Astrologija

Astrologija – pranašavimų praktika, kuri remiasi prielaida, kad dangaus kūnai turi įtaką žmonių gyvenimui. Nuo XVIII amžiaus astrologija laikoma pseudomokslu.

Istoriškai Vakaruose astrologija buvo dėstoma universitetuose kaip mokslas iki pat XVIII amžiaus. Tačiau takoskyra tarp astronomijos kaip mokslo ir astrologijos kaip ateities būrimo išryškėjo jau pirmaisiais mūsų eros amžiais. XIX amžiaus pabaigoje plačiai pritaikius mokslinį metodą, buvo atliktos išsamios studijos ir iš esmės įrodyta, kad astrologija neturi mokslinio pagrįstumo bei neturi pranašavimo ar aiškinamosios galios.

Remiantis 2005 m. ir 2009 m. apklausų duomenimis, 25 % suaugusiųjų amerikiečių tiki astrologija.Žiniasklaida reguliariai pateikia horoskopus. Žmonių polinkis tikėti astrologija paaiškinamas psichologiniu Barnumo–Forerio efektu.

Istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Astrologija atsirado Babilonijoje maždaug prieš 5 tūkstančius metų ir išsivystė iš dangaus kūnų tapatinimo su dieviškiosiomis sferomis.

Radiniai

Seniausi astrologiniai piešiniai yra kilę iš Asirijos. Ninevijos griuvėsiuose, tuometinės karaliaus Ašurbanipalo (668–626 m. pr. m. e.) bibliotekos liekanose, buvo rasti dantiraščio tekstai, kurie laikomi seniausiais iki dabar žinomais astrologijos rašytiniais šaltiniais.

Astrologija Babilone, Egipte, Graikijoje

Dvylika zodiako ženklų (Avinas, Tauras, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis, Žuvys) yra sukurti Babilono žynių 700 m. pr. m. e.

Apie 600 m. pr. m. e. Babilono astrologija išplito po Egiptą, Graikiją ir kitas Vidurio Rytų valstybes.

420 m. pr. m. e. Demokritas išpopuliarino astrologiją po visą Graikiją. Zodiako ženklams duoti graikiški vardai. Antikoje astronomijos ir astrologijos ribos buvo neaiškios.

Astrologija ir astronomija buvo naudojamasi ir senajame Egipte. Egipto astronomai visų pirma buvo užsiėmę laiko skaičiavimu: kalendoriniai metai visada prasidėdavo reguliariai užeinančiu Nilo potvyniu ir turėdavo 356 dienas, metai buvo skirstomi į 12 mėnesių, kurių kiekvienas turėjo trisdešimt dienų ir dar penkias papildomas dienas. Egipto astrologai jau sudarinėjo dienos horoskopus.

Astrologija taip pat buvo paplitusi ir senovės Graikijoje. Apie 150 m. e. m. Klaudijus Ptolemėjus parašė standartinį astrologijos veikalą „Tetrabiblos“. Jo Pasaulio modelis su Žeme viduryje ir aplink ją sferomis judančiomis (tuo metu žinomomis) septyniomis planetomis, prie kurių buvo priskiriamos Saulė ir Mėnulis, iki XVI šimtmečio buvo laikomas astronominiu dėsniu.

Astrologija Kinijoje

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kinų zodiakas.

Paraleliai, bet savo keliu astrologija vystėsi ir Kinijoje. Kinai atrado 12 metų Saulės aktyvumo ciklą (iš tiesų Saulės aktyvumo ciklas susideda iš dviejų dalių ir trunka 22–24 metus), kuo ir paremta jų astrologijos sistema: 12 metinių ženklų ir 5 elementai sudaro 60 metų ciklą (tiek metų sulaukęs žmogus Japonijoje gali dėvėti raudoną kimono).

Astrologija Indijoje

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Indų astrologija.

Indų astrologija skiriasi nuo Babilono ir Kinijos sistemų. Indijos astrologijoje naudojama maždaug 100 000 kortelių sistema, sukurti tipiniai žmogaus likimo aprašymai pagal jo gimimo datą ir vietą, iš anksto aprašomas visas jo gyvenimas ir galimybės.

Astrologija ir mokslas

Dauguma profesionalių astrologų ima mokestį už astrologija paremtų asmenybės testų sudarymą ir jų pagrindu atliekamas prognozes klientams. Tyrimuose stebėti klientai buvo apibūdinami kaip tikintys tokiomis astrologinėmis prognozėmis „nepaisant to, kad jų įsitikinimams nėra patvirtinto mokslinio pagrindo ir iš tikrųjų yra tvirtų priešingų įrodymų“.

