Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
RomanųPaplitimasEuropaKalbų skaičius 40Kilmėindoeuropiečių gt italikų gt gt romanųGeografinis paplitimasKlasifikacijaryt
Romanų kalbos
| Romanų | |
| Paplitimas | Europa |
|---|---|
| Kalbų skaičius | ~40 |
| Kilmė | indoeuropiečių >italikų >>romanų |
| Geografinis paplitimas | |
| Klasifikacija | rytų romanų, vakarų romanų |
Romanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos italikų kalbų pogrupis. Šios kalbos išsivystė iš šnekamosios lotynų kalbos, vartotos kasdieniame gyvenime Romos provincijose (vadinamosios liaudies lotynų kalbos). Šiomis kalbomis kalbama daugiausia buvusios Romos imperijos vakaruose (rytuose buvo labiau paplitusi graikų kalba, o pietuose, po musulmonų nukariavimų įsigalėjo arabų kalba). Po plataus masto kolonizacijos prasidėjusios po XV–XVII a. didžiųjų geografinių atradimų (kolonializmas) romanų kalbos pradėtos vartoti Amerikoje (plačiausiai lotynų Amerikoje, kiek mažiau Šiaurės Amerikoje, kur anglų kalba išstūmė iki tol naudotas prancūzų, ispanų kalbas, tačiau oficialiai tebenaudojama Kvebeko provincijoje ir vis plačiau JAV imigruojant lotynoamerikiečiams) bei Afrikoje. Šiuo metu jas vartoja daugiau nei 900 milijonų žmonių.
Romanų kalbos skirstomos į dvi grupes – rytų ir vakarų. Vakarinių romanų grupę sudaro 3 pogrupiai: iberų-romanų (ispanų, portugalų, katalonų (kai kurie lingvistai ją priskiria galų-romanų pogrupiui), galų-romanų (prancūzų, oksitanų, frankoprovansalų), italų-romanų (italų, retoromanų (ir ladinų), sardų (laikoma archajiškiausia romanų kalba), išnykusi dalmatų kalba (kai kurie lingvistai ją priskiria rytų romanų kalbų grupei.) O rytinių romanų grupei priklauso rumunų (dakų-rumunų), arumunų, meglenorumunų, istrorumunų kalbos.
Klasifikacija
Detalesnė romanų kalbų ir tarmių klasifikacija (iš vakarų į rytus):
- Iberų–romanų kalbos:
- Portugalų – galisų
- Portugalų kalba
- Galisų kalba
- Astūrijos-Leono
- Astūrų kalba
- Mirandiečių kalba (vartojama šiaurės Portugalijoje)
- Ispanų kalba
- Ladino kalba (Ispanijos žydų kalba)
- Aragoniečių kalba
- (išnyko XV amžiuje)
- Katalonų kalba
- Portugalų – galisų
- Galų–romanų kalbos:
- Oksitanų kalba (kitaip – langue d’oc)
- Gaskonų
- Limuzeno
- Overnės
- Langedoko
- Provansalų
- Frankoprovansalų kalba
- Prancūzų kalba ir jai artimos kitos langues d’oïl kalbos:
- Pikardų kalba
- Valonų kalba
- Normanų kalba
- Gallo
- Franš Kontės
- Šampanės
- Puatu
- Burgundijos
- Lotaringijos
- Oksitanų kalba (kitaip – langue d’oc)
- Italų-romanų kalbos:
- Italų kalba ir jai artimos kalbos:
- Galų–italų kalbos
- pjemontiečių
- Ligūrų
- Lombardų
- Venetų
- Neapoliečių kalba
- Siciliečių kalba
- Korsikiečių kalba (artima Toskanos tarmei su Ligūrijos tarmės bruožais)
- Galų–italų kalbos
- Retoromanų kalbos
- Romanšių kalba (dažnai vadinama retoromanų kalba; vartojama Šveicarijoje)
- Ladynų kalba (vartojama Italijoje)
- Friulų kalba (vartojama Italijoje)
- Sardų kalba
- Dalmatų kalba (išnykusi)
- Italų kalba ir jai artimos kalbos:
- Rytų romanų kalbos:
- Rumunų kalba
- Arumunų kalba
Ypatumai
Lotyniški bruožai labai gerai matyti romanų kalbų leksikoje ir gramatikoje. Leksikos santykį galime nustatyti, lygindami: lotynų mater, frater, fllia, causa, natūra, terra, patria, memoria, labor, amor, nomen, tempus, libertas, animal, aurum, longus, hūmanus, grandis, brevis, ūtilis, mobilis, tantus, talis, centum, mille, vincere, sentire, su tos pačios šaknies atitinkamais prancūzų mère, frère, fille, cause, nature, terre, patrie, mémoire, labeur, amour, nom, temps, liberté, animal, or, long, humain, grand, bref, utile, mobile, tant, tel, cent, mille, vaincre, sentir. Aiškus