Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvių kalbaKalbamaLietuvoje tautinės mažumos Baltarusijoje Lenkijoje Latvijoje JAV JK Airijoje Kanadoje Rusijoje Arge
Lietuvių kalba
| Lietuvių kalba | |
| Kalbama | Lietuvoje, tautinės mažumos Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje, JAV, JK, Airijoje, Kanadoje, Rusijoje, Argentinoje, Australijoje, Brazilijoje |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | ~3,3 mln. gimtakalbių, ~3,6 mln. iš viso |
| Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė
|
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Lietuva Punsko valsčius ( Lenkija) Europos Sąjunga |
| Prižiūrinčios institucijos | Valstybinė lietuvių kalbos komisija |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | lt |
| ISO 639-2 | lit |
| ISO 639-3 | lit |
| LIT | |
| Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Lietuvių kalba Vikižodynas Lietuvių kalba | |
Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma jų gyvena Lietuvoje). Drauge su latvių, mirusiomis prūsų, jotvingių ir kitomis baltų kalbomis priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos baltų kalbų grupei.
Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie XVI a., tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač vardažodžių linksniavimo srityje).Fonetiškai ir morfologiškai konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė baltų prokalbei negu naujoviškesnė latvių kalba. Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę indoeuropiečių prokalbės ypatybių, lietuvių kalba yra vienintelė gyvoji kalba, kurią galima paaiškinti tiesiogiai remiantis bendrųjų indoeuropietiškųjų formulių sistema.
Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines tarmes: aukštaičių ir žemaičių. Dabartinė bendrinė lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių kauniškių šnekta, iš visų lietuvių kalbos šnektų ji senoviškiausia.
Lietuvių kalboje yra 45 priebalsinės ir 13 balsinių fonemų (įskaitant ir vartojamas tik skoliniuose). Būdingos minkštųjų ir kietųjų priebalsių poros, skiriamas balsių ilgumas. Kirtis – laisvas, tariamos priegaidės, tačiau rašte kirtis ir priegaidės paprastai nežymimi.
Morfologiškai lietuvių kalba yra fleksinė. Sintaksė pasižymi palyginti laisva žodžių tvarka, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO (veiksnys – tarinys – papildinys). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja slavizmai ir germanizmai.
Kalba užrašoma papildyta lotynų abėcėle, vartojamos 32 raidės.
Pavadinimas
Savivardis lietùvių kalbà suprastinas kaip lietuvių tautybės žmonių kalba. Senuosiuose raštuose pasitaiko kalbos pavadinimas lietùviškas liežùvis (vertinys iš rus. литовский язык arba lenk. język litewski; lietuvių kalboje liežùvis nuo seno reiškė tik anatominį organą). Savo ruožtu lietùvis reiškia 'Lietuvos gyventojas'. Žodis Lietuvà kilęs iš baltų prokalbės *leituṷā, kuris anksčiau buvo gretinamas su lot. lītus 'krantas', tačiau semantiškai ši etimologija silpna – istorinė Lietuva nesiekė pakrantės.
A. Šachmatovas žodį Lietuvà siejo su šiaurės vakarų Prancūzijos srities Armorikos pavadinimu (vid. air. Letha, val. Llydaw < *pḷtau̯-) ir darė prielaidą, kad baltai šį pavadinimą bus perėmę iš venetų, bet kiti mokslininkai šios hipotezės nepalaikė.
J. Otrembskis manė, kad pradžioje žodis *leituṷā priklausė ū kamienui – *leitūs – ir reiškė vietovę aplink upę *leitā (kaip Vilnius – vietovę prie upės Vilnia), plg. liet. líeti. Šią upę J. Otrembskis manė buvus Nemuną.
K. Kuzavinio teigimu, žodžio Lietuvà kilmė susijusi su vandenvardžiu Lietavà (suslavintai Lietáuka) – Neries intaku.
S. Karaliūnas iškėlė hipotezę, kad žodis Lietuvà pirma reiškė karinį darinį ir šį žodį gretino su sen. isl. lið, sen. šved. lith, sen. fryz. lid ir vid. vok. ž. leide 'dieninis, palyda, būrys, kariuomenė'.
Kalbos geografija
Arealas ir kalbos vartotojų skaičius
Lietuvių kalba paplitusi Lietuvoje, taip pat nedidelėse autochtoninėse lietuvių srityse už Lietuvos ribų bei kitose šalyse: šiaurės rytų Lenkijos regionuose (2011 m. 5 408 žmonės lietuvių kalbą nurodė kaip gimtąją, 5 303 ją vartojo namuose),Baltarusijoje (2009 m. duomenimis, iš 5 087 etninių lietuvių 1 597 lietuvių kalbą nurodė kaip gimtąją, bet tik 277 ją vartoja namuose),Rusijoje (31 295 kalbos vartotojų 2010 m.),Ukrainoje (2001 m. duomenimis, 1932 iš 7 207 lietuvių gimtąja kalba laiko lietuvių),Latvijoje (2011 m. 1 819 iš 24 479 lietuvių šią kalbą įvardijo kaip gimtąją), taip pat lietuviškai kalbama JAV (42 306 kalbos vartotojai iš 727 000 lietuvių kilmės amerikiečių),Kanadoje (2011 m. 7 600 lietuvių, iš kurių 7 245 žmonėms lietuvių kalba – vienintelė gimtoji),Brazilijoje, Argentinoje, Urugvajuje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Australijoje. Bendrasis kalbos vartotojų skaičius – 3 001 430 žmonių (kitais duomenimis – apie 3,6 mln.);2011 m. Lietuvoje lietuvių kalba 2 597 488 žmonėms buvo gimtoji ir 302 684 žmonėms buvo užsienio kalba.
Nuo XV a. prasidėjo lenkų kalbos brovimasis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes. Lietuvių kalbos dirvoje formavosi dalis lenkų kalbos pakraščių tarmių, kai kurios šių tarmių ypatybės nulemtos lietuvių kalbos įtakos.
Lietuvių kalba JAV patyrė didelę anglų kalbos įtaką, daugiausia ji reiškiasi žodyne. Pavyzdžiui, vartojami tokie anglicizmai: divòrsas 'ištuoka' (< angl. divorce), ki̇̀sas 'bučinys' (< angl. kiss), kãras 'automobilis' (< angl. car). Dažni semantiniai vertiniai, pavyzdžiui, šaũkti 'skambinti' reikšme (plg. angl. to call) arba šal̃tis 'peršalimo' reikšme (plg. angl. cold). Taip pat Amerikos lietuvių kalboje vartojama daugybė slavizmų, kurie bendrinėje lietuvių kalboje jos gryninimo laikotarpiu buvo pašalinti. Fonetikoje dažniau vartojamos bendrinėje kalboje laikomos paribinėmis fonemos [h] ir [f], be to, esama priegaidžių pokyčių. Morfologijoje matyti pastangos suvienodinti esamojo laiko ir bendraties kamienus (pavyzdžiui, pir̃ka 'perka'), vengiama neveikiamosios rūšies formų, painiojami kietieji ir minkštieji veiksmažodžio kamienai.
Tarmės
Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines tarmes: aukštaičių ir žemaičių (tarmių pavadinimai kilę nuo žodžių áukštas ir žẽmas pagal tarmių atstovų gyvenamąsias vietoves Nemuno tėkmės atžvilgiu: aukštaičiai gyvena labiau Nemuno aukštupyje, o žemaičiai – žemupyje). Aukštaičių tarmė dalijama į tris patarmes: vakarų, rytų ir pietų. Žemaičių tarmė taip pat skirstoma į tris patarmes: vakarų, šiaurės ir pietų. Pagal bendrinės kalbos dvibalsio uo atitikmenis žodyje dúona pietų žemaičiai vadinami dū́nininkais, šiaurės žemaičiai – dóunininkais, vakarų žemaičiai – dónininkais.
Aukštaičių ir žemaičių tarminiai skirtumai susiję su senu gentiniu susiskaidymu, žemaičių tarmė patyrusi kuršių kalbos įtaką, be to, šiųdviejų tarmių skirtumams turėjo įtakos ilga Žemaitijos nepriklausomybė nuo Lietuvos. Aukštaičių tarmė senoviškesnė, žemaičių tarmėje daugiau naujovių ir, beje, kai kuriomis ypatybėmis žemaičių tarmė priartėja prie latvių kalbos.
Mažojoje Lietuvoje buvo vartojamos vakarų aukštaičiams kauniškiams artimos šnektos.Lietuvių kalbos salose yra arba buvo kalbama rytų (Apsas, Gervėčiai, Lazūnai, Ciskodas), vakarų (Zietela) ir pietų (Punskas, Seinai, Suvalkai, Varenavas, Rodūnia) aukštaičių patarmėmis.
Dabartinė bendrinė lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių kauniškių šnekta.
Rašyba
Lietuvių kalbai užrašyti nuo XVI a. vartojama šiek tiek papildyta lotynų abėcėlė. Po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia buvo įvedusi draudimą spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (taip pat ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis. Priešinantis šiam draudimui lietuviška spauda lotynų abėcėle knygnešių buvo gabenama iš užsienio (Mažosios Lietuvos, JAV ir kt.). Spaudos draudimo laikotarpiu Rusijos imperijos valdžia, nepaisydama visuomenės pasipiktinimo, leido lietuviškus leidinius tik kirilica. Spaudos lotynų abėcėle draudimas galiojo iki 1904 m.
Dabartinė abėcėlė grįsta lotynų raidynu. Turimos 32 raidės, iš jų 23 paimtos tiesiogiai iš lotynų abėcėlės, likusios 9-ios papildytos diakritiniais ženklais. q, w, x į abėcėlę neįeina. Raidės f, h (ir junginys ch) vartojama svetimos kilmės žodžiuose. Dabartinis lietuvių kalbos raidynas yra ortografinės reformos rezultatas, šią reformą darbe „Lietuviškos kalbos gramatika“ 1901 m. kodifikavo ir lietuvišką rašybą nuo lenkiškosios atitolino J. Jablonskis. Čekų abėcėlės pavyzdžiu buvo pradėtos vartoti raidės v (vietoj w), š (vietoj sz), č (vietoj cz), ž (vietoj ż). u ilgoji imta žymėti kaip ū, o i ilgoji – kaip y.
|
|
Priebalsių palatalizacija (minkštinimas) prieš priešakinės eilės balsius (pvz., e, ė, i) niekaip papildomai nežymima, prieš užpakalinės eilės balsius (pvz., a, o, u) palatalizacija žymima raide i, pavyzdžiui, čià [t͡ʃʲɛ].
Raidžių dažnumas devyniuose didelės apimties bendrinės lietuvių kalbos rišliuose tekstuose:
Istorija
Drauge su latvių, prūsų, jotvingių ir kitomis baltų kalbomis, lietuvių kalba kilusi iš baltų prokalbės.
Anksčiau lietuvių kalba buvo šnekama žymiai didesnėje teritorijoje negu dabar. Dar XIV–XVI a. lietuvių kalbos plotas sudarė daugiau kaip 100 000 km² (dabartinis Lietuvos plotas yra 65 300 km²), o Abaliankos (Obolės) aukštupyje įsikūrę Obolcai ir Orša buvo tolimiausia lietuvių kalbos sala, nuo to meto lietuvių kalbos masyvo nutolusi daugiau kaip per 200 km.
Lietuvių ir latvių kalbos ėmė skirtis apytiksliai I amžiuje, o V–VII amžiuose šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė. Manoma, kad maždaug XIII–XIV amžiuje susiformavo lietuvių kalbos pagrindinės aukštaičių ir žemaičių tarmės, kurios vėliau savo ruožtu skilo į patarmes ir šnektas.
Palyginti su baltų prokalbe, lietuvių kalbos fonetika ir fonologija pakito nežymiai. Svarbiausios yra šios naujovės:
- Dėl skolinių z liovėsi buvęs fonemos s alofonu ir tapo savarankiška fonema;
- Baltų prokalbės junginiai *tj ir *dj apie XIV a. atitinkamai virto afrikatomis č ir dž;
- Apytiksliai XVI a. ilgasis balsis ā virto ō (brālis > brolis; dalyje tarmių ā išliko);
- Junginiai balsis + nosinis priebalsis n prieš nesprogstamuosius priebalsius ir žodžio gale virto nosiniais balsiais (ką́sti greta kánda). Po XVI–XVII a. nosinė tartis išnyko. Prieš abilūpius priebalsius p, b nosinis priebalsis n virto m (tam̃pa greta añka).
- Tam tikrais atvejais ilgieji balsiai žodžio gale sutrumpėjo (*tā́ > tà; žr. „Leskyno dėsnis“).
Bendrinės lietuvių kalbos istorija skirstoma į šiuos laikotarpius:
- I. Senasis laikotarpis (XVI–XVIII a.):
- XVI–XVII a. Žengiami pirmieji bendrinės kalbos kūrimo žingsniai;
- XVIII a. Atsiranda raštų ir šnekamosios kalbos atotrūkis.
- II. Naujasis laikotarpis:
- Nuo XIX a. pirmosios pusės iki 1883 m. (laikraščio „Aušra“ sukūrimo). Palaipsniui pereinama prie bendrinės kalbos grindimo vakarų aukštaičių pietinėmis (kauniškių) šnektomis;
- Nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. pradžios (1883–1919 m.) Galutinai pereinama prie vakarų aukštaičių pietinių šnektų. Įtvirtinamos bendrinės kalbos normos;
- Lietuvos Respublikos laikotarpis (1919–1940 m.) Kodifikuojamos bendrinės kalbos normos, išsiplečia bendrinės lietuvių kalbos vartojimo sfera;
- Sovietmetis (1940–1990 m.) Bendrinė kalba įsiskverbia į daugumą komunikavimo sferų;
- Atkurtos nepriklausomybės laikotarpis (nuo 1991 m. iki šių dienų). Tolesnis bendrinės kalbos plitimas į visas komunikavimo sritis.
Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas priskiriamas 1503 metams, tai yra maldos („Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Tikiu Dievą Tėvą“), jos įrašytos ranka paskutiniame Strasbūre išleistos knygos „Tractatus sacerdotalis“ puslapyje. Tekstas pasižymi rytų aukštaičių vilniškių šnektos ypatybėmis ir tikriausiai yra nurašytas nuo senesnio originalo.
Knygų leidyba pradėta 1547 m. išspausdinus Martyno Mažvydo katekizmą, parašytą pietų žemaičių patarme, į kurią įpinta vakarų aukštaičių patarmės ypatybių. Šis katekizmas išleistas Karaliaučiuje (dabartiniame Kaliningrade). Į knygą įtrauktas pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis – elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, jame autorius 4 puslapiuose pateikia abėcėlę ir keletą paties sukurtų gramatikos terminų. Pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje išleista knyga – tai Mikalojaus Daukšos „Katekizmas“, išspausdintas 1595 m. Vilniuje. M. Daukšos katekizmas parašytas vadinamuoju vidurio raštų kalbos variantu, kuris grįstas vakarų aukštaičių patarmės Kėdainių apylinkių šnektomis. M. Daukšos katekizmas svarbus ir dėl to, kad tai – pirmasis kirčiuotasis lietuviškas tekstas.
1620 m. pasirodė ir pirmasis lietuvių kalbos žodynas, paremtas rytų raštų kalbos variantu (sostinės tarme), jis buvo išleistas penkis kartus – tai Konstantino Sirvydo „Dictionarium trium linguarum“.1653 m. išleistas gramatikos vadovėlis – Danieliaus Kleino „Grammatica Litvanica“.
Laikantis Z. Zinkevičiaus koncepcijos, XVII a. turėti trys bendrinės lietuvių kalbos variantai: vakarų (rėmėsi vakarų aukštaičių pietinėmis šnektomis), vidurio (buvo grindžiama vakarų aukštaičių Kėdainių apylinkių šnektomis) ir rytų (rėmėsi Vilniaus miesto kalba, kurios pagrindas – rytų aukštaičių vilniškių šnekta). Pirmasis variantas buvo vartojamas Mažojoje Lietuvoje, antrasis ir trečiasis – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Mažosios Lietuvos, arba vakarų, lietuvių kalbos variantu rašė Jonas Bretkūnas ir Kristijonas Donelaitis. Vidurio variantu rašė M. Daukša ir M. Petkevičius, o rytų – K. Sirvydas ir J. Jaknavičius.
XVIII a. pradžioje lietuvių kalbos rytų raštų variantas išnyko dėl lenkų kalbos įtakos Vilniuje, tame pačiame amžiuje ėmė nykti vidurio variantas, nors su išlygomis išsilaikė iki XIX a. prasidėjusio lietuvių tautinio atgimimo, ir tik Mažojoje Lietuvoje lietuvių kalba plėtojosi toliau. Prie raštų variantų nunykimo prisidėjo ir tai, kad buvo okupuota Abiejų Tautų Respublika. Grožinės literatūros lietuvių kalba atsiradimas siejamas su Kristijono Donelaičio vardu, šis rašytojas gyveno Mažojoje Lietuvoje.
Didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos ir tautinės savimonės susidarymui turėjo A. Šleicherio veikalas „Lietuvių kalbos vadovas“ (vok. „Handbuch der litauische Sprache“, 1856–1857 m.), jame atskleidžiamas didelis lietuvių kalbos konservatyvumas ir jos formų panašumas į prestižinių kalbų formas, pavyzdžiui, į lotynų, senosios graikų ir sanskrito. Vėliau Dž. Nehru rašė, kad lietuvių kalba sanskritui artimesnė už kitas Europos kalbas. Buvo pastebėti tikslūs lietuvių kalbos ir sanskrito žodžių atitikmenys, pavyzdžiui, sūnùs, naktìs, pãdas.
1795 m., po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai Lietuva buvo įtraukta į Rusijos imperiją, Lietuvoje buvo pradėtas rusinimas. Prie lietuvių kalbos plėtotės tuo metu prisidėjo žemaičių tarme rašiusieji Simonas Daukantas ir Motiejus Valančius.1864 m., po 1863 m. sukilimo, M. Muravjovas, Vilniaus gubernijos generalgubernatorius, įvedė spaudos lotynų abėcėle draudimą ir siekė įdiegti „graždanką“ – lietuvių abėcėlę kirilicos raidėmis, kurią sudarė I. Kornilovas. Knygos lotyniškomis raidėmis ir toliau buvo spausdinamos užsienyje, Rytprūsiuose ir JAV. Nepaisydami griežtų bausmių, leidinius gabendavo knygnešiai. 1904 m. spaudos draudimas buvo panaikintas.
XX a. buvo aktyviai susitelkta į vieningos, vakarų aukštaičių kauniškių šnekta grįstos, lietuvių bendrinės kalbos normos sudarymą. Unifikuojant svarbų vaidmenį atliko laikraščiai „Aušra“ ir „Varpas“, taip pat ir kalbininkai, pavyzdžiui, J. Jablonskis ir K. Būga.
Sustiprėjus kalbos purizmui J. Jablonskis aktyviai kūrė naujadarus, skirtus lietuvių kalbos žodynui papildyti arba skoliniams pakeisti: añtžmogis (iš añt ir žmogùs, sudaryta sekant vok. Übermensch), turinỹs (iš turė́ti), degtùkas (iš dègti), mokyklà (iš mókyti), lai̇̃krodis (iš laĩkas ir ródyti, išstūmė skolinį iš lenkų kalbos dziẽgorius). Daug žodžių buvo paimta iš senųjų raštų bei tarmių, pavyzdžiui, vir̃šininkas (tarmėse reiškė 'vyresnysis piemuo', sudaryta iš viršùs, išstūmė skolinį iš rusų kalbos načálnikas), mirtìs (išstūmė slavizmą smer̃tis), váistas (išstūmė slavizmą liẽkarstvos). Ne visi naujadarai prigijo, pavyzdžiui, dirbtùvas 'mašina' (iš dìrbti), kráutuvė 'muziejus' (iš kráuti), tõlkalbis 'telefonas' (iš tolì ir kalbė́ti) nesugebėjo išstumti tarptautinių žodžių ir kalboje neišliko.
Po to, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, išaugo rusų kalbos įtaka lietuvių kalbai. Vis daugiau lietuvių tapo dvikalbiais, mokančiais taip pat ir rusiškai. Rusų kalbą daugiau mokėjo vyrų negu moterų, o tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Rusų kalba dažniau vartota miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po karo daugiau privažiavo rusakalbių. Rusų kalba ėmė stumti lietuvių kalbą administravimo srityje, gamyklinėse instrukcijose, rusų kalba plačiai vartota žiniasklaidoje ir švietime. Dėl viso to iš rusų kalbos ėmė plūsti skoliniai ir vertiniai. Vis dėlto tuo pačiu metu plėtojosi tautinė lietuvių kultūra ir įvairėjo lietuvių kalbos vartojimo sferos.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo lietuvių kalba Lietuvoje paskelbta valstybine, o rusų kalbos vartojimas susiaurėjo; išaugo lietuviškai mokančių tautinių mažumų atstovų procentas; suaktyvėjo lietuvių kalbos kontrole besirūpinančių valstybinių tarnybų veikla. Į kalbą (ypač didmiesčiuose) ėmė smarkiai skverbtis anglybės.
Fonetika ir fonologija
Balsiai
Lietuvių kalbos balsiai:
| Trumpieji balsiai | Ilgieji balsiai | ||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||
Trumpasis [ɔ] pasitaiko tik skoliniuose. Be to, kai kurie kalbos vartotojai skoliniuose trumpąjį [ɛ] (atvirą) taria kaip [e] (uždarą). Dažniausiai negaliniuose skiemenyse tvirtagališkai tariami [ɛ] ir [ɐ] pailgėja, virsta [æː], [ɑː] (nẽša, kãsa), nors taip nutinka ne visose morfologinėse padėtyse (nèšti, kàsti).Balsių ilgumas turi skiriamąją reikšmę, gali sudaryti minimaliąsias poras: lìnas 'toks augalas' – lýnas 'stipri virvė', suplùktì 'sušilti, suprakaituoti' – suplū̃kti 'sumušti, išgrįsti'.
Ilgasis balsis [æː] prieš priešakinės eilės balsius ir minkštuosius priebalsius susiaurėja ir tampa [ɛː]: plg. mẽnas [ˈmʲæːn̪ɐs̪] ir mẽnė [ˈmʲɛːn̪ʲeː], t. p. kiáunė [ˈkʲæ̂ˑʊ̯n̪ʲeː] ir véidas [ˈvʲɛ̂ˑɪ̯d̪ɐs̪].
Lietuvių kalboje yra šeši savieji dvibalsiai (ei, ai, ui, au, ie, uo) ir trys, pasitaikantys skoliniuose (oi, ou, eu). Be to, balsių e, a, u, i ir sonantų r, l, n, m junginiai sudaro šešiolika mišriųjų dvigarsių.
Priebalsiai
Lietuvių kalboje yra 45 priebalsiai (įskaitant ir pasitaikančius tik skoliniuose). Visi priebalsiai, išskyrus /j/, turi minkštąsias poras.
Lietuvių kalbos priebalsių sistema (skliausteliuose nurodyti padėtiniai fonemų variantai (alofonai) arba tik skoliniuose randamos fonemos; poromis pateikiami duslieji (p pʲ) ir skardieji (b bʲ) priebalsiai):
| Tarimo būdas ↓ | Abilūpiniai | Lūpų dantiniai | Dantiniai | Alveoliniai | Palataliniai | Gomuriniai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Sprogstamieji | p pʲ b bʲ | t (tʲ) d (dʲ) | k kʲ g gʲ | |||
| Nosiniai | m mʲ | n nʲ | ||||
| Virpamieji | r rʲ | |||||
| Afrikatos | t͡s (t͡sʲ) d͡z (d͡zʲ) | (ʧ) ʧʲ (dʒ) dʒʲ | ||||
| Pučiamieji | (f) (fʲ) | s sʲ z zʲ | ʃ ʃʲ ʒ ʒʲ | (x) (xʲ) (ɣ) (ɣʲ) | ||
| Pusbalsiai | v vʲ | j | ||||
| Šoniniai | ɫ | lʲ |
Prieš priebalsius k ir g tariamas padėtinis /n/ variantas – gomurio užpakalinis priebalsis [ŋ].
Prozodija
Pagrindiniai straipsniai – Lietuvių kalbos kirčiavimas ir Kirčiuotė.
Lietuvių kalbos kirtis – laisvas ir muzikinis. Rašte kirtis ir priegaidė paprastai nenurodomi, išskyrus mokomąją, mokslinę literatūrą ir žodynus. Esama dviejų priegaidžių, akūto (tvirtaprãdė príegaidė) ir cirkumflekso (tvirtagãlė príegaidė), priegaidės skiriamos ilguosiuose skiemenyse, kuriuos sudaro grynieji dvibalsiai bei mišrieji dvigarsiai ir ilgieji balsiai. Nėra vieningos nuomonės, ar trumpieji skiemenys turi priegaidę, tačiau dažniausiai teigiama, kad trumpieji skiemenys tariami be priegaidės ir jie žymimi graviu – kairiniu kirčio ženklu (`). Trumpuosius skiemenis sudaro trumpieji balsiai a, e, i, u ir tarptautiniuose žodžiuose trumpasis o, pavyzdžiui: kàs, nèš, ki̇̀s, bùs, metòdas. Akūtui būdingas aukštesnis tonas pirmajame skiemens dėmenyje (krentanti intonacija), o cirkumfleksui – antrajame (kylanti intonacija). Akūtas žymimas dešininiu kirčio ženklu (´), cirkumfleksas – riestiniu (͂), tačiau grynuosiuose dvibalsiuose ir mišriuosiuose dvigarsiuose cirkumflekso ženklas ͂ rašomas virš antrosios junginio raidės. Tvirtapradė priegaidė dvigarsiuose, kurių pirmasis dėmuo yra trumpieji balsiai i, u, e, o bei dvibalsiuose ui, eu, oi, ou, užrašoma graviu, kairiniu kirčio ženklu. Be to, kai kurie žodžiai, be pagrindinio kirčio, turi žodynuose paprastai nežymimą papildomą kirtį arba net du papildomus kirčius, pavyzdžiui, žodyje peñkiasdešimt silpnesniu kirčiu pasižymi antrasis balsis e. Lietuvių priegaidžių tarimas yra priešingas latvių ir prūsų priegaidžių tarimui, šiųdviejų kalbų priegaidžių tarimas senoviškesnis (žr. „Endzelyno dėsnis“). Anot K. Būgos, lietuvių kalbos priegaidės buvo pertvarkytos po XII a. Lietuvių kalboje išskiriamos keturios kirčiuotės, galioja Sosiūro-Fortunatovo dėsnis. Be jo, lietuvių kalboje veikia Leskyno ir Niemineno dėsniai.
Morfologija
Tradiciškai lietuvių kalboje išskiriama vienuolika kalbos dalių: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, prieveiksmis, veiksmažodis, prielinksnis, jungtukas, dalelytė, jaustukas ir ištiktukas.
Daiktavardis
Linksniuojamosios kalbos dalys turi septynis linksnius, į kuriuos tradiciškai įtraukiamas ir šauksmininkas, nors jis nenurodo ryšių su sakinio dalimis:
- vardininkas
- kilmininkas
- naudininkas
- galininkas
- įnagininkas
- vietininkas
- šauksmininkas
Be to, lietuvių kalbos salose, Baltarusijoje, yra išlikę dar keletas linksnių – aliatyvas ir adesyvas, o rytų ir pietų Lietuvoje gana gyvai tebevartojamas iliatyvas. Iliatyvas neretai pavartojamas laisvuosiuose stiliuose, grožinėje literatūroje, jis ypač patogus siekiant išvengti dviejų galininkinių konstrukcijų: susìruošėme važiúoti į̃ miẽstą, į̃ pãrodą – susìruošėme važiúoti miẽstan į̃ pãrodą; rytój vỹksime į̃ kálnus, į̃ trobẽlę – rytój vỹksime kalnúosna į̃ trobẽlę. Bendrinėje kalboje paprastai vartojama tik keletas aliatyvo (velnióp, šunióp, galóp, rudenióp, vakaróp, myrióp) ir adesyvo (namiẽ, arti̇̀, toli̇̀, netoli̇̀, ankstì) kilmės prieveiksmių. Iliatyvas bendrinėje kalboje vartojamas sustabarėjusiuose posakiuose ir prieveiksmiuose (patráukti baudžiamõjon atsakomýbėn, iškélti aikštė̃n, įrašýti są́skaiton, viduñ, laukañ, i̇̀šorėn). Grožinėje literatūroje, tautosakoje ir tarmėse randama daiktavardžių dviskaitos formų.