Astrologija neįrodė savo veiksmingumo empirinėse ir kitose studijose bei neturi mokslinio pagrįstumo, todėl yra laikoma pseudomokslu. Nėra pasiūlyto veikimo mechanizmo, pagal kurį žvaigždžių ir planetų padėtis bei judėjimas galėtų paveikti žmones ar įvykius Žemėje, kurie neprieštarautų gerai suprastiems fizikos principams bei biologijos pagrindams.

Taip pat buvo nustatyti atvejai kai astrologijos pagalba buvo galima atlikti suklastotinas prognozes. Devintajame dešimtmetyje Shawn Carlson atliko eksperimentą, kuriame buvo suburtas mokslininkų komitetas ir astrologų komitetas; šio eksperimento metu buvo pademonstruota, kad astrologų prognozės buvo ne tikslesnės nei atsitiktiniai pasirinkimai t. y. prognozės spėjimo būdu. 1985 m. prestižiniame moksliniame žurnale „Nature“ publikuota studija apie gimties horoskopus taip pat paneigė astrologijos hipotezes.

Šaltiniai

1. Astrologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-08-25.
2. „Astrology“. The Skeptic's Dictionary. Nuoroda tikrinta 2021-08-05.
3. Gordin, Michael D. (2023). Pseudoscience: a very short introduction. New York, NY: Oxford University Press. ISBN 978-0-19-094442-1.
4. Hanegraaff, Wouter J. (2012). Esotericism and the Academy: Rejected Knowledge in Western Culture. Cambridge: Cambridge University Press. p. 171. ISBN 978-0-521-19621-5. Suarchyvuota iš originalo 26 January 2023. Nuoroda tikrinta 19 July 2022.
5. „Astrology“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-08-05.
6. Bennett, Jeffrey; Donohue, Megan; Schneider, Nicholas; Voit, Mark (2007). The cosmic perspective (4th leid.). San Francisco, CA: Pearson/Addison-Wesley. pp. 82–84. ISBN 978-0-8053-9283-8.
7. Zarka, Philippe (2009 m. sausio mėn.). „Astronomy and astrology“. Proceedings of the International Astronomical Union. 5 (S260): 420–425. doi:10.1017/S1743921311002602. ISSN 1743-9213.
8. Hansson, Sven Ove; Zalta, Edward N. „Science and Pseudo-Science“. Stanford Encyclopedia of Philosophy. Suarchyvuota iš originalo 2015-09-05. Nuoroda tikrinta 2012-07-06.
9. Moore, David W. (16 June 2005). „Three in Four Americans Believe in Paranormal“. Gallup.
10. „Eastern or New Age Beliefs, 'Evil Eye'“. Many Americans Mix Multiple Faiths. Pew Research Center's Religion & Public Life Project. 9 December 2009.
11. Bok, Bart J.; Jerome, Lawrence E.; Kurtz, Paul (1982). „Objections to Astrology: a Statement by 186 Leading Scientists“. In Patrick Grim (red.). Philosophy of Science and the Occult. Albany, NY: State University of New York Press. pp. 14–18. ISBN 978-0-87395-572-0.
12. „Objections to Astrology: A Statement by 186 Leading Scientists“. The Humanist, September/October 1975. Suarchyvuotas originalas 2009-03-18.
13. Zarka, Philippe (2011). „Astronomy and astrology“. Proceedings of the International Astronomical Union. 5 (S260): 420–425. Bibcode:2011IAUS..260..420Z. doi:10.1017/S1743921311002602.
14. Janis, Allen (1989). „Astronomy and science fiction“. In Biswas, S. K.; Mallik, D. C. V.; Vishveshwara, C. V. (eds.). Cosmic Perspectives: Essays Dedicated to the Memory of M.K.V. Bappu. Cambridge, UK: Cambridge University Press. pp. 233–249. ISBN 978-0-521-34354-1.
15. Zarka, Philippe (2011). „Astronomy and astrology“. Proceedings of the International Astronomical Union. 5 (S260): 420–425. Bibcode:2011IAUS..260..420Z. doi:10.1017/S1743921311002602.
16. Carlson, Shawn (1985). „A double-blind test of astrology“ (PDF). Nature. 318 (6045): 419–425. Bibcode:1985Natur.318..419C. doi:10.1038/318419a0. S2CID 5135208. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2019-02-16. Nuoroda tikrinta 2014-09-18.
17. Carlson, Shawn (1985). "A double-blind test of astrology" (PDF). Nature. 318 (6045): 419–425. doi:10.1038/318419a0.

Vikiteka: Astrologija – vaizdinė ir garsinė medžiaga