Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Šį straipsnį apie gramatiką reikia pakoreguoti Jei galite pakoreguokite jį nes jis aprašo tik lietuvių kalbą Prieveiksmi
Prieveiksmis
| Šį straipsnį apie gramatiką reikia pakoreguoti. Jei galite, pakoreguokite jį, nes jis aprašo tik lietuvių kalbą. |
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis. Kaip rodo pavadinimas, prieveiksmis dažniausiai eina prie veiksmažodžio ir jį paaiškina (pvz., daug skaito). Kartais prieveiksmis aiškina būdvardį arba dalyvį. Prieveiksmiai nerodo nei skaičiaus, nei giminės, todėl sakinyje jie yra derinami prie veiksmažodžio, būdvardžio ar dalyvio.
Prieveiksmiai atsako į šiuos klausimus:
- kaip?
- kada?
- kur?
- kodėl?
- kiek?
Patys prieveiksmių klausimai taip pat yra laikomi prieveiksmiais.
Dažniausiai prieveiksmiai aiškina asmenuojamąsias ir neasmenuojamąsias veiksmažodžių formas (pvz., šauniai pasidarbavo, narsiai kovodami), bet gali aiškinti ir būdvardžius (pvz., labai skanus, tamsiai žalias), kitus prieveiksmius (pvz., labai gerai, visai arti), kai kuriuos daiktavardžius (pvz., pernai metais, visai vyras).
Sakiniuose prieveiksmiai eina įvairiomis aplinkybėmis.
Prieveiksmių skyriai
Pagal reikšmę prieveiksmiai skirstomi į šiuos skyrius:
- Būdo prieveiksmiai atsako į klausimus kaip? kokiu būdu? ir dažniausiai aiškina įvairias veiksmažodžio formas – rodo, kaip vyksta ar atliekamas veiksmas. Pvz., tiesiai, aiškiai, palengva, staiga, įstrižai, galvotrūkčiais, iš lėto, be galo, kitaip, visiškai.
- Kiekybės prieveiksmiai atsako į klausimus kiek? kiek kartų? keliese? ir parodo ar nusako kiekį. Pvz., daug, gana, dviese, keliese, užtektinai, tiek, šiek tiek.
- Vietos prieveiksmiai atsako į klausimus kur? iš kur? ir parodo arba nurodo vietą. Pvz., toli, kairėn, netoliese, iš tolo, kur ne kur, namie, pasroviui, pakeliui, pavėjui, ten, visur.
- Laiko prieveiksmiai atsako į klausimus kada? kuomet? kuriuo laiku? nuo kada? iki kada? kelintą kartą? kaip dažnai? ir rodo veiksmo laiką. Pvz., anuomet, anąkart, kasdien, iš mažens, kada ne kada, niekada, tada, visada, neilgam, nuolat, nuo seno.
- Priežasties ir tikslo prieveiksmiais pasakoma, kodėl, dėl kurios priežasties vyksta veiksmas. Jų yra visai nedaug. Pvz., dėl ko, kažkodėl, tyčia, todėl, užtat, tyčiom, kažin kodėl.
Yra ir tokių prieveiksmių, kuriems visai tinkamų klausimų nėra. Jie rodo veiksmo vietos, būdo ar laiko kitimą, ėjimą kuria nors linkme ir todėl vadinami linkmės prieveiksmiais. Pvz., artyn, tolyn, rudeniop, žemyn, vakarop, galop.
Kilmė ir daryba
Pagal kilmę prieveiksmiai yra skirstomi į daiktavardinius, būdvardinius, skaitvardinius, įvardinius, prieveiksminius ir mišrios darybos.
Būdvardinių prieveiksmių galima padaryti beveik iš kiekvieno vienaskaitos naudininko pirmosios ir antrosios būdvardžio atmetant -am ir pridedant -ai. Pvz.:
- geras, gera-am +ai = gerai
- skanus, skani-am +ai = skaniai
Pagal tą pačią taisyklę daromi ir dalyviniai prieveiksmiai.
- padūkęs, padūkusi-am +ai = padūkusiai
- deramas, deram-am + ai = deramai
Iš trečiosios linksniuotės būdvardžių prieveiksmiai taip nedaromi. Sakoma ne protiniai atsilikęs, o protiškai atsilikęs.
Kita priesaga, su kuria galima daryti prieveiksmį beveik iš kiekvieno būdvardžio, yra -yn. Pvz., plonas – plonyn, kartus – kartyn.
Yra ir tokių būdvardinių prieveiksmių, kurie neturi aiškios priesagos ir primena tam tikrus linksnius (ypač įnagininką). Pvz., gyvenam geruoju, žiūri baltom.
Daiktavardiniai prieveiksmiai yra panašūs į daiktavardžius, bet skiriasi nuo jų bent viena šių ypatybių:
- neturi galūnės, pvz., daugel, vakar;
- senovine, dabar neįprasta galūne, pvz., galop, rudeniop, namie, šalin (-op, -ie, -in – senovinės įvairių vietininkų galūnės);
- daiktavardžiui nebūdingu kamienu, pvz., kūlvartom, pagaugais, strimgalviais;
- platesne, bendresne reikšme, pvz., sėskis greta, stovi šalia, susėdome priešais.