Lietuvių kalboje išskiriamos penkios linksniuotės, kiekviena iš jų daloma į paradigmas. Iš viso yra 12 linksniavimo paradigmų.
Pirmajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią galūnėmis -as (I paradigma), -ias arba -j-as (II paradigma), -is arba -ys (III paradigma).
I linksniuotė, pavyzdžiu imant žodžių výras, vė́jas ir brólis linksniavimą:
| I paradigma | II paradigma | III paradigma | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| vns. | dgs. | vns. | dgs. | vns. | dgs. | |
| V. | výras | výrai | vė́jas | vė́jai | brólis | bróliai |
| K. | výro | výrų | vė́jo | vė́jų | brólio | brólių |
| N. | výrui | výrams | vė́jui | vė́jams | bróliui | bróliams |
| G. | výrą | výrus | vė́ją | vė́jus | brólį | brólius |
| Įn. | výru | výrais | vė́ju | vė́jais | bróliu | bróliais |
| Vt. | výre | výruose | vė́jyje / vė́juje | vė́juose | brólyje | bróliuose |
| Š. | výre | výrai | vė́jau | vė́jai | bróli | bróliai |
Antrajai linksniuotei priklauso moteriškosios giminės daiktavardžiai (taip pat keletas vyriškosios ir bendrosios giminių daiktavardžių), ši linksniuotė baigiasi galūnėmis -a (VI paradigma), -ia, -j-a arba -i (VII paradigma), -ė (VIII paradigma).
II linksniuotės daiktavardžių rankà, vyšnià ir bìtė linksniavimas:
| VI paradigma | VII paradigma | VIII paradigma | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| vns. | dgs. | vns. | dgs. | vns. | dgs. | |
| V. | rankà | rañkos | vyšnià | vỹšnios | bi̇̀tė | bi̇̀tės |
| K. | rañkos | rañkų | vỹšnios | vỹšnių | bi̇̀tės | bi̇̀čių |
| N. | rañkai | rañkoms | vỹšniai | vỹšnioms | bi̇̀tei | bi̇̀tėms |
| G. | rañką | rankàs | vỹšnią | vyšniàs | bi̇̀tę | bitès |
| Įn. | rankà | rañkomis | vyšnià | vỹšniomis | bi̇̀tè | bi̇̀tėmis |
| Vt. | rañkoje | rañkose | vỹšnioje | vỹšniose | bi̇̀tėje | bi̇̀tėse |
| Š. | rañka | rañkos | vỹšnia | vỹšnios | bi̇̀te | bi̇̀tės |
Trečiajai linksniuotei priklauso moteriškosios (IX paradigma) ir vyriškosios (X paradigma) giminių daiktavardžiai, besibaigią galūne -is.
III linksniuotės žodžių širdìs ir dantìs linksniavimas:
| IX paradigma | X paradigma | |||
|---|---|---|---|---|
| vns. | dgs. | vns. | dgs. | |
| V. | širdi̇̀s | ši̇̀rdys | danti̇̀s | dañtys |
| K. | širdiẽs | širdžių̃ | dantiẽs | dantų̃ |
| N. | ši̇̀rdžiai | širdi̇̀ms | dañčiui | danti̇̀ms |
| G. | ši̇̀rdį | ši̇̀rdis | dañtį | danti̇̀s |
| Įn. | širdimi̇̀ | širdimi̇̀s | dantimi̇̀ | dantimi̇̀s |
| Vt. | širdyjè | širdysè | dantyjè | dantysè |
| Š. | širdiẽ | ši̇̀rdys | dantiẽ | dañtys |
Ketvirtajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią galūnėmis -us (IV paradigma), -ius arba -j-us (V paradigma). Anksčiau šiai linksniuotei priklausė ir moteriškosios giminės daugiskaitinis daiktavardis pẽlūs 'pelai'.
IV linksniuotė žodžių tur̃gus ir sõdžius linksniavimas:
| IV paradigma | V paradigma | |||
|---|---|---|---|---|
| vns. | dgs. | vns. | dgs. | |
| V. | tur̃gus | tur̃gūs | sõdžius | sõdžiai |
| K. | tur̃gaus | tur̃gų | sõdžiaus | sõdžių |
| N. | tur̃gui | tur̃gums | sõdžiui | sõdžiams |
| G. | tur̃gų | turgùs | sõdžių | sodžiùs |
| Įn. | tur̃gumi | tur̃gumis | sõdžiumi | sõdžiais |
| Vt. | tur̃guje | tur̃guose | sõdžiuje | sõdžiuose |
| Š. | tur̃gau | tur̃gūs | sõdžiau | sõdžiai |
Penktajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai (XI paradigma), turintys galūnę -uo, ir moteriškosios giminės daiktavardžiai (XII paradigma), besibaigią galūnėmis -uo ir -ė (sesuõ, -er̃s; duktė̃, -er̃s; jéntė, -ers '(vyro) brolio žmona').
V linksniuotės žodžių šuõ ir sesuõ linksniavimas:
| XI paradigma | XII paradigma | |||
|---|---|---|---|---|
| vns. | dgs. | vns. | dgs. | |
| V. | šuõ | šùnys | sesuõ | sẽserys |
| K. | šuñs | šunų̃ | seser̃s | seserų̃ |
| N. | šùniui | šuni̇̀ms | sẽseriai | seseri̇̀ms |
| G. | šùnį | šuni̇̀s | sẽserį | sẽseris |
| Įn. | šuniù / šunimi̇̀ | šunimi̇̀s | sẽseria / seserimi̇̀ | seserimi̇̀s |
| Vt. | šunyjè | šunysè | seseryjè | seserysè |
| Š. | šuniẽ | šùnys | seseriẽ | sẽserys |
Lietuvių kalbos kirtis – laisvas, paslankus, linksniuojant gali keisti vietą. Išskiriamos keturios kirčiuotės. Priklausymas kuriai nors iš kirčiuočių nustatomas pagal daugiskaitos naudininką ir galininką. Pirmojoje kirčiuotėje šiuodu linksniai galūnėse nekirčiuojami, antrojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje nekirčiuotas, o galininkas – kirčiuotas, trečiojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje kirčiuotas, o galininkas – ne, ketvirtojoje kirčiuotėje abu šie linksniai kirčiuoti galūnėse. Pažymėtina, kad šias kirčiuotes lietuvių kalboje turi ne tik daiktavardžiai, bet ir visos kitos linksniuojamosios formos: būdvardžiai, įvardžiai, skaitvardžiai, taip pat ir dalyviai.
Istoriškai II ir IV kirčiuotės kilo atitinkamai iš I ir III kirčiuočių, nes pradėjo galioti Sosiūro-Fortunatovo dėsnis. I kirčiuotė tęsia indoeuropiečių prokalbės baritoninę kirčiuotę (kirtis visada šaknyje), o III kirčiuotė – indoeuropiečių prokalbės oksitoninę (kirtis kilnojamas iš galūnės į kamieną).
I linksniuotės daiktavardžių výras, rãtas, lángas, nãmas kirčiavimas:
| I kirčiuotė | II kirčiuotė | III kirčiuotė | IV kirčiuotė | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| vns. | dgs. | vns. | dgs. | vns. | dgs. | vns. | dgs. | |
| V. | výras | výrai | rãtas | rãtai | lángas | langai̇̃ | nãmas | namai̇̃ |
| K. | výro | výrų | rãto | rãtų | lángo | langų̃ | nãmo | namų̃ |
| N. | výrui | výrams | rãtui | rãtams | lángui | langáms | nãmui | namáms |
| G. | výrą | výrus | rãtą | ratùs | lángą | lángus | nãmą | namùs |
| Įn. | výru | výrais | ratù | rãtais | lángu | langai̇̃s | namù | namai̇̃s |
| Vt. | výre | výruose | ratè | rãtuose | langè | languosè | namè | namuosè |
| Š. | výre | výrai | rãte | rãtai | lánge | langai̇̃ | nãme | namai̇̃ |
Būdvardis
Lietuvių kalboje būdvardžiai eina prieš daiktavardžius ir su jais derinami gimine, skaičiumi ir linksniu. Grožinėje literatūroje ir tarmėse vartojama būdvardžių dviskaita.
Esama įvairių būdvardžių skirstymo sistemų. Pasak vienos iš jų, pagal vienaskaitos vardininko galūnes būdvardžiai skirstomi į tris linksniuotes: vyr. g. -as, mot. g. -a (I linksniuotė); vyr. g. -us, mot. g. -i (II linksniuotė); vyr. g. -is, mot. g. -ė (III linksniuotė). Laikantis kito skirstymo, vyriškosios giminės būdvardžiai dalijami į dvi linksniuotes, kurios savo ruožtu grupuojamos į penkias paradigmas. Pirmajai paradigmai priklauso vienaskaitos vardininke besibaigią galūne -as būdvardžiai, antrajai – galūne -ias, trečiajai – galūnėmis -is arba -ys vienaskaitos vardininke ir galūne -i daugiskaitos vardininke, ketvirtajai paradigmai – galūnėmis -is arba -ys vienaskaitos vardininke ir galūne -iai daugiskaitos vardininke. Penktajai paradigmai, sudarančiai antrąją vyriškosios giminės būdvardžių linksniuotę, priklauso vienaskaitos vardininke besibaigią galūne -us būdvardžiai.
Vyriškosios giminės būdvardžių gẽras, žãlias, dìdelis, medìnis, gražùs linksniavimas:
| I linksniuotė | II linksniuotė | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| I paradigma | II paradigma | III paradigma | IV paradigma | V paradigma | ||||||
| vns. | dgs. | vns. | dgs. | vns. | dgs. | vns. | dgs. | vns. | dgs. | |
| V. | gẽras | geri̇̀ | žãlias | žali̇̀ | di̇̀delis | dideli̇̀ | medi̇̀nis | medi̇̀niai | gražùs | grãžūs |
| K. | gẽro | gerų̃ | žãlio | žalių̃ | di̇̀delio | didelių̃ | medi̇̀nio | medi̇̀nių | gražaũs | gražių̃ |
| N. | gerám | geríems | žaliám | žalíems | dideliám | didelíems | medi̇̀niam | medi̇̀niams | gražiám | gražíems |
| G. | gẽrą | gerùs | žãlią | žaliùs | di̇̀delį | di̇̀delius | medi̇̀nį | mediniùs | grãžų | gražiùs |
| Įn. | gerù | geraĩs | žaliù | žaliai̇̃s | di̇̀deliu | dideliai̇̃s | mediniù | medi̇̀niais | gražiù | gražiai̇̃s |
| Vt. | geramè | geruosè | žaliamè | žaliuosè | dideliamè | dideliuosè | medi̇̀niame | medi̇̀niuose | gražiamè | gražiuosè |
| Š. | gẽras | geri̇̀ | žãlias | žali̇̀ | di̇̀deli | dideli̇̀ | medi̇̀ni | medi̇̀niai | gražùs | grãžūs |
Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas vienodesnis, išskiriamos keturios paradigmos. Pagal šeštąją paradigmą linksniuojami vienaskaitos vardininke besibaigią galūne -a moteriškosios giminės būdvardžiai, pagal septintąją – galūne -ia, pagal aštuntąją – galūne -i, pagal devintąją – galūne -ė.
Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas:
| VI paradigma | VII paradigma | VIII paradigma | IX paradigma | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| vns. | dgs. | vns. | dgs. | vns. | dgs. | vns. | dgs. | |
| V. | gerà | gẽros | žalià | žãlios | graži̇̀ | grãžios | medi̇̀nė | medi̇̀nės |
| K. | gerõs | gerų̃ | žaliõs | žalių̃ | gražiõs | gražių̃ | medi̇̀nės | medi̇̀nių |
| N. | gẽrai | geróms | žãliai | žalióms | grãžiai | gražióms | medi̇̀nei | medi̇̀nėms |
| G. | gẽrą | geràs | žãlią | žaliàs | grãžią | gražiàs | medi̇̀nę | medinès |
| Įn. | gerà | geromìs | žalià | žaliomi̇̀s | gražià | gražiomi̇̀s | medinè | medi̇̀nėmis |
| Vt. | gerojè | gerosè | žaliojè | žaliosè | gražiojè | gražiosè | medi̇̀nėje | medi̇̀nėse |
| Š. | gerà | gẽros | žalià | žãlios | graži̇̀ | grãžios | medi̇̀ne | medi̇̀nės |
Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai sudaromi su priesaga -èsnis (vyr. g.), -èsnė (mot. g.): gražùs – gražèsnis, gražì – gražèsnė. Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai sudaromi su priesaga -iáusias (vyr. g.), -iáusia (mot. g.): gražiáusias, gražiáusia. Be šių, vartojami aukštėlesnysis (gražėlèsnis) ir visų aukščiausiasis (pàts (visų̃) gražiáusias) laipsniai.
Lietuvių kalboje nėra bevardės giminės daiktavardžių, tačiau būdvardžių bevardė giminė išlaikyta, pavyzdžiui, gẽra (vyr. g. gẽras, mot. g. gerà), gražù (vyr. g. gražùs, mot. g. graži̇̀). Bevardės giminės būdvardžiai vartojami tada, kai būdvardžio nereikia derinti su daiktavardžiu, pavyzdžiui: mán gẽra, tai̇̃ yrà gražù. Aukštesnysis bevardės giminės laipsnis sudaromas su priesaga -iaũ, aukščiausiasis – su priesaga -iáusia: gẽra – geriaũ – geriáusia.
Lietuvių kalboje esama ypatingų būdvardžio formų – tai įvardžiuotiniai būdvardžiai, prie jų priaugę įvardžiai jis, ji. Įvardžiuotinės formos vartojamos norint išskirti daiktą iš daugybės kitų arba nurodant jau žinomą dalyką. Analogiškas formas įgyja ir kitos būdvardiškai linksniuojamos kalbos dalys – skaitvardžiai, įvardžiai ir dalyviai.
Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas vienodesnis negu paprastųjų. Skirtumų matyti tik vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke ir galininke. Paprastieji (neįvardžiuotiniai) būdvardžiai gali priklausyti bet kuriai iš keturių kirčiuočių: galìngas, -a (I), vidutìnis, -ė (II), saldùs, -ì (III), gražùs, -ì (IV). I kirčiuotės būdvardžių įvardžiuotinės formos kirčiuojamos pagal I kirčiuotę (galìngasis, -oji (I)); visos kitos įvardžiuotinės formos pereina į IV kirčiuotę (vidutinỹsis, -ióji (IV), saldùsis, -ióji (IV), gražùsis, -ióji (IV)).
Vyriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:
| vns. | dgs. | vns. | dgs. | vns. | dgs. | vns. | dgs. | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| V. | geràsis | geríeji | žaliàsis | žalíeji | didỹsis | didíeji | gražùsis | gražíeji |
| K. | gẽrojo | gerų̃jų | žãliojo | žalių̃jų | dìdžiojo | didžių̃jų | grãžiojo | gražių̃jų |
| N. | gerájam | geríesiems | žaliájam | žalíesiems | didžiájam | didíesiems | gražiájam | gražíesiems |
| G. | gẽrąjį | gerúosius | žãliąjį | žaliúosius | dìdįjį | dìdžiúosius | grãžųjį | gražiúosius |
| Įn. | gerúoju | gerai̇̃siais | žaliúoju | žaliai̇̃siais | didžiúoju | didžiai̇̃siais | gražiúoju | gražiai̇̃siais |
| Vt. | gerãjame | geruõsiuose | žaliãjame | žaliuõsiuose | didžiãjame | didžiuõsiuose | gražiãjame | gražiuõsiuose |
| Š. | geràsis | geríeji | žaliàsis | žalíeji | didỹsis | didíeji | gražùsis | gražíeji |
Moteriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:
| vns. | dgs. | vns. | dgs. | vns. | dgs. | vns. | dgs. | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| V. | geróji | gẽrosios | žalióji | žãliosios | didžióji | dìdžiosios | gražióji | grãžiosios |
| K. | gerõsios | gerų̃jų | žaliõsios | žalių̃jų | didžiõsios | didžių̃jų | gražiõsios | gražių̃jų |
| N. | gẽrajai | gerósioms | žãliajai | žaliósioms | dìdžiajai | didžiósioms | grãžiajai | gražiósioms |
| G. | gẽrąją | gerą́sias | žãliąją | žalią́sias | dìdžiąją | didžią́sias | grãžiąją | gražią́sias |
| Įn. | gerą́ja | gerõsiomis | žalią́ja | žaliõsiomis | didžią́ja | didžiõsiomis | gražią́ja | gražiõsiomis |
| Vt. | gerõjoje | gerõsiose | žaliõjoje | žaliõsiose | didžiõjoje | didžiõsiose | gražiõjoje | gražiõsiose |
| Š. | geróji | gẽrosios | žalióji | žãliosios | didžióji | dìdžiosios | gražióji | grãžiosios |
Skaitvardis
Išskiriami tokie skaitvardžių skyriai bei poskyriai:
- kiekiniai
- pagrindiniai
- dauginiai
- kuopiniai
- trupmeniniai
- kelintiniai
Skaitvardžio víenas ir kelintinių skaitvardžių vartojama ir bevardė giminė: víena, pi̇̀rma, añtra, trẽčia. Dauginių skaitvardžių iš bevardės giminės kilusios formos dvẽja, trẽja, kẽtveria dabartinės kalbos atžvilgiu laikomos prieveiksmiais. Visi kelintiniai skaitvardžiai gali būti (pirmàsis, pirmóji, antràsis, antróji, trečiàsis, trečióji). Skaitvardžiai nuo vieno iki dvidešimt vieno:
| Kiekiniai | Kelintiniai | Dauginiai | Kuopiniai | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| vyr. g. | mot. g. | vyr. g. | mot. g. | vyr. g. | mot. g. | ||
| 1 | víenas | vienà | pi̇̀rmas | pirmà | vieneri̇̀ | víenerios | |
| 2 | dù | dvi̇̀ | añtras | antrà | dveji̇̀ | dvẽjos | dvẽjetas |
| 3 | trỹs | trẽčias | trečià | treji̇̀ | trẽjos | trẽjetas | |
| 4 | keturi̇̀ | kẽturios | ketvir̃tas | ketvirtà | ketveri̇̀ | kẽtverios | kẽtvertas |
| 5 | penki̇̀ | peñkios | peñktas | penktà | penkeri̇̀ | peñkerios | peñketas |
| 6 | šeši̇̀ | šẽšios | šẽštas | šeštà | šešeri̇̀ | šẽšerios | šẽšetas |
| 7 | septyni̇̀ | septýnios | septiñtas | septintà | septyneri̇̀ | septýnerios | septýnetas |
| 8 | aštuoni̇̀ | aštúonios | aštuñtas | aštuntà | aštuoneri̇̀ | aštúonerios | aštúonetas |
| 9 | devyni̇̀ | devýnios | deviñtas | devintà | devyneri̇̀ | devýnerios | devýnetas |
| 10 | dẽšimt | dešim̃tas | dešimtà | ||||
| 11 | vienúolika | vienúoliktas | vienúolikta | ||||
| 12 | dvýlika | dvýliktas | dvýlikta | ||||
| 13 | trýlika | trýliktas | trýlikta | ||||
| 14 | keturiólika | keturióliktas | keturiólikta | ||||
| 15 | penkiólika | penkióliktas | penkiólikta | ||||
| 16 | šešiólika | šešióliktas | šešiólikta | ||||
| 17 | septyniólika | septynióliktas | septyniólikta | ||||
| 18 | aštuoniólika | aštuonióliktas | aštuoniólikta | ||||
| 19 | devyniólika | devynióliktas | devyniólikta | ||||
| 20 | dvi̇̀dešimt | dvidešim̃tas | dvidešimtà | ||||
| 21 | dvi̇̀dešimt víenas | dvi̇̀dešimt vienà | dvi̇̀dešimt pìrmas | dvi̇̀dešimt pirmà | |||
Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijardo:
| Kiekiniai | Kelintiniai | ||
|---|---|---|---|
| vyr. g. | mot. g. | ||
| 30 | tri̇̀sdešimt | trisdešim̃tas | trisdešimtà |
| 40 | kẽturiasdešimt | keturiasdešim̃tas | keturiasdešimtà |
| 50 | peñkiasdešimt | penkiasdešim̃tas | penkiasdešimtà |
| 60 | šẽšiasdešimt | šešiasdešim̃tas | šešiasdešimtà |
| 70 | septýniasdešimt | septyniasdešim̃tas | septyniasdešimtà |
| 80 | aštúoniasdešimt | aštuoniasdešim̃tas | aštuoniasdešimtà |
| 90 | devýniasdešimt | devyniasdešim̃tas | devyniasdešimtà |
| 100 | šim̃tas | šim̃tas | šimtà |
| 200 | dù šimtai̇̃ | dušim̃tas / dù šim̃tas | dušimtà / dù šimtà |
| 300 | trỹs šimtai̇̃ | trisšim̃tas / trỹs šim̃tas | trisšimtà / trỹs šimtà |
| 400 | keturì šimtai̇̃ | keturiašim̃tas / keturi̇̀ šim̃tas | keturiašimtà / keturi̇̀ šimtà |
| 500 | penkì šimtai̇̃ | penkiašim̃tas / penki̇̀ šim̃tas | penkiašimtà / penki̇̀ šimtà |
| 600 | šešì šimtai̇̃ | šešiašim̃tas / šeši̇̀ šim̃tas | šešiašimtà / šeši̇̀ šimtà |
| 700 | septynì šimtai̇̃ | septyniašim̃tas / septyni̇̀ šim̃tas | septyniašimtà / septyni̇̀ šimtà |
| 800 | aštuonì šimtai̇̃ | aštuoniašim̃tas / aštuoni̇̀ šim̃tas | aštuoniašimtà / aštuoni̇̀ šimtà |
| 900 | devynì šimtai̇̃ | devyniašim̃tas / devyni̇̀ šim̃tas | devyniašimtà / devyni̇̀ šimtà |
| 1000 | tū́kstantis | tū́kstantas | tū́kstanta |
| 2000 | dù tū́kstančiai | dutū́kstantas / dù tū́kstantas | dutū́kstanta / dù tū́kstanta |
| 1 mln | milijõnas | milijõnas | milijonà |
| 1 mljrd | milijárdas | milijárdas | milijardà |
Skaitvardis víenas linksniuojamas kaip būdvardis, dù linksniuojamas ypatingai, išlaikant kai kurias dviskaitos formas. Trỹs linksniuojamas X daiktavardžių paradigmos pavyzdžiu (išskyrus vietininką). Skaitvardžiai 4–9 linksniuojami kaip būdvardžiai (išskyrus vyriškosios giminės galininką). Skaitvardžiai 11–19 linksniuojami kaip VI paradigmos daiktavardžiai (išskyrus galininką, kuris sutampa su vardininku). Dešimčių pavadinimai nelinksniuojami. Skaitvardžiai šim̃tas, milijõnas, milijárdas linksniuojami kaip I, o tū́kstantis – kaip III paradigmos daiktavardžiai.
Skaitvardžių dù, trỹs, keturì linksniavimas:
| vyr. g. | mot. g. | vyr. g. | mot. g. | vyr. g. | mot. g. | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| V. | dù | dvi̇̀ | trỹs | keturi̇̀ | kẽturios | |
| K. | dviejų̃ | trijų̃ | keturių̃ | |||
| N. | dvíem | tri̇̀ms | keturíems | keturióms | ||
| G. | dù | dvi̇̀ | tri̇̀s | kẽturis | kẽturias | |
| Įn. | dviẽm | trimi̇̀s | keturiai̇̃s | keturiomi̇̀s | ||
| Vt. | dviejuosè | dviejosè | trijuosè | trijosè | keturiuosè | keturiosè |
Dauginiai skaitvardžiai vartojami su daugiskaitiniais (turinčiais tik daugiskaitą) daiktavardžiais, taip pat tada, kai daiktavardžiai yra daugiskaitos linksnio ir reiškia porinius objektus arba turi kuopinę reikšmę, pavyzdžiui, treji̇̀ var̃tai, víenerios dùrys, septýnerios ži̇̀rklės.
Kuopiniai skaitvardžiai vartojami kalbant apie žmonių arba gyvūnų grupę (kuopą) kaip apie visumą (trẽjetas vilkų̃, peñketas vaikų̃) arba nurodant apytikslį kiekį.
Kiekinis skaitvardis víenas su daiktavardžiais derinamas gimine, skaičiumi ir linksniu. Skaitvardžiai 2–9 (ir sudėtiniai skaitvardžiai su paskutiniu dėmenimi 2–9) su daiktavardžiu derinami gimine ir linksniu. Didesni už 9 skaitvardžiai reikalauja daiktavardžių daugiskaitos kilmininko (dẽšimt žmonių̃, vienúolika žmonių̃).
Įvardis
Semantikos atžvilgiu, išskiriami tokie lietuvių kalbos įvardžių skyriai:
- asmeniniai: àš, tù, jìs, ji̇̀, támsta
- sangrąžinis: savę̃s
- savybiniai: manàsis (màno), tavàsis (tàvo), savàsis (sàvo)
- parodomieji: ši̇̀s, tàs, anàs
- klausiamieji-santykiniai: kàs, kóks, kuri̇̀s
- neapibrėžiamieji: kažkàs, niẽkas
- pažymimasis: pàts
Formaliai įvardžiai skirstomi į:
- daiktavardinius
- būdvardinius
- daiktavardinius-būdvardinius
Lietuvių kalboje gyvai tebevartojama įvardžių dviskaita. Asmeninių (pirmojo ir antrojo asmenų) ir sangrąžinio įvardžių linksniavimas:
| Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita | Sangrąžinis įv. | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| I asmuo | II asmuo | I asmuo | II asmuo | I asmuo | II asmuo | ||
| V. | àš | tù | mùdu (vyr. g.), mùdvi (mot. g.) | jùdu (vyr. g.), jùdvi (mot. g.) | mẽs | jū̃s | — |
| K. | manę̃s, màno | tavę̃s, tàvo | mùdviejų | jùdviejų | mū́sų | jū́sų | savę̃s, sàvo |
| N. | mán | táu | mùdviem | jùdviem | mùms | jùms | sáu |
| G. | manè | tavè | mùdu (vyr. g.), mùdvi (mot. g.) | jùdu (vyr. g.), jùdvi (mot. g.) | mùs | jùs | savè |
| Įn. | manimi̇̀ | tavimi̇̀ | mùdviem | jùdviem | mumi̇̀s | jumi̇̀s | savimi̇̀ |
| Vt. | manyjè | tavyjè | mùdviejuose (vyr. g.), mùdviejose (mot. g.) | jùdviejuose (vyr. g.), jùdviejose (mot. g.) | mumysè | jumysè | savyjè |
Kreipiantis mandagiai vartojami įvardžiai jū̃s, pàts, patì, sveĩkas, sveikà, támsta (senstelėjęs įvardis).
