviai nebuvo skiriami nuo estu jie daznai vadinti bendru nevokieciu Undeutsch vardu Kita vertus luomines visuomenes salygomis germanizacija beveik nevyko Situacija pasikeite XIX a pradzioje suteikus Kurso ir Livonijos guberniju latviu valstieciams asmens laisve Latviu etnosas atsidure tarsi kryzkeleje arba laipsniska germanizacija arba savos nacionalines kulturos ir pilnavertes socialines strukturos vystymas Vokieciu dvarininkija ir dvasininkijos dalis vienintele perspektyva laike issilavinusiu latviu germanizavima Bet siekiant parengti geresnes salygas germanizacijai reikejo ir labiau isvystytos latviu kulturos Tad vokieciu dvasininkai emesi vystyti latviu svietima ir literatura taip pat ir spauda Si vadinamuju latviu draugu latviesu draugi veikla dave pradzia latviu nacionalinei kulturai XIX a 3 4 desimtmetyje atsirado pirmieji issilavine latviu kilmes asmenys siek tiek gausesnis ju sluoksnis kurį jau galima vadinti latviu inteligentija Bet jie irgi labiau laikesi provokiskos orientacijos is esmes palaike savanoriska germanizacija Latviu inteligentu ypac su aukstuoju issilavinimu iki XIX a vidurio buvo labai nedaug SaltiniaiMazosios Lietuvos germanizacija Algirdas Matulevicius Germanizacija Mazosios Lietuvos enciklopedija I tomas Vilnius 2000 p 460 463 Mazosios Lietuvos svietimas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico V Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 508 511 psl