Be to, daiktavardinis prieveiksmis negali turėti pažyminio.
Skaitvardiniai prieveiksmiai primena skaitvardžių vietininką ir dauginį skaitvardį, bet nederinami su daiktavardžiais. Pvz., dveja tiek, keturiese.
Įvardiniai prieveiksmiai ne paaiškina, o tik bendrais bruožais nusako veiksmažodį ar būdvardį, pavaduoja gretimų sakinių žodžius. Tikslesnė įvardinių prieveiksmių reikšmė dažniausiai ryškėja tik iš ankstesnių sakinių. Pvz., šitaip, ten, tada, kaip, taip, šitiek, tiek, kur, kiek, visaip, niekaip, niekur, kažin kaip, kažkada, kai kada, kai kur, kur ne kur, kaip nors, kur nors.
Nemažai yra ir mišrios darybos prieveiksmių, padarytų iš dviejų skirtingų kalbos dalių. Pvz., pernakt, kitąsyk, tąsyk, trečiąkart, trissyk, penkissyk.
Tokie sudurtiniai prieveiksmiai rašomi vienu žodžiu, bet išlaiko pirmuoju dėmeniu einančio žodžio galūnę. Prie mišrios darybos prieveiksmių priklauso ir sudėtiniai prieveiksmiai, susidedą iš prielinksnių ir atskirai nevartojamų, panašių į daiktavardžius žodžių. Pvz., iš mažens, iš paniūrų, iš tolo, be galo.
Prieveiksmių laipsniavimas
Būdvardiniai ir kai kurie kiti prieveiksmiai gali būti . Prieveiksmis jau (kada?) nelaipsniuojamas. Jie, kaip ir būdvardžiai, turi nelyginamąjį (pvz., skaniai, aiškiai), aukštesnįjį (pvz., skaniau, aiškiau) ir aukščiausiąjį laipsnį (pvz., skaniausiai, aiškiausiai).
Jie gali turėti ir aukštėlesnįjį laipsnį, padaromą su priesaga -ėliau (gerėliau, gražėliau).
Laipsniavimo savybė į prieveiksmius yra atėjusi iš būdvardžių. Be to, laipsniavimas yra susipynęs su darybos bei semantikos dalykais ir skiriasi nuo aiškių morfologijos reiškinių – linksniavimo bei . Dalies prieveiksmių baigmenys rodo, kad jie yra kilę iš linksniuojamųjų žodžių linksnių, ypač įnagininko, pvz., risčia, pėsčiomis, kūliais; įvairių vietininkų, pvz., namie, namo, galop, vakarop, tačiau ir šie prieveiksmiai savo forma bei reikšme yra sustabarėję, iš linksniavimo sistemos iškritę, taigi ir virtę nekaitomaisiais žodžiais.
Prieveiksmio gramatinio nagrinėjimo planas
- Kalbos dalis.
- Skyrius (pagal reikšmę ir pagal kilmę).
- Laipsnis (jei laipsniuojamas).
- Kuo eina sakinyje.
Nuorodos
- Prieveiksmis Archyvuota kopija 2010-07-12 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prieveiksmis, Kas yra Prieveiksmis? Ką reiškia Prieveiksmis?
Sį straipsnį apie gramatika reikia pakoreguoti Jei galite pakoreguokite jį nes jis apraso tik lietuviu kalba Prieveiksmis nei linksniais nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis Kaip rodo pavadinimas prieveiksmis dazniausiai eina prie veiksmazodzio ir jį paaiskina pvz daug skaito Kartais prieveiksmis aiskina budvardį arba dalyvį Prieveiksmiai nerodo nei skaiciaus nei gimines todel sakinyje jie yra derinami prie veiksmazodzio budvardzio ar dalyvio Prieveiksmiai atsako į siuos klausimus kaip kada kur kodel kiek Patys prieveiksmiu klausimai taip pat yra laikomi prieveiksmiais Dazniausiai prieveiksmiai aiskina asmenuojamasias ir neasmenuojamasias veiksmazodziu formas pvz sauniai pasidarbavo narsiai kovodami bet gali aiskinti ir budvardzius pvz labai skanus tamsiai zalias kitus prieveiksmius pvz labai gerai visai arti kai kuriuos daiktavardzius pvz pernai metais visai vyras Sakiniuose prieveiksmiai eina įvairiomis aplinkybemis Prieveiksmiu skyriaiPagal reiksme prieveiksmiai skirstomi į siuos skyrius Budo prieveiksmiai atsako į klausimus kaip kokiu budu ir dazniausiai aiskina įvairias veiksmazodzio formas rodo kaip vyksta ar atliekamas veiksmas Pvz tiesiai aiskiai palengva staiga įstrizai galvotrukciais is leto be galo kitaip visiskai Kiekybes prieveiksmiai atsako į klausimus kiek kiek kartu keliese ir parodo ar nusako kiekį Pvz daug gana dviese keliese uztektinai tiek siek tiek Vietos prieveiksmiai atsako į klausimus kur is kur ir parodo arba nurodo vieta Pvz toli kairen netoliese is tolo kur ne kur namie pasroviui pakeliui pavejui ten visur Laiko prieveiksmiai atsako į klausimus