ryšys matyti gramatikoje. Iš pagrindinių lotynų veiksmažodžio formų išsirutuliojo pagrindinės prancūzų veiksmažodžio formos, plg. lotynų mittere, dicere su prancūzų mettre, dire, lotynų misi, dixi su prancūzų je mis, je dis, lotynų missum, dictum su prancūzų mis, dit. Dėsningai atliepia bendraties galūnės: lotynų II asmenuotės „-ere” virto prancūzų „-oir” (valere – valoir, dėbere – devoir, habere – avoir), I asmenuotės „-are” virto prancūzų „-er” (parare – parer, portare – porter, cūrare – eurer), III asmenuotės „-ere” virto prancūzų „-re” (fundere – fondre, rumpere – rompre), IV asmenuotės „-ire” virto prancūzų „-ir” (dormire – dormir, finire – finir, sentire – sentir). Romanų kalbų (plg. prancūzų kalbos) laikų derinimo ir sekos dėsniai, dalyvių ir bendračių konstrukcijos ir daug kitų sintaksinių reiškinių kūrėsi lotynų sintaksės pagrindu. Tačiau esama ir esminių, skirtumų, iš kurių svarbiausias: lotynų kalba buvo sintetinio, o romanų kalbos jau analitinio tipo. Antra vertus, romanų kalbose pastebimos tolesnės gramatinės raidos tendencijos, pradėjusios reikštis jau liaudies lotynų kalboje. Mat klasikinės lotynų kalbos sintetinis tipas liaudies lotynų kalboje pradėjo pereiti į analitinį. Vietoj 5 linksniuočių liko tik 3, vietoj 6 linksnių – tik 2, būdvardžių laipsniai ir veiksmažodžių asmenys pradėti reikšti aprašomosiomis konstrukcijomis – analitinėmis formomis. Kito fonetinė sistema, išnyko „h”, žodžio galo „m”, tarp balsių „b” virto „v”, tarp balsių „c”, „p”, „t” – suskardėjo, nekirčiuotų skiemenų balsiai susilpnėjo arba visai išnyko ir pan.
Šaltiniai
- Romanų kalbos. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-29.
- M. Paul Lewis, "Summary by language size", Ethnologue: Languages of the World, Sixteenth Edition.
- Bereznay, András (2011). Erdély történetének atlasza [Atlas of the History of Transylvania]. Méry Ratio. p. 63. ISBN 978-80-89286-45-4.
- Ethnologue informacija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Romanų kalbos, Kas yra Romanų kalbos? Ką reiškia Romanų kalbos?
RomanuPaplitimasEuropaKalbu skaicius 40Kilmeindoeuropieciu gt italiku gt gt romanuGeografinis paplitimasKlasifikacijarytu romanu vakaru romanu Romanu kalbos indoeuropieciu kalbu seimos italiku kalbu pogrupis Sios kalbos issivyste is snekamosios lotynu kalbos vartotos kasdieniame gyvenime Romos provincijose vadinamosios liaudies lotynu kalbos Siomis kalbomis kalbama daugiausia buvusios Romos imperijos vakaruose rytuose buvo labiau paplitusi graiku kalba o pietuose po musulmonu nukariavimu įsigalejo arabu kalba Po plataus masto kolonizacijos prasidejusios po XV XVII a didziuju geografiniu atradimu kolonializmas romanu kalbos pradetos vartoti Amerikoje placiausiai lotynu Amerikoje kiek maziau Siaures Amerikoje kur anglu kalba isstume iki tol naudotas prancuzu ispanu kalbas taciau oficialiai tebenaudojama Kvebeko provincijoje ir vis placiau JAV imigruojant lotynoamerikieciams bei Afrikoje Siuo metu jas vartoja daugiau nei 900 milijonu zmoniu Romanu kalbu paplitimas Gimtoji oficiali kalba kuria vartoja dauguma salies gyventoju Gimtoji oficiali ne vienintele salyje kalba kuria vartoja dauguma salies gyventoju Gimtoji oficiali taciau ne daugumos kalba Kulturine bet neoficiali kalba Romanu kalbu paplitimas Ispanu Portugalu Prancuzu Italu Rumunu Romanu kalbos skirstomos į dvi grupes rytu ir vakaru Vakariniu romanu grupe sudaro 3 pogrupiai iberu romanu ispanu portugalu katalonu kai kurie lingvistai ja priskiria galu romanu pogrupiui galu romanu prancuzu oksitanu frankoprovansalu italu romanu italu retoromanu ir ladinu sardu laikoma archajiskiausia romanu