Trečiojo asmens įvardžio linksniavimas:
| Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| vyr. g. | mot. g. | vyr. g. | mot. g. | vyr. g. | mot. g. | |
| V. | ji̇̀s | ji̇̀ | juõdu | jiẽdvi | jiẽ | jõs |
| K. | jõ | jõs | jų̃dviejų | jų̃dviejų | jų̃ | jų̃ |
| N. | jám | jái | jíe(m)dviem | jó(m)dviem | jíems | jóms |
| G. | jį̃ | ją̃ | juõdu | jiẽdvi | juõs | jàs |
| Įn. | juõ | jà | jiẽ(m)dviem | jõ(m)dviem | jai̇̃s | jomi̇̀s |
| Vt. | jamè | jojè | — | — | juosè | josè |
Parodomieji įvardžiai skiria du nutolimo nuo kalbančiojo laipsnius: šìs rodo artimą nuotolį, anàs – tolimą. Įvardis tàs šiuo atžvilgiu neutralus, nežymėtas; jis vartojamas, kai artumo ir tolimumo sampriešos nėra arba pažymint jau žinomą objektą. Įvardžiai gali turėti bevardę giminę: mãna, tãva, sãva, tai̇̃, šitai̇̃, anaĩ.
Veiksmažodis
Lietuvių kalbos veiksmažodis turi šias kategorijas: nuosaką, laiką, asmenį, skaičių, rūšį ir veikslą (linksniuojamosioms veiksmažodžio formoms dar būdingi linksnis ir giminė).
Vartojamos keturios nuosakos: tiesioginė, tariamoji, liepiamoji ir netiesioginė. Kartais dar išskiriama ir geidžiamoji nuosaka.
Veiksmažodis kaitomas trimis asmenimis (I, II ir III) ir dviem skaičiais (vienaskaita ir daugiskaita). Grožinėje literatūroje ir tarmėse sutinkamos ir veiksmažodžio dviskaitos formos.
Pagrindinės formos yra bendraties, esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko kamienai: nèšti, nẽša, nẽšė; tikė́ti, ti̇̀ki, tikė́jo. Visos kitos veiksmažodžių formos išvedamos iš jų. Tarmėse tebevartojamas siekinys.
Lietuvių kalboje yra keturi vientisiniai laikai – esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis, ir aštuoni sudėtiniai – esamasis atliktinis, būtasis kartinis atliktinis, būtasis dažninis atliktinis, būsimasis atliktinis, esamasis pradėtinis, būtasis kartinis pradėtinis, būtasis dažninis pradėtinis, būsimasis pradėtinis. Vadinasi, lietuvių kalboje iš viso yra 12 laikų formų.
Rūšys
Lietuvių kalboje skiriamos dvi veiksmažodžio rūšys: veikiamoji ir neveikiamoji. Neveikiamoji rūšis sudaroma su neveikiamaisiais dalyviais (ji̇̀s yrà nẽšamas). Neveikiamosios rūšies laikai – tik sudėtiniai. Veikiamoji rūšis sudaroma su paprastu asmenuojamuoju veiksmažodžiu (jį̃ nẽša) bei su veikiamosios rūšies dalyviais (jį̃ yrà nẽšę). Veikiamajai rūšiai taip pat priklauso ir pusdalyviai bei padalyviai.
Asmenuotės
Pagal esamojo laiko trečiojo asmens kamiengalio balsį lietuvių kalbos veiksmažodžiai skirstomi į tris asmenuotes: I (-a-: nẽša), II (-i-: ti̇̀ki) ir III (-o-: móko).
Kaip ir kitose baltų kalbose, trečiajam asmeniui nebūdinga skaičiaus skirtis. Gramatikoje trečiojo asmens žodžio galo balsis laikomas ne galūne, o kamiengaliu.
Esamasis laikas
Esamojo laiko veiksmažodžių nèšti, nèštis, tikė́ti, tikė́tis, mókyti, mókytis asmenavimas:
| I (-a-) | II (-i-) | III (-o-) | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| nesangrąžinis | sangrąžinis | nesangrąžinis | sangrąžinis | nesangrąžinis | sangrąžinis | |
| I vns. asmuo | nešù | nešúosi | tikiù | tikiúosi | mókau | mókausi |
| II vns. asmuo | nešì | nešíesi | tiki̇̀ | tikíesi | mókai | mókaisi |
| III vns. asmuo | nẽša | nẽšasi | ti̇̀ki | ti̇̀kisi | móko | mókosi |
| I dgs. asmuo | nẽšame | nẽšamės | ti̇̀kime | ti̇̀kimės | mókome | mókomės |
| II dgs. asmuo | nẽšate | nẽšatės | ti̇̀kite | ti̇̀kitės | mókote | mókotės |
| III dgs. asmuo | nẽša | nẽšasi | ti̇̀ki | ti̇̀kisi | móko | mókosi |
Sudėtiniai esamieji laikai sudaromi su veiksmažodžio bū́ti esamojo laiko asmenuojamąja forma ir dalyviu, pavyzdžiui, esamasis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra esù nẽšęs. Esamasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: esù nẽšamas ir esù nẽštas. Junginys su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu (esù nẽšamas) labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (esù nẽštas) – atliktinį veiksmą. Vartojamas veikiamosios rūšies esamasis pradėtinis laikas. Jis sudaromas prie veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio pridedant priešdėlį be-, pavyzdžiui, bemoką̃s, bet, skirtingai nuo kitų pradėtinių laikų, praleidžiama tarinio jungtis (asmenuojamoji veiksmažodžio bū́ti forma). Esamasis pradėtinis laikas laikytinas sudėtiniu, nes jame yra praleista numanoma veiksmažodžio bū́ti esamojo laiko asmenuojamoji forma. Esamasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas yra prasidėjęs: Mataũ, tù vaikùs skaitýti bemoką̃s; Àš jaũ beišeiną̃s prõ durìs.
Būtasis kartinis laikas
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai pagal trečiojo asmens galūnę (kamiengalį) skirstomi į dvi asmenuotes:
| -o- | -ė- | |||
|---|---|---|---|---|
| nesangrąžinis | sangrąžinis | nesangrąžinis | sangrąžinis | |
| I vns. asmuo | tikė́jau | tikė́jausi | mókiau | mókiausi |
| II vns. asmuo | tikė́jai | tikė́jaisi | mókei | mókeisi |
| III vns. asmuo | tikė́jo | tikė́josi | mókė | mókėsi |
| I dgs. asmuo | tikė́jome | tikė́jomės | mókėme | mókėmės |
| II dgs. asmuo | tikė́jote | tikė́jotės | mókėte | mókėtės |
| III dgs. asmuo | tikė́jo | tikė́josi | mókė | mókėsi |
Sudėtiniai būtieji kartiniai laikai sudaromi su veiksmažodžio bū́ti būtojo kartinio laiko asmenuojamąja forma ir dalyviu, sakykime, būtasis kartinis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra buvaũ mókęs. Būtasis kartinis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: buvaũ mókomas (nebaigtinis veiksmas) ir buvaũ mókytas (atliktinis veiksmas). Be to, vartojamas būtasis kartinis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, buvaũ bemoką̃s. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio bū́ti būtuoju kartiniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant priešdėlį be-. Būtasis kartinis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas buvo prasidėjęs ir vyko iki prasidedant kitam veiksmui:Buvaũ bemoką̃s vaikùs naujõs tèmos, bèt nuaidė́jo skambùtis į̃ pértrauką.
Būtasis dažninis laikas
Būtasis dažninis laikas reiškia, kad veiksmas praeityje kartodavosi, buvo dažnas. Šis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, jungiant priesagą -dav- ir -o- kamieno galūnes:
| nesangrąžinis | sangrąžinis | nesangrąžinis | sangrąžinis | |
|---|---|---|---|---|
| I vns. asmuo | tikė́davau | tikė́davausi | mókydavau | mókydavausi |
| II vns. asmuo | tikė́davai | tikė́davaisi | mókydavai | mókydavaisi |
| III vns. asmuo | tikė́davo | tikė́davosi | mókydavo | mókydavosi |
| I dgs. asmuo | tikė́davome | tikė́davomės | mókydavome | mókydavomės |
| II dgs. asmuo | tikė́davote | tikė́davotės | mókydavote | mókydavotės |
| III dgs. asmuo | tikė́davo | tikė́davosi | mókydavo | mókydavosi |
Sudėtiniai būtieji dažniniai laikai sudaromi su veiksmažodžio bū́ti būtojo dažninio laiko asmenuojamąja forma ir dalyviu, tarkim, būtasis dažninis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra bū́davau mókęs. Būtasis dažninis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: bū́davau mókomas (nebaigtinis veiksmas) ir bū́davau mókytas (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojamas būtasis dažninis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, bū́davau bemoką̃s, kuris sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio bū́ti būtuoju dažniniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant priešdėlį be-. Būtasis dažninis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas būdavo prasidėjęs ir vykdavo iki prasidedant kitam veiksmui:Bū́davau bemoką̃s jį̃ skam̃binti pianinù, tačiaũ vìs kàs nórs sutrukdýdavo.
Būsimasis laikas
Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties kamieno, pridedant priesagą -s(i)- ir -i- kamieno galūnes:
| nesangrąžinis | sangrąžinis | nesangrąžinis | sangrąžinis | |
|---|---|---|---|---|
| I vns. asmuo | tikė́siu | tikė́siuosi | mókysiu | mókysiuosi |
| II vns. asmuo | tikė́si | tikė́siesi | mókysi | mókysiesi |
| III vns. asmuo | tikė̃s | tikė́sis | mókys | mókysis |
| I dgs. asmuo | tikė́sime | tikė́simės | mókysime | mókysimės |
| II dgs. asmuo | tikė́site | tikė́sitės | mókysite | mókysitės |
| III dgs. asmuo | tikė̃s | tikė́sis | mókys | mókysis |
Sudėtiniai būsimieji laikai sudaromi su veiksmažodžio bū́ti būsimojo laiko asmenuojamąja forma ir dalyviu – būsimasis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra bū́siu mókęs. Būsimasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: bū́siu mókomas (nebaigtinis veiksmas) ir bū́siu mókytas (atliktinis veiksmas). Vartojamas būsimasis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas – bū́siu bemoką̃s. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio bū́ti būsimuoju laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant priešdėlį be-. Būsimasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas bus prasidėjęs ir vyks iki prasidedant kitam veiksmui:Bū́siu bemoką̃s tavè irklúoti, õ kanòjų lenktỹnės jaũ bùs įpusė́jusios.
Liepiamoji nuosaka
Liepiamoji nuosaka sudaroma iš bendraties kamieno su priesaga -k(i)-, II vienaskaitos asmuo galūnės neturi, I daugiskaitos asmuo baigiasi galūne -me, II daugiskaitos asmuo – galūne -te. Liepiamosios nuosakos I vienaskaitos asmuo ir abiejų skaičių III asmuo formų su priesaga -k(i)- neturi.
| nesangrąžinis | sangrąžinis | nesangrąžinis | sangrąžinis | |
|---|---|---|---|---|
| II vns. asmuo | tikė́k | tikė́kis | mókyk | mókykis |
| I dgs. asmuo | tikė́kime | tikė́kimės | mókykime | mókykimės |
| II dgs. asmuo | tikė́kite | tikė́kitės | mókykite | mókykitės |
Sudėtinės liepiamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio bū́ti liepiamąja nuosaka (bū́k, bū́kime, bū́kite) ir dalyviu – atliktinė veikiamosios rūšies liepiamoji nuosaka yra bū́k mókęs. Neveikiamosios rūšies liepiamosios nuosakos formos gali būti sudaromos su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: bū́k mókomas (nebaigtinis veiksmas) ir bū́k mókytas (atliktinis veiksmas). Vartojama pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, bū́k bemoką̃s. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio bū́ti liepiamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant priešdėlį be-. Liepiamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad liepiamas veiksmas turi prasidėti:Bū́k bemoką̃s svečiùs naujų̃ dainų̃, kai̇̃ atvažiuõs muzikántai.
Kartais išskiriama geidžiamoji nuosaka – netiesioginis liepimas, pageidavimas III asmeniui: tenešiẽ 'tegu neša', tetikiẽ 'tegu tiki', temókai 'tegu moko'. Tarmėse išsaugota senoviškesnė II asmenuotės veiksmažodžių galūnė: tetikỹ 'tegu tiki'. Šios formos kilusios iš indoeuropiečių prokalbės optatyvo, kuris baltų prokalbėje buvo pasitelktas liepiamajai nuosakai reikšti.
Tariamoji nuosaka
Tariamoji nuosaka sudaroma iš bendraties kamieno, pridedant priesagas -čia-, -tum-, -tų ir asmenų galūnes.
| nesangrąžinis | sangrąžinis | nesangrąžinis | sangrąžinis | |
|---|---|---|---|---|
| I vns. asmuo | tikė́čiau | tikė́čiausi | mókyčiau | mókyčiausi |
| II vns. asmuo | tikė́tumei | tikė́tumeisi | mókytumei | mókytumeisi |
| III vns. asmuo | tikė́tų | tikė́tųsi | mókytų | mókytųsi |
| I dgs. asmuo | tikė́tu(mė)me | tikė́tu(mė)mės | mókytu(mė)me | mókytu(mė)mės |
| II dgs. asmuo | tikė́tumėte | tikė́tumėtės | mókytumėte | mókytumėtės |
| III dgs. asmuo | tikė́tų | tikė́tųsi | mókytų | mókytųsi |
Gyvojoje vartosenoje daugiskaitos I asmuo dažnai patiria haplologiją: tikė́tumėme > tikė́tume, mókytumėme > mókytume.
Sudėtinės tariamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio bū́ti tariamąja nuosaka (bū́čiau, bū́tumei, bū́tų) ir dalyviu – atliktinė veikiamosios rūšies tariamoji nuosaka yra bū́čiau mókęs. Ši atliktinė forma gali reikšti ir būtąjį laiką, ir neįvykdytą sąlygą: Bū́čiau mókęs, jéi bū́tumei paprãšęs. Neveikiamosios rūšies tariamosios nuosakos formos gali būti sudaromos ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: bū́čiau (bùvęs) mókomas (nebaigtinis veiksmas) ir bū́čiau (bùvęs) mókytas (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojama veikiamosios rūšies pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio bū́ti tariamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant priešdėlį be-. Tariamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad veiksmas būtų prasidėjęs:Jaũ bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s sū́nų árti laũką, jéi ji̇̀s bū́tų grį̃žęs.
Netiesioginė nuosaka
Netiesioginė nuosaka, arba atpasakojamoji nuosaka, dalyvinė kalba, – lietuvių kalbos dalyvių vardininko formų, einančių tariniu ir reiškiančių netiesiogiai patirtą ar abejojamą veiksmą, paradigma. Vartojami tokie veikiamosios rūšies laikai: esamasis (sãko, jìs gyvẽnąs miestè), esamasis atliktinis (sãko, ji̇̀s esą̃s gyvẽnęs miestè), būtasis kartinis (sãko, ji̇̀s gyvẽnęs miestè), būtasis kartinis atliktinis (sãko, ji̇̀s bùvęs gyvẽnęs miestè), būtasis kartinis pradėtinis (sãko, ji̇̀s bùvęs begyvẽnąs miestè), būtasis dažninis (sãko, ji̇̀s gyvéndavęs miestè), būtasis dažninis atliktinis (sãko, ji̇̀s bū́davęs gyvẽnęs miestè), būtasis dažninis pradėtinis (sãko, ji̇̀s bū́davęs begyvẽnąs miestè), būsimasis (sãko, ji̇̀s gyvénsiąs miestè), būsimasis atliktinis (sãko, ji̇̀s bū́siąs gyvẽnęs miestè), būsimasis pradėtinis (sãko, ji̇̀s bū́siąs begyvẽnąs miestè). Vartojami tokie neveikiamosios rūšies laikai: esamasis (sãko, nãmas esą̃s gyvẽnamas / gyvéntas), būtasis kartinis (sãko, nãmas bùvęs gyvẽnamas / gyvéntas), būtasis dažninis (sãko, nãmas bū́davęs gyvẽnamas / gyvéntas), būsimasis (sãko, nãmas bū́siąs gyvẽnamas / gyvéntas). Neveikiamosios rūšies formos su esamojo laiko dalyviu (gyvẽnamas) labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (gyvéntas) – atliktinį veiksmą.
Netiesioginė nuosaka vartojama nedažnai, gyviau pasitaiko grožinėje literatūroje ir tautosakoje.
Dalyvinės formos
Lietuvių kalboje vartojami veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyviai, taip pat padalyviai, pusdalyviai ir reikiamybės dalyviai. Prie dalyvinių formų čia prišliejamas ir būdinys, nors jis laikytinas veiksmažodiniu prieveiksmiu.
Dalyviai yra linksniuojami, turi laikus, kaitomi gimine (vyriškoji, moteriškoji ir bevardė giminė) ir skaičiumi (vienaskaita ir daugiskaita; tarmėse tebevartojama dviskaita). Gali būti įvardžiuotiniai ir sangrąžiniai.
Veikiamosios rūšies dalyviai turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį. Išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos (trumpuosius) vardininkus ir bevardę giminę, veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip III (vyr. ir bev. g.) ir VIII (mot. g.) paradigmų būdvardžiai. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi prie veiksmažodžio esamojo laiko kamieno jungiant priesagą -nt-, išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko trumpąją formą ir vyriškosios giminės daugiskaitos trumpąjį vardininką bei bevardę giminę: nešą̃s, -antis (vyr. g.), nẽšanti (mot. g.), nešą̃ (bev. g.); tikį̃s, -intis (vyr. g.), tìkinti (mot. g.), tikį̃ (bev. g.); mókąs, -antis (vyr. g.), mókanti (mot. g.), móką (bev. g.) Veikiamosios rūšies esamojo laiko bevardė giminė vartojama retokai (jám dañtį skaũdą), bevardės giminės formos pasitelkiamos vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos trumpajam vardininkui reikšti (jiẽ nešą̃, tikį̃, móką) greta ilgųjų variantų (jiẽ nẽšantys, ti̇̀kintys, mókantys). Istoriškai trumposios formos yra senoviškesnės. Būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš būtojo kartinio laiko kamieno su priesaga -us-, išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininką ir bevardę giminę: nẽšęs (kilm. nẽšusio) (vyr. g.), nẽšusi (mot. g.), nẽšę (bev. g.); tikė́jęs (kilm. tikė́jusio), tikė́jusi (mot. g.), tikė́ję (bev. g.); mókęs (kilm. mókiusio) (vyr. g.), mókiusi (mot. g.), mókę (bev. g.) Bevardė giminė vartojama ir kaip vyriškosios giminės daugiskaitos vardininkas (jiẽ nẽšę, tikė́ję, mókę). Būtojo kartinio laiko bevardė giminė vartojama dažnai (yrà sutemę, taĩp jaũ yrà bùvę). Būtojo dažninio laiko dalyviai yra tokie patys, kaip būtojo kartinio laiko, tik sudaromi iš būtojo dažninio laiko veiksmažodžių (bendraties kamieno su priesaga -dav-): nèšdavęs (kilm. nèšdavusio) (vyr. g.), nèšdavusi (mot. g.), nèšdavę (bev. g.); tikė́davęs (kilm. tikė́davusio) (vyr. g.), tikė́davusi (mot. g.), tikė́davę (bev. g.); mókydavęs (kilm. mókydavusio) (vyr. g.), mókydavusi (mot. g.), mókydavę (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis -sia ir -nt-, o kitkuo jų formos nesiskiria nuo esamojo laiko dalyvių: nèšiąs, -iantis (vyr. g.), nèšianti (mot. g.), nèšią (bev. g.); tikė́siąs, -iantis (vyr. g.), tikė́sianti (mot. g.), tikė́sią (bev. g.); mókysiąs, -iantis (vyr. g.), mókysianti (mot. g.), mókysią (bev. g.)
Neveikiamosios rūšies dalyviai turi tris laikus: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį – vientisinio būtojo dažninio laiko nėra. Neveikiamieji dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) paradigmų būdvardžiai. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš veiksmažodžių esamojo laiko kamieno pridedant priesagas -mas, -ma: nẽšamas (vyr. g.), nešamà (mot. g.), nẽšama (bev. g.); ti̇̀kimas (vyr. g.), tikimà (mot. g.), ti̇̀kima (bev. g.); mókomas (vyr. g.), mókoma (mot. g.), mókoma (bev. g.) Kaip matyti, kartais bevardės ir moteriškosios giminių kirčio vieta sutampa. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis -tas, -ta: nẽštas (vyr. g.), neštà (mot. g.), nẽšta (bev. g.); tikė́tas (vyr. g.), tikė́ta (mot. g.), tikė́ta (bev. g.); mókytas (vyr. g.), mókyta (mot. g.), mókyta (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš būsimojo laiko veiksmažodžių (bendraties kamieno su priesaga -si-), pasitelkiant, kaip ir esamajame laike, priesagas -mas, -ma: nèšimas (vyr. g.), nešimà (mot. g.), nèšima (bev. g.); tikė́simas (vyr. g.), tikė́sima (mot. g.), tikė́sima (bev. g.); mókysimas (vyr. g.), mókysima (mot. g.), mókysima (bev. g.) Būsimasis neveikiamosios rūšies dalyvių laikas retai bevartojamas, gyviau pasitaiko viename kitame žodyje, pavyzdžiui, bū́simas.
Padalyviai kaitomi tik laikais, linksnio, giminės ir skaičiaus kategorijos neturi. Padalyviai turi esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį laikus. Visi padalyviai sudaromi iš atitinkamo veikiamosios rūšies dalyvių laiko kamieno, atmetus galūnę: nẽšant, tìkint, mókant (esamasis l.), nẽšus, tikė́jus, mókius (būtasis kartinis l.), nèšdavus, tikė́davus, mókydavus (būtasis dažninis l.), nèšiant, tikė́siant, mókysiant (būsimasis l.) Padalyviai gali būti sangrąžiniai, tuomet prie jų kamieno jungiama sangrąžos dalelytė -i-s (nẽšantis).
Pusdalyviai kaitomi gimine ir skaičiumi, laikų ir linksnių neturi. Pusdalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis -damas, -dama: nèšdamas, tikė́damas, mókydamas (vns. vyr. g.), nešdamì, tikė́dami, mókydami (dgs. vyr. g.), nešdamà, tikė́dama, mókydama (vns. mot. g.), nèšdamos, tikė́damos, mókydamos (dgs. mot. g.) Pusdalyviai bevardės giminės neturi. Vartojamos ir sangrąžinės pusdalyvių formos (nèšdamasis, nèšdamiesi, nèšdamasi, nèšdamosi).
Reikiamybės dalyviai yra linksniuojami, kaitomi gimine ir skaičiumi, bet laikų neturi. Reikiamybės dalyviai reiškia, kad jais pasakomą veiksmą reikia atlikti: svarstýtinas kláusimas 'klausimas, kurį reikia svarstyti'. Reikiamybės dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis -tinas, -tina: nèštinas (vyr. g.), neštinà (mot. g.), nèština (bev. g.); tikė́tinas (vyr. g.), tikė́tina (mot. g.), tikė́tina (bev. g.); mókytinas (vyr. g.), mókytina (mot. g.), mókytina (bev. g.) Vartojamos įvardžiuotinės (neštinàsis, neštinóji) ir, rečiau, sangrąžinės (el̃gtinasi) formos (pastarosios dažnesnės sangrąžos dalelytę -si- įterpiant tarp šaknies ir priešdėlio: pasiel̃gtina). Reikiamybės dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) paradigmų būdvardžiai.
Būdinys niekaip nekaitomas. Jis sudaromas iš bendraties kamieno su sinoniminėmis priesagomis -te arba -tinai: neštè, neštinaĩ; tikė́te, tikė́tinai; mókyte, mókytinai. Būdinys paprastai vartojamas prieš tos pačios šaknies veiksmažodį, kad jį sustiprintų: neštè (neštinaĩ) nẽša.
Prieveiksmis
Lietuvių kalboje prieveiksmiai sudaromi su priesagomis -(i)ai (produktyviausias darybos tipas), -yn, -(i)uoju, -(i)ui, -(i)aip, -iek, -ur, -(i)ais, -(i)om, -(i)omis.
Aukštesnysis prieveiksmių, kaip ir bevardės giminės būdvardžių, laipsnis sudaromas su priesaga -iaũ (-aũ po -j), kuri jungiama prie nelyginamosios formos kamieno: mažai̇̃ > mažiaũ, daũg > daugiaũ, šaltai̇̃ > šalčiaũ. Aukščiausiajam laipsniui sudaryti pasitelkiama priesaga -iáusiai: šalčiáusiai, mažiáusiai.
Prielinksnis
Prielinksniai skirstomi į senybinius ir naujybinius. Senybiniai prielinksniai – archajiški, juos sunku susieti su kitomis kalbos dalimis, tačiau paprastai jie turi atitikmenis tarp priešdėlių. Naujybiniai prielinksniai kilę iš kitų kalbos dalių, dažniausiai iš prieveiksmių.
Dauguma prielinksnių vartojami prepoziciškai (eina prieš žodį). Tik dėkà visada eina polinksniu, o liñk(ui), dė̃lei ir viẽtoj gali būti pasitelkiami ir kaip polinksniai, ir kaip prielinksniai, nors dažnesnė polinksninė vartosena.
Prielinksniai vartojami su kilmininku, galininku ir įnagininku. Paprastai kuris nors prielinksnis derinamas tik su vienu linksniu, tiktai ùž pasitelkiamas su dviem linksniais (kilmininku ir galininku), o põ – su visais trimis.
Tarmėse prielinksniai priẽ, iki̇̀, li̇̀gi, põ vartojami su naudininku, bendrinėje kalboje tokia vartosena išlikusi sustabarėjusiuose posakiuose (põ senóvei, põ dẽšinei, iki̇̀ vãliai, iki̇̀ šiõlei, iki̇̀ sóčiai).
Jungtukas
Pagal sandarą lietuvių kalbos jungtukai skirstomi į paprastuosius (õ, ir̃, bèt) ir sudėtinius (kai̇̃ tìk, nebeñt kàd). Sintaksiškai jungtukai skirstomi į sujungiamuosius (ir̃, arbà, nei̇̃… nei̇̃) ir prijungiamuosius (negù, nès, jéi).
Dalelytė
Darybos atžvilgiu dalelytės skirstomos į pirmines, nesusijusias su kitais žodžiais (ar̃, nè, tè), ir antrines, išvestas iš kitų kalbos dalių (tar̃si < tar̃ti, bemàž < mãžas, mažai̇̃), pagal vaidmenį – į klausiamąsias, abejojamąsias, tvirtinamąsias, neigiamąsias, skatinamąsias, geidžiamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias ir lyginamąsias.
Jaustukas
Jaustukai skirstomi į pirminius, kurie dažniausiai sudaryti iš balsio (à, ã), dvibalsio (ói, ái) arba keleto balsių ir priebalsių junginio (ajajái, hm), ir antrinius, išsaugančius sąsają su reikšminiais žodžiais (Diẽ! < Diẽve! žiū̃ < žiūrė́k).
Ištiktukas
Ištiktukai dažniausiai sudaryti iš vieno skiemens (pasitaiko ir ilgesnių), jie mėgdžioja kokio nors veiksmo ar pojūčio sukeltą garsą: kliùnkt, diñ, grýbš, šnýpš.