kada kuomet kuriuo laiku nuo kada iki kada kelinta karta kaip daznai ir rodo veiksmo laika Pvz anuomet anakart kasdien is mazens kada ne kada niekada tada visada neilgam nuolat nuo seno Priezasties ir tikslo prieveiksmiais pasakoma kodel del kurios priezasties vyksta veiksmas Ju yra visai nedaug Pvz del ko kazkodel tycia todel uztat tyciom kazin kodel Yra ir tokiu prieveiksmiu kuriems visai tinkamu klausimu nera Jie rodo veiksmo vietos budo ar laiko kitima ejima kuria nors linkme ir todel vadinami linkmes prieveiksmiais Pvz artyn tolyn rudeniop zemyn vakarop galop Kilme ir darybaPagal kilme prieveiksmiai yra skirstomi į daiktavardinius budvardinius skaitvardinius įvardinius prieveiksminius ir misrios darybos Budvardiniu prieveiksmiu galima padaryti beveik is kiekvieno vienaskaitos naudininko pirmosios ir antrosios budvardzio atmetant am ir pridedant ai Pvz geras gera am ai gerai skanus skani am ai skaniai Pagal ta pacia taisykle daromi ir dalyviniai prieveiksmiai padukes padukusi am ai padukusiai deramas deram am ai deramai Is treciosios linksniuotes budvardziu prieveiksmiai taip nedaromi Sakoma ne protiniai atsilikes o protiskai atsilikes Kita priesaga su kuria galima daryti prieveiksmį beveik is kiekvieno budvardzio yra yn Pvz plonas plonyn kartus kartyn Yra ir tokiu budvardiniu prieveiksmiu kurie neturi aiskios priesagos ir primena tam tikrus linksnius ypac įnagininka Pvz gyvenam geruoju ziuri baltom Daiktavardiniai prieveiksmiai yra panasus į daiktavardzius bet skiriasi nuo ju bent viena siu ypatybiu neturi galunes pvz daugel vakar senovine dabar neįprasta galune pvz galop rudeniop namie salin op ie in senovines įvairiu vietininku galunes daiktavardziui nebudingu kamienu pvz kulvartom pagaugais strimgalviais platesne bendresne reiksme pvz seskis greta stovi salia susedome priesais Be to daiktavardinis prieveiksmis negali tureti pazyminio Skaitvardiniai prieveiksmiai primena skaitvardziu vietininka ir dauginį skaitvardį bet nederinami su daiktavardziais Pvz dveja tiek keturiese Įvardiniai prieveiksmiai ne paaiskina o tik bendrais bruozais nusako veiksmazodį ar budvardį pavaduoja gretimu sakiniu zodzius Tikslesne įvardiniu prieveiksmiu reiksme dazniausiai ryskeja tik is ankstesniu sakiniu Pvz sitaip ten tada kaip taip sitiek tiek kur kiek visaip niekaip niekur kazin kaip kazkada kai kada kai kur kur ne kur kaip nors kur nors Nemazai yra ir misrios darybos prieveiksmiu padarytu is dvieju skirtingu kalbos daliu Pvz pernakt kitasyk tasyk treciakart trissyk penkissyk Tokie sudurtiniai prieveiksmiai rasomi vienu zodziu bet islaiko pirmuoju demeniu einancio zodzio galune Prie misrios darybos prieveiksmiu priklauso ir sudetiniai prieveiksmiai susideda is prielinksniu ir atskirai nevartojamu panasiu į daiktavardzius zodziu Pvz is mazens is paniuru is tolo be galo Prieveiksmiu laipsniavimasBudvardiniai ir kai kurie kiti prieveiksmiai gali buti Prieveiksmis jau kada nelaipsniuojamas Jie kaip ir budvardziai turi nelyginamajį pvz skaniai aiskiai aukstesnįjį pvz skaniau aiskiau ir auksciausiajį laipsnį pvz skaniausiai aiskiausiai Jie gali tureti ir aukstelesnįjį laipsnį padaroma su priesaga eliau gereliau grazeliau Laipsniavimo savybe į prieveiksmius yra atejusi is budvardziu Be to laipsniavimas yra susipynes su darybos bei semantikos dalykais ir skiriasi nuo aiskiu morfologijos reiskiniu linksniavimo bei Dalies prieveiksmiu baigmenys rodo kad jie yra kile is linksniuojamuju zodziu linksniu ypac įnagininko pvz riscia pesciomis kuliais įvairiu vietininku pvz namie namo galop vakarop taciau ir sie prieveiksmiai savo forma bei reiksme yra sustabareje is linksniavimo sistemos iskrite taigi ir virte nekaitomaisiais zodziais Prieveiksmio gramatinio nagrinejimo planasKalbos dalis Skyrius pagal reiksme ir pagal kilme Laipsnis jei laipsniuojamas Kuo eina sakinyje NuorodosPrieveiksmis Archyvuota kopija 2010 07 12 is Wayback Machine projekto Vikizodynas