kalba isnykusi dalmatu kalba kai kurie lingvistai ja priskiria rytu romanu kalbu grupei O rytiniu romanu grupei priklauso rumunu daku rumunu arumunu meglenorumunu istrorumunu kalbos KlasifikacijaRomanu kalbu sakosIstorinis liaudies lotynu kalbos paplitimas Romos imperijos provincijose Detalesne romanu kalbu ir tarmiu klasifikacija is vakaru į rytus Iberu romanu kalbos Portugalu galisu Portugalu kalba Galisu kalba Asturijos Leono Asturu kalba Mirandieciu kalba vartojama siaures Portugalijoje Ispanu kalba Ladino kalba Ispanijos zydu kalba Aragonieciu kalba isnyko XV amziuje Katalonu kalba Galu romanu kalbos Oksitanu kalba kitaip langue d oc Gaskonu Limuzeno Overnes Langedoko Provansalu Frankoprovansalu kalba Prancuzu kalba ir jai artimos kitos langues d oil kalbos Pikardu kalba Valonu kalba Normanu kalba Gallo Frans Kontes Sampanes Puatu Burgundijos Lotaringijos Italu romanu kalbos Italu kalba ir jai artimos kalbos Galu italu kalbos pjemontieciu Liguru Lombardu Venetu Neapolieciu kalba Sicilieciu kalba Korsikieciu kalba artima Toskanos tarmei su Ligurijos tarmes bruozais Retoromanu kalbos Romansiu kalba daznai vadinama retoromanu kalba vartojama Sveicarijoje Ladynu kalba vartojama Italijoje Friulu kalba vartojama Italijoje Sardu kalba Dalmatu kalba isnykusi Rytu romanu kalbos Rumunu kalba Arumunu kalbaYpatumaiLotyniski bruozai labai gerai matyti romanu kalbu leksikoje ir gramatikoje Leksikos santykį galime nustatyti lygindami lotynu mater frater fllia causa natura terra patria memoria labor amor nomen tempus libertas animal aurum longus humanus grandis brevis utilis mobilis tantus talis centum mille vincere sentire su tos pacios saknies atitinkamais prancuzu mere frere fille cause nature terre patrie memoire labeur amour nom temps liberte animal or long humain grand bref utile mobile tant tel cent mille vaincre sentir Aiskus rysys matyti gramatikoje Is pagrindiniu lotynu veiksmazodzio formu issirutuliojo pagrindines prancuzu veiksmazodzio formos plg lotynu mittere dicere su prancuzu mettre dire lotynu misi dixi su prancuzu je mis je dis lotynu missum dictum su prancuzu mis dit Desningai atliepia bendraties galunes lotynu II asmenuotes ere virto prancuzu oir valere valoir debere devoir habere avoir I asmenuotes are virto prancuzu er parare parer portare porter curare eurer III asmenuotes ere virto prancuzu re fundere fondre rumpere rompre IV asmenuotes ire virto prancuzu ir dormire dormir finire finir sentire sentir Romanu kalbu plg prancuzu kalbos laiku derinimo ir sekos desniai dalyviu ir bendraciu konstrukcijos ir daug kitu sintaksiniu reiskiniu kuresi lotynu sintakses pagrindu Taciau esama ir esminiu skirtumu is kuriu svarbiausias lotynu kalba buvo sintetinio o romanu kalbos jau analitinio tipo Antra vertus romanu kalbose pastebimos tolesnes gramatines raidos tendencijos pradejusios reikstis jau liaudies lotynu kalboje Mat klasikines lotynu kalbos sintetinis tipas liaudies lotynu kalboje pradejo pereiti į analitinį Vietoj 5 linksniuociu liko tik 3 vietoj 6 linksniu tik 2 budvardziu laipsniai ir veiksmazodziu asmenys pradeti reiksti aprasomosiomis konstrukcijomis analitinemis formomis Kito fonetine sistema isnyko h zodzio galo m tarp balsiu b virto v tarp balsiu c p t suskardejo nekirciuotu skiemenu balsiai susilpnejo arba visai isnyko ir pan SaltiniaiRomanu kalbos Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 07 29 M Paul Lewis Summary by language size Ethnologue Languages of the World Sixteenth Edition Bereznay Andras 2011 Erdely tortenetenek atlasza Atlas of the History of Transylvania Mery Ratio p 63 ISBN 978 80 89286 45 4 Ethnologue informacija