Sintaksė
Vientisinis sakinys
Lietuvių kalba – nominatyvinė. Žodžių tvarka – laisva, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje yra SVO (veiksnys – tarinys – papildinys), pažyminys paprastai eina prieš pažymimąjį žodį. Įprastinės žodžių tvarkos keitimas susijęs su aktualiąja sakinio skaida (sakinio atkarpos pabrėžimu), veiksnio ir tiesioginio papildinio apibrėžtumu arba neapibrėžtumu ir kt. Pavyzdžiui, neapibrėžtumu pasižymintis kilmininkinis veiksnys rašytinėje kalboje paprastai eina po veiksmažodžio: Pàs šeiminiñką atei̇̃davo visókių žmonių̃; žodinėje kalboje toks veiksnys neretai vartojamas prieš veiksmažodį, tačiau tuomet jis įgyja frazės kirtį. Kai sakiniuose vartojamas neapibrėžtasis veiksnys ir apibrėžtasis tiesioginis papildinys, dažniausiai pasitelkiama žodžių tvarka tiesioginis papildinys – tarinys – veiksnys: Móters žvil̃gsnį patráukė tolumõj pasiródęs žmogùs.
Lietuvių kalboje sakinio dėmenų sintaksiniai ryšiai reiškiami trimis būdais: kaitomomis žodžių formomis, tarnybiniais žodžiais ir šliejimu. Elementari vientisinio sakinio schema – vardažodžio grupė (paprasčiausiu atveju – vardininko linksnio daiktavardis), sujungta su veiksmažodžio grupe (paprasčiausiu atveju – su asmenuojamąja veiksmažodžio forma). Kurios nors iš šių grupių gali arba visai nebūti, arba jos gali būti išplėtotos į žodžių junginius. Išplėtojimo taisykles visų pirma lemia žodžių tvarka sakinyje. Neigiamuosiuose sakiniuose paprastai sakinio struktūra nekinta, o klausiamuosiuose sakiniuose žodžių vieta neretai keičiama arba vartojamos specialios klausiamosios dalelytės.
Jei tarinys reiškiamas veiksmažodžio jungtimi (veiksmažodžio bū́ti esamuoju laiku), ši jungtis gali būti praleidžiama: Ji̇̀s yrà mókytojas / Ji̇̀s mókytojas. Jungtis nepraleidžiama, jei sakinys yra apibrėžimas arba išreiškia nelaikiną būvį, pavyzdžiui: Lietuvà yrà respùblika.
Sudėtinis sakinys
Aukščiau aprašytos struktūros vientisiniai sakiniai gali cikliškai kartotis, sudarydami sudėtinius sujungiamuosius (jungtukinius ar bejungtukius) arba sudėtinius prijungiamuosius (sudarytus su prijungiamaisiais jungtukais ir kitais būdais) sakinius. Svarbiausi sujungiamieji jungtukai – ir̃, bèt, õ, prijungiamieji jungtukai – kàd, jóg, nès, kai̇̃, kadà, nórs.
Lietuvių kalboje dažnai vartojamos dalyvinių formų konstrukcijos, jos lygiavertės sudėtiniams sakiniams, pavyzdžiui: Svečiai̇̃ išvažiãvo sáulei patekė́jus – Svečiai̇̃ išvažiãvo, kai̇̃ sáulė patekė́jo; Diẽnai brė́kštant ši̇̀las nubuñda – Kai̇̃ dienà brė́kšta, ši̇̀las nubuñda; Visi̇̀ sãko jį̃ galvótą ẽsant – Visi̇̀ sãko, kàd ji̇̀s yrà galvótas; Ji̇̀s mãnė turti̇̀ngas esą̃s – Ji̇̀s mãnė, kàd yrà turtìngas.
Žodynas
Daugumoje lietuvių kalbos semantinių sričių vyrauja paveldėtoji indoeuropietiškos kilmės leksika, pagal kilmės laikotarpius žodžius galima smulkiau skirstyti į praindoeuropietiškus (avi̇̀s), baltų-slavų (líepa), bendruosius baltiškuosius (šakni̇̀s), rytų baltų (lietùs) ir grynai lietuvių kalbos (žmonà).
Lietuvių kalboje nemaža skolinių iš slavų kalbų: senosios rusų, lenkų, baltarusių ir rusų. Tokiems skoliniams priklauso, pavyzdžiui, žodžiai mui̇̃las, slyvà, agur̃kas, česnãkas, vyšnià, kõšė, blỹnas, tur̃gus ir daug kitų. Vis dėlto ne visada galima nustatyti, iš kokios slavų kalbos yra gautas vienas ar kitas skolinys. Slavizmai sudaro apie 1,5 % bendrinės lietuvių kalbos žodyno, rytų ir pietų tarmėse jų yra daugiau. Pirmieji skoliniai iš senosios rusų kalbos gauti iki šiai kalbai prarandant nosinius (X a.) ir redukuotuosius (XI–XIII a.) balsius. Skoliniai iš lenkų kalbos labiausiai plūdo XVII–XVIII a., pavyzdžiui, iš lenkų kalbos atėjo žodžiai arbatà, rỹžiai, põpierius.
Kitą skolinių sluoksnį sudaro germanizmai, seniausieji – iš gotų kalbos (ýla), vėlesni – iš senosios vokiečių (gãtvė), naujosios vokiečių (kambarỹs, spi̇̀nta) ir anglų kalbų. Germanizmai sudaro apie 0,5 % viso bendrinės lietuvių kalbos žodyno. Taip pat vartojami lotyniškos ir graikiškos kilmės tarptautiniai žodžiai (ci̇̀klas, schemà ir kt.) Po to, kai 1990 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, sustiprėjo anglų kalbos įtaka (naujieji anglicizmai: dizáineris, autsáideris, kãstingas), ir, gausėjant skoliniams, kilo diskusija dėl tokios įtakos „pražūtingumo“.
Lietuvių kalboje, kitaip negu latvių, skolinių iš finų kalbų tėra vienas kitas: asiū̃klis, bùrė, kadagỹs, ki̇̀ras, lai̇̃vas, seliavà, šãmas ir galbūt lopšỹs, sóra. Bendrinėje kalboje turima po keletą skolinių iš kitų baltų kalbų, pavyzdžiui, iš prūsų (malū̃nas, kriáušė, saváitė, grambuolỹs). Skoliniai iš kuršių kalbos (cỹrulis 'vieversys', kū̃lis akmuo', pỹlė 'antis') labiau vartojami žemaičių tarmėje, o į bendrinę kalbą yra patekęs kuršiškas žodis zui̇̃kis. Skolinių iš latvių kalbos pasitaiko šiaurinėse lietuvių kalbos tarmėse, pavyzdžiui, aplúokas 'kluonas, žardis', lai̇̃daras 'diendaržis'.
Vadovaujantis purizmo tendencijomis (ypač besireiškusiomis XIX a. ir XX a. pirmojoje pusėje, kai buvo norminama bendrinė kalba), daugybė tarptautinių žodžių buvo keičiami lietuviškais naujadarais: pirmžengỹstė 'pažanga, progresas', арšviestū̃nas 'šviesuolis, inteligentas', žeimỹstė 'teatras', žinpaišỹs 'korespondentas'.
XXI a. pradžioje lietuvių kalbos žodynas pasipildė tiek skolinta, tiek ir savais ištekliais sudaryta leksika. Pažymėtina, kad daugumoje naujų semantinių sričių (politikoje, sporte, populiariojoje kultūroje, moksle, technikoje, versle ir kt.) vyrauja lietuviškos kilmės žodynas. Įvardijant naujas sąvokas neretai tarpusavyje varžosi dvi leksemos – savos darybos žodis ir skolinys: mėsаi̇̃nis vietoj hámburgeris, saũskelnės vietoj pámpersas, bylà vietoj fáilas. Lietuvių kalbos žodynas pasižymi aktyviu savos darybos elementų naudojimu, tačiau drauge išlaikoma senoji indoeuropietiškoji leksika.
Vienas ilgiausių lietuvių kalbos žodžių – nebeprisikiškiakopūsteliáujantiesiems (37 raidės), bet yra ir ilgesnių, pavyzdžiui, nebeprisikiškiakopūsteliáudavusiuosiuose (40 raidžių). Ypač ilgi gali būti cheminių junginių pavadinimai (3-isopropil-(1 H)-2,1,3-benztiadiazin-4-(3H)-on-2,2-dioksidas), tačiau jie sudaryti daugiausia iš tarptautinių mokslinių dėmenų.
Tyrimų istorija
Dėl kai kurių senovinių indoeuropietiškų ypatybių lietuvių kalba nuostabi: XVI a. ir net mūsų dienomis lietuvių kalboje matome formų, visiškai sutampančių su vedų ir Homero kalbos formomis.
Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Lietuvių kalbos raktas“ (lot. Clavis linguae Lituanicae) parašė K. Sirvydas. Jis taip pat sudarė lenkų–lotynų–lietuvių žodyną Dictionarium trium linguarum (apie 1620 m.) Vėliau XVII–XVIII a. pasirodė gana daug lietuvių kalbos žodynų ir gramatikų: D. Kleino Grammatica Litvanica (1653 m.), K. Sapūno Compendium grammaticae Lithvanicae (1643 m., 1673 m. išleido K. Šulcas), F. V. Hako Vocabularivm litthvanico-Germanicvm et germanico-litthvanicvm (1730 m., yra gramatikos priedas), J. Brodovskio Lexicon germanico-lithvanicvm et lithvanico-germanicvm, P. Ruigio Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon (1730 m.), K. G. Milkaus Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörterbuch (1800 m.).
Dabartinė bendrinė lietuvių kalba pakitusi mažiau už bet kurią kitą indoeuropiečių kalbą. Kai kuriais fonetikos ir žodžių kaitybos atžvilgiais savo senoviškumu ji pranoksta net visų archajiškiausias indoeuropiečių kalbas. Būtent dėl to nemokant lietuvių kalbos negalima išsiversti indoeuropeistikos tyrimuose.
Nuo XIX a. vidurio lietuvių kalbos duomenys aktyviai naudojami lyginamojoje istorinėje kalbotyroje, lietuvių kalbą tyrė, pavyzdžiui, tokie komparatyvistikos korifėjai: A. Šleicheris, A. Leskynas, K. Brugmanas, A. Becenbergeris, F. de Sosiūras, V. Tomsenas, J. Mikola, J. Zubatas, J. Rozvadovskis, F. Fortunatovas, J. Boduenas de Kurtenė. Tuo metu kalbą tyrė ir lietuvių mokslininkai: F. Kuršaitis, A. Baranauskas, K. Jaunius, J. Juška ir A. Juška. Tarpukariu vienu svarbiausių lituanistikos centrų tapo Vytauto Didžiojo universitetas, kur dirbo J. Jablonskis, K. Būga, P. Skardžius, A. Salys ir P. Jonikas. Po Antrojo pasaulinio karo lituanistiką plėtojo, pavyzdžiui, J. Balčikonis, J. Paulauskas, J. Kruopas, K. Ulvydas, J. Kazlauskas, A. Juška, Z. Zinkevičius, V. Mažiulis, T. Buchienė, J. Palionis, V. Urbutis, J. Pikčilingis, A. Paulauskienė, A. Valeckienė, V. Grinaveckis, K. Morkūnas, V. Ambrazas, A. Vanagas, A. Girdenis, S. Karaliūnas, A. Sabaliauskas, A. Pupkis, B. Larinas, M. Petersonas, V. Toporovas, V. Ivanovas, O. Trubačiovas, J. Otkupščikovas, A. Nepokupnas, E. Frenkelis, K. Stangas, J. Otrembskis. Taip pat į lituanistiką žymų indėlį įnešė P. Aruma (Estija), J. Safarevičius, Č. Kudzinovskis (Lenkija), P. Trostas (Čekija), R. Ekertas (Vokietija), V. Pizanis, G. Mikelinis, P. Dinis (Italija), K. Falkas (Švedija), V. Šmolstygas (JAV).
Tekstų pavyzdžiai
„Tėve mūsų“ senąja ir dabartine lietuvių kalba:
| Teve mvʃu kuriʃ eʃi Dangwaʃu ʃʒwÿʃkiʃi vardaʃ tava athaÿki karaliʃtÿa buki tava vala kaÿp dvngvÿ theyp ʃʒamÿaÿ. Dvanv mvʃu viʃu dʒenv dvaki mvmvʃ nu ÿr athlaÿʃki mvmvʃ mvʃu kaltheʃ kaÿp ÿr meʃ athlyaÿdʒame mvʃu kalcʒÿemvʃ nÿewÿaʃki mvʃu ʃʒalanv ale mvʃgÿalbÿaki nvagi viʃa piktha amen. Tractatus sacerdotalis, 1503 m. |
| Tewe muʃu kuris eʃʃi danguʃu Schwęʃkieʃe wardas tawa. Ateik karaliʃte tawa. Buki tawa walia kaip dągui taip ir ßemeie. Dona muʃu wyʃʃudienu dodi mumus nu. Jr atleid mumus muʃu kaltibes, kaip mes atleidem muʃu kaltimus. Newed mus ingi pagundima. Bet gielbek mus nogi wyʃa pikta. Amen. M. Mažvydas, 1547 m. |
| Téwea mûʃų kuris eʃsi dągůʃe Sʒwęʃkis wârdas tawo. Atáik karalîʃte táwo. Buk walá táwo kaip’ dągúi taip’ ir ʒ́eamei. Důną mûʃʃu wiʃʃų dienų důd’ mumus ʃʒią dieną. Ir atłåid’ múmus mûʃʃu kaltés, kaip’ ir meas åtłeaidʒeamea ʃáwiîmus kaltiemus. Ir nea wead mûʃʃų ing pagúndima. Bat’ gealb mus nůg pikto. Amen. M. Daukša, 1595 m. |
| Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen. (dabartinė lietuvių kalba) |
Lietuvių kalba užsienio universitetuose
Lietuvių kalba yra dėstoma šiuose užsienio universitetuose:
- Estija: Tartu universitetas
- Italija: Florencijos universitetas, Milano universitetas, Pizos universitetas
- Japonija:
- JAV: Ilinojaus universitetas (Čikaga), Pensilvanijos valstijos universitetas; Vašingtono universitetas (Sietlas)
- Latvija: Latvijos universitetas, Ryga
- Lenkija: Adomo Mickevičiaus universitetas (Poznanė), Jogailos universitetas (Krokuva), Varšuvos universitetas
- Norvegija: Oslo universitetas
- Prancūzija: Nacionalinis rytų kalbų ir civilizacijų institutas, Paryžius
- Rusija: Maskvos Lomonosovo valstybinis universitetas, Sankt Peterburgo valstybinis universitetas
- Slovakija: Komenskio universitetas, Bratislava
- Čekija: Masaryko universitetas, Brno
- Suomija: Helsinkio universitetas
- Švedija: Lundo universitetas, Stokholmo universitetas
- Šveicarija: Berno universitetas
- Vengrija: Vidurio Europos universitetas, Budapeštas
- Vokietija: Ernsto Morico universitetas (Greifsvaldas), Berlyno Humboltų universitetas (Berlynas), Vesftalijos Vilhelmo universitetas (Miunsteris)
Pastabos
- Kalbininkų bendruomenėje nėra iki galo sutariama dėl baltų-slavų prokalbės.
Šaltiniai
- Lietuvių kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- Lenkijos mažumų kalbų įstatymas (lenk.)[neveikianti nuoroda]
- Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. p. 20. ISBN 0-89357-267-5.
- Otrębski, J. (1958). Gramatyka języka litewskiego. I. Warszawa: PWN. pp. 39–40.
- „The importance of Lithuanian for Indo-Eurioean linguistics“. LITUANUS. Suarchyvuotas originalas 2018-05-09. Nuoroda tikrinta 2019-05-23.
- Hjelmslev L. (1995). Kalba. Įvadas. Vilnius: Baltos lankos. p. 86. ISBN 9986-403-16-2.
- Zinkevičius, Z. (1994). Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. p. 28. ISBN 5-420-00778-9.
- Фасмер, М. (1964–1973). Этимологический словарь русского языка. 2. М.: Прогресс. p. 502.
- Fraenkel, E. (1962). Litauisches Etymologisches Wörterbuch. I. Heidelberg — Göttingen: Carl Winter Universitätsverlag — Vandenhoeck & Ruprecht. pp. 368−369.
{{cite book}}: no-break space character in|location=at position 11 (); no-break space character in|publisher=at position 31 () - Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija. II: Iki pirmųjų raštų. Vilnius: Mokslas. p. 12.
- Schachmatov, A. (1912). „Zu den ältesten slavisch-keltischen Beziehungen“. Archiv für slavische Philologie. 31: 81−82.
- Otrębski J. (1958). Gramatyka języka litewskiego. I. Warszawa: PWN. pp. 2−5.
- Kuzavinis, K. (1964). „Lietuvos vardo kilmė“ (PDF). Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra. X: 5−18.
- Kuzavinis, K. (1967). „Lietuvių upėvardžiai lie- (lei-)“. Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra. XVII: 135−137.
- Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija. II: Iki pirmųjų raštų. Vilnius: Mokslas. pp. 13−14.
- Karaliūnas, S. (1995). „Lietuvos vardo kilme“. Lietuviu kalbotyros klausimai. 35: 55−91. ISSN 0130-0172.
- Karaliūnas, S. (1998, vasario 14). „Lietuvos vardo ir valstybingumo ištakos“. Voruta: Lietuvos istorijos laikraštis. 7(337). ISSN 1392-0677. Suarchyvuotas originalas 2016-08-05. Nuoroda tikrinta 2019-05-29.
{{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=() - Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. p. 203. ISBN 5-94282-046-5.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык“. Балтийские языки. Языки мира. М.: Academia. p. 94. ISBN 5-87444-225-1.
- „Ludność. Stan i struktura demograficzno-społeczna“ (PDF). Główny Urząd Statystyczny. Suarchyvuotas originalas (pdf) 2014-10-27.
- Национальный статистический комитет Республики Беларусь. „Данные переписи 2009 года. Население по национальности и родному языку“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2017-10-09.
- Национальный статистический комитет Республики Беларусь. „Данные переписи 2009 года. Население по национальности и языку, на котором обычно разговаривает дома:“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-01-13.
- „Итоги Всероссийской переписи населения 2010. Распространение языков“. Федеральная служба государственной статистики. 2001—2015. Suarchyvuotas originalas 2021-10-06. Nuoroda tikrinta 2019-05-29.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=() - „Всеукраинская перепись населения 2001. Распределение населения по национальности и родному языку“.
- „Tautas skaitīšana 2011. TSG11-071. Pastāvīgo Iedzīvotāju Tautību Sadalījums Pa Statistikajiem Reģioniem, Republikas Pilsētām Un Novadiem Pēc Mājās Pārsvarā Lietotās Valodas 2011. Gada 1 Martā. Skatīt tabulu“. Centrālās statistikas pārvaldes datubāzes.[neveikianti nuoroda]
- „Detailed Languages Spoken at Home and Ability to Speak English for the Population 5 Years and Over for the United States: 2006-2008“.
- „2011 Census of Canada“.
- „Lithuanian“. Nuoroda tikrinta 2019-05-22.
- 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą. 5,6 lentelės
- 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal išsilavinimą ir kalbų mokėjimą. 10 lentelė. Gyventojai pagal mokamas užsienio kalbas ir amžiaus grupes
- Ананьева, Н. Е. (2004). История и диалектология польского языка (2-е изд., испр. leid.). М.: УРСС. pp. 103–108. ISBN 978-5-397-00628-6.
- Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. pp. 411–414. ISBN 5-94282-046-5.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 149–150. ISBN 5-87444-225-1.
- Smoczyński, W. (1986). „Języki bałtyckie“. Języki indoeuropejskie. Warszawa: PWN. p. 865.
- Smoczyński, W. (1986). „Języki bałtyckie“. Języki indoeuropejskie. Warszawa: PWN. pp. 864–865.
- Zinkevičius, Z. (1994). Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. p. 28. ISBN 5-420-00778-9.
- Zinkevičius, Z. (1994). Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. pp. 80–81. ISBN 5-420-00778-9.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 95. ISBN 5-87444-225-1.
- Sigitas Narbutas, Zigmas Zinkevičius. Lietuviškos glosos 1501 m. mišiole
- Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. p. 369. ISBN 5-94282-046-5.
- Otrębski, J. (1958). Gramatyka języka litewskiego. I. Warszawa: PWN. pp. 61–62.
- Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. pp. 23–24. ISBN 0-89357-267-5.
- Skirmantas, P (1997). „Raidžių dažnumas bendrinės lietuvių kalbos rišliuose tekstuose“. Kalbotyra. 46 (1): 81–96. ISSN 1392-1517.
- Zigmas Zinkevičius. Lietuvių tautos kilmė. — 2005 — p. 230
- Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija, 1009—1795. — Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. — ISBN 9986-830-89-3
- Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija.Iki pirmųjų raštų. II. Vilnius: „Mokslas“. p. 61. ISBN -004.
{{cite book}}: Patikrinkite|isbn=reikšmę: length () - Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija.Iki pirmųjų raštų. II. Vilnius: „Mokslas“. p. 59. ISBN -004.
{{cite book}}: Patikrinkite|isbn=reikšmę: length () - Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. p. 195. ISBN 5-94282-046-5.
- Petit, D. (2010). Untersuchengen zu den baltischen Sprachen. Leiden — Boston: Brill. pp. 26. ISBN 978-90-04-17836-6.
{{cite book}}: no-break space character in|location=at position 7 () - Smoczyński, W. (1986). „Języki bałtyckie“. Języki indoeuropejskie. Warszawa: PWN. p. 846.
- Smoczyński, W. (1986). „Języki bałtyckie“. Języki indoeuropejskie. Warszawa: PWN. pp. 845–847.
- Bičovský, J. (2009). Vademecum starými indoevropskými jazyky. Praha: Nakladatelství Univerzity Karlovy. p. 164. ISBN 978-80-7308-287-1.
- R. Kliukienė, redaktorė T. Paulauskytė (2009-12-02, red. 2018-08-27). „Nosiniai balsiai“. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-05-27.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=() - Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. — Vilnius: Mokslas, 1979
- Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVIIa. — Vilnius: Mintis, 1967
- Jonas Palionis. Lietuvių rašomosios kalbos istorija. — Vilnius: „Mokslo ir enciklopedijų leidykla“, 1995
- БулыгинаТ. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык“. Балтийские языки. Языки мира. М.: Academia. pp. 149–150. ISBN 5-87444-225-1.
- Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. p. 367. ISBN 5-94282-046-5.
- Zinkevičius, Z. (1988). Lietuvių kalbos istorija III. Senųjų raštų kalba. Vilnius: Mokslas. pp. 238–239. ISBN 5-420-00102-0.
- Nuskaitytas 1547 m. leidimo M. Mažvydo katekizmas Archyvuota kopija 2017-02-22 iš Wayback Machine projekto. – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis
- Z. Zinkevičius, Lietuvių kalbos istorija III, Senųjų raštų kalba, 1988.
- Андронов, А. В. (2010). „Литовский язык“. In Председатель Науч.-ред. совета Ю. С. Осипов. Отв. ред. С. Л. Кравец (red.). Большая Российская энциклопедия. 17. Лас-Тунас — Ломонос. М.: Большая Российская энциклопедия. pp. 650–652.
- Kabelka, J. (1982). Baltų filologijos įvadas. Vilnius: Mokslas. pp. 121.
- Nuskaitytas Mikalojaus Daukšos 1595 m. leidimo katekizmas Archyvuota kopija 2017-03-02 iš Wayback Machine projekto. – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis
- Nuskaitytas 1642 m. leidimo K. Sirvydo žodynas Archyvuota kopija 2019-01-29 iš Wayback Machine projekto. – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis
- Nuskaitytas 1653 m. leidimo D. Kleino gramatikos vadovėlis Archyvuota kopija 2019-01-29 iš Wayback Machine projekto. – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis
- Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. pp. 323–324. ISBN 5-94282-046-5.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 149–150. ISBN 5-87444-225-1.
- Z. Zinkevičius (2018-05-02, red. 2021-06-02). T. Paulauskytė (red.). „Lietuvių rašomoji kalba“. VLE. Nuoroda tikrinta 2024-11-04.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=() - Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. p. 364. ISBN 5-94282-046-5.
- Otrębski, J. (1958). Gramatyka języka litewskiego. I. Warszawa: PWN. p. 57.
- Неру, Д. (1955). Перевод с английского; переводчики: В. В. Исакович, Д. Э. Кунина, И. С. Кливанская, В. Н. Павлов; редактор перевода В. Н. Мачавариани (red.). Открытие Индии (The Discovery of India). М.: Издательство иностранной литературы. p. 175.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: editors list (link) - B. Abraitienė, T. Adomonis, A. Aleksiūnas ir kt. Vyr. red. J. Zinkus, red. (1982). „Lietuvių kalba“. Tarybų Lietuva. Vilnius: Mokslas. pp. 206–212.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: editors list (link) - Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. p. 376. ISBN 5-94282-046-5.
- Otrębski, J. (1958). Gramatyka języka litewskiego. I. Warszawa: PWN. pp. 59–60.
- Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. p. 378. ISBN 5-94282-046-5.
- Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. pp. 386–388. ISBN 5-94282-046-5.
- Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. pp. 398–399. ISBN 5-94282-046-5.
- Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. pp. 26–27. ISBN 0-89357-267-5.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 97. ISBN 5-87444-225-1.
- „Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa. Lietuvių kalbos garsų ypatybės“. VDU. Nuoroda tikrinta 2024-08-04.
- Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. p. 27. ISBN 0-89357-267-5.
- Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. pp. 28–29. ISBN 0-89357-267-5.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 102. ISBN 5-87444-225-1.
- Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 23
- Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. pp. 30–31. ISBN 0-89357-267-5.
- Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. p. 21. ISBN 0-89357-267-5.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 98. ISBN 5-87444-225-1.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 100. ISBN 5-87444-225-1.
- Грамматика литовского языка 1985.
- Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. p. 33. ISBN 0-89357-267-5.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 98–99. ISBN 5-87444-225-1.
- Petit, D. (2010). Untersuchengen zu den baltischen Sprachen. Leiden — Boston: Brill. pp. 61. ISBN 978-90-04-17836-6.
{{cite book}}: no-break space character in|location=at position 7 () - Olander, Th. (2009). Balto-Slavic Accentual Mobility. Berlin-New York: Mouton de Gruyter. pp. 102. ISBN 978-3-11-020397-4.
- Smoczyński, W. (1986). „Języki bałtyckie“. Języki indoeuropejskie. Warszawa: PWN. p. 848.
- Vaitkevičiūtė, V. (2004). „Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai“. Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas. Kaunas: Šviesa. pp. 21–24. ISBN 5-430-03796-6.
- Zinkevičius, Z. (1980). Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I. Vilnius: „Mokslas“. pp. 44.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 109. ISBN 5-87444-225-1.
- Vaičiulytė-Romančuk O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. p. 19. ISBN 978-83-89663-09-2.
- Vaičiulytė-Romančuk, O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. pp. 19–20. ISBN 978-83-89663-09-2.
- Vaičiulytė-Romančuk, O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. p. 81. ISBN 978-83-89663-09-2.
- Beekes, R. S. P. (2011). Comparative Indo-European linguistics: an introduction. Amsterdam — Philadelphia: John Benjamin’s Publishing Company. pp. 158.
- Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. pp. 42–43. ISBN 0-89357-267-5.
- „Būdvardis“ (PDF). klubasmeteoras.vilnius.lm.lt. Nuoroda tikrinta 2025-04-02.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 137. ISBN 5-87444-225-1.
- Vaičiulytė-Romančuk, O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. p. 29. ISBN 978-83-89663-09-2.
- Vaičiulytė-Romančuk, O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. p. 34. ISBN 978-83-89663-09-2.
- Vaičiulytė-Romančuk, O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. p. 37. ISBN 978-83-89663-09-2.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 121–122. ISBN 5-87444-225-1.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 126. ISBN 5-87444-225-1.
- Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. pp. 101–103. ISBN 5-420-01444-0.
- „Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2019-05-26.
