Italų–romanų kalbos – vienas iš romanų kalbų pogrupių,[1][2][3][4] priskiriamas vakarų romanų kalboms, bet pasižymintis ir kai kuriais rytų romanų kalbų bruožais.
| Italų-romanų kalbos | |
| Paplitimas | Italija, Prancūzija |
|---|---|
| Kilmė | Indoeuropiečių kalbos
|
Italų–romanų kalboms priklauso:
- Italų kalba;
- Sardinų kalba;
- Istroromanų kalba;
- Korsikiečių kalba;
- Siciliečių kalba.
Kai kurie kalbininkai italų–romanų kalboms priskiria retoromanų kalbas.
Italų–romanų kalbas klasifikuoti sudėtinga dėl to, kad atskirų kalbų kilmė faktiškai yra skirtinga. Šiaurės Italijos tarmės panašiausios į oksitanų–romanų kalbas, o Pietų Italijos kalbos turi daugybę jas su rytų romanų kalbomis jungiančių ypatybių. Bendrinė italų kalba pasižymi tiek vakarų, tiek rytų romanų kalbų ypatybėmis.
- Rosanna Sornicola (1977). Liguori (red.). La competenza multipla. Un'analisi micro-sociolinguistica. Napoli.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: vieta neturi leidėjo (nuoroda) - John Trumper; Marta Maddalon (1980). Brenner (red.). L'italiano regionale tra lingua e dialetto. Cosenza.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: vieta neturi leidėjo (nuoroda) - Gaetano Berruto (2004). Laterza (red.). Prima lezione di sociolinguistica. Bari.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: vieta neturi leidėjo (nuoroda) - Michele Loporcaro (2009). Laterza (red.). Profilo linguistico dei dialetti italiani. Bari.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: vieta neturi leidėjo (nuoroda)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Italų-romanų kalbos, Kas yra Italų-romanų kalbos? Ką reiškia Italų-romanų kalbos?