- V. Ambrazas, redaktorė T. Paulauskytė (2007-01-31, red. 2018-08-24). „Laikas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-04-15.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=() - V. Ambrazas, red. T. Paulauskytė (2018-09-07, red. 2021-05-27). „Rūšis“. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-04-15.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=() - Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 332
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 139. ISBN 5-87444-225-1.
- Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija.Iki pirmųjų raštų. II. Vilnius: „Mokslas“. p. 221. ISBN -004.
{{cite book}}: Patikrinkite|isbn=reikšmę: length () - Vytautas Ambrazas. „Netiesioginė nuosaka“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2019-05-27.
- Zinkevičius, Z. (1981). Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II. Vilnius: „Mokslas“. pp. 143–147.
- Vaičiulytė-Romančuk, O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. p. 67. ISBN 978-83-89663-09-2.
- „Prielinksnių vartojimas ir reikšmė“ (PDF). Lietuvių kalbos žinynas. Nuoroda tikrinta 2022-06-08.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 131. ISBN 5-87444-225-1.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 131–132. ISBN 5-87444-225-1.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 133. ISBN 5-87444-225-1.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 132–133. ISBN 5-87444-225-1.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 143. ISBN 5-87444-225-1.
- Топоров, В. Н. (2006). „Балтийские языки. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 41. ISBN 5-87444-225-1.
{{cite book}}: no-break space character in|first=at position 3 () - Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. p. 212. ISBN 0-89357-267-5.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 144. ISBN 5-87444-225-1.
- Топоров, В. Н. (2006). „Балтийские языки. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 42. ISBN 5-87444-225-1.
{{cite book}}: no-break space character in|first=at position 3 () - Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык“. Балтийские языки. Языки мира. М.: Academia. pp. 144–145. ISBN 5-87444-225-1.
- Kabelka, J. (1982). Baltų filologijos įvadas. Vilnius: Mokslas. pp. 117—118.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 145–146. ISBN 5-87444-225-1.
- Kabelka J. (1982). Baltų filologijos įvadas. Vilnius: Mokslas. p. 119.
- Klimas, A. (1994). „The Anglicization of Lithuanian“. Lituanus. 40, Nr. 2. ISSN 0024-5089. Suarchyvuotas originalas 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2019-05-29.
- Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 161. ISBN 5-420-01444-0.
- Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija II. Vilnius: „Mokslas“. pp. 35–36.
- Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija II. Vilnius: „Mokslas“. p. 22.
- Urbutis (2001). „aplúokas“. Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė. Nuoroda tikrinta 2019-07-13.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 145–146. ISBN 5-87444-225-1.
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык“. Балтийские языки. Языки мира. М.: Academia. p. 146. ISBN 5-87444-225-1.
- Мейе А. (2007). Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков. М.: Издательство ЛКИ. pp. 101–102.
- Kabelka, J. (1982). Baltų filologijos įvadas. Vilnius: Mokslas. pp. 124—125.
- Otrębski, J. (1958). Gramatyka języka litewskiego I. Warszawa: PWN. p. 63.
- Топоров В. Н., Сабаляускас А. Ю. Балтистика, p. 65-67
- Дини П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. pp. 429–432. ISBN 5-94282-046-5.
- Bonifacas Stundžia. „Lietuvių kalbos studijos užsienyje“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2019-05-30.
- 2013(平成25)年度 東京外国語大学市民聴講生科目概要一覧, tufs.ac.jp
Literatūra
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. Литовский язык // Балтийские языки. — М.: Academia, 2006. — С. 93-155.
- Дини П. Балтийские языки. — М.: ОГИ, 2002.
- Lietuvių kalbos gramatika. — Vilnius: Mokslas, 1985.
- Mathiassen T. A Short Grammar of Lithuanian. — Columbus: Slavica Publishers, Inc., 1996.
- Otrębski J. Gramatyka języka litewskiego. — Warszawa: PWN, 1958.
- Vaičiulytė-Romančuk O. Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. — Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego, 2009. — ISBN 978-83-89663-09-2
Nuorodos
Vikicitatos
- Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių tarmių žemėlapis
- Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapis Archyvuota kopija 2021-04-20 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvių kalba ir literatūros istorija Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvių kalbos žodynas
- Rašybos testai
- Straipsnis apie lietuvių kalbą
- Baltai
| Straipsnis „Lietuvių kalba“ yra paskelbtas pavyzdiniu, taigi pripažintas vienu geriausių lietuviškosios Vikipedijos straipsnių. Jei matote, kaip pagerinti straipsnį nekenkiant prieš tai darytam darbui, visada prašome prisidėti. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvių kalba, Kas yra Lietuvių kalba? Ką reiškia Lietuvių kalba?
Lietuviu kalbaKalbamaLietuvoje tautines mazumos Baltarusijoje Lenkijoje Latvijoje JAV JK Airijoje Kanadoje Rusijoje Argentinoje Australijoje BrazilijojeKalbanciuju skaicius 3 3 mln gimtakalbiu 3 6 mln is visoKilmeIndoeuropieciu prokalbe Baltu slavu prokalbeBaltu prokalbe Baltu kalbos Rytu baltu kalbos lietuviuOficialus statusasOficiali kalba Lietuva Punsko valscius Lenkija Europos SajungaPriziurincios institucijosValstybine lietuviu kalbos komisijaKalbos kodaiISO 639 1ltISO 639 2litISO 639 3litLITGeografinis paplitimasVikipedija Lietuviu kalbaVikizodynas Lietuviu kalba Lietuviu kalba is baltu prokalbes kilusi lietuviu tautos kalba kuri Lietuvoje yra valstybine o Europos Sajungoje viena is oficialiuju kalbu Lietuviskai kalba apie tris milijonus zmoniu dauguma ju gyvena Lietuvoje Drauge su latviu mirusiomis prusu jotvingiu ir kitomis baltu kalbomis priklauso indoeuropieciu kalbu seimos baltu kalbu grupei Pirmieji lietuviu kalbos rasytiniai paminklai atsirado velokai apie XVI a taciau net dabartine lietuviu kalba pasizymi dideliu archajiskumu ypac vardazodziu linksniavimo srityje Fonetiskai ir morfologiskai konservatyvi lietuviu kalba zymiai artimesne baltu prokalbei negu naujoviskesne latviu kalba Lietuviu kalba archajiskiausia is gyvuju indoeuropieciu kalbu issaugojusi daugybe indoeuropieciu prokalbes ypatybiu lietuviu kalba yra vienintele gyvoji kalba kuria galima paaiskinti tiesiogiai remiantis bendruju indoeuropietiskuju formuliu sistema Lietuviu kalba skirstoma į dvi pagrindines tarmes aukstaiciu ir zemaiciu Dabartine bendrine lietuviu kalba grindziama vakaru aukstaiciu kauniskiu snekta is visu lietuviu kalbos snektu ji senoviskiausia Lietuviu kalboje yra 45 priebalsines ir 13 balsiniu fonemu įskaitant ir vartojamas tik skoliniuose Budingos minkstuju ir kietuju priebalsiu poros skiriamas balsiu ilgumas Kirtis laisvas tariamos priegaides taciau raste kirtis ir priegaides paprastai nezymimi Morfologiskai lietuviu kalba yra fleksine Sintakse pasizymi palyginti laisva zodziu tvarka pagrindine zodziu tvarka sakinyje SVO veiksnys tarinys papildinys Zodyno dauguma sudaro veldiniai tarp skoliniu vyrauja slavizmai ir germanizmai Kalba uzrasoma papildyta lotynu abecele vartojamos 32 raides PavadinimasSavivardis lietuviu kalba suprastinas kaip lietuviu tautybes zmoniu kalba Senuosiuose rastuose pasitaiko kalbos pavadinimas lietuviskas liezuvis vertinys is rus litovskij yazyk arba lenk jezyk litewski lietuviu kalboje liezuvis nuo seno reiske tik anatominį organa Savo ruoztu lietuvisreiskia Lietuvos gyventojas Zodis Lietuva kiles is baltu prokalbes leituṷa kuris anksciau buvo gretinamas su lot litus krantas taciau semantiskai si etimologija silpna istorine Lietuva nesieke pakrantes A Sachmatovas zodį Lietuva siejo su siaures vakaru Prancuzijos sritiesArmorikos pavadinimu vid air Letha val Llydaw lt pḷtau ir dare prielaida kad baltai sį pavadinima bus pereme is venetu bet kiti mokslininkai sios hipotezes nepalaike J Otrembskis mane kad pradzioje zodis leituṷa priklause u kamienui leitus ir reiske vietove aplink upe leita kaip Vilnius vietove prie upes Vilnia plg liet lieti Sia upe J Otrembskis mane buvus Nemuna K Kuzavinio teigimu zodzio Lietuva kilme susijusi su vandenvardziu Lietava suslavintai Lietauka Neries intaku S Karaliunas iskele hipoteze kad zodis Lietuva pirma reiske karinį darinį ir sį zodį gretino su sen isl lid sen sved lith sen fryz lid ir vid vok z leide dieninis palyda burys kariuomene Kalbos geografijaArealas ir kalbos vartotoju skaicius Vokieciu metrastininko Ulricho fon Richentalio XV a knygoje Chronik des Konstanzer Konzils kurioje aprasomas Konstanco susirinkimas ir jo dalyviai 1414 1418 pamineta Lingwa Lietowia lietuviu kalba Lietuviu kalba paplitusi Lietuvoje taip pat nedidelese autochtoninese lietuviu srityse uz Lietuvos ribu bei kitose salyse siaures rytu Lenkijos regionuose 2011 m 5 408 zmones lietuviu kalba nurode kaip gimtaja 5 303 ja vartojo namuose Baltarusijoje 2009 m duomenimis is 5 087 etniniu lietuviu 1 597 lietuviu kalba nurode kaip gimtaja bet tik 277 ja vartoja namuose Rusijoje 31 295 kalbos vartotoju 2010 m Ukrainoje 2001 m duomenimis 1932 is 7 207 lietuviu gimtaja kalba laiko lietuviu Latvijoje 2011 m 1 819 is 24 479 lietuviu sia kalba įvardijo kaip gimtaja taip pat lietuviskai kalbama JAV 42 306 kalbos vartotojai is 727 000 lietuviu kilmes amerikieciu Kanadoje 2011 m 7 600 lietuviu is kuriu 7 245 zmonems lietuviu kalba vienintele gimtoji Brazilijoje Argentinoje Urugvajuje Didziojoje Britanijoje Vokietijoje Australijoje Bendrasis kalbos vartotoju skaicius 3 001 430 zmoniu kitais duomenimis apie 3 6 mln 2011 m Lietuvoje lietuviu kalba 2 597 488 zmonems buvo gimtoji ir 302 684 zmonems buvo uzsienio kalba Lietuviu kalbos paplitimas Nuo XV a prasidejo lenku kalbos brovimasis į Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes zemes Lietuviu kalbos dirvoje formavosi dalis lenku kalbos pakrasciu tarmiu kai kurios siu tarmiu ypatybes nulemtos lietuviu kalbos įtakos Lietuviu kalba JAV patyre didele anglu kalbos įtaka daugiausia ji reiskiasi zodyne Pavyzdziui vartojami tokie anglicizmai divorsas istuoka lt angl divorce ki sas bucinys lt angl kiss karas automobilis lt angl car Dazni semantiniai vertiniai pavyzdziui saũkti skambinti reiksme plg angl to call arba sal tis persalimo reiksme plg angl cold Taip pat Amerikos lietuviu kalboje vartojama daugybe slavizmu kurie bendrineje lietuviu kalboje jos gryninimo laikotarpiu buvo pasalinti Fonetikoje dazniau vartojamos bendrineje kalboje laikomos paribinemis fonemos h ir f be to esama priegaidziu pokyciu Morfologijoje matyti pastangos suvienodinti esamojo laiko ir bendraties kamienus pavyzdziui pir ka perka vengiama neveikiamosios rusies formu painiojami kietieji ir minkstieji veiksmazodzio kamienai Tarmes Pagrindinis straipsnis Lietuviu kalbos tarmes Lietuviu kalbos tarmiu zemelapis Zemaiciu tarme Vakaru zemaiciai Siaures zemaiciai kretingiskiai telsiskiai Pietu zemaiciai varniskiai raseiniskiai Aukstaiciu tarme Vakaru aukstaiciai siauliskiai kauniskiai Klaipedos krasto aukstaiciai Rytu aukstaiciai paneveziskiai sirvintiskiai anykstenai kupiskenai uteniskiai vilniskiai Pietu aukstaiciai Lietuviu kalba skirstoma į dvi pagrindines tarmes aukstaiciu ir zemaiciu tarmiu pavadinimai kile nuo zodziu aukstas ir zẽmas pagal tarmiu atstovu gyvenamasias vietoves Nemuno tekmes atzvilgiu aukstaiciai gyvena labiau Nemuno aukstupyje o zemaiciai zemupyje Aukstaiciu tarme dalijama į tris patarmes vakaru rytu ir pietu Zemaiciu tarme taip pat skirstoma į tris patarmes vakaru siaures ir pietu Pagal bendrines kalbos dvibalsio uo atitikmenis zodyje duona pietu zemaiciai vadinami du nininkais siaures zemaiciai dounininkais vakaru zemaiciai donininkais Aukstaiciu ir zemaiciu tarminiai skirtumai susije su senu gentiniu susiskaidymu zemaiciu tarme patyrusi kursiu kalbos įtaka be to siudvieju tarmiu skirtumams turejo įtakos ilga Zemaitijos nepriklausomybe nuo Lietuvos Aukstaiciu tarme senoviskesne zemaiciu tarmeje daugiau naujoviu ir beje kai kuriomis ypatybemis zemaiciu tarme priarteja prie latviu kalbos Mazojoje Lietuvoje buvo vartojamos vakaru aukstaiciams kauniskiams artimos snektos Lietuviu kalbos salose yra arba buvo kalbama rytu Apsas Gerveciai Lazunai Ciskodas vakaru Zietela ir pietu Punskas Seinai Suvalkai Varenavas Rodunia aukstaiciu patarmemis Dabartine bendrine lietuviu kalba grindziama vakaru aukstaiciu kauniskiu snekta RasybaPagrindinis straipsnis Lietuviu abecele Seniausi zinomi lietuviski įrasai glosos Johannes Herolt knygoje Liber Discipuli de eruditione Christifidelium Mokiniu knyga apie Kristaus sekeju lavinima Zodziai teprydav ſ ʒy tepridauzia vbagyſte ubagyste Standartines lietuviskos klaviaturos zenklu isdestymas Lietuviu kalbai uzrasyti nuo XVI a vartojama siek tiek papildyta lotynu abecele Po 1863 1864 m sukilimo Rusijos imperijos valdzia buvo įvedusi draudima spausdinti įvezti ir platinti lietuviskus taip pat ir latviu kataliku leidinius lotyniskomis raidemis Priesinantis siam draudimui lietuviska spauda lotynu abecele knygnesiu buvo gabenama is uzsienio Mazosios Lietuvos JAV ir kt Spaudos draudimo laikotarpiu Rusijos imperijos valdzia nepaisydama visuomenes pasipiktinimo leido lietuviskus leidinius tik kirilica Spaudos lotynu abecele draudimas galiojo iki 1904 m Dabartine abecele grįsta lotynu raidynu Turimos 32 raides is ju 23 paimtos tiesiogiai is lotynu abeceles likusios 9 ios papildytos diakritiniais zenklais q w x į abecele neįeina Raides f h ir junginys ch vartojama svetimos kilmes zodziuose Dabartinis lietuviu kalbos raidynas yra ortografines reformos rezultatas sia reforma darbe Lietuviskos kalbos gramatika 1901 m kodifikavo ir lietuviska rasyba nuo lenkiskosios atitolino J Jablonskis Ceku abeceles pavyzdziu buvo pradetos vartoti raides v vietoj w s vietoj sz c vietoj cz z vietoj z u ilgoji imta zymeti kaip u o i ilgoji kaip y Nr Raide Pavadinimas Tarimas TFA 1 A a a ɑ 2 A a a nosine ɑː 3 B b be b 4 C c ce t s 5 C c ce t ʃ 6 D d de d 7 E e e ɛ aeː 8 e e e nosine aeː 9 Ė e e eː 10 F f ef f 11 G g ge g 12 H h ha ɣ 13 I i i trumpoji ɪ 14 Į į i nosine iː 15 Y y i ilgoji iː 16 J j jot j Nr Raide Pavadinimas Tarimas TFA 17 K k ka k 18 L l el ɫ 19 M m em m 20 N n en n 21 O o o ɔ oː 22 P p pe p 23 R r er r 24 S s es s 25 S s es ʃ 26 T t te t 27 U u u ʊ 28 Ų u u nosine uː 29 u u u ilgoji uː 30 V v ve ʋ 31 Z z ze z 32 Z z ze ʒ Priebalsiu palatalizacija minkstinimas pries priesakines eiles balsius pvz e e i niekaip papildomai nezymima pries uzpakalines eiles balsius pvz a o u palatalizacija zymima raide i pavyzdziui cia t ʃʲɛ Raidziu daznumas devyniuose dideles apimties bendrines lietuviu kalbos risliuose tekstuose IstorijaBaltisku vandenvardziu paplitimo arealas Plotas kuriame gausu baltisku vandenvardziu Plotas kur baltisku vandenvardziu nedaug ir dalis ju abejotiniBaltu genciu paplitimas XII a pabaigoje XIII a pradziojeLietuviu kalbos paplitimas XVI a Lietuviu kalba Europos kalbu zemelapyje 1741 m Anksciausias lietuviu kalbos rasytinis paminklas priskiriamas 1503 1515 metams Ranka rasyta malda paskutiniame knygos Tractatus sacerdotalis puslapyje StrasburasAntrastinis Martyno Mazvydo katekizmo pirmosios lietuviskos knygos puslapis 1547 m M Muravjovo ediktas Drauge su latviu prusu jotvingiu ir kitomis baltu kalbomis lietuviu kalba kilusi is baltu prokalbes Anksciau lietuviu kalba buvo snekama zymiai didesneje teritorijoje negu dabar Dar XIV XVI a lietuviu kalbos plotas sudare daugiau kaip 100 000 km dabartinis Lietuvos plotas yra 65 300 km o Abaliankos Oboles aukstupyje įsikure Obolcai ir Orsa buvo tolimiausia lietuviu kalbos sala nuo to meto lietuviu kalbos masyvo nutolusi daugiau kaip per 200 km Lietuviu ir latviu kalbos eme skirtis apytiksliai I amziuje o V VII amziuose siedvi kalbos galutinai atsiskyre Manoma kad mazdaug XIII XIV amziuje susiformavo lietuviu kalbos pagrindines aukstaiciu ir zemaiciu tarmes kurios veliau savo ruoztu skilo į patarmes ir snektas Palyginti su baltu prokalbe lietuviu kalbos fonetika ir fonologija pakito nezymiai Svarbiausios yra sios naujoves Del skoliniu z liovesi buves fonemos s alofonu ir tapo savarankiska fonema Baltu prokalbes junginiai tj ir dj apie XIV a atitinkamai virto afrikatomis c ir dz Apytiksliai XVI a ilgasis balsis a virto ō bralis gt brolis dalyje tarmiu a isliko Junginiai balsis nosinis priebalsis n pries nesprogstamuosius priebalsius ir zodzio gale virto nosiniais balsiais ka sti greta kanda Po XVI XVII a nosine tartis isnyko Pries abilupius priebalsius p b nosinis priebalsis n virto m tam pa greta anka Tam tikrais atvejais ilgieji balsiai zodzio gale sutrumpejo ta gt ta zr Leskyno desnis Bendrines lietuviu kalbos istorija skirstoma į siuos laikotarpius I Senasis laikotarpis XVI XVIII a XVI XVII a Zengiami pirmieji bendrines kalbos kurimo zingsniai XVIII a Atsiranda rastu ir snekamosios kalbos atotrukis II Naujasis laikotarpis Nuo XIX a pirmosios puses iki 1883 m laikrascio Ausra sukurimo Palaipsniui pereinama prie bendrines kalbos grindimo vakaru aukstaiciu pietinemis kauniskiu snektomis Nuo XIX a antrosios puses iki XX a pradzios 1883 1919 m Galutinai pereinama prie vakaru aukstaiciu pietiniu snektu Įtvirtinamos bendrines kalbos normos Lietuvos Respublikos laikotarpis 1919 1940 m Kodifikuojamos bendrines kalbos normos issiplecia bendrines lietuviu kalbos vartojimo sfera Sovietmetis 1940 1990 m Bendrine kalba įsiskverbia į dauguma komunikavimo sferu Atkurtos nepriklausomybes laikotarpis nuo 1991 m iki siu dienu Tolesnis bendrines kalbos plitimas į visas komunikavimo sritis Anksciausias lietuviu kalbos rasytinis paminklas priskiriamas 1503 metams tai yra maldos Teve musu Sveika Marija Tikiu Dieva Teva jos įrasytos ranka paskutiniame Strasbure isleistos knygos Tractatus sacerdotalis puslapyje Tekstas pasizymi rytu aukstaiciu vilniskiu snektos ypatybemis ir tikriausiai yra nurasytas nuo senesnio originalo Lietuviu kalba pamineta tarp visu į Konstanca atvykusiu atstovu kalbu Ulrich von Richental Chronik des Konstanzer Konzils 1483 m Knygu leidyba pradeta 1547 m isspausdinus Martyno Mazvydo katekizma parasyta pietu zemaiciu patarme į kuria įpinta vakaru aukstaiciu patarmes ypatybiu Sis katekizmas isleistas Karaliauciuje dabartiniame Kaliningrade Į knyga įtrauktas pirmasis lietuviu kalbos vadovelis elementorius Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rasyti jame autorius 4 puslapiuose pateikia abecele ir keleta paties sukurtu gramatikos terminu Pirmoji Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes teritorijoje isleista knyga tai Mikalojaus Dauksos Katekizmas isspausdintas 1595 m Vilniuje M Dauksos katekizmas parasytas vadinamuoju vidurio rastu kalbos variantu kuris grįstas vakaru aukstaiciu patarmes Kedainiu apylinkiu snektomis M Dauksos katekizmas svarbus ir del to kad tai pirmasis kirciuotasis lietuviskas tekstas 1620 m pasirode ir pirmasis lietuviu kalbos zodynas paremtas rytu rastu kalbos variantu sostines tarme jis buvo isleistas penkis kartus tai Konstantino Sirvydo Dictionarium trium linguarum 1653 m isleistas gramatikos vadovelis Danieliaus Kleino Grammatica Litvanica Laikantis Z Zinkeviciaus koncepcijos XVII a tureti trys bendrines lietuviu kalbos variantai vakaru remesi vakaru aukstaiciu pietinemis snektomis vidurio buvo grindziama vakaru aukstaiciu Kedainiu apylinkiu snektomis ir rytu remesi Vilniaus miesto kalba kurios pagrindas rytu aukstaiciu vilniskiu snekta Pirmasis variantas buvo vartojamas Mazojoje Lietuvoje antrasis ir treciasis Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje Mazosios Lietuvos arba vakaru lietuviu kalbos variantu rase Jonas Bretkunas ir Kristijonas Donelaitis Vidurio variantu rase M Dauksa ir M Petkevicius o rytu K Sirvydas ir J Jaknavicius XVIII a pradzioje lietuviu kalbos rytu rastu variantas isnyko del lenku kalbos įtakos Vilniuje tame paciame amziuje eme nykti vidurio variantas nors su islygomis issilaike iki XIX a prasidejusio lietuviu tautinio atgimimo ir tik Mazojoje Lietuvoje lietuviu kalba pletojosi toliau Prie rastu variantu nunykimo prisidejo ir tai kad buvo okupuota Abieju Tautu Respublika Grozines literaturos lietuviu kalba atsiradimas siejamas su Kristijono Donelaicio vardu sis rasytojas gyveno Mazojoje Lietuvoje Didele reiksme lietuviu bendrines kalbos ir tautines savimones susidarymui turejo A Sleicherio veikalas Lietuviu kalbos vadovas vok Handbuch der litauische Sprache 1856 1857 m jame atskleidziamas didelis lietuviu kalbos konservatyvumas ir jos formu panasumas į prestiziniu kalbu formas pavyzdziui į lotynu senosios graiku ir sanskrito Veliau Dz Nehru rase kad lietuviu kalba sanskritui artimesne uz kitas Europos kalbas Buvo pastebeti tikslus lietuviu kalbos ir sanskrito zodziu atitikmenys pavyzdziui sunus naktis padas 1795 m po treciojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo kai Lietuva buvo įtraukta į Rusijos imperija Lietuvoje buvo pradetas rusinimas Prie lietuviu kalbos pletotes tuo metu prisidejo zemaiciu tarme rasiusieji Simonas Daukantas ir Motiejus Valancius 1864 m po 1863 m sukilimo M Muravjovas Vilniaus gubernijos generalgubernatorius įvede spaudos lotynu abecele draudima ir sieke įdiegti grazdanka lietuviu abecele kirilicos raidemis kuria sudare I Kornilovas Knygos lotyniskomis raidemis ir toliau buvo spausdinamos uzsienyje Rytprusiuose ir JAV Nepaisydami grieztu bausmiu leidinius gabendavo knygnesiai 1904 m spaudos draudimas buvo panaikintas XX a buvo aktyviai susitelkta į vieningos vakaru aukstaiciu kauniskiu snekta grįstos lietuviu bendrines kalbos normos sudaryma Unifikuojant svarbu vaidmenį atliko laikrasciai Ausra ir Varpas taip pat ir kalbininkai pavyzdziui J Jablonskis ir K Buga Sustiprejus kalbos purizmui J Jablonskis aktyviai kure naujadarus skirtus lietuviu kalbos zodynui papildyti arba skoliniams pakeisti antzmogis is ant ir zmogus sudaryta sekant vok Ubermensch turinỹs is ture ti degtukas is degti mokykla is mokyti lai krodis is laĩkas ir rodyti isstume skolinį is lenku kalbos dziẽgorius Daug zodziu buvo paimta is senuju rastu bei tarmiu pavyzdziui vir sininkas tarmese reiske vyresnysis piemuo sudaryta is virsus isstume skolinį is rusu kalbos nacalnikas mirtis isstume slavizma smer tis vaistas isstume slavizma liẽkarstvos Ne visi naujadarai prigijo pavyzdziui dirbtuvas masina is dirbti krautuve muziejus is krauti tolkalbis telefonas is toli ir kalbe ti nesugebejo isstumti tarptautiniu zodziu ir kalboje neisliko Po to kai Sovietu Sajunga okupavo Lietuva isaugo rusu kalbos įtaka lietuviu kalbai Vis daugiau lietuviu tapo dvikalbiais mokanciais taip pat ir rusiskai Rusu kalba daugiau mokejo vyru negu moteru o tai susije su privalomaja karine tarnyba sovietineje kariuomeneje Rusu kalba dazniau vartota miestuose ir tuose rajonuose į kuriuos po karo daugiau privaziavo rusakalbiu Rusu kalba eme stumti lietuviu kalba administravimo srityje gamyklinese instrukcijose rusu kalba placiai vartota ziniasklaidoje ir svietime Del viso to is rusu kalbos eme plusti skoliniai ir vertiniai Vis delto tuo paciu metu pletojosi tautine lietuviu kultura ir įvairejo lietuviu kalbos vartojimo sferos Po Sovietu Sajungos zlugimo lietuviu kalba Lietuvoje paskelbta valstybine o rusu kalbos vartojimas susiaurejo isaugo lietuviskai mokanciu tautiniu mazumu atstovu procentas suaktyvejo lietuviu kalbos kontrole besirupinanciu valstybiniu tarnybu veikla Į kalba ypac didmiesciuose eme smarkiai skverbtis anglybes Fonetika ir fonologijaBalsiai Lietuviu kalbos balsiai Trumpieji balsiai Ilgieji balsiaiPakilimas EilePriesakine UzpakalineAukstutinis ɪ ʊVidurinis e ɔ Zemutinis ɛ ɐ Pakilimas EilePriesakine UzpakalineAukstutinis iː uːVidurinis eː oːZemutinis aeː ɑː Trumpasis ɔ pasitaiko tik skoliniuose Be to kai kurie kalbos vartotojai skoliniuose trumpajį ɛ atvira taria kaip e uzdara Dazniausiai negaliniuose skiemenyse tvirtagaliskai tariami ɛ ir ɐ pailgeja virsta aeː ɑː nẽsa kasa nors taip nutinka ne visose morfologinese padetyse nesti kasti Balsiu ilgumas turi skiriamaja reiksme gali sudaryti minimaliasias poras linas toks augalas lynas stipri virve suplukti susilti suprakaituoti suplu kti sumusti isgrįsti Ilgasis balsis aeː pries priesakines eiles balsius ir minkstuosius priebalsius susiaureja ir tampa ɛː plg mẽnas ˈmʲaeːn ɐs ir mẽne ˈmʲɛːn ʲeː t p kiaune ˈkʲae ˑʊ n ʲeː ir veidas ˈvʲɛ ˑɪ d ɐs Lietuviu kalboje yra sesi savieji dvibalsiai ei ai ui au ie uo ir trys pasitaikantys skoliniuose oi ou eu Be to balsiu e a u i ir sonantu r l n m junginiai sudaro sesiolika misriuju dvigarsiu Priebalsiai Lietuviu kalboje yra 45 priebalsiai įskaitant ir pasitaikancius tik skoliniuose Visi priebalsiai isskyrus j turi minkstasias poras Lietuviu kalbos priebalsiu sistema skliausteliuose nurodyti padetiniai fonemu variantai alofonai arba tik skoliniuose randamos fonemos poromis pateikiami duslieji p pʲ ir skardieji b bʲ priebalsiai Tarimo budas Abilupiniai Lupu dantiniai Dantiniai Alveoliniai Palataliniai GomuriniaiSprogstamieji p pʲ b bʲ t tʲ d dʲ k kʲ g gʲNosiniai m mʲ n nʲVirpamieji r rʲAfrikatos t s t sʲ d z d zʲ ʧ ʧʲ dʒ dʒʲPuciamieji f fʲ s sʲ z zʲ ʃ ʃʲ ʒ ʒʲ x xʲ ɣ ɣʲ Pusbalsiai v vʲ jSoniniai ɫ lʲ Pries priebalsius k ir g tariamas padetinis n variantas gomurio uzpakalinis priebalsis ŋ Prozodija Pagrindiniai straipsniai Lietuviu kalbos kirciavimas ir Kirciuote Lietuviu kalbos kirtis laisvas ir muzikinis Raste kirtis ir priegaide paprastai nenurodomi isskyrus mokomaja moksline literatura ir zodynus Esama dvieju priegaidziu akuto tvirtaprade priegaide ir cirkumflekso tvirtagale priegaide priegaides skiriamos ilguosiuose skiemenyse kuriuos sudaro grynieji dvibalsiai bei misrieji dvigarsiai ir ilgieji balsiai Nera vieningos nuomones ar trumpieji skiemenys turi priegaide taciau dazniausiai teigiama kad trumpieji skiemenys tariami be priegaides ir jie zymimi graviu kairiniu kircio zenklu Trumpuosius skiemenis sudaro trumpieji balsiai a e i u ir tarptautiniuose zodziuose trumpasis o pavyzdziui kas nes ki s bus metodas Akutui budingas aukstesnis tonas pirmajame skiemens demenyje krentanti intonacija o cirkumfleksui antrajame kylanti intonacija Akutas zymimas desininiu kircio zenklu cirkumfleksas riestiniu taciau grynuosiuose dvibalsiuose ir misriuosiuose dvigarsiuose cirkumflekso zenklas rasomas virs antrosios junginio raides Tvirtaprade priegaide dvigarsiuose kuriu pirmasis demuo yra trumpieji balsiai i u e o bei dvibalsiuose ui eu oi ou uzrasoma graviu kairiniu kircio zenklu Be to kai kurie zodziai be pagrindinio kircio turi zodynuose paprastai nezymima papildoma kirtį arba net du papildomus kircius pavyzdziui zodyje penkiasdesimt silpnesniu kirciu pasizymi antrasis balsis e Lietuviu priegaidziu tarimas yra priesingas latviu ir prusu priegaidziu tarimui siudvieju kalbu priegaidziu tarimas senoviskesnis zr Endzelyno desnis Anot K Bugos lietuviu kalbos priegaides buvo pertvarkytos po XII a Lietuviu kalboje isskiriamos keturios kirciuotes galioja Sosiuro Fortunatovo desnis Be jo lietuviu kalboje veikia Leskyno ir Niemineno desniai MorfologijaTradiciskai lietuviu kalboje isskiriama vienuolika kalbos daliu daiktavardis budvardis skaitvardis įvardis prieveiksmis veiksmazodis prielinksnis jungtukas dalelyte jaustukas ir istiktukas Daiktavardis Linksniuojamosios kalbos dalys turi septynis linksnius į kuriuos tradiciskai įtraukiamas ir sauksmininkas nors jis nenurodo rysiu su sakinio dalimis vardininkas kilmininkas naudininkas galininkas įnagininkas vietininkas sauksmininkas1925 m dvieju litu moneta kurioje daiktavardis litas vartojamas ne su daugiskaitos du litai o su dviskaitos du litu vardininku Be to lietuviu kalbos salose Baltarusijoje yra islike dar keletas linksniu aliatyvas ir adesyvas o rytu ir pietu Lietuvoje gana gyvai tebevartojamas iliatyvas Iliatyvas neretai pavartojamas laisvuosiuose stiliuose grozineje literaturoje jis ypac patogus siekiant isvengti dvieju galininkiniu konstrukciju susiruoseme vaziuoti į miẽsta į paroda susiruoseme vaziuoti miẽstan į paroda rytoj vỹksime į kalnus į trobẽle rytoj vỹksime kalnuosna į trobẽle Bendrineje kalboje paprastai vartojama tik keletas aliatyvo velniop suniop galop rudeniop vakarop myriop ir adesyvo namiẽ arti toli netoli anksti kilmes prieveiksmiu Iliatyvas bendrineje kalboje vartojamas sustabarejusiuose posakiuose ir prieveiksmiuose patraukti baudziamojon atsakomyben iskelti aikste n įrasyti sa skaiton vidun laukan i soren Grozineje literaturoje tautosakoje ir tarmese randama daiktavardziu dviskaitos formu Lietuviu kalboje isskiriamos penkios linksniuotes kiekviena is ju daloma į paradigmas Is viso yra 12 linksniavimo paradigmu Pirmajai linksniuotei priklauso vyriskosios gimines daiktavardziai besibaigia galunemis as I paradigma ias arba j as II paradigma is arba ys III paradigma I linksniuote pavyzdziu imant zodziu vyras ve jas ir brolis linksniavima I paradigma II paradigma III paradigmavns dgs vns dgs vns dgs V vyras vyrai ve jas ve jai brolis broliaiK vyro vyru ve jo ve ju brolio broliuN vyrui vyrams ve jui ve jams broliui broliamsG vyra vyrus ve ja ve jus brolį broliusĮn vyru vyrais ve ju ve jais broliu broliaisVt vyre vyruose ve jyje ve juje ve juose brolyje broliuoseS vyre vyrai ve jau ve jai broli broliai Antrajai linksniuotei priklauso moteriskosios gimines daiktavardziai taip pat keletas vyriskosios ir bendrosios giminiu daiktavardziu si linksniuote baigiasi galunemis a VI paradigma ia j a arba i VII paradigma e VIII paradigma II linksniuotes daiktavardziu ranka vysnia ir bite linksniavimas VI paradigma VII paradigma VIII paradigmavns dgs vns dgs vns dgs V ranka rankos vysnia vỹsnios bi te bi tesK rankos ranku vỹsnios vỹsniu bi tes bi ciuN rankai rankoms vỹsniai vỹsnioms bi tei bi temsG ranka rankas vỹsnia vysnias bi te bitesĮn ranka rankomis vysnia vỹsniomis bi te bi temisVt rankoje rankose vỹsnioje vỹsniose bi teje bi teseS ranka rankos vỹsnia vỹsnios bi te bi tes Treciajai linksniuotei priklauso moteriskosios IX paradigma ir vyriskosios X paradigma giminiu daiktavardziai besibaigia galune is III linksniuotes zodziu sirdis ir dantis linksniavimas IX paradigma X paradigmavns dgs vns dgs V sirdi s si rdys danti s dantysK sirdiẽs sirdziu dantiẽs dantu N si rdziai sirdi ms danciui danti msG si rdį si rdis dantį danti sĮn sirdimi sirdimi s dantimi dantimi sVt sirdyje sirdyse dantyje dantyseS sirdiẽ si rdys dantiẽ dantys Ketvirtajai linksniuotei priklauso vyriskosios gimines daiktavardziai besibaigia galunemis us IV paradigma ius arba j us V paradigma Anksciau siai linksniuotei priklause ir moteriskosios gimines daugiskaitinis daiktavardis pẽlus pelai IV linksniuote zodziu tur gus ir sodzius linksniavimas IV paradigma V paradigmavns dgs vns dgs V tur gus tur gus sodzius sodziaiK tur gaus tur gu sodziaus sodziuN tur gui tur gums sodziui sodziamsG tur gu turgus sodziu sodziusĮn tur gumi tur gumis sodziumi sodziaisVt tur guje tur guose sodziuje sodziuoseS tur gau tur gus sodziau sodziai Penktajai linksniuotei priklauso vyriskosios gimines daiktavardziai XI paradigma turintys galune uo ir moteriskosios gimines daiktavardziai XII paradigma besibaigia galunemis uo ir e sesuo er s dukte er s jente ers vyro brolio zmona V linksniuotes zodziu suo ir sesuo linksniavimas XI paradigma XII paradigmavns dgs vns dgs V suo sunys sesuo sẽserysK suns sunu seser s seseru N suniui suni ms sẽseriai seseri msG sunį suni s sẽserį sẽserisĮn suniu sunimi sunimi s sẽseria seserimi seserimi sVt sunyje sunyse seseryje seseryseS suniẽ sunys seseriẽ sẽserys Lietuviu kalbos kirtis laisvas paslankus linksniuojant gali keisti vieta Isskiriamos keturios kirciuotes Priklausymas kuriai nors is kirciuociu nustatomas pagal daugiskaitos naudininka ir galininka Pirmojoje kirciuoteje siuodu linksniai galunese nekirciuojami antrojoje kirciuoteje daugiskaitos naudininkas galuneje nekirciuotas o galininkas kirciuotas treciojoje kirciuoteje daugiskaitos naudininkas galuneje kirciuotas o galininkas ne ketvirtojoje kirciuoteje abu sie linksniai kirciuoti galunese Pazymetina kad sias kirciuotes lietuviu kalboje turi ne tik daiktavardziai bet ir visos kitos linksniuojamosios formos budvardziai įvardziai skaitvardziai taip pat ir dalyviai Istoriskai II ir IV kirciuotes kilo atitinkamai is I ir III kirciuociu nes pradejo galioti Sosiuro Fortunatovo desnis I kirciuote tesia indoeuropieciu prokalbes baritonine kirciuote kirtis visada saknyje o III kirciuote indoeuropieciu prokalbes oksitonine kirtis kilnojamas is galunes į kamiena I linksniuotes daiktavardziu vyras ratas langas namas kirciavimas I kirciuote II kirciuote III kirciuote IV kirciuotevns dgs vns dgs vns dgs vns dgs V vyras vyrai ratas ratai langas langai namas namai K vyro vyru rato ratu lango langu namo namu N vyrui vyrams ratui ratams langui langams namui namamsG vyra vyrus rata ratus langa langus nama namusĮn vyru vyrais ratu ratais langu langai s namu namai sVt vyre vyruose rate ratuose lange languose name namuoseS vyre vyrai rate ratai lange langai name namai Budvardis Lietuviu kalboje budvardziai eina pries daiktavardzius ir su jais derinami gimine skaiciumi ir linksniu Grozineje literaturoje ir tarmese vartojama budvardziu dviskaita Esama įvairiu budvardziu skirstymo sistemu Pasak vienos is ju pagal vienaskaitos vardininko galunes budvardziai skirstomi į tris linksniuotes vyr g as mot g a I linksniuote vyr g us mot g i II linksniuote vyr g is mot g e III linksniuote Laikantis kito skirstymo vyriskosios gimines budvardziai dalijami į dvi linksniuotes kurios savo ruoztu grupuojamos į penkias paradigmas Pirmajai paradigmai priklauso vienaskaitos vardininke besibaigia galune as budvardziai antrajai galune ias treciajai galunemis is arba ys vienaskaitos vardininke ir galune i daugiskaitos vardininke ketvirtajai paradigmai galunemis is arba ys vienaskaitos vardininke ir galune iai daugiskaitos vardininke Penktajai paradigmai sudaranciai antraja vyriskosios gimines budvardziu linksniuote priklauso vienaskaitos vardininke besibaigia galune us budvardziai Vyriskosios gimines budvardziu gẽras zalias didelis medinis grazus linksniavimas I linksniuote II linksniuoteI paradigma II paradigma III paradigma IV paradigma V paradigmavns dgs vns dgs vns dgs vns dgs vns dgs V gẽras geri zalias zali di delis dideli medi nis medi niai grazus grazusK gẽro geru zalio zaliu di delio dideliu medi nio medi niu grazaũs graziu N geram geriems zaliam zaliems dideliam dideliems medi niam medi niams graziam graziemsG gẽra gerus zalia zalius di delį di delius medi nį medinius grazu graziusĮn geru geraĩs zaliu zaliai s di deliu dideliai s mediniu medi niais graziu graziai sVt gerame geruose zaliame zaliuose dideliame dideliuose medi niame medi niuose graziame graziuoseS gẽras geri zalias zali di deli dideli medi ni medi niai grazus grazus Moteriskosios gimines budvardziu linksniavimas vienodesnis isskiriamos keturios paradigmos Pagal sestaja paradigma linksniuojami vienaskaitos vardininke besibaigia galune a moteriskosios gimines budvardziai pagal septintaja galune ia pagal astuntaja galune i pagal devintaja galune e Moteriskosios gimines budvardziu linksniavimas VI paradigma VII paradigma VIII paradigma IX paradigmavns dgs vns dgs vns dgs vns dgs V gera gẽros zalia zalios grazi grazios medi ne medi nesK geros geru zalios zaliu grazios graziu medi nes medi niuN gẽrai geroms zaliai zalioms graziai grazioms medi nei medi nemsG gẽra geras zalia zalias grazia grazias medi ne medinesĮn gera geromis zalia zaliomi s grazia graziomi s medine medi nemisVt geroje gerose zalioje zaliose grazioje graziose medi neje medi neseS gera gẽros zalia zalios grazi grazios medi ne medi nes Aukstesniojo laipsnio budvardziai sudaromi su priesaga esnis vyr g esne mot g grazus grazesnis grazi grazesne Auksciausiojo laipsnio budvardziai sudaromi su priesaga iausias vyr g iausia mot g graziausias graziausia Be siu vartojami aukstelesnysis grazelesnis ir visu auksciausiasis pats visu graziausias laipsniai Lietuviu kalboje nera bevardes gimines daiktavardziu taciau budvardziu bevarde gimine islaikyta pavyzdziui gẽra vyr g gẽras mot g gera grazu vyr g grazus mot g grazi Bevardes gimines budvardziai vartojami tada kai budvardzio nereikia derinti su daiktavardziu pavyzdziui man gẽra tai yra grazu Aukstesnysis bevardes gimines laipsnis sudaromas su priesaga iaũ auksciausiasis su priesaga iausia gẽra geriaũ geriausia Lietuviu kalboje esama ypatingu budvardzio formu tai įvardziuotiniai budvardziai prie ju priauge įvardziai jis ji Įvardziuotines formos vartojamos norint isskirti daikta is daugybes kitu arba nurodant jau zinoma dalyka Analogiskas formas įgyja ir kitos budvardiskai linksniuojamos kalbos dalys skaitvardziai įvardziai ir dalyviai Įvardziuotiniu budvardziu linksniavimas vienodesnis negu paprastuju Skirtumu matyti tik vyriskosios gimines vienaskaitos vardininke ir galininke Paprastieji neįvardziuotiniai budvardziai gali priklausyti bet kuriai is keturiu kirciuociu galingas a I vidutinis e II saldus i III grazus i IV I kirciuotes budvardziu įvardziuotines formos kirciuojamos pagal I kirciuote galingasis oji I visos kitos įvardziuotines formos pereina į IV kirciuote vidutinỹsis ioji IV saldusis ioji IV grazusis ioji IV Vyriskosios gimines įvardziuotiniu budvardziu linksniavimas vns dgs vns dgs vns dgs vns dgs V gerasis gerieji zaliasis zalieji didỹsis didieji grazusis graziejiK gẽrojo geru ju zaliojo zaliu ju didziojo didziu ju graziojo graziu juN gerajam geriesiems zaliajam zaliesiems didziajam didiesiems graziajam graziesiemsG gẽrajį geruosius zaliajį zaliuosius didįjį didziuosius grazujį graziuosiusĮn geruoju gerai siais zaliuoju zaliai siais didziuoju didziai siais graziuoju graziai siaisVt gerajame geruosiuose zaliajame zaliuosiuose didziajame didziuosiuose graziajame graziuosiuoseS gerasis gerieji zaliasis zalieji didỹsis didieji grazusis grazieji Moteriskosios gimines įvardziuotiniu budvardziu linksniavimas vns dgs vns dgs vns dgs vns dgs V geroji gẽrosios zalioji zaliosios didzioji didziosios grazioji graziosiosK gerosios geru ju zaliosios zaliu ju didziosios didziu ju graziosios graziu juN gẽrajai gerosioms zaliajai zaliosioms didziajai didziosioms graziajai graziosiomsG gẽraja gera sias zaliaja zalia sias didziaja didzia sias graziaja grazia siasĮn gera ja gerosiomis zalia ja zaliosiomis didzia ja didziosiomis grazia ja graziosiomisVt gerojoje gerosiose zaliojoje zaliosiose didziojoje didziosiose graziojoje graziosioseS geroji gẽrosios zalioji zaliosios didzioji didziosios grazioji graziosiosSkaitvardis Isskiriami tokie skaitvardziu skyriai bei poskyriai kiekiniai pagrindiniai dauginiai kuopiniai trupmeniniai kelintiniai Skaitvardzio vienas ir kelintiniu skaitvardziu vartojama ir bevarde gimine viena pi rma antra trẽcia Dauginiu skaitvardziu is bevardes gimines kilusios formos dvẽja trẽja kẽtveria dabartines kalbos atzvilgiu laikomos prieveiksmiais Visi kelintiniai skaitvardziai gali buti pirmasis pirmoji antrasis antroji treciasis trecioji Skaitvardziai nuo vieno iki dvidesimt vieno Kiekiniai Kelintiniai Dauginiai Kuopiniaivyr g mot g vyr g mot g vyr g mot g 1 vienas viena pi rmas pirma vieneri vienerios2 du dvi antras antra dveji dvẽjos dvẽjetas3 trỹs trẽcias trecia treji trẽjos trẽjetas4 keturi kẽturios ketvir tas ketvirta ketveri kẽtverios kẽtvertas5 penki penkios penktas penkta penkeri penkerios penketas6 sesi sẽsios sẽstas sesta seseri sẽserios sẽsetas7 septyni septynios septintas septinta septyneri septynerios septynetas8 astuoni astuonios astuntas astunta astuoneri astuonerios astuonetas9 devyni devynios devintas devinta devyneri devynerios devynetas10 dẽsimt desim tas desimta11 vienuolika vienuoliktas vienuolikta12 dvylika dvyliktas dvylikta13 trylika tryliktas trylikta14 keturiolika keturioliktas keturiolikta15 penkiolika penkioliktas penkiolikta16 sesiolika sesioliktas sesiolikta17 septyniolika septynioliktas septyniolikta18 astuoniolika astuonioliktas astuoniolikta19 devyniolika devynioliktas devyniolikta20 dvi desimt dvidesim tas dvidesimta21 dvi desimt vienas dvi desimt viena dvi desimt pirmas dvi desimt pirma Skaitvardziai nuo trisdesimt iki milijardo Kiekiniai Kelintiniaivyr g mot g 30 tri sdesimt trisdesim tas trisdesimta40 kẽturiasdesimt keturiasdesim tas keturiasdesimta50 penkiasdesimt penkiasdesim tas penkiasdesimta60 sẽsiasdesimt sesiasdesim tas sesiasdesimta70 septyniasdesimt septyniasdesim tas septyniasdesimta80 astuoniasdesimt astuoniasdesim tas astuoniasdesimta90 devyniasdesimt devyniasdesim tas devyniasdesimta100 sim tas sim tas simta200 du simtai dusim tas du sim tas dusimta du simta300 trỹs simtai trissim tas trỹs sim tas trissimta trỹs simta400 keturi simtai keturiasim tas keturi sim tas keturiasimta keturi simta500 penki simtai penkiasim tas penki sim tas penkiasimta penki simta600 sesi simtai sesiasim tas sesi sim tas sesiasimta sesi simta700 septyni simtai septyniasim tas septyni sim tas septyniasimta septyni simta800 astuoni simtai astuoniasim tas astuoni sim tas astuoniasimta astuoni simta900 devyni simtai devyniasim tas devyni sim tas devyniasimta devyni simta1000 tu kstantis tu kstantas tu kstanta2000 du tu kstanciai dutu kstantas du tu kstantas dutu kstanta du tu kstanta1 mln milijonas milijonas milijona1 mljrd milijardas milijardas milijarda Skaitvardis vienas linksniuojamas kaip budvardis du linksniuojamas ypatingai islaikant kai kurias dviskaitos formas Trỹs linksniuojamas X daiktavardziu paradigmos pavyzdziu isskyrus vietininka Skaitvardziai 4 9 linksniuojami kaip budvardziai isskyrus vyriskosios gimines galininka Skaitvardziai 11 19 linksniuojami kaip VI paradigmos daiktavardziai isskyrus galininka kuris sutampa su vardininku Desimciu pavadinimai nelinksniuojami Skaitvardziai sim tas milijonas milijardas linksniuojami kaip I o tu kstantis kaip III paradigmos daiktavardziai Skaitvardziu du trỹs keturi linksniavimas vyr g mot g vyr g mot g vyr g mot g V du dvi trỹs keturi kẽturiosK dvieju triju keturiu N dviem tri ms keturiems keturiomsG du dvi tri s kẽturis kẽturiasĮn dviẽm trimi s keturiai s keturiomi sVt dviejuose dviejose trijuose trijose keturiuose keturiose Dauginiai skaitvardziai vartojami su daugiskaitiniais turinciais tik daugiskaita daiktavardziais taip pat tada kai daiktavardziai yra daugiskaitos linksnio ir reiskia porinius objektus arba turi kuopine reiksme pavyzdziui treji var tai vienerios durys septynerios zi rkles Kuopiniai skaitvardziai vartojami kalbant apie zmoniu arba gyvunu grupe kuopa kaip apie visuma trẽjetas vilku penketas vaiku arba nurodant apytikslį kiekį Kiekinis skaitvardis vienas su daiktavardziais derinamas gimine skaiciumi ir linksniu Skaitvardziai 2 9 ir sudetiniai skaitvardziai su paskutiniu demenimi 2 9 su daiktavardziu derinami gimine ir linksniu Didesni uz 9 skaitvardziai reikalauja daiktavardziu daugiskaitos kilmininko dẽsimt zmoniu vienuolika zmoniu Įvardis Semantikos atzvilgiu isskiriami tokie lietuviu kalbos įvardziu skyriai asmeniniai as tu jis ji tamsta sangrazinis save s savybiniai manasis mano tavasis tavo savasis savo parodomieji si s tas anas klausiamieji santykiniai kas koks kuri s neapibreziamieji kazkas niẽkas pazymimasis pats Formaliai įvardziai skirstomi į daiktavardinius budvardinius daiktavardinius budvardinius Lietuviu kalboje gyvai tebevartojama įvardziu dviskaita Asmeniniu pirmojo ir antrojo asmenu ir sangrazinio įvardziu linksniavimas Vienaskaita Dviskaita Daugiskaita Sangrazinis įv I asmuo II asmuo I asmuo II asmuo I asmuo II asmuoV as tu mudu vyr g mudvi mot g judu vyr g judvi mot g mẽs ju s K mane s mano tave s tavo mudvieju judvieju mu su ju su save s savoN man tau mudviem judviem mums jums sauG mane tave mudu vyr g mudvi mot g judu vyr g judvi mot g mus jus saveĮn manimi tavimi mudviem judviem mumi s jumi s savimi Vt manyje tavyje mudviejuose vyr g mudviejose mot g judviejuose vyr g judviejose mot g mumyse jumyse savyje Kreipiantis mandagiai vartojami įvardziai ju s pats pati sveĩkas sveika tamsta senstelejes įvardis Treciojo asmens įvardzio linksniavimas Vienaskaita Dviskaita Daugiskaitavyr g mot g vyr g mot g vyr g mot g V ji s ji juodu jiẽdvi jiẽ josK jo jos ju dvieju ju dvieju ju ju N jam jai jie m dviem jo m dviem jiems jomsG jį ja juodu jiẽdvi juos jasĮn juo ja jiẽ m dviem jo m dviem jai s jomi sVt jame joje juose jose Parodomieji įvardziai skiria du nutolimo nuo kalbanciojo laipsnius sis rodo artima nuotolį anas tolima Įvardis tas siuo atzvilgiu neutralus nezymetas jis vartojamas kai artumo ir tolimumo sampriesos nera arba pazymint jau zinoma objekta Įvardziai gali tureti bevarde gimine mana tava sava tai sitai anaĩ Veiksmazodis Lietuviu kalbos veiksmazodis turi sias kategorijas nuosaka laika asmenį skaiciu rusį ir veiksla linksniuojamosioms veiksmazodzio formoms dar budingi linksnis ir gimine Vartojamos keturios nuosakos tiesiogine tariamoji liepiamoji ir netiesiogine Kartais dar isskiriama ir geidziamoji nuosaka Veiksmazodis kaitomas trimis asmenimis I II ir III ir dviem skaiciais vienaskaita ir daugiskaita Grozineje literaturoje ir tarmese sutinkamos ir veiksmazodzio dviskaitos formos Pagrindines formos yra bendraties esamojo laiko ir butojo kartinio laiko kamienai nesti nẽsa nẽse tike ti ti ki tike jo Visos kitos veiksmazodziu formos isvedamos is ju Tarmese tebevartojamas siekinys Lietuviu kalboje yra keturi vientisiniai laikai esamasis butasis kartinis butasis dazninis ir busimasis ir astuoni sudetiniai esamasis atliktinis butasis kartinis atliktinis butasis dazninis atliktinis busimasis atliktinis esamasis pradetinis butasis kartinis pradetinis butasis dazninis pradetinis busimasis pradetinis Vadinasi lietuviu kalboje is viso yra 12 laiku formu Rusys Lietuviu kalboje skiriamos dvi veiksmazodzio rusys veikiamoji ir neveikiamoji Neveikiamoji rusis sudaroma su neveikiamaisiais dalyviais ji s yra nẽsamas Neveikiamosios rusies laikai tik sudetiniai Veikiamoji rusis sudaroma su paprastu asmenuojamuoju veiksmazodziu jį nẽsa bei su veikiamosios rusies dalyviais jį yra nẽse Veikiamajai rusiai taip pat priklauso ir pusdalyviai bei padalyviai Asmenuotes Pagal esamojo laiko treciojo asmens kamiengalio balsį lietuviu kalbos veiksmazodziai skirstomi į tris asmenuotes I a nẽsa II i ti ki ir III o moko Kaip ir kitose baltu kalbose treciajam asmeniui nebudinga skaiciaus skirtis Gramatikoje treciojo asmens zodzio galo balsis laikomas ne galune o kamiengaliu Esamasis laikas Esamojo laiko veiksmazodziu nesti nestis tike ti tike tis mokyti mokytis asmenavimas I a II i III o nesangrazinis sangrazinis nesangrazinis sangrazinis nesangrazinis sangrazinisI vns asmuo nesu nesuosi tikiu tikiuosi mokau mokausiII vns asmuo nesi nesiesi tiki tikiesi mokai mokaisiIII vns asmuo nẽsa nẽsasi ti ki ti kisi moko mokosiI dgs asmuo nẽsame nẽsames ti kime ti kimes mokome mokomesII dgs asmuo nẽsate nẽsates ti kite ti kites mokote mokotesIII dgs asmuo nẽsa nẽsasi ti ki ti kisi moko mokosi Sudetiniai esamieji laikai sudaromi su veiksmazodzio bu ti esamojo laiko asmenuojamaja forma ir dalyviu pavyzdziui esamasis atliktinis veikiamosios rusies laikas yra esu nẽses Esamasis neveikiamosios rusies laikas gali buti sudaromas ir su esamojo ir su butojo laiko neveikiamuoju dalyviu esu nẽsamas ir esu nẽstas Junginys su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu esu nẽsamas labiau rodo nebaigtinį o su butojo laiko dalyviu esu nẽstas atliktinį veiksma Vartojamas veikiamosios rusies esamasis pradetinis laikas Jis sudaromas prie veikiamosios rusies esamojo laiko dalyvio pridedant priesdelį be pavyzdziui bemoka s bet skirtingai nuo kitu pradetiniu laiku praleidziama tarinio jungtis asmenuojamoji veiksmazodzio bu ti forma Esamasis pradetinis laikas laikytinas sudetiniu nes jame yra praleista numanoma veiksmazodzio bu ti esamojo laiko asmenuojamoji forma Esamasis pradetinis laikas reiskia kad veiksmas yra prasidejes Mataũ tu vaikus skaityti bemoka s As jaũ beiseina s pro duris Butasis kartinis laikas Butojo kartinio laiko veiksmazodziai pagal treciojo asmens galune kamiengalį skirstomi į dvi asmenuotes o e nesangrazinis sangrazinis nesangrazinis sangrazinisI vns asmuo tike jau tike jausi mokiau mokiausiII vns asmuo tike jai tike jaisi mokei mokeisiIII vns asmuo tike jo tike josi moke mokesiI dgs asmuo tike jome tike jomes mokeme mokemesII dgs asmuo tike jote tike jotes mokete moketesIII dgs asmuo tike jo tike josi moke mokesi Sudetiniai butieji kartiniai laikai sudaromi su veiksmazodzio bu ti butojo kartinio laiko asmenuojamaja forma ir dalyviu sakykime butasis kartinis atliktinis veikiamosios rusies laikas yra buvaũ mokes Butasis kartinis neveikiamosios rusies laikas gali buti sudaromas su esamojo ir su butojo laiko neveikiamuoju dalyviu buvaũ mokomas nebaigtinis veiksmas ir buvaũ mokytas atliktinis veiksmas Be to vartojamas butasis kartinis pradetinis veikiamosios rusies laikas pavyzdziui buvaũ bemoka s Jis sudaromas su pagalbinio veiksmazodzio bu ti butuoju kartiniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rusies dalyviu prie jo pridedant priesdelį be Butasis kartinis pradetinis laikas reiskia kad veiksmas buvo prasidejes ir vyko iki prasidedant kitam veiksmui Buvaũ bemoka s vaikus naujos temos bet nuaide jo skambutis į pertrauka Butasis dazninis laikas Butasis dazninis laikas reiskia kad veiksmas praeityje kartodavosi buvo daznas Sis laikas sudaromas is bendraties kamieno jungiant priesaga dav ir o kamieno galunes nesangrazinis sangrazinis nesangrazinis sangrazinisI vns asmuo tike davau tike davausi mokydavau mokydavausiII vns asmuo tike davai tike davaisi mokydavai mokydavaisiIII vns asmuo tike davo tike davosi mokydavo mokydavosiI dgs asmuo tike davome tike davomes mokydavome mokydavomesII dgs asmuo tike davote tike davotes mokydavote mokydavotesIII dgs asmuo tike davo tike davosi mokydavo mokydavosi Sudetiniai butieji dazniniai laikai sudaromi su veiksmazodzio bu ti butojo dazninio laiko asmenuojamaja forma ir dalyviu tarkim butasis dazninis atliktinis veikiamosios rusies laikas yra bu davau mokes Butasis dazninis neveikiamosios rusies laikas gali buti sudaromas ir su esamojo ir su butojo laiko neveikiamuoju dalyviu bu davau mokomas nebaigtinis veiksmas ir bu davau mokytas atliktinis veiksmas Taip pat vartojamas butasis dazninis pradetinis veikiamosios rusies laikas pavyzdziui bu davau bemoka s kuris sudaromas su pagalbinio veiksmazodzio bu ti butuoju dazniniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rusies dalyviu prie jo pridedant priesdelį be Butasis dazninis pradetinis laikas reiskia kad veiksmas budavo prasidejes ir vykdavo iki prasidedant kitam veiksmui Bu davau bemoka s jį skam binti pianinu taciaũ vis kas nors sutrukdydavo Busimasis laikas Busimasis laikas sudaromas is bendraties kamieno pridedant priesaga s i ir i kamieno galunes nesangrazinis sangrazinis nesangrazinis sangrazinisI vns asmuo tike siu tike siuosi mokysiu mokysiuosiII vns asmuo tike si tike siesi mokysi mokysiesiIII vns asmuo tike s tike sis mokys mokysisI dgs asmuo tike sime tike simes mokysime mokysimesII dgs asmuo tike site tike sites mokysite mokysitesIII dgs asmuo tike s tike sis mokys mokysis Sudetiniai busimieji laikai sudaromi su veiksmazodzio bu ti busimojo laiko asmenuojamaja forma ir dalyviu busimasis atliktinis veikiamosios rusies laikas yra bu siu mokes Busimasis neveikiamosios rusies laikas gali buti sudaromas su esamojo ir su butojo laiko neveikiamuoju dalyviu bu siu mokomas nebaigtinis veiksmas ir bu siu mokytas atliktinis veiksmas Vartojamas busimasis pradetinis veikiamosios rusies laikas bu siu bemoka s Jis sudaromas su pagalbinio veiksmazodzio bu ti busimuoju laiku ir esamojo laiko veikiamosios rusies dalyviu prie jo prijungiant priesdelį be Busimasis pradetinis laikas reiskia kad veiksmas bus prasidejes ir vyks iki prasidedant kitam veiksmui Bu siu bemoka s tave irkluoti o kanoju lenktỹnes jaũ bus įpuse jusios Liepiamoji nuosaka Liepiamoji nuosaka sudaroma is bendraties kamieno su priesaga k i II vienaskaitos asmuo galunes neturi I daugiskaitos asmuo baigiasi galune me II daugiskaitos asmuo galune te Liepiamosios nuosakos I vienaskaitos asmuo ir abieju skaiciu III asmuo formu su priesaga k i neturi nesangrazinis sangrazinis nesangrazinis sangrazinisII vns asmuo tike k tike kis mokyk mokykisI dgs asmuo tike kime tike kimes mokykime mokykimesII dgs asmuo tike kite tike kites mokykite mokykites Sudetines liepiamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmazodzio bu ti liepiamaja nuosaka bu k bu kime bu kite ir dalyviu atliktine veikiamosios rusies liepiamoji nuosaka yra bu k mokes Neveikiamosios rusies liepiamosios nuosakos formos gali buti sudaromos su esamojo ir su butojo laiko neveikiamuoju dalyviu bu k mokomas nebaigtinis veiksmas ir bu k mokytas atliktinis veiksmas Vartojama pradetine sudetine liepiamosios nuosakos forma pavyzdziui bu k bemoka s Ji sudaroma su pagalbinio veiksmazodzio bu ti liepiamaja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rusies dalyviu prie jo pridedant priesdelį be Liepiamosios nuosakos pradetine forma reiskia kad liepiamas veiksmas turi prasideti Bu k bemoka s svecius nauju dainu kai atvaziuos muzikantai Kartais isskiriama geidziamoji nuosaka netiesioginis liepimas pageidavimas III asmeniui tenesiẽ tegu nesa tetikiẽ tegu tiki temokai tegu moko Tarmese issaugota senoviskesne II asmenuotes veiksmazodziu galune tetikỹ tegu tiki Sios formos kilusios is indoeuropieciu prokalbes optatyvo kuris baltu prokalbeje buvo pasitelktas liepiamajai nuosakai reiksti Tariamoji nuosaka Tariamoji nuosaka sudaroma is bendraties kamieno pridedant priesagas cia tum tu ir asmenu galunes nesangrazinis sangrazinis nesangrazinis sangrazinisI vns asmuo tike ciau tike ciausi mokyciau mokyciausiII vns asmuo tike tumei tike tumeisi mokytumei mokytumeisiIII vns asmuo tike tu tike tusi mokytu mokytusiI dgs asmuo tike tu me me tike tu me mes mokytu me me mokytu me mesII dgs asmuo tike tumete tike tumetes mokytumete mokytumetesIII dgs asmuo tike tu tike tusi mokytu mokytusi Gyvojoje vartosenoje daugiskaitos I asmuo daznai patiria haplologija tike tumeme gt tike tume mokytumeme gt mokytume Sudetines tariamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmazodzio bu ti tariamaja nuosaka bu ciau bu tumei bu tu ir dalyviu atliktine veikiamosios rusies tariamoji nuosaka yra bu ciau mokes Si atliktine forma gali reiksti ir butajį laika ir neįvykdyta salyga Bu ciau mokes jei bu tumei paprases Neveikiamosios rusies tariamosios nuosakos formos gali buti sudaromos ir su esamojo ir su butojo laiko neveikiamuoju dalyviu bu ciau buves mokomas nebaigtinis veiksmas ir bu ciau buves mokytas atliktinis veiksmas Taip pat vartojama veikiamosios rusies pradetine sudetine liepiamosios nuosakos forma pavyzdziui bu ciau buves bemoka s Ji sudaroma su pagalbinio veiksmazodzio bu ti tariamaja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rusies dalyviu prie jo prijungiant priesdelį be Tariamosios nuosakos pradetine forma reiskia kad veiksmas butu prasidejes Jaũ bu ciau buves bemoka s su nu arti laũka jei ji s bu tu grį zes Netiesiogine nuosaka Netiesiogine nuosaka arba atpasakojamoji nuosaka dalyvine kalba lietuviu kalbos dalyviu vardininko formu einanciu tariniu ir reiskianciu netiesiogiai patirta ar abejojama veiksma paradigma Vartojami tokie veikiamosios rusies laikai esamasis sako jis gyvẽnas mieste esamasis atliktinis sako ji s esa s gyvẽnes mieste butasis kartinis sako ji s gyvẽnes mieste butasis kartinis atliktinis sako ji s buves gyvẽnes mieste butasis kartinis pradetinis sako ji s buves begyvẽnas mieste butasis dazninis sako ji s gyvendaves mieste butasis dazninis atliktinis sako ji s bu daves gyvẽnes mieste butasis dazninis pradetinis sako ji s bu daves begyvẽnas mieste busimasis sako ji s gyvensias mieste busimasis atliktinis sako ji s bu sias gyvẽnes mieste busimasis pradetinis sako ji s bu sias begyvẽnas mieste Vartojami tokie neveikiamosios rusies laikai esamasis sako namas esa s gyvẽnamas gyventas butasis kartinis sako namas buves gyvẽnamas gyventas butasis dazninis sako namas bu daves gyvẽnamas gyventas busimasis sako namas bu sias gyvẽnamas gyventas Neveikiamosios rusies formos su esamojo laiko dalyviu gyvẽnamas labiau rodo nebaigtinį o su butojo laiko dalyviu gyventas atliktinį veiksma Netiesiogine nuosaka vartojama nedaznai gyviau pasitaiko grozineje literaturoje ir tautosakoje Dalyvines formos Lietuviu kalboje vartojami veikiamosios ir neveikiamosios rusies dalyviai taip pat padalyviai pusdalyviai ir reikiamybes dalyviai Prie dalyviniu formu cia prisliejamas ir budinys nors jis laikytinas veiksmazodiniu prieveiksmiu Dalyviai yra linksniuojami turi laikus kaitomi gimine vyriskoji moteriskoji ir bevarde gimine ir skaiciumi vienaskaita ir daugiskaita tarmese tebevartojama dviskaita Gali buti įvardziuotiniai ir sangraziniai Veikiamosios rusies dalyviai turi keturis laikus esamajį butajį kartinį butajį dazninį ir busimajį Isskyrus vyriskosios gimines vienaskaitos ir daugiskaitos trumpuosius vardininkus ir bevarde gimine veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip III vyr ir bev g ir VIII mot g paradigmu budvardziai Esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi prie veiksmazodzio esamojo laiko kamieno jungiant priesaga nt isskyrus vyriskosios gimines vienaskaitos vardininko trumpaja forma ir vyriskosios gimines daugiskaitos trumpajį vardininka bei bevarde gimine nesa s antis vyr g nẽsanti mot g nesa bev g tikį s intis vyr g tikinti mot g tikį bev g mokas antis vyr g mokanti mot g moka bev g Veikiamosios rusies esamojo laiko bevarde gimine vartojama retokai jam dantį skaũda bevardes gimines formos pasitelkiamos vyriskosios gimines dalyviu daugiskaitos trumpajam vardininkui reiksti jiẽ nesa tikį moka greta ilguju variantu jiẽ nẽsantys ti kintys mokantys Istoriskai trumposios formos yra senoviskesnes Butojo kartinio laiko veikiamosios rusies dalyviai sudaromi is butojo kartinio laiko kamieno su priesaga us isskyrus vyriskosios gimines vienaskaitos ir daugiskaitos vardininka ir bevarde gimine nẽses kilm nẽsusio vyr g nẽsusi mot g nẽse bev g tike jes kilm tike jusio tike jusi mot g tike je bev g mokes kilm mokiusio vyr g mokiusi mot g moke bev g Bevarde gimine vartojama ir kaip vyriskosios gimines daugiskaitos vardininkas jiẽ nẽse tike je moke Butojo kartinio laiko bevarde gimine vartojama daznai yra suteme taĩp jaũ yra buve Butojo dazninio laiko dalyviai yra tokie patys kaip butojo kartinio laiko tik sudaromi is butojo dazninio laiko veiksmazodziu bendraties kamieno su priesaga dav nesdaves kilm nesdavusio vyr g nesdavusi mot g nesdave bev g tike daves kilm tike davusio vyr g tike davusi mot g tike dave bev g mokydaves kilm mokydavusio vyr g mokydavusi mot g mokydave bev g Busimojo laiko dalyviai sudaromi is bendraties kamieno su priesagomis sia ir nt o kitkuo ju formos nesiskiria nuo esamojo laiko dalyviu nesias iantis vyr g nesianti mot g nesia bev g tike sias iantis vyr g tike sianti mot g tike sia bev g mokysias iantis vyr g mokysianti mot g mokysia bev g Neveikiamosios rusies dalyviai turi tris laikus esamajį butajį ir busimajį vientisinio butojo dazninio laiko nera Neveikiamieji dalyviai linksniuojami kaip I vyr ir bev g ir VI mot g paradigmu budvardziai Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi is veiksmazodziu esamojo laiko kamieno pridedant priesagas mas ma nẽsamas vyr g nesama mot g nẽsama bev g ti kimas vyr g tikima mot g ti kima bev g mokomas vyr g mokoma mot g mokoma bev g Kaip matyti kartais bevardes ir moteriskosios giminiu kircio vieta sutampa Butojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi is bendraties kamieno su priesagomis tas ta nẽstas vyr g nesta mot g nẽsta bev g tike tas vyr g tike ta mot g tike ta bev g mokytas vyr g mokyta mot g mokyta bev g Busimojo laiko dalyviai sudaromi is busimojo laiko veiksmazodziu bendraties kamieno su priesaga si pasitelkiant kaip ir esamajame laike priesagas mas ma nesimas vyr g nesima mot g nesima bev g tike simas vyr g tike sima mot g tike sima bev g mokysimas vyr g mokysima mot g mokysima bev g Busimasis neveikiamosios rusies dalyviu laikas retai bevartojamas gyviau pasitaiko viename kitame zodyje pavyzdziui bu simas Padalyviai kaitomi tik laikais linksnio gimines ir skaiciaus kategorijos neturi Padalyviai turi esamajį butajį kartinį butajį dazninį ir busimajį laikus Visi padalyviai sudaromi is atitinkamo veikiamosios rusies dalyviu laiko kamieno atmetus galune nẽsant tikint mokant esamasis l nẽsus tike jus mokius butasis kartinis l nesdavus tike davus mokydavus butasis dazninis l nesiant tike siant mokysiant busimasis l Padalyviai gali buti sangraziniai tuomet prie ju kamieno jungiama sangrazos dalelyte i s nẽsantis Pusdalyviai kaitomi gimine ir skaiciumi laiku ir linksniu neturi Pusdalyviai sudaromi is bendraties kamieno su priesagomis damas dama nesdamas tike damas mokydamas vns vyr g nesdami tike dami mokydami dgs vyr g nesdama tike dama mokydama vns mot g nesdamos tike damos mokydamos dgs mot g Pusdalyviai bevardes gimines neturi Vartojamos ir sangrazines pusdalyviu formos nesdamasis nesdamiesi nesdamasi nesdamosi Reikiamybes dalyviai yra linksniuojami kaitomi gimine ir skaiciumi bet laiku neturi Reikiamybes dalyviai reiskia kad jais pasakoma veiksma reikia atlikti svarstytinas klausimas klausimas kurį reikia svarstyti Reikiamybes dalyviai sudaromi is bendraties kamieno su priesagomis tinas tina nestinas vyr g nestina mot g nestina bev g tike tinas vyr g tike tina mot g tike tina bev g mokytinas vyr g mokytina mot g mokytina bev g Vartojamos įvardziuotines nestinasis nestinoji ir reciau sangrazines el gtinasi formos pastarosios daznesnes sangrazos dalelyte si įterpiant tarp saknies ir priesdelio pasiel gtina Reikiamybes dalyviai linksniuojami kaip I vyr ir bev g ir VI mot g paradigmu budvardziai Budinys niekaip nekaitomas Jis sudaromas is bendraties kamieno su sinoniminemis priesagomis te arba tinai neste nestinaĩ tike te tike tinai mokyte mokytinai Budinys paprastai vartojamas pries tos pacios saknies veiksmazodį kad jį sustiprintu neste nestinaĩ nẽsa Prieveiksmis Lietuviu kalboje prieveiksmiai sudaromi su priesagomis i ai produktyviausias darybos tipas yn i uoju i ui i aip iek ur i ais i om i omis Aukstesnysis prieveiksmiu kaip ir bevardes gimines budvardziu laipsnis sudaromas su priesaga iaũ aũ po j kuri jungiama prie nelyginamosios formos kamieno mazai gt maziaũ daũg gt daugiaũ saltai gt salciaũ Auksciausiajam laipsniui sudaryti pasitelkiama priesaga iausiai salciausiai maziausiai Prielinksnis Prielinksniai skirstomi į senybinius ir naujybinius Senybiniai prielinksniai archajiski juos sunku susieti su kitomis kalbos dalimis taciau paprastai jie turi atitikmenis tarp priesdeliu Naujybiniai prielinksniai kile is kitu kalbos daliu dazniausiai is prieveiksmiu Dauguma prielinksniu vartojami prepoziciskai eina pries zodį Tik deka visada eina polinksniu o link ui de lei ir viẽtoj gali buti pasitelkiami ir kaip polinksniai ir kaip prielinksniai nors daznesne polinksnine vartosena Prielinksniai vartojami su kilmininku galininku ir įnagininku Paprastai kuris nors prielinksnis derinamas tik su vienu linksniu tiktai uz pasitelkiamas su dviem linksniais kilmininku ir galininku o po su visais trimis Tarmese prielinksniai priẽ iki li gi po vartojami su naudininku bendrineje kalboje tokia vartosena islikusi sustabarejusiuose posakiuose po senovei po dẽsinei iki valiai iki siolei iki sociai Jungtukas Pagal sandara lietuviu kalbos jungtukai skirstomi į paprastuosius o ir bet ir sudetinius kai tik nebent kad Sintaksiskai jungtukai skirstomi į sujungiamuosius ir arba nei nei ir prijungiamuosius negu nes jei Dalelyte Darybos atzvilgiu dalelytes skirstomos į pirmines nesusijusias su kitais zodziais ar ne te ir antrines isvestas is kitu kalbos daliu tar si lt tar ti bemaz lt mazas mazai pagal vaidmenį į klausiamasias abejojamasias tvirtinamasias neigiamasias skatinamasias geidziamasias pabreziamasias tikslinamasias isskiriamasias parodomasias ir lyginamasias Jaustukas Jaustukai skirstomi į pirminius kurie dazniausiai sudaryti is balsio a a dvibalsio oi ai arba keleto balsiu ir priebalsiu junginio ajajai hm ir antrinius issaugancius sasaja su reiksminiais zodziais Diẽ lt Diẽve ziu lt ziure k Istiktukas Istiktukai dazniausiai sudaryti is vieno skiemens pasitaiko ir ilgesniu jie megdzioja kokio nors veiksmo ar pojucio sukelta garsa kliunkt din grybs snyps Akademinis 20 ies tomu lietuviu kalbos zodynas 1941 2002 SintakseVientisinis sakinys Lietuviu kalba nominatyvine Zodziu tvarka laisva pagrindine zodziu tvarka sakinyje yra SVO veiksnys tarinys papildinys pazyminys paprastai eina pries pazymimajį zodį Įprastines zodziu tvarkos keitimas susijes su aktualiaja sakinio skaida sakinio atkarpos pabrezimu veiksnio ir tiesioginio papildinio apibreztumu arba neapibreztumu ir kt Pavyzdziui neapibreztumu pasizymintis kilmininkinis veiksnys rasytineje kalboje paprastai eina po veiksmazodzio Pas seimininka atei davo visokiu zmoniu zodineje kalboje toks veiksnys neretai vartojamas pries veiksmazodį taciau tuomet jis įgyja frazes kirtį Kai sakiniuose vartojamas neapibreztasis veiksnys ir apibreztasis tiesioginis papildinys dazniausiai pasitelkiama zodziu tvarka tiesioginis papildinys tarinys veiksnys Moters zvil gsnį patrauke tolumoj pasirodes zmogus Lietuviu kalboje sakinio demenu sintaksiniai rysiai reiskiami trimis budais kaitomomis zodziu formomis tarnybiniais zodziais ir sliejimu Elementari vientisinio sakinio schema vardazodzio grupe paprasciausiu atveju vardininko linksnio daiktavardis sujungta su veiksmazodzio grupe paprasciausiu atveju su asmenuojamaja veiksmazodzio forma Kurios nors is siu grupiu gali arba visai nebuti arba jos gali buti ispletotos į zodziu junginius Ispletojimo taisykles visu pirma lemia zodziu tvarka sakinyje Neigiamuosiuose sakiniuose paprastai sakinio struktura nekinta o klausiamuosiuose sakiniuose zodziu vieta neretai keiciama arba vartojamos specialios klausiamosios dalelytes Jei tarinys reiskiamas veiksmazodzio jungtimi veiksmazodzio bu ti esamuoju laiku si jungtis gali buti praleidziama Ji s yra mokytojas Ji s mokytojas Jungtis nepraleidziama jei sakinys yra apibrezimas arba isreiskia nelaikina buvį pavyzdziui Lietuva yra respublika Sudetinis sakinys Auksciau aprasytos strukturos vientisiniai sakiniai gali cikliskai kartotis sudarydami sudetinius sujungiamuosius jungtukinius ar bejungtukius arba sudetinius prijungiamuosius sudarytus su prijungiamaisiais jungtukais ir kitais budais sakinius Svarbiausi sujungiamieji jungtukai ir bet o prijungiamieji jungtukai kad jog nes kai kada nors Lietuviu kalboje daznai vartojamos dalyviniu formu konstrukcijos jos lygiavertes sudetiniams sakiniams pavyzdziui Sveciai isvaziavo saulei pateke jus Sveciai isvaziavo kai saule pateke jo Diẽnai bre kstant si las nubunda Kai diena bre ksta si las nubunda Visi sako jį galvota ẽsant Visi sako kad ji s yra galvotas Ji s mane turti ngas esa s Ji s mane kad yra turtingas ZodynasDaugumoje lietuviu kalbos semantiniu sriciu vyrauja paveldetoji indoeuropietiskos kilmes leksika pagal kilmes laikotarpius zodzius galima smulkiau skirstyti į praindoeuropietiskus avi s baltu slavu liepa bendruosius baltiskuosius sakni s rytu baltu lietus ir grynai lietuviu kalbos zmona Lietuviu kalboje nemaza skoliniu is slavu kalbu senosios rusu lenku baltarusiu ir rusu Tokiems skoliniams priklauso pavyzdziui zodziai mui las slyva agur kas cesnakas vysnia kose blỹnas tur gus ir daug kitu Vis delto ne visada galima nustatyti is kokios slavu kalbos yra gautas vienas ar kitas skolinys Slavizmai sudaro apie 1 5 bendrines lietuviu kalbos zodyno rytu ir pietu tarmese ju yra daugiau Pirmieji skoliniai is senosios rusu kalbos gauti iki siai kalbai prarandant nosinius X a ir redukuotuosius XI XIII a balsius Skoliniai is lenku kalbos labiausiai pludo XVII XVIII a pavyzdziui is lenku kalbos atejo zodziai arbata rỹziai popierius Kita skoliniu sluoksnį sudaro germanizmai seniausieji is gotu kalbos yla velesni is senosios vokieciu gatve naujosios vokieciu kambarỹs spi nta ir anglu kalbu Germanizmai sudaro apie 0 5 viso bendrines lietuviu kalbos zodyno Taip pat vartojami lotyniskos ir graikiskos kilmes tarptautiniai zodziai ci klas schema ir kt Po to kai 1990 m Lietuva atgavo nepriklausomybe sustiprejo anglu kalbos įtaka naujieji anglicizmai dizaineris autsaideris kastingas ir gausejant skoliniams kilo diskusija del tokios įtakos prazutingumo Lietuviu kalboje kitaip negu latviu skoliniu is finu kalbu tera vienas kitas asiu klis bure kadagỹs ki ras lai vas seliava samas ir galbut lopsỹs sora Bendrineje kalboje turima po keleta skoliniu is kitu baltu kalbu pavyzdziui is prusu malu nas kriause savaite grambuolỹs Skoliniai is kursiu kalbos cỹrulis vieversys ku lis akmuo pỹle antis labiau vartojami zemaiciu tarmeje o į bendrine kalba yra patekes kursiskas zodis zui kis Skoliniu is latviu kalbos pasitaiko siaurinese lietuviu kalbos tarmese pavyzdziui apluokas kluonas zardis lai daras diendarzis Grafityje vienas ilgiausiu lietuvisku zodziu Kaunas Vadovaujantis purizmo tendencijomis ypac besireiskusiomis XIX a ir XX a pirmojoje puseje kai buvo norminama bendrine kalba daugybe tarptautiniu zodziu buvo keiciami lietuviskais naujadarais pirmzengỹste pazanga progresas arsviestu nas sviesuolis inteligentas zeimỹste teatras zinpaisỹs korespondentas XXI a pradzioje lietuviu kalbos zodynas pasipilde tiek skolinta tiek ir savais istekliais sudaryta leksika Pazymetina kad daugumoje nauju semantiniu sriciu politikoje sporte populiariojoje kulturoje moksle technikoje versle ir kt vyrauja lietuviskos kilmes zodynas Įvardijant naujas savokas neretai tarpusavyje varzosi dvi leksemos savos darybos zodis ir skolinys mesai nis vietoj hamburgeris saũskelnes vietoj pampersas byla vietoj failas Lietuviu kalbos zodynas pasizymi aktyviu savos darybos elementu naudojimu taciau drauge islaikoma senoji indoeuropietiskoji leksika Vienas ilgiausiu lietuviu kalbos zodziu nebeprisikiskiakopusteliaujantiesiems 37 raides bet yra ir ilgesniu pavyzdziui nebeprisikiskiakopusteliaudavusiuosiuose 40 raidziu Ypac ilgi gali buti cheminiu junginiu pavadinimai 3 isopropil 1 H 2 1 3 benztiadiazin 4 3H on 2 2 dioksidas taciau jie sudaryti daugiausia is tarptautiniu moksliniu demenu Tyrimu istorijaKazimieras BugaDel kai kuriu senoviniu indoeuropietisku ypatybiu lietuviu kalba nuostabi XVI a ir net musu dienomis lietuviu kalboje matome formu visiskai sutampanciu su vedu ir Homero kalbos formomis Antuanas Meje Pirmaja lietuviu kalbos gramatika Lietuviu kalbos raktas lot Clavis linguae Lituanicae parase K Sirvydas Jis taip pat sudare lenku lotynu lietuviu zodyna Dictionarium trium linguarum apie 1620 m Veliau XVII XVIII a pasirode gana daug lietuviu kalbos zodynu ir gramatiku D Kleino Grammatica Litvanica 1653 m K Sapuno Compendium grammaticae Lithvanicae 1643 m 1673 m isleido K Sulcas F V Hako Vocabularivm litthvanico Germanicvm et germanico litthvanicvm 1730 m yra gramatikos priedas J Brodovskio Lexicon germanico lithvanicvm et lithvanico germanicvm P Ruigio Littauisch Deutsches und Deutsch Littauisches Lexicon 1730 m K G Milkaus Littauisch deutsches und Deutsch littauisches Worterbuch 1800 m Dabartine bendrine lietuviu kalba pakitusi maziau uz bet kuria kita indoeuropieciu kalba Kai kuriais fonetikos ir zodziu kaitybos atzvilgiais savo senoviskumu ji pranoksta net visu archajiskiausias indoeuropieciu kalbas Butent del to nemokant lietuviu kalbos negalima issiversti indoeuropeistikos tyrimuose Janas Otrembskis Nuo XIX a vidurio lietuviu kalbos duomenys aktyviai naudojami lyginamojoje istorineje kalbotyroje lietuviu kalba tyre pavyzdziui tokie komparatyvistikos korifejai A Sleicheris A Leskynas K Brugmanas A Becenbergeris F de Sosiuras V Tomsenas J Mikola J Zubatas J Rozvadovskis F Fortunatovas J Boduenas de Kurtene Tuo metu kalba tyre ir lietuviu mokslininkai F Kursaitis A Baranauskas K Jaunius J Juska ir A Juska Tarpukariu vienu svarbiausiu lituanistikos centru tapo Vytauto Didziojo universitetas kur dirbo J Jablonskis K Buga P Skardzius A Salys ir P Jonikas Po Antrojo pasaulinio karo lituanistika pletojo pavyzdziui J Balcikonis J Paulauskas J Kruopas K Ulvydas J Kazlauskas A Juska Z Zinkevicius V Maziulis T Buchiene J Palionis V Urbutis J Pikcilingis A Paulauskiene A Valeckiene V Grinaveckis K Morkunas V Ambrazas A Vanagas A Girdenis S Karaliunas A Sabaliauskas A Pupkis B Larinas M Petersonas V Toporovas V Ivanovas O Trubaciovas J Otkupscikovas A Nepokupnas E Frenkelis K Stangas J Otrembskis Taip pat į lituanistika zymu indelį įnese P Aruma Estija J Safarevicius C Kudzinovskis Lenkija P Trostas Cekija R Ekertas Vokietija V Pizanis G Mikelinis P Dinis Italija K Falkas Svedija V Smolstygas JAV Tekstu pavyzdziai Teve musu senaja ir dabartine lietuviu kalba Teve mvʃu kuriʃ eʃi Dangwaʃu ʃʒwyʃkiʃi vardaʃ tava athayki karaliʃtya buki tava vala kayp dvngvy theyp ʃʒamyay Dvanv mvʃu viʃu dʒenv dvaki mvmvʃ nu yr athlayʃki mvmvʃ mvʃu kaltheʃ kayp yr meʃ athlyaydʒame mvʃu kalcʒyemvʃ nyewyaʃki mvʃu ʃʒalanv ale mvʃgyalbyaki nvagi viʃa piktha amen Tractatus sacerdotalis 1503 m Tewe muʃu kuris eʃʃi danguʃu Schweʃkieʃe wardas tawa Ateik karaliʃte tawa Buki tawa walia kaip dagui taip ir ssemeie Dona muʃu wyʃʃudienu dodi mumus nu Jr atleid mumus muʃu kaltibes kaip mes atleidem muʃu kaltimus Newed mus ingi pagundima Bet gielbek mus nogi wyʃa pikta Amen M Mazvydas 1547 m Tewea muʃu kuris eʃsi daguʃe Sʒweʃkis wardas tawo Ataik karaliʃte tawo Buk wala tawo kaip dagui taip ir ʒ eamei Duna muʃʃu wiʃʃu dienu dud mumus ʃʒia diena Ir atlaid mumus muʃʃu kaltes kaip ir meas atleaidʒeamea ʃawiimus kaltiemus Ir nea wead muʃʃu ing pagundima Bat gealb mus nug pikto Amen M Dauksa 1595 m Teve musu kuris esi danguje teesie sventas Tavo vardas teateinie Tavo karalyste teesie Tavo valia kaip danguje taip ir zemeje Kasdienes musu duonos duok mums siandien ir atleisk mums musu kaltes kaip ir mes atleidziame savo kaltininkams Ir neleisk musu gundyti bet gelbek mus nuo pikto Amen dabartine lietuviu kalba Lietuviu kalba uzsienio universitetuoseLietuviu kalba yra destoma siuose uzsienio universitetuose Estija Tartu universitetas Italija Florencijos universitetas Milano universitetas Pizos universitetas Japonija JAV Ilinojaus universitetas Cikaga Pensilvanijos valstijos universitetas Vasingtono universitetas Sietlas Latvija Latvijos universitetas Ryga Lenkija Adomo Mickeviciaus universitetas Poznane Jogailos universitetas Krokuva Varsuvos universitetas Norvegija Oslo universitetas Prancuzija Nacionalinis rytu kalbu ir civilizaciju institutas Paryzius Rusija Maskvos Lomonosovo valstybinis universitetas Sankt Peterburgo valstybinis universitetas Slovakija Komenskio universitetas Bratislava Cekija Masaryko universitetas Brno Suomija Helsinkio universitetas Svedija Lundo universitetas Stokholmo universitetas Sveicarija Berno universitetas Vengrija Vidurio Europos universitetas Budapestas Vokietija Ernsto Morico universitetas Greifsvaldas Berlyno Humboltu universitetas Berlynas Vesftalijos Vilhelmo universitetas Miunsteris PastabosKalbininku bendruomeneje nera iki galo sutariama del baltu slavu prokalbes SaltiniaiLietuviu kalba Visuotine lietuviu enciklopedija T XII Lietuva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 Lenkijos mazumu kalbu įstatymas lenk neveikianti nuoroda Mathiassen T 1996 A Short Grammar of Lithuanian Columbus Slavica Publishers Inc p 20 ISBN 0 89357 267 5 Otrebski J 1958 Gramatyka jezyka litewskiego I Warszawa PWN pp 39 40 The importance of Lithuanian for Indo Eurioean linguistics LITUANUS Suarchyvuotas originalas 2018 05 09 Nuoroda tikrinta 2019 05 23 Hjelmslev L 1995 Kalba Įvadas Vilnius Baltos lankos p 86 ISBN 9986 403 16 2 Zinkevicius Z 1994 Lietuviu kalbos dialektologija Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidykla p 28 ISBN 5 420 00778 9 Fasmer M 1964 1973 Etimologicheskij slovar russkogo yazyka 2 M Progress p 502 Fraenkel E 1962 Litauisches Etymologisches Worterbuch I Heidelberg Gottingen Carl Winter Universitatsverlag Vandenhoeck amp Ruprecht pp 368 369 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a no break space character in location at position 11 no break space character in publisher at position 31 Zinkevicius Z 1987 Lietuviu kalbos istorija II Iki pirmuju rastu Vilnius Mokslas p 12 Schachmatov A 1912 Zu den altesten slavisch keltischen Beziehungen Archiv fur slavische Philologie 31 81 82 Otrebski J 1958 Gramatyka jezyka litewskiego I Warszawa PWN pp 2 5 Kuzavinis K 1964 Lietuvos vardo kilme PDF Lietuvos TSR aukstuju mokyklu darbai Kalbotyra X 5 18 Kuzavinis K 1967 Lietuviu upevardziai lie lei Lietuvos TSR aukstuju mokyklu darbai Kalbotyra XVII 135 137 Zinkevicius Z 1987 Lietuviu kalbos istorija II Iki pirmuju rastu Vilnius Mokslas pp 13 14 Karaliunas S 1995 Lietuvos vardo kilme Lietuviu kalbotyros klausimai 35 55 91 ISSN 0130 0172 Karaliunas S 1998 vasario 14 Lietuvos vardo ir valstybingumo istakos Voruta Lietuvos istorijos laikrastis 7 337 ISSN 1392 0677 Suarchyvuotas originalas 2016 08 05 Nuoroda tikrinta 2019 05 29 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a Patikrinkite date reiksmes date Dini P 2002 Baltijskie yazyki M OGI p 203 ISBN 5 94282 046 5 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Baltijskie yazyki Yazyki mira M Academia p 94 ISBN 5 87444 225 1 Ludnosc Stan i struktura demograficzno spoleczna PDF Glowny Urzad Statystyczny Suarchyvuotas originalas pdf 2014 10 27 Nacionalnyj statisticheskij komitet Respubliki Belarus Dannye perepisi 2009 goda Naselenie po nacionalnosti i rodnomu yazyku PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2017 10 09 Nacionalnyj statisticheskij komitet Respubliki Belarus Dannye perepisi 2009 goda Naselenie po nacionalnosti i yazyku na kotorom obychno razgovarivaet doma PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2021 01 13 Itogi Vserossijskoj perepisi naseleniya 2010 Rasprostranenie yazykov Federalnaya sluzhba gosudarstvennoj statistiki 2001 2015 Suarchyvuotas originalas 2021 10 06 Nuoroda tikrinta 2019 05 29 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a Patikrinkite date reiksmes date Vseukrainskaya perepis naseleniya 2001 Raspredelenie naseleniya po nacionalnosti i rodnomu yazyku Tautas skaitisana 2011 TSG11 071 Pastavigo Iedzivotaju Tautibu Sadalijums Pa Statistikajiem Regioniem Republikas Pilsetam Un Novadiem Pec Majas Parsvara Lietotas Valodas 2011 Gada 1 Marta Skatit tabulu Centralas statistikas parvaldes datubazes neveikianti nuoroda Detailed Languages Spoken at Home and Ability to Speak English for the Population 5 Years and Over for the United States 2006 2008 2011 Census of Canada Lithuanian Nuoroda tikrinta 2019 05 22 2011 m surasymas Gyventojai pagal tautybe gimtaja kalba ir tikyba 5 6 lenteles 2011 m surasymas Gyventojai pagal issilavinima ir kalbu mokejima 10 lentele Gyventojai pagal mokamas uzsienio kalbas ir amziaus grupes Ananeva N E 2004 Istoriya i dialektologiya polskogo yazyka 2 e izd ispr leid M URSS pp 103 108 ISBN 978 5 397 00628 6 Dini P 2002 Baltijskie yazyki M OGI pp 411 414 ISBN 5 94282 046 5 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia pp 149 150 ISBN 5 87444 225 1 Smoczynski W 1986 Jezyki baltyckie Jezyki indoeuropejskie Warszawa PWN p 865 Smoczynski W 1986 Jezyki baltyckie Jezyki indoeuropejskie Warszawa PWN pp 864 865 Zinkevicius Z 1994 Lietuviu kalbos dialektologija Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidykla p 28 ISBN 5 420 00778 9 Zinkevicius Z 1994 Lietuviu kalbos dialektologija Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidykla pp 80 81 ISBN 5 420 00778 9 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 95 ISBN 5 87444 225 1 Sigitas Narbutas Zigmas Zinkevicius Lietuviskos glosos 1501 m misiole Dini P 2002 Baltijskie yazyki M OGI p 369 ISBN 5 94282 046 5 Otrebski J 1958 Gramatyka jezyka litewskiego I Warszawa PWN pp 61 62 Mathiassen T 1996 A Short Grammar of Lithuanian Columbus Slavica Publishers Inc pp 23 24 ISBN 0 89357 267 5 Skirmantas P 1997 Raidziu daznumas bendrines lietuviu kalbos risliuose tekstuose Kalbotyra 46 1 81 96 ISSN 1392 1517 Zigmas Zinkevicius Lietuviu tautos kilme 2005 p 230 Alfredas Bumblauskas Senosios Lietuvos istorija 1009 1795 Vilnius R Paknio leidykla 2005 ISBN 9986 830 89 3 Zinkevicius Z 1987 Lietuviu kalbos istorija Iki pirmuju rastu II Vilnius Mokslas p 61 ISBN 004 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a Patikrinkite isbn reiksme length Zinkevicius Z 1987 Lietuviu kalbos istorija Iki pirmuju rastu II Vilnius Mokslas p 59 ISBN 004 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a Patikrinkite isbn reiksme length Dini P 2002 Baltijskie yazyki M OGI p 195 ISBN 5 94282 046 5 Petit D 2010 Untersuchengen zu den baltischen Sprachen Leiden Boston Brill pp 26 ISBN 978 90 04 17836 6 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a no break space character in location at position 7 Smoczynski W 1986 Jezyki baltyckie Jezyki indoeuropejskie Warszawa PWN p 846 Smoczynski W 1986 Jezyki baltyckie Jezyki indoeuropejskie Warszawa PWN pp 845 847 Bicovsky J 2009 Vademecum starymi indoevropskymi jazyky Praha Nakladatelstvi Univerzity Karlovy p 164 ISBN 978 80 7308 287 1 R Kliukiene redaktore T Paulauskyte 2009 12 02 red 2018 08 27 Nosiniai balsiai VLE Nuoroda tikrinta 2022 05 27 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a Patikrinkite date reiksmes date Jonas Palionis Lietuviu literaturines kalbos istorija Vilnius Mokslas 1979 Jonas Palionis Lietuviu literaturine kalba XVI XVIIa Vilnius Mintis 1967 Jonas Palionis Lietuviu rasomosios kalbos istorija Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidykla 1995 BulyginaT V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Baltijskie yazyki Yazyki mira M Academia pp 149 150 ISBN 5 87444 225 1 Dini P 2002 Baltijskie yazyki M OGI p 367 ISBN 5 94282 046 5 Zinkevicius Z 1988 Lietuviu kalbos istorija III Senuju rastu kalba Vilnius Mokslas pp 238 239 ISBN 5 420 00102 0 Nuskaitytas 1547 m leidimo M Mazvydo katekizmas Archyvuota kopija 2017 02 22 is Wayback Machine projekto Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis Z Zinkevicius Lietuviu kalbos istorija III Senuju rastu kalba 1988 Andronov A V 2010 Litovskij yazyk In Predsedatel Nauch red soveta Yu S Osipov Otv red S L Kravec red Bolshaya Rossijskaya enciklopediya 17 Las Tunas Lomonos M Bolshaya Rossijskaya enciklopediya pp 650 652 Kabelka J 1982 Baltu filologijos įvadas Vilnius Mokslas pp 121 Nuskaitytas Mikalojaus Dauksos 1595 m leidimo katekizmas Archyvuota kopija 2017 03 02 is Wayback Machine projekto Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis Nuskaitytas 1642 m leidimo K Sirvydo zodynas Archyvuota kopija 2019 01 29 is Wayback Machine projekto Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis Nuskaitytas 1653 m leidimo D Kleino gramatikos vadovelis Archyvuota kopija 2019 01 29 is Wayback Machine projekto Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis Dini P 2002 Baltijskie yazyki M OGI pp 323 324 ISBN 5 94282 046 5 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia pp 149 150 ISBN 5 87444 225 1 Z Zinkevicius 2018 05 02 red 2021 06 02 T Paulauskyte red Lietuviu rasomoji kalba VLE Nuoroda tikrinta 2024 11 04 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a Patikrinkite date reiksmes date Dini P 2002 Baltijskie yazyki M OGI p 364 ISBN 5 94282 046 5 Otrebski J 1958 Gramatyka jezyka litewskiego I Warszawa PWN p 57 Neru D 1955 Perevod s anglijskogo perevodchiki V V Isakovich D E Kunina I S Klivanskaya V N Pavlov redaktor perevoda V N Machavariani red Otkrytie Indii The Discovery of India M Izdatelstvo inostrannoj literatury p 175 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names editors list link B Abraitiene T Adomonis A Aleksiunas ir kt Vyr red J Zinkus red 1982 Lietuviu kalba Tarybu Lietuva Vilnius Mokslas pp 206 212 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura multiple names editors list link Dini P 2002 Baltijskie yazyki M OGI p 376 ISBN 5 94282 046 5 Otrebski J 1958 Gramatyka jezyka litewskiego I Warszawa PWN pp 59 60 Dini P 2002 Baltijskie yazyki M OGI p 378 ISBN 5 94282 046 5 Dini P 2002 Baltijskie yazyki M OGI pp 386 388 ISBN 5 94282 046 5 Dini P 2002 Baltijskie yazyki M OGI pp 398 399 ISBN 5 94282 046 5 Mathiassen T 1996 A Short Grammar of Lithuanian Columbus Slavica Publishers Inc pp 26 27 ISBN 0 89357 267 5 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 97 ISBN 5 87444 225 1 Mokomoji tarties ir kirciavimo programa Lietuviu kalbos garsu ypatybes VDU Nuoroda tikrinta 2024 08 04 Mathiassen T 1996 A Short Grammar of Lithuanian Columbus Slavica Publishers Inc p 27 ISBN 0 89357 267 5 Mathiassen T 1996 A Short Grammar of Lithuanian Columbus Slavica Publishers Inc pp 28 29 ISBN 0 89357 267 5 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 102 ISBN 5 87444 225 1 Dabartines lietuviu kalbos gramatika 1997 m p 23 Mathiassen T 1996 A Short Grammar of Lithuanian Columbus Slavica Publishers Inc pp 30 31 ISBN 0 89357 267 5 Mathiassen T 1996 A Short Grammar of Lithuanian Columbus Slavica Publishers Inc p 21 ISBN 0 89357 267 5 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 98 ISBN 5 87444 225 1 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 100 ISBN 5 87444 225 1 Grammatika litovskogo yazyka 1985 sfn error no target CITEREFGrammatika litovskogo yazyka1985 Mathiassen T 1996 A Short Grammar of Lithuanian Columbus Slavica Publishers Inc p 33 ISBN 0 89357 267 5 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia pp 98 99 ISBN 5 87444 225 1 Petit D 2010 Untersuchengen zu den baltischen Sprachen Leiden Boston Brill pp 61 ISBN 978 90 04 17836 6 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a no break space character in location at position 7 Olander Th 2009 Balto Slavic Accentual Mobility Berlin New York Mouton de Gruyter pp 102 ISBN 978 3 11 020397 4 Smoczynski W 1986 Jezyki baltyckie Jezyki indoeuropejskie Warszawa PWN p 848 Vaitkeviciute V 2004 Dvikirciai ir trikirciai zodziai Bendrines lietuviu kalbos kirciavimas Kaunas Sviesa pp 21 24 ISBN 5 430 03796 6 Zinkevicius Z 1980 Lietuviu kalbos istorine gramatika I Vilnius Mokslas pp 44 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 109 ISBN 5 87444 225 1 Vaiciulyte Romancuk O 2009 Wyklady z gramatyki opisowej jezyka litewskiego Morfologia Warszawa Wydzial polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego p 19 ISBN 978 83 89663 09 2 Vaiciulyte Romancuk O 2009 Wyklady z gramatyki opisowej jezyka litewskiego Morfologia Warszawa Wydzial polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego pp 19 20 ISBN 978 83 89663 09 2 Vaiciulyte Romancuk O 2009 Wyklady z gramatyki opisowej jezyka litewskiego Morfologia Warszawa Wydzial polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego p 81 ISBN 978 83 89663 09 2 Beekes R S P 2011 Comparative Indo European linguistics an introduction Amsterdam Philadelphia John Benjamin s Publishing Company pp 158 Mathiassen T 1996 A Short Grammar of Lithuanian Columbus Slavica Publishers Inc pp 42 43 ISBN 0 89357 267 5 Budvardis PDF klubasmeteoras vilnius lm lt Nuoroda tikrinta 2025 04 02 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 137 ISBN 5 87444 225 1 Vaiciulyte Romancuk O 2009 Wyklady z gramatyki opisowej jezyka litewskiego Morfologia Warszawa Wydzial polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego p 29 ISBN 978 83 89663 09 2 Vaiciulyte Romancuk O 2009 Wyklady z gramatyki opisowej jezyka litewskiego Morfologia Warszawa Wydzial polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego p 34 ISBN 978 83 89663 09 2 Vaiciulyte Romancuk O 2009 Wyklady z gramatyki opisowej jezyka litewskiego Morfologia Warszawa Wydzial polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego p 37 ISBN 978 83 89663 09 2 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia pp 121 122 ISBN 5 87444 225 1 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 126 ISBN 5 87444 225 1 Dini P U 2000 Baltu kalbos Lyginamoji istorija Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas pp 101 103 ISBN 5 420 01444 0 Lietuviu kalbos zinynas 9 3 Veiksmazodzio formu sistema PDF Nuoroda tikrinta 2019 05 26 V Ambrazas redaktore T Paulauskyte 2007 01 31 red 2018 08 24 Laikas VLE Nuoroda tikrinta 2022 04 15 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a Patikrinkite date reiksmes date V Ambrazas red T Paulauskyte 2018 09 07 red 2021 05 27 Rusis VLE Nuoroda tikrinta 2022 04 15 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a Patikrinkite date reiksmes date Dabartines lietuviu kalbos gramatika 1997 m p 332 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 139 ISBN 5 87444 225 1 Zinkevicius Z 1987 Lietuviu kalbos istorija Iki pirmuju rastu II Vilnius Mokslas p 221 ISBN 004 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a Patikrinkite isbn reiksme length Vytautas Ambrazas Netiesiogine nuosaka Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2019 05 27 Zinkevicius Z 1981 Lietuviu kalbos istorine gramatika II Vilnius Mokslas pp 143 147 Vaiciulyte Romancuk O 2009 Wyklady z gramatyki opisowej jezyka litewskiego Morfologia Warszawa Wydzial polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego p 67 ISBN 978 83 89663 09 2 Prielinksniu vartojimas ir reiksme PDF Lietuviu kalbos zinynas Nuoroda tikrinta 2022 06 08 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 131 ISBN 5 87444 225 1 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia pp 131 132 ISBN 5 87444 225 1 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 133 ISBN 5 87444 225 1 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia pp 132 133 ISBN 5 87444 225 1 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 143 ISBN 5 87444 225 1 Toporov V N 2006 Baltijskie yazyki Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 41 ISBN 5 87444 225 1 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a no break space character in first at position 3 Mathiassen T 1996 A Short Grammar of Lithuanian Columbus Slavica Publishers Inc p 212 ISBN 0 89357 267 5 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 144 ISBN 5 87444 225 1 Toporov V N 2006 Baltijskie yazyki Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 42 ISBN 5 87444 225 1 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a no break space character in first at position 3 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Baltijskie yazyki Yazyki mira M Academia pp 144 145 ISBN 5 87444 225 1 Kabelka J 1982 Baltu filologijos įvadas Vilnius Mokslas pp 117 118 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia pp 145 146 ISBN 5 87444 225 1 Kabelka J 1982 Baltu filologijos įvadas Vilnius Mokslas p 119 Klimas A 1994 The Anglicization of Lithuanian Lituanus 40 Nr 2 ISSN 0024 5089 Suarchyvuotas originalas 2016 03 03 Nuoroda tikrinta 2019 05 29 Dini P U 2000 Baltu kalbos Lyginamoji istorija Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas p 161 ISBN 5 420 01444 0 Algimantas Urbanavicius Skoliniai Suarchyvuota is originalo 2012 01 03 Nuoroda tikrinta 2019 05 29 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura netinkamas URL link Zinkevicius Z 1987 Lietuviu kalbos istorija II Vilnius Mokslas pp 35 36 Zinkevicius Z 1987 Lietuviu kalbos istorija II Vilnius Mokslas p 22 Urbutis 2001 apluokas Lietuviu kalbos etimologinio zodyno duomenu baze Nuoroda tikrinta 2019 07 13 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia pp 145 146 ISBN 5 87444 225 1 Bulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Baltijskie yazyki Yazyki mira M Academia p 146 ISBN 5 87444 225 1 Meje A 2007 Vvedenie v sravnitelnoe izuchenie indoevropejskih yazykov M Izdatelstvo LKI pp 101 102 Kabelka J 1982 Baltu filologijos įvadas Vilnius Mokslas pp 124 125 Otrebski J 1958 Gramatyka jezyka litewskiego I Warszawa PWN p 63 Toporov V N Sabalyauskas A Yu Baltistika p 65 67 Dini P 2002 Baltijskie yazyki M OGI pp 429 432 ISBN 5 94282 046 5 Bonifacas Stundzia Lietuviu kalbos studijos uzsienyje Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2019 05 30 2013 平成25 年度 東京外国語大学市民聴講生科目概要一覧 tufs ac jpLiteraturaBulygina T V Sinyova O V Litovskij yazyk Baltijskie yazyki M Academia 2006 S 93 155 Dini P Baltijskie yazyki M OGI 2002 Lietuviu kalbos gramatika Vilnius Mokslas 1985 Mathiassen T A Short Grammar of Lithuanian Columbus Slavica Publishers Inc 1996 Otrebski J Gramatyka jezyka litewskiego Warszawa PWN 1958 Vaiciulyte Romancuk O Wyklady z gramatyki opisowej jezyka litewskiego Morfologia Warszawa Wydzial polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego 2009 ISBN 978 83 89663 09 2NuorodosVikiteka Lietuviu kalba vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Lietuviu kalba Duomenys apie kodu lit zymima kalba svetaineje ethnologue com Mokomoji tarties ir kirciavimo programa Lietuviu kalbos institutas Lietuviu tarmiu zemelapis Valstybines lietuviu kalbos komisijos tinklalapis Archyvuota kopija 2021 04 20 is Wayback Machine projekto Lietuviu kalba ir literaturos istorija Archyvuota kopija 2011 07 22 is Wayback Machine projekto Lietuviu kalbos zodynas Rasybos testai Straipsnis apie lietuviu kalba BaltaiStraipsnis Lietuviu kalba yra paskelbtas pavyzdiniu taigi pripazintas vienu geriausiu lietuviskosios Vikipedijos straipsniu Jei matote kaip pagerinti straipsnį nekenkiant pries tai darytam darbui visada prasome prisideti